Malio, palaikančio ryšius su Rusija, karinė chunta ragino išvesti karius.

JT Saugumo Taryba vienbalsiai balsavo dėl rezoliucijos, pagal kurią bus nedelsiant pradėta likviduoti 2013 metais sukurta misija MINUSMA, kuria siekiama užkirsti kelią džihadistų įsigalėjimui.

Balsavimas įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai Malio užsienio reikalų ministras Abdoulaye Diopas (Abdulajė Diopas) pribloškė Saugumo Tarybą, pavadindamas JT misiją nesėkme ir ragindamas ją nedelsiant nutraukti.

Malio santykiai su Jungtinėmis Tautomis labai pablogėjo po to, kai per 2020 metų perversmą į valdžią atėjo karinis režimas, kuris taip pat nutraukė bendradarbiavimą gynybos srityje su buvusia kolonijine valstybe Prancūzija.

Chunta susivienijo su Rusija ir pasitelkė „Wagner“ grupę – negailestingus samdinius, kurie praėjusią savaitę dalyvavo maište prieš prezidentą Vladimirą Putiną.

„Labai apgailestaujame dėl pereinamojo laikotarpio vyriausybės sprendimo atsisakyti MINUSMA misijos ir dėl žalos, kurią dėl to patirs Malio žmonės“, – Saugumo Tarybai sakė vyresnysis JAV diplomatas Jeffrey DeLaurentis (Džefris DeLaurentis).

Tačiau jis sakė, kad Jungtinės Valstijos balsavo už rezoliuciją, pritardamos pasitraukimo terminui.

Pagal nusistovėjusią JT praktiką taikos palaikymo misijai turi pritarti priimančioji šalis.

„Niekada nebuvome taip arti branduolinės katastrofos negu kad esame dabar. Tik apgailestauti dėl situacijos gali nepakakti“, – žurnalistams Prahoje sakė ministras, atvykęs į neformalų ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Turėtume grįžti prie tos pačios diskusijos, kurią rengėme beveik prieš pusę metų, apie galbūt netgi karinių taikos palaikymo pajėgų (steigimą – BNS), kurios užtikrintų branduolinę saugą Zaporižios atominėje elektrinėje ir aplinką ją“, – pridūrė jis.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė nuo kovo pradžios yra užimta Rusijos pajėgų.

Niekada nebuvome taip arti branduolinės katastrofos negu kad esame dabar.

Pastaruoju metu aplink jėgainę suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Artimiausiu metu į elektrinę įvertinti situacijos turėtų vykti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda.

Ukraina teigia, kad Rusija Zaporižios AE yra dislokavusi apie 500 karių ir 50 vienetų karinės technikos

Vis dar tikisi europinio sprendimo dėl vizų

Trečiadienį ES ministrai turėtų aptarti galimą vizų rusų turistams ribojimą.

Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija ragina papildyti sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą ir visiškai uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę.

„Į ES atvykstančių turistų skaičius turėtų būti radikaliai sumažintas arba visai panaikintas“, – sakė G. Landsbergis.

Jis tvirtino besitikintis vaisingos diskusijos šiuo klausimu.

Tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija, taip pat Vengrija prieštarauja vizų išdavimo stabdymui, o Briuselio koridoriuose kaip realiausias šiuo metu kompromisas įvardijamas siūlymas panaikinti rusams supaprastintą vizų režimą, leidžiantį pateikimui į Šengeno erdvę reikiamą dokumentą gauti greičiau ir pigiau.

Anksčiau G. Landsbergis teigė, kad ES nesutarus dėl vizų draudimo, Baltijos šalys, Lenkija ir galbūt Suomija svarstytų neįsileisti dalies vizas jau turinčių Rusijos turistų.

Šių šalių ministrai Prahoje susitiko anksčiau antradienį.

Paklaustas apie galimą regioninį sprendimą, G. Landsbergis pabrėžė besitikintis susitarimo visos ES lygiu.

„Laukiu diskusijos rytoj tarp 27 šalių narių. Vis dar tikiuosi europinio sprendimo“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Sustabdymas galios, kol bus surengtas susitikimas šių kontingentų rotacijos „koordinavimui ir reguliavimui palengvinti“, sakoma ministerijos pareiškime.