Inžineriją, chemiją ir istoriją besimokančių vienuoliktokų gegužę dar laukia žinių patikrinimo procedūra. Ji, perfrazuojant politikų žodžius, rengiama dėl grožio, tad matematikos testus pergyvenusiems mokiniams bus tarsi lengvas pasivaikščiojimas. Ne, adekvačių užduočių niekas nesitiki. Kai matome, į kokias aukštumas reformatoriai yra užkėlę istorijos žinių kartelę, dar vienas sukrėstų vienuoliktokų ašarų cunamis buvo garantuotas. Tačiau mintis, kad atlieka tokį, na, tarsi dar vieną pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, PUPP, o ne stoja į žūtbūtinę dvikovą, vaikams veiks kaip geriausi raminamieji. Tik, gaila, šios vienkartinės dozės tikrai nepakaks ištverti chaosą, kurį krintančių reitingų skaičiavimu užsiėmę valdantieji vadina labai patogiai – diskusijomis. Tarsi žodžiais būtų galima nustelbti prisvilusio jovalo dvoką. Apie ką galima diskutuoti su dar viena darbo grupe, su formalia švietimo ministro pavaduotoja, dar laikinesne šiame poste nei būsimasis švietimo ministras, kurio nė horizonte nematyti? Apie ką kalbėti, jei Gintauto Jakšto testamente jau išdiskutuota – aiškiai parašyta: bet kokios formos abitūros egzaminai turi vykti ne per mokslo metus. Nesvarbu, kad ši nuostata niekaip nedera su galimybe perlaikyti patikrinimus – išskirtine šiųmečių vienuoliktokų teise, kompensacija už bandomųjų triušių vaidmenį. Kiek apskritai ketinama diskutuoti? Tradiciškai – su vasaros atostogų pertrauka, t.y. iki rugpjūčio pabaigos? Korepetitorių rinkoje – pats sujudimas. Papildomų pamokų vasaros tvarkaraščiai pildosi labai sparčiai. Kad ir koks bus tas, kaip vis žada politikai, moksleiviams palankiausias variantas, jį reikia paskelbti kuo greičiau.

Nesutarimai dėl to lėmė ankstesnio švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimą.

„Niekas nenori priimti tokių sprendimų, kurie būtų nenaudingi vaikams. Yra problema, kad esti vaikų, kurie surinko aukščiausius balus, ir dėl to galbūt turi neteisingumo jausmą savyje, – antradienį LRT radijui sakė ministrė. – Bet tas paieškos momentas, kad ieškome atsakymų, ar galėtume juos surasti, koks tai galėtų būti sprendimas, gal jo ir nėra, bet visgi (...) tikrai gali visos šalys susėdusios už stalo pasikalbėti.“

„Aš neužkertu kelio jokioms diskusijoms, kurios gali būti kaip sprendiniai kylantiems klausimams. Būtent taip ir matau savo vaidmenį“, – pridūrė ji.

G. Jakštas apie atsistatydinimą anksčiau balandį paskelbė, motyvuodamas tai premjerės Ingridos Šimonytės komandos nurodymu užtikrinti, kad tie, kas per tarpinį patikrinimą yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių.

Pati ministrė pirmininkė teigė, kad tai, jog prasčiau užduotis išsprendusiems moksleiviams nutarta skirti daugiau balų, nei planuota iš pradžių, sukėlė neteisingumo jausmą atžvilgiu tų, kurie pasirodė gerai.

M. Navickienė sakė, kad „dvylikos balų tikrai niekas negalės gauti“, bet apie tai reikia kalbėti.

„Įsivardinimui sau, kokia galėtų būti ateičiai pamoka, ir ar galima kažką padaryti dar šiemet, diskusijoms jokioms aš nesakau ne“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė surengsianti susitikimą su švietimo bendruomene ir už švietimą atsakinga premjerės komandos dalimi.

„Visa Vyriausybės komanda – ir ministerija, ir premjerės kanceliarija – tikrai mato tą patį tikslą: kaip įmanoma sklandesnis tarpinių patikrinimų užbaigimas ir tolesnis keliavimas į kitus tikslus, kuriuos esame sau išsikėlę švietimo sistemoje“, – sakė M. Navickienė.

Ji taip pat nurodė, kad tarpinių vienuoliktokų patikrinimų užduotys nuo šiol bus labiau recenzuojamos.

„Visi likę tarpiniai patikrinimai sulauks trečio recenzavimo, tai yra bus papildomi ekspertai, kurie turės dar kartą peržiūrėti, ar yra rizikų, kad užduotys neatitiks programos, tai yra to, ką mokėsi vienuoliktokai“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, iki šiol užduotys tikrintos per mažai.

M. Navickienės teigimu, tarpinius patikrinimus taip pat sunkino užduočių rengimo problemos, susijusios su tuo, kad rengimo paslaugos įsigyjamos per viešuosius pirkimus, patrauklumas teikti tokią paslaugą yra nedidelis, o atsakomybė už užduočių kokybę – milžiniška.

Laikinoji švietimo ministrė taip pat sakė, kad pasikeitusios ugdymo programos apsunkino užduočių rengėjų galimybes į jas „pataikyti“.

Ji taip pat nurodė besitikinti didesnio Nacionalinės švietimo agentūros aktyvumo teikiant pagalbą mokytojams ir mokykloms organizuojant tarpinius patikrinimus.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai bus sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių. Vėliau skųstasi ir kitais patikrinimais.

Pedagogai teigė, kad nespėjo pasiruošti pačiam procesui.

„Visada šnekėjau apie tai su ministerijos vadovybe – kad per daug reformų vienu metu, skubotai atliekamos užduotys gali privesti iki tokių pasekmių, kokias šiandien ir matome. Belieka tik apgailestauti, kad viskas taip ir įvyko“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje penktadienį teigė R. Krasauskienė, pridurdama, kad agentūros darbuotojai buvo įspėję politikus dėl greitų pokyčių pasekmių.

Taip pat ji pabrėžė, kad iš dalies tarpinių patikrinimų nesėkmę lėmė neužbaigtas mokymo programų atnaujinimo procesas.

„Tarpinių patikrinimų atėjimas, mano nuomone, buvo pernelyg stiprus – pirmiausia reikėjo įdiegti atnaujintas programas, apsirūpinti visa reikiama medžiaga“, – kalbėjo buvusi NŠA vadovė.

Todėl R. Krasauskienė svarsto, kad vertėtų sustabdyti sumaištį sukėlusių tarpinių patikrinimų įgyvendinimą ir pirmiausia užbaigti mokymo programų atnaujinimą.

„Galbūt ir būtų naudinga sustabdyti (tarpinius patikrinimus – ELTA). NŠA išsibandė tuos tarpinius patikrinimus prieš pradėdama su tam tikra mokyklų ir mokinių imtimi, bet bandėme būtent techninius dalykus. Tai galbūt laikas pridėtų kokybės tiems tarpiniams patikrinimams ir ateities kartos vėliau ateitų į egzaminus, atsinešdamos turinčios jau tam tikrą įvertinimą, ateitų drąsiau, pasiruošę, mokėdami“, – sakė R. Krasauskienė.

ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėjo tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai. Visgi tokios naujovės švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys mokiniams buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.

Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas buvo įteikęs premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo raštą. Visgi, Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Kaip skelbta anksčiau, tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvauja daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Patikrinimai vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Ministras savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad šiuo metu peržiūrimos užduočių vertinimo instrukcijos ir koreguojami principai, kurie leido mokinių žinias vertinti subjektyviai griežčiau. Taip pat, anot jo, papildomai peržiūrimos likusio trečdalio tarpinių patikrinimų užduotys, tikrinant, ar jose nėra palikta neatitikimų.

Kaip pranešta ir anksčiau, visiems tarpiniams patikrinimams formuojama antra užduočių vertinimo grandis – komisijos. Be to, mokiniams, išlaikiusiems tarpinius patikrinimus, pateikiamas preliminarus vertinimas, kuris dar gali keistis, priklausomai nuo komisijos išvadų – pažymima, kad rezultatas gali tik gerėti.

„Įvertinant tarpinių patikrinimų patirtį, papildomi recenzentai įtraukiami vertinti valstybinių brandos egzaminų užduotis“, – punktus vardijo ministras.

„Parengtos rekomendacijos mokykloms dėl kalbėjimo patikrinimo Lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime. Jei įmanoma, jis gali startuoti ne anksčiau kaip 9 val.“ – tęsė jis, pridurdamas, kad mokykloms rekomenduojama tarpinių patikrinimų dienomis nerengti kontrolinių darbų ar kitų atsiskaitymų.

G. Jakštas taip pat nurodė, kad neatvykusiems į tarpinį patikrinimą yra suteikiama galimybė atvykti į antrą patikrinimo bandymą. Galimybę du kartus įsivertinti žinias tarpiniuose patikrinimuose turės ir dabartiniai dešimtų klasių mokiniai.

Galiausiai, ministras priminė, kad netrukus bus pradėtos diskusijos, kada vienuoliktokai galėtų turėti tarpinių patikrinimų perlaikymus. Anot jo, svarstomi keli variantai – atlikti patikrinimus kompiuteriu iki Šv. Kalėdų arba su kitų metų vienuoliktokais. Taip pat svarstoma tokius perlaikymus rengti kartu su pagrindine valstybinių brandos egzaminų sesija, tačiau tada užduotys būtų atliekamos įprasta tvarka, ne elektroniniu būdu.

Matome, kad silpnoji proceso grandis – užduotys. 

„Matome, kad silpnoji proceso grandis – užduotys. Užduočių rengimo problemos nesprendžia faktas, kad užduotis rengia ir jas tikrina kompetentingi mokytojai, nes pačioje bendruomenėje nėra sutarimo, kas yra geros užduoties standartas, o tai lemia, kad po kiekvienų patikrinimų kyla tiek objektyvi kritika, tiek emocija grįstas pasipiktinimas užduočių kokybe“, – jau anksčiau įvardintas problemas priminė G. Jakštas.

Ministras pastebėjo, kad problemų kilo ne tik su tarpinių patikrinimų užduotimis, bet ir intensyviu jų grafiku.

„Tarpinių patikrinimų grafikas daliai mokinių ir mokyklų yra per sunkus. Šiandien negalime statistiškai reikšmingai apibendrinti, kokia bendruomenės dalis patiria savo galimybėms per didelius sunkumus vykdyti tarpinius patikrinimus numatytu ritmu, tačiau ir žinomų epizodų pakanka, kad korekcijos nacionaliniu mastu būtų daromos taip, kad atlieptų dalies bendruomenės galimybes“, –  pripažino jis.

Visgi, švietimo ministras pasidžiaugė, kad tarpinių patikrinimų rezultatai rodo teigiamas tendencijas – šiuose patikrinimuose dalyvauja daugiau mokinių, jų įvertinimai gerėja.

ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, švietimo, sporto ir mokslo ministras Gintautas Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Visgi, ŠMSM vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją G. Jakštui. Nepasitenkinimą ministro darbu išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog padarė klaidą, paskirdamas jį į šias pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusią savaitę gavusi G. Jakšto atsistatydinimo raštą, tačiau jo netenkinusi.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šiemet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

„Išmintingiausias sprendimas, kad laiko dar vieną kartą tie, kas nori pasikelt balą, o užskaitomas brandos egzamine geriausias rezultatas, kurį pasiekia. Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų“, – antradienį Seime sakė G. Jakštas.

Ministerijai šiuo metu svarstant siūlymus dėl tarpinio patikrinimo perlaikymo tvarkos, kaip vienas variantų aptariama ir galimybė tarpinį patikrinimą perlaikyti kartu laikant brandos egzaminą, t. y. ne su būsimais vienuoliktokais po metų pavasarį, bet per vėliau vasarą vykstančią abiturientų brandos egzaminų sesiją.

Ministras svarstė, kad nesėkmes laikant tarpinius patikrinimus lėmė ir tai, kad nebeliko atskiros egzaminų programos, o kai kurie mokytojai įpratę dirbti pagal ją.

„Vienas svarbus pasikeitimas, kuris įvyko, tai nėra egzaminų programos atskiros. Tai buvo šioks toks iššūkis ir mokykloms. Dalis mokytojų buvo įpratę dirbti pagal egzaminų programą, o ne pagal ugdymo programą. Net tos temos, kurios ilgą laiką buvo ugdymo programose, būdavo kartais pamirštamos, nustumiamos į šoną ir dirbama tik su temomis, kurios pateks į egzaminus“, - kalbėjo G. Jakštas.

Diskusija vyksta, kaip turėtų būt antrasis šūvis, svarstomas variantas, kad kartu su kitų metų vienuoliktokais dabartinai vienuoliktokai, būsimi dvyliktokai, laikytų, jeigu pageidautų.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, jie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo.

Daugumos tarpinių patikrinimų metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos ir matematikos B lygio tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė komisijas, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Prezidentas ragina G. Jakštą pateikti konkrečius siūlymus dėl tarpinių atsiskaitymų

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrą G. Jakštą neatsiprašinėti dėl kilusios situacijos su vienuoliktokų tarpiniais atsiskaitymais, o siūlyti konkrečius sprendimus.

„Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją. Ir ištaisytų taip, kad nesukeltų dar papildomo streso mokiniams, kurie jo ir taip patiria jo pakankamai“, – antradienį žurnalistams Visagine sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė matantis dalies mokyklų „nusivylimo ženklus“ dėl tarpinių patikrinimų.

„Jeigu toliau šitaip bejėgiškai ministras atsiprašinės ir nesiims konkrečių žygių, (nusivylimo ženklai – BNS) gali tapti masiniais, gali tai pradėti daryti kitos mokyklos“, – teigė šalies vadovas.

„Tada reikės labai rimtų sprendimų“, – pridūrė jis.

Ministras dabar turėtų ne atsiprašinėti, o pateikti labai konkrečius siūlymus, ką jis ketina daryti, kad ištaisytų situaciją.

Praėjusią savaitę prezidentas pareiškė padaręs klaidą, kai G. Jakštą paskyrė ministru, o premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusį penktadienį sulaukusi ministro atsistatydinimo pareiškimo, bet jo tvirtino nepriėmusi ir lauks, kol ministras išspręs situaciją dėl tarpinių patikrinimų.

G. Jakštas švietimo ministru paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.