Ir Armėnija, ir Azerbaidžanas neseniai pabrėžė, kad po kelerius metus trukusių, bet nevaisingų derybų, kurioms tarpininkavo tarptautinė bendruomenė, pavyko kaip niekada arti atsidurti prie išsamaus taikos susitarimo pasirašymo.

„Armėnija ir Azerbaidžanas turi galimybę pasiekti ilgalaikę taiką“, – nurodė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Jerevane kartu su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu.

„Raginu abi šalis pasiekti susitarimą, kuris atvertų kelią santykių normalizavimui ir ilgalaikei taikai jūsų žmonėms“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Jo teigimu, saugumas Kaukazo regione yra svarbus NATO stabilumui.

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Praėjusių metų rugsėjį Azerbaidžanas surengė žaibišką karinę operaciją Kalnų Karabache, per kurią Baku atkovojo anklavą iš tris dešimtmečius jį kontroliavusių armėnų separatistų pajėgų.

Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

Armėnijos sostinė yra paskutinė J. Stoltenbergo trijų dienų vizito Kaukaze stotelė. Kelionės metu jis taip pat lankėsi Sakartvele ir Azerbaidžane.

Pirmadienį lankydamasis Sakartvele jis paragino šios Juodosios jūros valstybės, siekiančios narystės NATO, vyriausybę įtvirtinti demokratines reformas prieš spalio mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus.

Sekmadienį Azerbaidžane, kuris lapkričio mėnesį surengs Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimą COP29, J. Stoltenbergas pabrėžė būtinybę kovoti su visuotiniu atšilimu ir nurodė, kad klimato kaita yra svarbi krizių, darančių įtaką pasaulio saugumui, priežastis.

„Šiuo metu rengiame susitarimo su Azerbaidžanu dėl taikos ir santykių užmezgimo projektą. Viliuosi, kad šis procesas bus sėkmingai baigtas artimiausiais mėnesiais“, sakė N. Pašinianas, kreipdamasis į tarptautinį ekonomikos forumą Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.

Kalnų Karabacho regionas, kuriame gyveno daugiausia armėnai ir kurį jie laiko savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.

1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.

Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 metais ir antrąjį 2020 metais.

Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį Maskva dislokavo 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentą.

Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.

Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas.

Po mažiau nei parą trukusių kovų separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus ir vėl prisijungti prie Azerbaidžano.

Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.

„Rafako“ įsipareigojo atlyginti dalį VKJ patirtos žalos bei perduoti projektui svarbią dokumentaciją, pirmadienį pranešė VKJ valdanti „Ignitis grupė“.

Pagal sutartį, kurią dar turės patvirtinti Stokholmo arbitražas, VKJ gaus beveik 30 mln. eurų kompensaciją, pusę jos – beveik 15 mln. eurų – bendrovė jau gavo, o likusią dalį „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus.

Be to, „Rafako” perduos VKJ visą turėtą biokuro projektui reikalingą įrangą bei dokumentus – įvertinus jų vertę VKJ papildomai atgauna dar beveik 2 mln. eurų ir užtikrina projekto darbų tęstinumą.

VKJ vadovo Manto Buroko teigimu, taikos susitarimas padidins su „Rafako“ dirbusių subrangovų galimybes atgauti skolas.

„Jei būtume tęsę bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže, „Rafako“ greičiausiai tai reikštų bankrotą, ir mums apskritai nebūtų atlyginta žala jokia apimtimi. Be to, „Rafako“ tęsiant veiklą, padidėja ir Lietuvos subrangovų tikimybė atgauti skolas iš Lenkijos bendrovės jos restruktūrizavimo procese“, – pranešime teigė M. Burokas.

Anot M. Buroko, teisininkų vertinimu, arbitražo byla galėjo užtrukti bent penkerius metus, o bylinėjimosi išlaidos tokiuose procesuose paprastai siekia iki 10 mln. eurų, todėl šiuo atveju racionaliausias buvo susitarti taikiai.

2020 metų rudenį nutraukus maždaug 150 mln. eurų vertės sutartį su „Rafako“, jėgainės projektą vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“ BNS teigė, kad už visus tinkamai atliktus bei priimtus darbus su „Rafako“ ji yra visiškai atsiskaičiusi.

Stokholmo arbitražas pernai rugpjūtį pripažino, kad „Rafako“ yra kalta dėl nebaigtų biokuro įrenginių statybų, VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su ja bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. 

Anksčiau skelbtas „Rafako“ restruktūrizavimo planas numatė, kad jos samdytos Lietuvos rangovės per penkerius metus atgautų 60 proc. skolos, lygiomis dalimis mokant kas tris mėnesius (iš viso 20 mokėjimų), o dar 20 proc. joms būtų išmokėta naujomis „Rafako“ akcijomis. Lenkijos bendrovė visiems Lietuvos statybininkams liko skolinga apie 15 mln. eurų.

„27 mln. susitarimas yra didžiausias ikiteisminis susitarimas dėl su pilietinėmis teisėmis susijusios bylos dėl neteisingos mirties per JAV istoriją“, – sakoma advokatų pareiškime.

44 metų buvęs Mineapolio policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas) šiuo metu yra teisiamas byloje dėl žmogžudystės ir netyčinio nužudymo, susijusios su 2020 metų gegužės 25-ąją įvykusiu incidentu, pasibaigusiu G. Floydo mirtimi. Šio policininko veiksmai buvo nufilmuoti aplink buvusių žmonių ir išprovokavo didžiulio masto protestus prieš rasinį neteisingumą visame pasaulyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė kaklą ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam G. Floydui.

Trys kiti policijos pareigūnai – Tou Thao (Tu Tao), Thomas Lane'as (Tomas Leinas) ir J. Alexander'as Kuengas (Dž. Aleksandras Kingas) – taip pat kaltinami prisidėję prie G. Floydo mirties.

„George'o Floydo šiurpi mirtis, kurios liudininkais tapo milijonai žmonių visame pasaulyje, įžiebė gilų troškimą ir nepaneigiamą reikalavimą [užtikrinti] teisingumą ir pokyčius“, – sakė G. Floydo šeimos advokatas Benas Crumpas (Benas Krampas).

Visų laikų didžiausias ikiteisminis susitarimas byloje dėl neteisingos mirties... siunčia stiprią žinią, kad juodaodžių gyvybės išties svarbios.

„Visų laikų didžiausias ikiteisminis susitarimas byloje dėl neteisingos mirties... siunčia stiprią žinią, kad juodaodžių gyvybės išties svarbios ir kad policijos žiaurumas tamsiaodžių atžvilgiu privalo liautis“, – pabrėžė teisininkas.

Ikiteisminis susitarimas buvo sudarytas dėl liepą G. Floydo šeimos JAV federaliniam teismui Mineapolyje pateikto ieškinio.

„Netgi kai buvusio pareigūno Dereko Chauvino teismas juda į priekį ir šeima laukia teisingumo baudžiamuosiuose teismuose, šis susitarimas siunčia teisingumo žinią, kuri yra prasminga, svarbi ir būtina“, – sakė kitas šeimos advokatas, L. Chrisas Stewartas (L. Krisas Stiuartas).

„Jis... užtikrina, kad George'o Floydo mirtis atneš reikšmingų teigiamų pokyčių“, – pridūrė jis.

„Dar vienas ISTORINIS proveržis šiandien! Du mūsų PUIKŪS draugai, Izraelis ir Bahreino Karalystė, sutarė dėl taikos susitarimo – tai yra antroji arabų šalis, kuri per pastarąsias 30 dienų sudarė taiką su Izraeliu!“- tviteryje parašė D. Trumpas.

Bendrame JAV, Izraelio ir Bahreino pareiškime sakoma, kad bus užmegzti „pilni diplomatiniai santykiai“.

„JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Bahreino karalius Hamadas bin Isa al Khalifa (Hamadas bin Isa Chalifa) ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šiandien surengė [telefoninį] pokalbį ir sutiko užmegzti pilnus diplomatinius santykius tarp Izraelio ir Bahreino“, – sakoma bendrame trijų šalių pareiškime, kurio tekstą D. Trumpas paskelbė savo tviteryje.

„Tiesioginio dialogo ir ryšių tarp šių dviejų dinamiškai besivystančių šalių ir išsivysčiusių ekonomikų pradžia tęs Artimųjų Rytų pertvarką ir padidins regiono stabilumą, saugumą ir klestėjimą“, – pabrėžiama dokumente.

Jame sakoma, kad šalys ir toliau stengsis rasti teisingą ir išsamų Palestinos ir Izraelio konflikto sprendimą, o savo ruožtu Izraelis patvirtino, kad visi su taika atvykstantys musulmonai turi teisę aplankyti šventąsias Jeruzalės vietas ir ten melstis.

Bahreinas susitarė įforminti susitarimą su Izraeliu per rugsėjo 15 dieną Baltuosiuose rūmuose vyksiančią ceremoniją, per kurią Jungtiniai Arabų Emyratai taip pat pasirašys savo susitarimą su Izraeliu. Apie pastarąjį pranešta rugpjūčio viduryje.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) savo ruožtu pranešė, kad jo šalis sutarė su Bahreinu dėl santykių normalizavimo.

„Izraelio piliečiai, esu sujaudintas galėdamas jums pasakyti, jog šį vakarą mes pasiekėme dar vieną taikos susitarimą su dar viena arabų šalimi – Bahreinu. Šis susitarimas papildo istorinę taiką su Jungtiniais Arabų Emyratais“, – sakoma hebrajų kalba parašytame B. Netanyahu pareiškime.

Santykių tarp JAE ir Izraelio normalizavimas yra „DIDŽIULIS proveržis“, tviteryje parašė JAV vadovas, pavadinęs tai „istoriniu taikos susitarimu tarp dviejų mūsų PUIKIŲ draugų“.

Kiek vėliau žurnalistams D. Trumpas sakė, kad tikimasi ir daugiau diplomatinių proveržių tarp Izraelio ir jo kaimynystėje esančių musulmoniškų šalių.

„Vyksta dalykai, bet apie juos negaliu šnekėti“, – teigė prezidentas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pavadino tai „istorine diena ir svarbiu žingsniu taikos Artimuosiuose Rytuose link“.

„Jungtinės Valstijos tikisi, kad šis drąsus žingsnis bus pirmasis iš virtinės susitarimų, užbaigsiančių 72 metus trunkantį priešiškumą regione“, – sakė M. Pompeo.

Pareiškime, kurį D. Trumpas paskelbė tviteryje, sakoma, kad Izraelio ir JAE vadovai „sutiko visiškai normalizuoti santykius“. Be kita ko, Izraelis sutiko sustabdyti plano dėl dalies palestiniečių teritorijų aneksijos įgyvendinimą.

„Šis istorinis diplomatinis pasiekimas padės vykdyti taikos procesą Artimųjų Rytų regione“, – sakoma bendrame JAV prezidento D. Trumpo, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) ir Abu Dabio sosto įpėdinio šeicho Mohammedo bin Zayedo al Nahyano (Mohamedo bin Zajedo Nahjano) pareiškime.

Jame taip pat pažymima, kad Izraelio ir JAE delegacijos artimiausiomis savaitėmis susitiks pasirašyti dvišalių susitarimų, susijusių su investicijomis, turizmu, tiesioginiu oro susisiekimu, saugumu, telekomunikacijomis, technologijomis, energetika, sveikatos apsauga, kultūra, aplinkos apsauga, ambasadų įkūrimu ir kitomis sritimis.

JAE lyderis savo ruožtu pabrėžė, kad Izraelio ir JAE dar laukia daug darbo siekiant normalizuoti dvišalius santykius.

„Telefoninio pokalbio metu su prezidentu Trumpu ir ministru pirmininku Netanyahu buvo pasiektas susitarimas sustabdyti Izraelio aneksiją palestiniečių teritorijose. JAE ir Izraelis susitarė bendradarbiauti ir parengti veiksmų planą dvišaliams santykiams užmegzti“, – parašė jis tviteryje.

B. Netanyahu tviteryje irgi vadino pasiektą susitarimą „istorine diena“.

Pagal susitarimą B. Refaeli turės atlikti devynių mėnesių trukmės visuomenei naudingus darbus, o jos motina Zipi (Cipi) bus įkalinta 16 mėnesių. Abi moterys įpareigotos sumokėti 1,5 mln. JAV dolerių (1,33 mln. eurų) baudą, taip pat milijonus dolerių iki šiol nesumokėtų mokesčių valstybei.

Ilgai trukusi byla, susijusi su garsenybės pajamomis, kurias ji uždirbo įvairiose šalyse, taip pat šeimos pastangos sumenkinti B. Refaeli ryšius su savo tėvyne iš dalies aptemdė nacionaliniu simboliu laikytos manekenės įvaizdį.

Vis dėlto B. Refaeli išlieka populiari televizijos asmenybė ir garsi moteris, kurios atvaizdai matomi daugelyje palei greitkelius įrengtų reklaminių stendų. Praėjusiais metais ji vedė „Eurovizijos“ dainų konkursą Tel Avive.

Pastaroji byla visų pirma susijusi su klausimu, kur praeitą dešimtmetį buvo šios manekenės pagrindinė gyvenamoji vieta, kai ji daug keliavo po pasaulį, dalyvaudama aukštosios mados kampanijose, papuošė „Sports Illustrated“ viršelį, pristatydama maudymosi kostiumėlių kolekciją, ir palaikė kelerius metus trukusius santykius su Holivudo aktoriumi Leonardo DiCaprio (Leonardu DiKapriju).

Izraelio mokesčių įstatymai nuolatinę gyvenamąją vietą apibrėžia pagal tai, ar asmuo didžiąją dalį kalendorinių metų praleido šalyje. Anot B. Refaeli, kai kuriais metais ji Izraelyje gyvendavo trumpiau, todėl ir neprivalėjo deklaruoti pajamų.

Tačiau prokurorai manekenės argumentus atmetė ir apkaltino ją pateikus neteisingą mokesčių informaciją. Pavyzdžiui, B. Refaeli kaltinamajame akte matoma, kad 2009–2012 metais ji uždirbo apie 7,2 mln. JAV dolerių (6,37 mln. eurų), bet norėdama išvengti mokesčių už savo pajamas teigė gyvenusi užsienyje.

Nagrinėjant ankstesnes apeliacijas Izraelio teismas nusprendė, kad B. Refaeli ir L. DiCaprio dėl savo santykių pobūdžio negali būti laikomi „šeimos vienetu“, todėl gražuolė negalėjo deklaruoti pagrindinės gyvenamosios vietos Amerikoje, kad išvengtų visų mokesčių.

Pasak B. Refaeli advokatų, taikos sutartis įrodė, jog nebuvo piktybiškai vengta mokėti mokesčius.

„Atitinkamu laikotarpiu, įžengusi į savo trečiąją dešimtį, Bar dirbo tarptautiniu modeliu ir nedalyvavo finansiniuose reikaluose. Šiandien ji prisiima atsakomybę už padarytas klaidas“, – sakoma pranešime.

B. Refaeli motina, kuri taip pat veikė kaip jos agentė, buvo apkaltinta nepranešusi apie pajamas, slėpusi mokesčius ir padėjusi slėpti mokesčius kitam asmeniui.

Kaltinamajame akte sakoma, kad motina užrašydavo savo dukters naudai sudaromas nuomos sutartis kitų šeimos narių vardu, kad būtų nuslėpta B. Refaeli tikroji pagrindinė gyvenamoji vieta. Supermodelio motina taip pat nedeklaruodavo savo, kaip dukters agentės, pajamų.

„Sutarėme sumažinti karinių operacijų mastą likus kelioms dienoms iki taikos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis pasirašymo“, – Pakistano dienraščiui „Dawn“ sakė S. Shaheenas.

Pasak jo, Talibanas teigiamai vertina galimybes pasiekti susitarimą su Vašingtonu iki mėnesio pabaigos, o karinių operacijų masto sumažinimas esą reiškia ir tai, kad talibai rečiau taikysis į Afganistano pajėgas.

„Dabar tai kelių dienų reikalas“, – sakė vyriausiasis Talibano atstovas.

Vašingtonas jau kelias savaites ragina kovotojus sumažinti išpuolių mastą. Tai yra JAV keliama sąlyga deryboms dėl susitarimo, pagal kurį amerikiečių pajėgos pradėtų pasitraukimą iš Afganistano po beveik du dešimtmečius trukusio karo.

Talibanas ir JAV dėl susitarimo derasi jau metus. Rugsėjį jau atrodė, kad susitarimas pasiektas, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atšaukė derybas esą dėl talibų išpuolių.

Gruodį Katare buvo atnaujintos derybos, tačiau jos ir vėl buvo sustabdytos po išpuolio netoli Bagramo karinės bazės, kurioje dislokuoti JAV kariai.

Manoma, kad bet kokį JAV ir Talibano susitarimą sudarys du kertiniai įsipareigojimai: amerikiečių karių pasitraukimas iš Afganistano ir Talibano pažadas nesuteikti užuovėjos džihadistams. Susitarimą dar turės galutinai patvirtinti pats D. Trumpas.

JAV į Afganistaną prieš 18 metų įsiveržė dėl Talibano ryšių su „Al-Qaeda“ teroristais.

Tikimasi, kad JAV ir talibų susitarimas leis pradėti ir Afganistano vidaus grupių derybas.

Daugelis apžvalgininkų sutinka, kad karinėmis priemonės konflikto užbaigti neįmanoma, o vienintelis kelias ilgalaikės taikos Afganistane link yra susitarimas tarp Talibano ir JAV remiamos Kabulo vyriausybės.

Iki šiol Talibanas nesutiko derėtis su Afganistano vyriausybe, kurią talibai laiko neteisėta, taip sukeldami nerimą, kad išpuoliai tęsis, nepriklausomai nuo susitarimo su amerikiečiais.

Dokumentą, kurį šalys laiko konfidencialiu ir neviešinamu, pasirašė Ukrainos teisingumo ministras Denisas Maliuska ir „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova.

„Ukraina ir „Gazprom“ pasirašė taikos susitarimą dėl investicinio arbitražo. Dokumento detalių atskleisti negaliu, nes jis yra konfidencialus, tačiau svarbu, kad Rusija atsiima savo pretenzijas, o mes nenusižengiame savo taisyklėms nesudarinėti taikos susitarimų dėl investicinių arbitražų, pagal kuriuos Ukraina turėtų sumokėti investuotojui bet kokias kompensacijas“, – paaiškino Ukrainos teisingumo viceministras Ivanas Liščina.

Jis pabrėžė, jog šio susitarimo pasirašymas atveria kelią ilgalaikėms dujų transportavimo sutartims tarp „Gazprom“ ir „Naftogaz“.

Ukrainos antimonopolinė tarnyba 2016-ųjų pradžioje koncernui „Gazprom“ skyrė 85 mlrd. grivinų baudą už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Ukrainos dujų tranzito rinkoje – atitinkamos sutarties su nacionaliniu energetikos holdingu „Naftogaz“ sąlygų nepaisymo. Vėliau ši sumą dėl priskaičiuotų delspinigių išaugo iki 172 mlrd. grivinų (7,4 mlrd. JAV dolerių pagal dabartinį grivinos kursą).

JAV dienraštis „The Washington Post“ ir transliuotojas CNN citavo neįvardintus šaltinius, kuriais remiantis, susitarime numatoma, kad JAV karių skaičius Afganistane sumažėtų nuo maždaug 14 000 iki 8 000-9 000.

Susitarime taip pat reikalaujama, kad Talibanas pradėtų tiesiogines derybas su Afganistano vyriausybe, kurią radikalus Talibano judėjimas vadina „marionetiniu režimu“, ir sudaryti atskirą taikos susitarimą. Talibanas iki šiol atsisakė tiesiogiai derėtis su šalies vyriausybe.

CNN teigimu, remiantis susitarimu, galimai būtų drastiškai sumažintas JAV ambasados personalas Kabule ir apsaugos personalas.

JAV ir Talibanas greitu metu turi pradėti aštuntąjį derybų etapą, siekiant sudaryti taikos susitarimą.

JAV ir Talibano atstovai susitinka nuo praėjusių metų, viliantis rasti taikų Afganistano konflikto sprendimą. Per kelias ateinančias dienas Kataro sostinėje Dohoje turi prasidėti naujas – aštuntasis – derybų etapas.

Talibano atstovas Zabihullah Mujahidis ketvirtadienį sakė, kad yra vilties, jog šiame derybų etape bus parengtas sprendimas.