Įsiutino įžūlumas

Kantrybė trūko ne tik parduotuvės administracijai, bet ir patiems bendruomenės nariams.

Žmones įsiutino nevalyvo veikėjo elgesys – šie pagrasino susirasti vietinį gyventoją ir parduotuvėje iškratytas jo šiukšles nuvežti į jo kiemą.

Iš pradžių parduotuvės personalas kantriai valė svetimas šiukšles.

Tačiau vaizdo kameroms užfiksavus automobilį ir jo savininką, kuris iš mašinos suvilko šiukšles į taromatą, parduotuvės administracija feisbuke viešai kreipėsi į šį pilietį.

„Taromatas nėra viešas šiukšlynas. Gerbkime ne tik save, bet ir kitus žmones. Pone, savo mašinos turinį, kurį suvertėte prie parduotuvės, galite atsiimti jums patogiu metu“, – į pilietį feisbuke kreipėsi parduotuvės administratorė Dovilė.

Taromatas nėra viešas šiukšlynas.

Pretenzijos – dėl nuotraukos

Moteris „Klaipėdai“ pasakojo, kad feisbuke buvo paviešinta ir šio piliečio automobilio nuotrauka. Tačiau prekybos tinklas sulaukė skundo dėl viešinamos nuotraukos.

Telefonu priekaištus prekybininkams reiškusi moteriškė veikiausiai nežinojo, kad asmuo, kuris užfiksuotas darantis nusikaltimą ar nusižengimą, negali tikėtis teisės į privatumą.

„Situacija kartojasi ne pirmą kartą. Ko mes tik nerandame taromate. Esame radę senų puodų, visokiausių kitų šiukšlių. Pastarąjį kartą atneštas ir paliktas šiukšlių maišas su senais batais, šliurėmis, cigarečių pakeliais ir buteliukais nuo degtinės“, – pasakojo parduotuvės administratorė.

Moteris patikino, kad taromatą personalas valo kelis kartus per dieną.

„Jei čia nebus švaru, žmonės nenorės užeiti. Juk skatinamas šiukšlių rūšiavimas. Kiekviename kieme mes jau visi turime šiukšlių konteinerius. Nežinau, kodėl jis nemeta šiukšlių į konteinerį, o veža čia“, – stebėjosi moteris.

Prišiukšlino ir prišlapino

Prekybininkė atkreipė dėmesį, kad paviešinus fotografiją su taromate rastomis šiukšlėmis dėl tokios situacijos pasipiktino ir bendruomenė.

„Mūsų pirkėjai tai ir yra mūsų bendruomenė. Mes irgi norime, kad mūsų klientai būtų patenkinti, kad užsuktų pas mus. O čia kažkas gali atsidaryti bagažinę ir iškratyti savo šiukšles. Suaugęs žmogus, gal 60-ies, ne jaunuolis koks. Jau visuomenė keičiasi, supranta, kad negražu padangas mėtyti pakelėse, šiukšles vežti į mišką“, – kalbėjo moteris.

Tačiau nedidelės parduotuvėlės personalas liko visai šokiruotas, kai rado taromato patalpą prišlapintą.

„Šlapinosi į šiukšlių dėžę. Ir kameros visa tai nufilmavo“, – šiurpo moteris.

Nevalyvo veikėjo paliktas šiukšles moterys turėjo išrūšiuoti. Prišlapintą patalpą taip pat teko plauti.

„Taromatai skirti ne tam, kad kažkas užsidirbtų, o tam, kad pakelėse nesimėtytų plastiko buteliai. Niekas net nežino, kad mes kamštelius nuo butelių turime nuimti ir išrūšiuoti. Mes viską rūšiuojame. Ir jo šliures teko išrūšiuoti“, – pasakojo parduotuvės administracija.

Už šlapinimąsi viešoje vietoje gali būti skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Piliečiui, atsikračiusiam šiukšlėmis viešoje vietoje, gali grėsti bauda iki 600 eurų.

Liepos 31 d. apie 11. 05 val. Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, vyras tyčia sudaužė taromato durų plokštę.

Padarytas nuostolis – 90 eurų.

Atpažinus vyrą, policija prašo kreiptis į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėją Rugilę Petrauskaitę, tel. nr. 8 664 22 746 arba el. paštu: rugile.petrauskaite@policija.lt.

Kaip trečiadienį pranešė uostamiesčio policija, apie 18.50 val. Taikos prospekte 1972 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, žodžiu grasindamas sužaloti, iš 30-mečio vyro pasisavino penkių eurų vertės taromato čekį ir pasišalino.

Pareigūnams reaguojant į pranešimą bei nuvykus į 1972 metais gimusio vyro namus, jis peiliu grasino uniformuotiems pareigūnams, atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus.

Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

Taromatus prižiūrinčios įmonės teigimu, praėjusį gruodį tuščios taros atnešta mažiausiai per pastaruosius kelerius metus, išskyrus 2021-uosius, kada dėl COVID-19 buvo įvesta daug suvaržymų.   

Prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė BNS sakė, kad pernai daugiausiai taros buvo surinkta liepą ir rugpjūtį – trečdaliu daugiau nei įprastai, o vidutiniškai per mėnesį taromatuose surenkama daugiau nei 22,2 mln. taros.

Taromatus administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sako, kad daugiausia taros pristatyta priešpaskutinę metų dieną. 

„Gruodžio 21-23 dienomis buvo surenkama 1,6 mln. plastiko bei stiklo butelių ir metalinių skardinių per dieną, po savaitės, 28-30 dienomis – 2,1 mln. gėrimų pakuočių, o, pavyzdžiui, 30 dieną 2,4 mln. kai tuo tarpu gruodžio 21-ąją tik 1,4 mln.“, – BNS teigė G. Varnas.

Pasak jo, lyginant 2019-2022 metų gruodžio mėnesių duomenis, pernai taros pristatyta į taromatus buvo mažiausiai. Mažiau buvo surinkta tik 2020 metų gruodį, kai galiojo karantino suvaržymai.

G. Varnas mano, kad 2022 metų gruodį į taromatus pakuočių atnešta mažiau todėl, kad taupydami dėl išbrangusios elektros, žmonės mažiau pirko.     

Praėjusį gruodį į taromatus atnešta 43 mln. butelių ir skardinių – beveik antra tiek mažiau negu vasarą: pavyzdžiui, praėjusią liepą į taromatus pristatyta 74 mln. pakuočių, o rugpjūtį – 77 mln.  

2021 metų gruodį į taromatus pristatyta 44 mln. pakuočių, 2020-aisiais – 41 mln., o 2019-ųjų – 45 mln. 

„Parduotuvių personalas tomis dienomis gal mažiau laiko turėjo, labiau užimtas buvo dėl pirkėjų gausios ir darbo salėje, rečiau spėjo nubėgti prie taromato, kai jis prisipildydavo“, – BNS teigė G. Varnas.

Pasak policijos, taip sukčiaujant buvo padarytas 936,80 eurų nuostolis.

Apie galimą sukčiavimą policija pranešimą gavo pirmadienį.

Pareiškime teigiama, kad tara pakartotinai galėjo būti priduodama kelis mėnesius – nuo 2021 lapkričio 25 dienos iki šių metų sausio 15 dienos.

LNK reportažas:

Užstato sistema Lietuvai padėjo reikšmingai padidinti surenkamų plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių apimtis – jos išaugo iki 92 procentų. Tai – vieni iš geriausių rodiklių Europoje.

Tiesa, stiklinių pakuočių atžvilgiu užstato sistema yra mažiau efektyvi – norėto 88 proc. rodiklio per 6 metus pasiekti nepavyko – atgal sugrįžta tik 85 procentai sistemoje dalyvaujančių stiklinių butelių. Ekspertai įsitikinę, kad mažesnį nei siekiama surinkimą lemia stiklo pakuotės ribotas tinkamumas užstato sistemai.

„Stiklas dūžta ir sunkiai sveria, todėl žmonėms būna sunku nešti susikaupusius didesnius taros kiekius iki taromatų ir dalis jų pasirenka stiklo pakuotes mesti į šalia namų esančius konteinerius. Surinkimo trūkumas išlieka stabilus kiekvienais metais, tad tai vertiname kaip ilgalaikę tendenciją“, – sako didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Pasak jo, PET buteliai, skardinės vidutiniškai sveria 15–50 g, o vienas stiklo butelis – vidutiniškai net 300 gramų. Tad vienas stiklinis butelis prilygsta 20 plastikinių butelių ir daliai žmonių tai fiziškai sunkus svoris gabenimui iki parduotuvės.

„Šiuo metu Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos plėtros. Mūsų vertinimu, efektyvu būtų toliau plėsti PET ir metalinių pakuočių surinkimą per taromatus, nes yra pakuočių, kurios neaišku kodėl nepatenka į sistemą – pavyzdžiui, alaus, vyno ir putojančio vyno PET ar skardinės pakuotės. Tačiau nuo stiklo plėtros taromatuose reikėtų susilaikyti, kaip tai daro ir kitos Europos valstybės, nes ši plėtra nepadėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų, o kaštus iškeltų neproporcingai daug. Kitų šalių praktika rodo ir mūsų ekspertiniu vertinimu, sunkias stiklo pakuotes gyventojams daug patogiau išmesti į šalia namų esantį stiklo konteinerį“, – sako K. Pocius.

Jam antrina ir „Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis, teigiantis, jog pastaraisiais metais vykdyta stiklo konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžių rezultatų ir su ja galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus.

„Nuo 2016 m. Lietuva kartus su ES lėšomis rūšiavimo konteinerių plėtrai numatė 100 mln. eurų. Šiandien prie daugiabučių ar individualių namų yra per 350 tūkst. stiklo konteinerių. Konteinerinės sistemos plėtra leido surinkti daugiau stiklo pakuočių atliekų – 2020 m. jų surinkta 20 proc. daugiau nei 2019-aisiais, o 2021 m. fiksuotas dar apie 10 proc. augimas. Esame įsitikinę, kad su tolesne konteinerių sistemos plėtra per porą metų galime pasiekti valstybės užsibrėžtą tikslą surinkti ir išrūšiuoti 70 proc. stiklo pakuočių ir tą padaryti gyventojams patogesniu būdu“, – sako K. Šiaudkulis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė priduria, kad plėsti stiklo pakuočių surinkimą per taromatus būtų komplikuota ir dėl ploto trūkumo pakuotes surenkančiose parduotuvėse.

„Plastikines ir skardines pakuotes lengva supresuoti, tuo tarpu stiklinių butelių nesuspausi, todėl jų laikymas reikalauja daug vietos. Tai kelia didelių iššūkių ne tik taromatų sistemai, bet ir butelius priimančioms parduotuvėms, ypač mažesnėms, kurios neturi tiek laisvo ploto nesupresuotų atliekų laikymui. Be to, stiklo pakuočių atliekas priimančioms parduotuvėms iššūkių kelia ne tik ploto trūkumas, bet ir papildomas triukšmas, nemalonūs taros skleidžiami kvapai, didelis bendras stiklo pakuočių svoris, kurį darbuotojams tenka kilnoti“, – pasakoja R. Vainienė.

Ji taip pat priduria, kad stiklinių pakuočių užstato sistema yra ne tokia efektyvi ir iš ekonominės pusės, gamintojams ir importuotojams šioje sistemoje stiklinio buteliuko sutvarkymas kainuoja du–keturis kartus daugiau nei PET ar metalinės pakuotės sutvarkymas. Šie kaštai galiausiai būtų perkelti ant vartotojų pečių.

Bet tada pasako, kad čia – visai ne tie buteliai, kurių pridavimas jam baigėsi policija. „Čia man žmonės per šias dvi dienas sunešė“, – teigė politikas.

Taromato istorijai papasakoti surengiama spaudos konferencija. N. Puteikis teigė, kad viskas prasidėjo, kai iš velionio brolio paveldėjo garažą. Jame rado taros. „Buvo didžiulis maišas, ant kurio flomasterio ar ne flomasteriu mano velionis brolis užrašė: „svolačiai nepriima!“, – pasakojo N. Puteikis.

Nepaisydamas brolio palikto perspėjimo, N. Puteikis vis tiek nuėjo priduoti butelių. „Ir kas paaiškėjo? Paaiškėja, kad užrašas ant maišo „svolačiai nepriima!“ – tiesa“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo narys.

Bet „Norfoje“ į taromatus N. Puteikiui butelius sukišti pavyko, už gautus du eurus pirko kiaušinių. „Na taip, taip. O ką? Prie ko čia kiaušiniai?“ – žurnalistų klausė N. Puteikis.

Kai parduotuvės darbuotojas N. Puteikiui pasakė, kad du eurus turi grąžinti, Seimo nario padėjėjas teigia, jog pats panoro, kad nesutarimą išspręstų policija. „Darbuotojas pasakė: „Ach, taip, Seimo narys, nu, mes parodysime, kokia yra tvarka“, – pokalbį su darbuotoju prisiminė politikas.

Žiūriu Naglis uždarytas beveik dvi valandas varanoke. Dėl dviejų eurų. Popieriaus lape surašytas protokolas. Popieriaus lapas brangesnis!

Policija teigia, kad „Norfoje“ N. Puteikis sukišo dvidešimt butelių su savarankiškai užklijuotais depozito ženklais, dviejų eurų negrąžino, todėl jam surašytas protokolas.

„Žiūriu Naglis uždarytas beveik dvi valandas varanoke. Dėl dviejų eurų. Popieriaus lape surašytas protokolas. Popieriaus lapas brangesnis!“ – emocijų spaudos konferencijoje neslėpė Seimo narys Petras Gražulis.

„Bet jūs pats tai nebegeriate alkoholio?“ – N. Puteikio, demonstruojančio atsineštus butelius, klausė žurnalistė.

„Nu tai dabar teks“, – atsakė politikas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šioje taromato istorijoje labiau tiki policija. „Kokia išmonė pas žmogų. Galėjo išmesti į konteinerį ir tiek. O čia vargintis, klijuoti. Gal su Seimo printeriu spausdino, kas čia žino“, – svarstė ministras.

Panašių įvykių Seime jau buvo. 2009 metais tuometė Seimo narė Asta Baukutė iš Vilniaus kolegijos bendrabučio išsikraustė kartu su rozetėmis, durimis ir spynomis. 2013 metais Seimo narys Algirdas Patackas iš parduotuvės išėjo nesumokėjęs už saulėgrąžas ir elektros lemputę.

Bet bene daugiausiai iš visų problemų su teisėsauga yra turėjęs P. Gražulis. Tikina, kad už politinę veiklą. „Dabar dar pajungia kaip didžiausią autoritetą prieš mane kovai ir Birutę kiekvieną dieną rodo“, – kalbėjo P. Gražulis.

„Na ką, visai kaip su Trumpu Amerikoje“, – tarstelėjo Kristupas Krivickas.

Esą dar bus persekiojamas ir K. Krivickas. Ne kartą nesėkmingai kandidatavęs – į Seimą vis tiek pateko. „Jungiuosi prie Petro Gražulio politinio pasitikėjimo komandos. Tampu jo patarėju Seime“, – teigė K. Krivickas.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime jis pateikė savo įvykių versiją.

„Aš paveldėjau iš amžinatilsį brolio garažą. (....) Šį garažą  atidariau, ten buvo apie 30 maišų taros, ji buvo surūšiuota pagal spalvą ir dydį.  Ir buvo toks didžiulis maišas, ant kurio mano velionis brolis užrašė „svolačiai nepriima“. Pradėjau tuos maišus vežti, važiuodamas į darbą vežti į taromatus. Ir  paaiškėjo, kad užrašas ant maišo „svolačiai nepriima“ yra tiesa“, – sakė N. Puteikis.

Jis stebėjosi, kad taromatai nepriima milžiniško kiekio įvairios rūšies  taros. Beje, politikas sakė, kad jam ir kiti žmonės pradėjo vežti tarą, kurios taromatai nepriima, nors ji yra tinkamai paženklinta.

Pradėjau tuos maišus vežti, važiuodamas į darbą vežti į taromatus. Ir  paaiškėjo, kad užrašas ant maišo „svolačiai nepriima“ yra tiesa.

Anot N. Puteikio, pagal taisykles, jei taromatas nepriima, darbuotojas turi priimti. Konfliktą dėl taros, kurios nepriėmė taromatas, N. Puteikiui teko aiškintis su policija.

Parlamentaras sakė, kad nusipirkęs buteliuką sulčių, stebint taromato darbuotojui ir apsaugai, bandė netgi daryti eksperimentą ir įkišti į taromatą, bet nepavyko. „Aš turiu čekį, kišau prie liudininkų“, – sakė N. Puteikis, tokią situaciją pavadinęs sukčiavimu.

Jis kategoriškai atmetė kaltinimus esą jis ant butelių klastojo ir lipdė etiketes.

Kaip primena ELTA, portalas delfi.lt rašė, kad pirmadienį parlamentaro Petro Gražulio padėjėjui N. Puteikiui teko surašyti administracinį protokolą už neįprastą nusižengimą. Parduotuvės „Norfa“, esančios Vilniuje, L. Asanavičiūtės g., apsaugos darbuotojas sulaikė vyrą, kuris į taromatą sukišo 20 butelių su savarankiškai užklijuotais depozito ženklais, o paskui parduotuvėje už juos atsiėmė du eurus. Sulaikytasis dviejų eurų žalos parduotuvei neatlygino. Apsaugininkas iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai nustatė, kad apsaugos darbuotojas sučiupo buvusį praėjusios kadencijos Seimo narį N. Puteikį.

Klausimai dėl taros

Incidentas nutiko pirmadienį, prieš vidurdienį. Policija į prekybos centrą "Norfa", esantį Vilniuje, buvo kviesta dėl smulkios vagystės.

"Akvarelės studija "Barkodai". Nemiegu, naktimis "barkodus" piešiu, labai sunku, akvarelė išsilieja. Po to policiją kviečia", – į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambutį atsiliepė N.Puteikis.

Klaipėdietis aiškino, kad informacija viešumoje pasirodė be jo komentaro, tad visas incidento smulkmenas jis žada pateikti ketvirtadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.

Į ją dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas žada atsinešti to paties gėrimo butelį, kurio nenorėjo priimti taromatas.

Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį?

"Parodysiu tuos daiktus, visi galės pamatyti. Kaltė yra gamintojų ir prekybininkų. Į prekybą paleidžiama tara, kurios nepriima taromatai. O užstatą tai paima. Kuo čia aš dėtas? Nukentėjo juk dešimtys tūkstančių žmonių, kurie taip pat pirko. Aš tik degtinę geriu. Nesakysiu, koks ten gėrimas buvo", – aiškino N.Puteikis.

Atsiėmė už viską

Vyras tikino, kad į taromatą sėkmingai pridavė 70 vienetų taros. Už butelius gavo septynis eurus.

Policijai buvo paskambinta tik tada, kai, pasak buvusio Seimo nario, su apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas.

Naglis Puteikis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Apsauga iškvietė policiją, o ši stojo į prekybos centro pusę. Viskas, kas buvo parašyta viešoje erdvėje, iš tiesų įvyko atvirkščiai. Kai pradėjau reikšti pretenzijas, man iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai pareiškė, kad čia ne jų reikalas. Kol laukiau policijos, apsaugos darbuotojas į šuns dienas dėjo valdžią. Atsiėmiau už viską – ir už pensijas, už kelius, už jų siaurinimus, už stažo mažinimą ir už mažą jo algą. Teko stovėti ir klausytis", – pasakojo N.Puteikis.

Jis teigė, kad jis policijos automobilyje išbuvo pusantros valandos.

"Policininkai vis kažkam skambino. Jie tepasakė, kad negali manęs paleisti, surašę įspėjimą. "Varanoke" bent jau tualetus galėtų įrengti. Arba galėtų duoti pieštukų, galėčiau darbą pratęsti", – ironizavo N.Puteikis.

Už ką bus baudžiamas, N.Puteikis sakė nežinantis.

"Juk nagrinėjimo nebuvo. Policininkas pareiškė, kad medžiagą perduos tyrėjai, ši aiškinsis. Viskas. Esą tuomet galėsiu pateikti įrodymus. Bet kai perskaičiau internete antraštes, supratau, kad įrodymų niekam nebereikia. Toks gyvenimas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kažkas vagia milijonus?

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis tikino, kad policijos pareigūnai į prekybos centrą iškviesti apsaugos darbuotojų.

"Kas ten nutiko, reikia klausti apsaugos darbuotojų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės pagal Administracinių nusižengimų kodekso108 straipsnį", – patikslino R.Matonis.

Šis straipsnis byloja, kad už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.

"Dabar jau įsižeidžiau. Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį? Dabar jau aš skaičiuosiu. Jei jau aš vagis, tai laikykitės. Administratorius veda statistiką, kiek taros parduota ir kiek jos sugrąžinta. Įtariu, kad nulis vienetų sugrąžinta. Tai reiškia, kad kažkas milijonus kraunasi", – niršo N.Puteikis.

Savaitės viduryje į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi vienos bendrovės atstovai, prašydami nustatyti, kas įmonei padarė tūkstantinę žalą.

Pasirodo, dar praėjusį šeštadienį, gegužės 8-ąją, apie 20.15 val. prie prekybos centro M.Mažvydo alėjoje kažkoks vyras pasinaudojo taromatu.

Jis sudėjo atsineštus butelius į aparatą, bet nesulaukė kvito.

Įširdęs jis trenkė kumščiu į prietaisą ir sudaužė jo ekraną.

Pareiškimą parašę įmonės atstovai įvardijo žalą – 1 097 eurai.

Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Įtariamojo ieškoma. Pareigūnams žinoma, kad jis yra vidutinio amžiaus, įvykio metu vilkėjo tamsiais rūbais.

Nors nuo nusikaltimo jau praėjo nemažai laiko, pareigūnai dar tikslina aplinkybes. Jeigu jiems pavyks nustatyti kaltininką, jam teks atlyginti įmonei sukeltus nuostolius.

Klaipėdoje kur kas dažniau gadinami įrenginiai, kuriuose mokama už automobilių stovėjimą, o dar dažniau – mokamų tualetų taupyklės.