Mes – irgi europiečiai

Šiais metais Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena Lietuvoje bus paminėta išskirtinai – Palangoje rugsėjo 29 – spalio 4 d. pirmąsyk organizuojamas festivalis „Senjorų savaitė“.

„Lietuva turi apie 600 tūkst. senjorų, kurie ne visada gali leisti sau daugiau išlaidauti, todėl nusprendėme, kad turime jiems padaryti šventę“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak vieno šio festivalio organizatorių visuomenininko Edmundo Jakilaičio, tokio masto renginį nuspręsta surengti norint suteikti senjorams daugiau pramoginės veiklos ir paskatinti jų smalsumą.

„Girdime, kad Lietuvoje daug kalbama apie senjorų gyvenimo kokybę, tačiau nematėme, kad būtų surengtas renginys būtent jiems. Lietuviai kalba apie Vakarų šalių senjorus, kurie, kaip teigiama, gyvena geriau ir įdomiau, todėl mūsų tikslas – sukviesti kuo daugiau garbaus amžiaus žmonių į Palangą, kad šalis pamatytų, jog ir mūsų senjorai tokie patys žingeidūs, linksmi ir linkę patirti nuotykių“, – kalbėjo E. Jakilaitis.

Norime kurti tradiciją, kad būtent rugsėjis bei spalis taptų senjorų atostogų laikas Palangoje.

Taikys mažesnes kainas

Atsižvelgiant į senjorų galimybes, savaitę vyksiančio renginio metu jiems bus suteikti nakvynės ir restoranų pasiūlymai už prieinamas kainas.

„Suprantame, kad ne visų senjorų pajamos gali jiems leisti apsistoti kurorte savaitei, todėl padedami Palangos mero komunikavome su viešbučiais ir miesto įmonėmis, kurios pasiruošusios suteikti nakvynę už prieinamas kainas. Taip pat bus ir žymiuose Palangos restoranuose, kurie tą savaitę pateiks gerus dienos meniu pasiūlymus mažesnėmis kainomis“, – teigė visuomenininkas.

Didžiausio srauto atvykusiųjų tikimasi sulaukti iš Palangos ir Klaipėdos apylinkių, tačiau planuojama pasirūpinti transportu, kuris vežtų senjorus į festivalį ir iš kitų šalies miestų.

„Šiuo metu vyksta derybos su transporto įmonėmis ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kad suteiktų galimybę senjorams organizuotai atvykti autobusais ar kitomis transporto priemonėmis. Jau žinome, kad kursuos specialus traukinys iš Vilniaus, kuris stos ir kituose miestuose, tačiau dar turime beveik pusę metų laiko pasiruošimui, todėl, manau, organizuoti sklandų senjorų atvežimą ir parvežimą turėtų pavykti“, – tikino E. Jakilaitis.

Šventė pratęs sezoną

Palanga šiuo renginiu nori pratęsti ne tik vasaros sezoną kurorte, bet ir paneigti tam tikrus vyraujančius stereotipus.

Anot mero Š. Vaitkaus, Palanga – šeimų kurortas, vasaros šurmulys mėgstamiausias jaunesnių atostogautojų, tačiau ji graži visais metų laikais. Ruduo – pats metas lėtesniam, bet turiningam poilsiui.

„Pasibaigus aktyviajam sezonui, rudenį gyvenimo tempas čia kiek palėtėja. Tai – puikus metas kurorte apsilankyti tiems, kurie vengia didelio šurmulio ir pramogautojų gausos, kurie vertina ramesnį poilsį bei laiką, skirtą ilgiems pasivaikščiojimams pajūriu ar pušynais, sveikatinimui. Todėl esame įsitikinę, kad ruduo yra itin tinkamas senjorams. Norime kurti tradiciją, kad būtent rugsėjis bei spalis taptų senjorų atostogų laikas Palangoje“, – pabrėžė Š. Vaitkus.

Brangūs uostamiesčio senjorai,

Sveikinu su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena ir nuoširdžiai dėkoju už kiekvieno jūsų gyvenimo darbus bendram labui. Didele dalimi jūsų dėka šiandien Klaipėda yra vienas patraukliausių miestų. Jūs – ilgamečiai medikai, mokytojai, sportininkai, statybininkai, inžinieriai, planuotojai, kultūros, mokslo įstaigų, transporto, uosto įmonių darbuotojai, apželdintojai, kepėjai, perdirbėjai, komunalininkai ir visų kitų sričių atstovai, esate miesto ir jo istorijos kūrėjai, jūsų sukaupta patirtis neįkainojama ir padeda mums toliau eiti pirmyn. Ačiū Jums už tai.

Sveikindamas su senjorų diena, linkiu Jums kurti naujus įpročius įdomiam gyvenimui! Dalinkitės savo išmintimi bei patirtimis, bendraukite, aktyviai leiskite laiką – darykite tai, kas džiugina! Stiprios sveikatos ir artimųjų šilumos!

Jūsų meras

Arvydas Vaitkus

Mieli senjorai,

Jūs esate tie, kurie savo darbu ir idėjomis sukūrėte mūsų ateitį. Jūs tie, kurie užauginote vaikus ir anūkus, kasdien prisidedančius prie rajono ir šalies klestėjimo.

Ne tik šiandien, bet ir kasdien jaučiame Jums dėkingumą ir pagarbą. Būkite sveiki ir energingi, būkite apsupti artimųjų meilės, o svarbiausia išlikite veiklūs, dalinkitės išmintimi ir patirtimi su jaunąja karta.

Sveikinu Jus su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena!

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Aktyviai gyvenanti ir kitus energija užkrečianti vaistininkė Irena Bulanovienė sako, kad niekas kitas negali būti už mus laimingas. Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga garbingo amžiaus žmonės pataria nepamiršti judėti.

Ką tik po auksinių vestuvių šventės

I. Bulanovienė yra žmogus, kurios norisi klausytis ir mėgautis. Jos skleidžiama energija taip įkrauna, kad tik dar labiau norisi gerbti ir žavėtis garbingu amžiumi.

Sutikome Ireną iš karto po jos auksinių vestuvių minėjimo. Kaip pasakoja pati moteris, vaikai ir anūkai suorganizavo tokią šventę, kad dabar jie su vyru pasirengę laukti dar dešimt metų, nes smalsu, ar dar įmanoma atšvęsti geriau.

„Esu kilusi iš Švėkšnos, tad ten ir buvo suorganizuota visa šventė. Iš bažnyčios mes karieta keliavome iki dvaro, kur ir įvyko mano su vyru pirmasis šokis. Tiek daug metų prabėgo, o mes tokie pat laimingi ir ta laime užkrečiame visus“, – džiaugsmu dalijasi moteris.

I. Bulanovienė yra vaistinės Naujojoje Akmenėje vadovė. Nors dirba ketvirtį etato, jos pasimatymai su kolegomis visuomet labai prasmingi.

Namuose galime būti kokie tik norime, bet atidarę vaistinės duris tampame profesionalais.

„Kitais metais bus 50 metų kaip vadovauju vaistinėms. Vos baigusi studijas po pusmečio analitikės darbo, tapau vadove. Tada prasidėjo ilgas ir malonus vaistininkės darbas. Pamenu dideles dešimčių žmonių vaistines, kuriose patys gamindavome vaistus, patys viskuo rūpindavomės. Dabar vaistinė visai kitokia, joje kur kas paprasčiau, rūpesčių kur kas mažiau, turime palaikymą ir pagalbą iš visos Lietuvos, tereikia pranešti, ko mums trūksta“, –  patirtimi dalijasi moteris.

Ji pasakoja, kad pagrindinis jos ilgos darbinės patirties variklis – reiklumas ir nuotaika. Moteris pasakoja, kad jai vadovaujant taisyklė apie gerą nuotaiką darbo vietoje buvo tvirta ir nelaužoma.

„Namuose galime būti kokie tik norime, bet atidarę vaistinės duris tampame profesionalais, kurie nori padėti žmonėms pasijusti geriau. Jie to ateina į mūsų vaistinę. Todėl čia mes esame pačios geriausios nuotaikos ir atviromis širdimis siekiame būti naudingiausiais mūsų pacientams. Uždarę duris vėl būkime kokie tik norime, o vaistinėje – tik pakilūs, išklausantys ir siekiantys padėti“, – savo požiūrį dėsto moteris.

Kiekviena diena yra pati geriausia

Paklausta, iš kur ji pati pasikrauna pozityvios užkrečiančios energijos, I. Bulanovienė neslepia, jog niekas kitas už mus būti laimingais negali. To, pasak jos, turime ieškoti savyje.

Negalvokime apie savo kompleksus, jie rūpi tik mums patiems.

„Negalvokime apie savo kompleksus, jie rūpi tik mums patiems, žiūrėkime į priekį ir mėgaukimės šeima, aplinkiniais, kasdien susikurkime aplinką, kurioje jaučiamės gerai ir šypsokimės. Supraskime, kad kiekviena diena yra geriausia, ką galime turėti, todėl mėgaukimės tuo ir dalinkimės šiuo džiaugsmu“, – sako moteris.

„Eurovaistinės“ vaistinės vadovė  pastebi, kad visgi kai kurie senjorai yra linkę užsisklęsti, vis mažiau išeina iš namų. O tai, pasak specialistės, gali paskatinti net rimtas ligas.

„Aktyvumas ir bendravimas yra nepamainomas variklis gerai nuotaikai užkurti, tai neleidžia jaustis vienišiems, panirti į depresiją. Jeigu kasdien išeisite bent 20 min. pasivaikščioti, tai gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, pagerinti raumenų būklę, o prasidėjus rudeniui, galite net sustiprinti imunitetą prieš peršalimo ligas“, – paprastu sveikesnio ir ilgesnio gyvenimu receptu dalijasi specialistė.

Šiais metais senjorams nemokamos pramogos ir renginiai numatyti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Šiaulių rajono, Alytaus, Marijampolės, Palangos, Druskininkų, Ukmergės, Neringos, Kėdainių, Šilutės, Radviliškio, Trakų savivaldybėse.

Tądien visiems Kauno miesto ir Ukmergės senjorams, pateikusiems pensininko pažymėjimą, numatytas nemokamas viešasis transportas. Alytaus mieste senjorams viešasis transportas kainuos vieną euro centą.

Šiaulių mieste senjorams numatyti nemokami kvietimai į teatrą, organizuojamos ekskursijos, parodos, kino peržiūros, poezijos ir muzikinės popietės, sveikatingumo užsiėmimai.

Palangoje tarp visos dienos renginių numatyti koncertai, viktorina, ekskursija po Gintaro muziejų, nemokamos vaišės dalyje miesto restoranų. Senjorams taip pat siūloma nemokamai atlikti kūno kompozicijos analizę.

Neringoje numatyti Viktoro Malinausko ir Birutės Dambrauskaitės koncertai, Nijolė Narmontaitė koncertuos Radviliškyje ir Kėdainiuose.

Mankštos baseine organizuojamos Šiaulių, Palangos, o spalio 3 dieną – Druskininkų savivaldybėse.

Vilniuje senjorų dienos proga atidaromas „Senjorų avilys“, pradedantis vykdyti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo, lavinimo ir sveikatingumo veiklas.

1990 metais Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena.

Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.

Premjero sveikinimas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos senjorus Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga.

„Prabėgę metai įrašo į gyvenimo knygą daug patirčių, suteikia išminties ir sudaro galimybes ja dalintis. Tai - pats didžiausias ir neįkainojamas turtas. Tai, kaip visuomenė geba pasirūpinti vyresniaisiais, parodo jos brandą, empatiją, gerovės lygį. Vyriausybė deda nuoseklias pastangas, kad Lietuvos senjorų senatvė būtų ori. Indeksuojamos pensijos, daugiau finansinių išteklių skiriama vaistų kompensavimui, dedamos pastangos siekiant didesnių užimtumo galimybių, sveikatos apsaugos, globos ir kitų sąlygų. Šie darbai ir toliau liks Vyriausybės prioritetu. Sveikinu Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga ir nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie daugel metų sąžiningai dirbo ir kūrė Lietuvą. Linkiu jaukios kasdienybės, smagių šventinių akimirkų ir kuo geriausios sveikatos“, – sakoma premjero sveikinime.

„Vilnius yra jaunas miestas, tačiau jis turi tapti ir dar jaunatviškesnis. Ir čia mums pavyzdį rodo senjorai. Pasikviečiau pokalbiui keletą senjorų – kad padėkočiau už jų darbus bei įkvėpimą, kad visi pamatytų, kiek galima nuveikti būnant garbaus amžiaus. Esu tikras, kad net jaunimas gali pavydėti tokio aktyvumo – suskaičiuokite, kiek veiklų užsiima kiekvienas iš šių vilniečių, ir galbūt jus pačius tai įkvėps paieškoti naujų savirealizacijos formų“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Be veiklos nenusėdintis saulės vaikas: Emilija Ona Skrebienė (76 m. Lazdynų gyventoja)

Emilija Ona jau beveik dešimtmetį aktyviai dalyvauja senjorų klube prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus. 2011 m. kartu su dar keliais senjorais vyko į Varną Bulgarijoje ir visą mėnesį lankė senelių namus ir neįgaliųjų įstaigas. Dalyvauja visuose klubo renginiuose, jų metu labai mėgsta deklamuoti eilėraščius, skaito paskaitas per valstybines šventes, dainuoja „Bočių“ chore. Taip pat yra įsitraukusi į pagyvenusių žmonių asociacijos bei Pilaitės dienos centro veiklą. „Lietuvoje yra trijų tipų senjorai. Pirmieji – senjorai, kuriems nieko neužtenka ir kurie skundžiasi nuolatiniu stygiumi. Antrieji – senjorai vergai, kurie pusę gyvenimo augino savo vaikus, o kitą pusę augina anūkus. Tretieji senjorai – aktyvūs, visur dalyvauja, keliauja (ir ne tik Lietuvoje). Tokius senjorus aš vadinu saulės vaikais“, – sako p. Emilija, ir priduria, kad būtent taip ji pati ir jaučiasi – saulės vaiku.

Tvarko parką savo jėgomis ir lėšomis: Algirdas Antanas Misiūnas (85 m. Pavilnio gyventojas)

Algirdas Antanas jau dešimtmetį savo lėšomis tvarko Pavilnio regioninį parką, kuris yra prie jo namų. „Buvau tremtinių sąraše, tačiau pasisekė ir į Sibirą išvežtas nebuvau. Tačiau dabar prie įprastos pensijos gaunu dar ir rezistento pensiją, todėl visą ją skiriu miestui – tvarkau parką. Skaičiavau, kad per kelerius metus jau susidarė 6000 eurų, tikiuosi, kad bus ir 10 000 eurų. Prie parko gyvena ir mano anūkas, kuris jau įsipareigojo po manęs pratęsti mano darbą“, – pasakoja p. Antanas. Artimiausiuose Antano planuose – meilės skulptūros pastatymas parkelyje – tam, kad įkvėptų į parką atėjusias poras. „Kad vaikučių daugiau būtų“, – juokauja p. Antanas, ir priduria, kad visas problemas galima išspręsti paprastais sprendimais: „Pas kalvį užsakiau metalinį užrašą: „Mylėkime savo gamtą kaip savo namus“. Buvo šiukšlinama parke – nuėmiau šiukšlinę, žmonės tiesiog nebemeta šiukšlių ir čia tapo švaru“.

Jau 30 metų prižiūri seniausias Vilniaus kapines: Alicija Klimaševska (82 m. Žirmūnų gyventoja)

Save lenke laikanti, bet puikiai be akcento lietuviškai kalbanti p. Alicija jau 30 metų savanoriškai tvarko Rasų kapines. Ilgą laiką buvo visuomeninės Rasų kapinių draugijos pirmininkė, dabar ji yra Garbės pirmininkė, tačiau veiklos neapleido. „Kapinės senos, priežiūros reikalauja daug, todėl kad ir kiek stengdavomės, visko sutvarkyti nepajėgdavome – džiaugiuosi, kad savivaldybė pradėjo Rasų kapinių tvarkymą. O mes ir toliau tęsime jų priežiūrą“, – sako p. Alicija, kuri už šią veiklą jau apdovanota Šv. Kristoforo statulėle. „Labai didžiuojuosi šiuo apdovanojimu – esu gavusi daug įvertinimų, bet kaip vilnietei man šis įvertinimas – pats svarbiausias“.

Į gamtą ir kalnus išvedė tūkstančius žmonių: Algimantas Jucevičius (76 m. Senamiesčio gyventojas)

Poną Algimantą žino visi, kurie bent kiek aktyviau leidžia laisvalaikį. Lietuvos keliautojų klubo pirmininkas jau daugiau nei 30 metų kiekvieną žiemos savaitgalį organizuoja kelių valandų „Snaigės žygius“ po Vilniaus apylinkes, jau 25 metus Mokytojų namuose rengia paskaitas „Pažinkime Vilnių“, artimiausiu metu organizuos ciklą „Pažinimo keliai iš Vilniaus“. „Mano tikslas – suteikti vilniečiams žinias, kad visi pabūtų gamtoje, būtų aktyvūs, pailsėtų nuo sėdėjimo ant sofos prieš televizorių“, – sako p. Algimantas, kuris už savo veiklą jau apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.

Dangaus gerbėja, kurios žmonės nenori paleisti: Algimanta Arbačiauskienė (81 m. Antakalnio gyventoja)

Ponia Algimanta buvo aktyvi sklandytoja, jau daug metų yra namo bendrijos pirmininkė. Garbus amžius jai netrukdo rūpintis gyventojų interesais ir tai daryti su nuoširdumu – būtent dėl to bendrijos gyventojai nenori paleisti jos iš šių pareigų. „Kiek reikės, tiek būsiu“, – sako p. Algimanta.

Stabdo nusikalstamumą ir padeda bendruomenei: Algirdas Šareika (71 m. Pašilaičių gyventojas)

Fizikas, seniūnaitis, sąjungos „Stabdyk nusikalstamumą“, namo bendrijos pirmininkas, rengiantis bendruomenės šventes. „Su gyventojais daug problemų, bet visos iki vienos išsprendžiamos. Kai miestas tvarkosi, norisi dar labiau prie to prisidėti. Manęs, kaip bendrijos pirmininko, dabar klausė – „Kodėl čia šaligatvius prie mūsų namų sutvarkė, gal dėl popiežiaus vizito?“ – Ne, sakau, tiesiog pagaliau miestą tvarkyti pradėjo!“ – sako p. Algirdas.

Dūzgiantis su medumi po miestą lyg bitė: Audris Smilgevičius (81 m. Antakalnio gyventojas)

Prieš 14 metų Maltos ordino savanoriu tapęs p. Audris išvežioja maltiečių sriubą į namus vargingiau gyvenantiems vilniečiams. Šiuo metu kas savaitę tokių vilniečių prižiūri 20, bet apskritai žmonių, kuriems pristato maistą, daugiau kaip 100. Iš jo globotų vilniečių 22 jau iškeliavę anapilin. „Vilnių žinau kaip taksistas, nes visur tenka važinėti. Labiausiai padedame tiems, kam sunkiausia judėti. Liftų juk penkiaaukščiuose nėra, todėl tenka ir man į penktą aukštą laiptais maišus su maistu tempti. Užtat gal tai ir padėjo pernai Indonezijoje įkopti į tris ugnikalnius“, – pasakoja p. Audris.

Lietuvoje vyresni žmonės tarsi nematomi, pamiršti su savo problemomis, nors sudaro didelę dalį visuomenės. Todėl 3 didžiausios su senjorais dirbančios organizacijos susivienijo ir kviečia padaryti nesudėtingą, bet svarbų darbą – aplankyti savo ar tiesiog pažįstamus senelius ir padovanoti jiems dėmesio ir šilumos.

Skurdas ir vienatvė – kasdienybė

„Aplankykite šiandien savo ar tiesiog pažįstamus senelius, nueikite išgerti arbatos, pakvieskite juos kartu pasivaikščioti ar tiesiog pabendrauti. Jei neturite galimybės aplankyti, paskambinkite. Labai norime, kad ši diena paskatintų žmones dažniau prisiminti senelius ir jiems padėti“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Bendraudamos su senjorais organizacijos pastebi, kad seneliai Lietuvoje susiduria su daug problemų, viena jų – skurdas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos skurdo ir socialinės atskirties rodikliai yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Didžiausias skurdo lygis yra 65 m. ir vyresnių žmonių grupėje. Seneliai Lietuvoje ne tik skursta, bet dažnai jaučiasi vieniši ir visų pamiršti, kas trečias vyresnis negu 65 m. žmogus Lietuvoje gyvena vienas.

Atsigręžkime – jų buvimas yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų.

„Senjorai mums gali duoti daugiau nei mes jiems – jie gali dalintis unikaliomis patirtimis. Išgyvenę tremtis, netektis, politinius pasikeitimus, jie yra mūsų šimtmečio Lietuva, jie tikrieji jos istorijos liudytojai ir dalyviai. Atsigręžkime – jų buvimas yra didžiausia dovana. Be jų nebūtų mūsų“, – kviečia Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė.

Prieš savaitę Lietuvą lankęs Popiežius Pranciškus irgi ragino neužmiršti savo šaknų, skatino jaunimą bendrauti su vyresnės kartos žmonėmis.

„Įsiklausykime į tai, ką mums sakė popiežius Pranciškus. Jis ragina mus greitame gyvenimo tempe „sulėtinti žingsnį, palikti nuošalėj nerimą ir skubėjimą, kad išmoktume pažvelgti į akis ir palydėti likusį kelkraštyje“. Šiandien daugybė mūsų senolių atsidūrė kelkraštyje. Pabūkime su jais, padėkime jiems gyventi oriai“, – ragina Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.

Senelius lankys ir tūkstančiai savanorių

Senjorus šiandien lankys ir nuolatos seneliams padedantys Carito, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai, kurių visos organizacijos kartu turi daugiau kaip 5 tūkst.

Savanoriai, priklausomai nuo padedančios organizacijos, slaugo senelius, teikia jiems nuolatinę pagalbą maistu, priežiūros priemonėmis, palydi pas gydytoją, padeda spręsti pačias įvairiausias bėdas ar tiesiog padeda jaustis ne tokiems vienišiems – kartu užsiima senelių mėgstama veikla, bendrauja.

„Kartą mano lankoma senelė prasitarė, kad jai patinka tam tikra muzika. Tuomet aš paėmiau jai ir įrašiau tos muzikos į kompaktinį diską. Kai paleidau, močiutė tiesiog nušvito ir taip džiaugėsi... Man tai mažytis darbelis, o jai – didelė laimė“, – pasakoja vienišą senelę lankanti Raudonojo Kryžiaus savanorė studentė Jovita Umbrasaitė.

Senelius lanko ir jiems padeda ne tik jaunimas, pagelbėti artimui dažnai imasi ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Daugelį metų esu maltietis savanoris, Vilniuje vežioju skurstantiems senoliams maisto paketus, – pasakoja 81 m. technikos mokslų daktaras Audris Smilgevičius. – Matau, kad jie manęs laukia, ypač tie, kurie gyvena vieni, sukaustyti ligų. Su daugeliu iš jų pasikalbame ilgiau, stengiamės spręsti buitines problemas. Malonu, kad būdamas tokio amžiaus galiu būti naudingas. Prasmingas darbas man pačiam teikia daug jėgų, sveikatos ir pasitenkinimo. Savanoriauju jau 14 m.“

Savanorystė gali padėti užmegzti nuoširdžias draugystes. Caritas savanorių koordinatorė Veronika Grincevičienė iš Pivašiūnų pasakoja, jog jai prieš akis gimsta neišardomos draugystės: „Netoli mūsų gyvena senolė, kuri dėl ligos negali išeiti iš namų. Viena savanorė prieš keletą metų ėmė lankyti. Pastebėjau, kad vizitai tapo vis dažnesni. Šiandien šios moterys – geriausios draugės, kurios dalinasi ne tik maistu, drabužiais, vaistais, bet daugiausiai – žmogiškąja šiluma ir dėmesiu viena kitai“.

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena minima nuo 1990 m. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2060 m. Lietuvoje bus 2,5 mln. gyventojų, iš jų pensinio amžiaus – daugiau nei 800 tūkst.

Svarbiausia – senatvės ir jos atnešamų pokyčių nebijoti, juos priimti išmintingai, o labiausiai galima sau padėti įdėmiau įsiklausant į savo organizmą bei specialistų rekomendacijas.

Ne vien fiziniai negalavimai

Bene dažniausia problema, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės – pablogėjusi sveikata ir specifiniai su organizmo senėjimu susiję pokyčiai. Senėjimo procesas paveikia visą organizmą, nervų sistema nėra išimtis. Dažniausiai pasitaikančios nervų sistemos ligos vyresniame amžiuje: Alzheimerio liga, demensija, delyras, Parkinsono liga. Taip pat prie „senatvinių“ ligų priskiriamos ir kaulų-raumenų ligos, pavyzdžiui, raumenų atrofija, osteoporozė ir sąnarių pokyčiai. Vyresniame amžiuje taip pat ima silpti regėjimas bei klausa, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Nemažiau nei fiziniai negalavimai, vyresnis amžius susijęs su psichologiniais asmenybės pokyčiais: depresija, vienatvės ir mirties baime. Netgi slogios mintys kur kas dažniau lanko senjorus. Vieno recepto, kaip nuo to apsisaugoti nėra, tačiau sveikatos specialistai vieningai sutaria – vyresniame amžiuje labai svarbu bendravimas, artimųjų ir draugų palaikymas, žinojimas, kad esi svarbus ir reikalingas.

Vaistai – „iš inercijos“

Nors senjorams specialistų konsultacijų prireikia kiek dažniau nei jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad kiekviena konsultacija turi baigtis naujos vaistų pakuotės atsiradimu namuose. Dažnu atveju užtenka dėmesio, rūpesčio ir atidaus patarimo, kad žmogus pasijaustų geriau.

„Frazė „pasirūpinti sveikata“ skirtingo amžiaus žmonėms reiškia visiškai skirtingus dalykus. Jaunesniems žmonėms labiau būdingi ūminiai negalavimai, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonėms dažnai prisideda ir lėtinės ligos. Lėtinių ligų kontrolė iš esmės skiriasi nuo nesunkaus negalavimo gydymo. Su amžiumi neretai keičiasi ir požiūris į vaistų vartojimą“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Pasak jos, vienos didžiausių rizikų senyviems žmonėms – neracionalus vaistų vartojimas bei vaistų derinimo klaidos. „Jei jaunus žmones kartais tenka primygtinai įtikinėti, kad jiems tikrai reikia vartoti vaistus, tai vyresni žmonės patys ateina klausdami, kokių dar „vaistukų“ jie galėtų išgerti. Pasiteiravus, kokius preparatus žmogus jau vartoja, paaiškėja, kad dažnu atveju reikia ne naujų vaistų, bet priešingai – atsisakyti tam tikrų tarpusavyje nederintinų preparatų. Taip atsitinka, nes pacientai užsiima savigyda arba klauso kaimynų, o ne gydytojų ar vaistininkų rekomendacijų“, – vyresnių žmonių vaistų vartojimo įpročius atskleidė vaistininkė.

Specialistės teigimu, norint ne tik didžiausio terapinio efekto, bet ir siekiant sutaupyti, prieš pradedant vartoti vaistus visada reikia pasikonsultuoti su vaistininku, išsamiai papasakoti, kokius vaistus ar preparatus žmogus jau vartoja, kokį poveikį jaučia – idealus variantas, kai pacientas atsineša vartojamų vaistų sąrašą. Turint šią informaciją galima padėti senjorams turėti didžiausią gydymo naudą ir užkirsti kelią gydymo žalai.

„Nepamirškite, kad žmogaus organizmas visų pirma yra vientisas, visos jo sistemos yra glaudžiai susijusios. Todėl vartojant vaistus, vitaminus, mineralus bei maisto papildus reikia žinoti, kad netinkamai gydantis nuo vienų ligų, galite pakenkti kitiems organams ar jų sistemoms ir prisišaukti papildomų problemų“, – reziumavo mažų kainų tinko vaistininkė.

5 maži–dideli patarimai

Judėkite. Nesvarbu, kiek jums metų, – judėkite. Pagal galimybes atlikite specialius fizinius pratimus, kuo daugiau laiko leiskite gryname ore ir venkite ilgai gulėti lovoje ar sėdėti fotelyje.

Laikykitės dienos režimo. Jis svarbus ne tik kūdikiams ir padeda geriau jaustis ir daugiau nuveikti bet kokio amžiaus žmonėms. Stenkitės keltis ir gultis panašiu metu, pirmoje dienos pusėje atlikti svarbiausius ir daugiausia energijos reikalaujančius darbus. Tačiau nepersistenkite! Geriau vieną darbą darykite ilgiau, bet neleiskite sau pervargti – nieko nėra svarbiau už jūsų sveikatą. Būtinai per dieną raskite šiek tiek laiko širdžiai mielai veiklai.

Lavinkite smegenis. Skaityti, spręsti kryžiažodžius ir kitaip lavinti smegenis bei atmintį niekada nevėlu. Tokie iš pažiūros smulkūs, nereikšmingi dalykai padeda išlaikyti šviesų protą, gali padėti užkirsti kelią Alzheimerio bei kitų ligų simptomams.

Socializuokitės. Vienatvė, bendravimo stygius, neturėjimas kam paskambinti ar su kuo susitikti – dažnai yra slogios nuotaikos, liūdesio ir apatijos priežastis. Todėl būtinai susiraskite bendraminčių, kuriuos galite aplankyti ar kurie aplankytų jus. Jei gyvenate ten, kur vyksta vieši, kultūriniai ir dažnai nemokami renginiai – lankykitės juose. Daugelis viešų erdvių, tokių kaip bibliotekos, ar parapijos namai, kultūros centrai – puikiai tinkamos susitikimams ir laiko praleidimui su bendraminčiais.

Juokitės. Skirtingų šalių liaudies išmintis ne veltui sako, kad juokas – vaistas nuo visų ligų. Nuoširdus juokas, kurio metu gaminasi laimės hormonai, stiprinamas imunitetas ir širdis padeda ne tik šviesesnėmis spalvomis pamatyti pasaulį, bet ir gerina savijautą ir sveikatą.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje pagyvenusių žmonių yra beveik tiek, kiek Vilniaus gyventojų. Tai reiškia, kad šalyje yra daugiau kaip pusė milijono senjorų nuo 65-erių metų.

Statistikos departamentas pastebi, kad moterys gyvena ilgiau, tad pagyvenusių moterų  yra dvigubai daugiau nei vyrų. Didžiausią gyventojų dalį senjorai sudaro Aukštaitijoje. Ignalinos, Anykščių ir Zarasų rajonuose apie ketvirtadalį žmonių yra pagyvenę.

Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo sparčiai senėja visa Europa. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad iki 2050-ųjų kas trečias europietis bus vyresnis nei 60 metų.

Mažėjant jaunų žmonių, mažėja ir darbo jėgos. Dėl šios priežasties didinamas pensinis amžius.

Po dešimties metų lietuviai į pensiją turėtų išeiti sulaukę 65-erių.

Valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, gali pasinaudoti daugelis senjorų, nes jų pajamos dažnai neviršija antrinei teisinei pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

„Dažniausiai senjorai į mūsų tarnybą kreipiasi dėl pensijų dydžio perskaičiavimo, dėl gyvenamojo būsto įgijimo įteisinimo pagal įgyjamą senatį (kai žmogus senais laikais gavo iš kolūkio gyvenamąjį būstą, kuris neturi savininko, gyveno tame būste daugiau nei 10 metų, o dabar reikia įteisinti nuosavybę), dėl konfliktinių situacijų su kaimynais ar artimaisiais ir pan. Labai dažnai pasitaiko, kad pagalbos kreipiamasi dėl turto atidalijimo ir įteisinimo, kuomet norima testamentu jį palikti pasirinktam žmogui. Neretai paaiškėja, kad turtas priklauso skirtingiems savininkams, todėl pirmiausia reikia jį atidalinti ir tas dalis įteisinti“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Anot direktorės, augant emigracijai, seni ir ligoti tėvai ar globėjai dažnai yra palikti vieni Lietuvoje be priežiūros, artimųjų palaikymo ir išlaikymo. Tokiai atvejais situacija nebėra beviltiška – užsienis neišgelbės tų, kurie vengia atlikti savo prievolę, nes yra galimybė prisiteisti išlaikymą ir iš emigravusiųjų.  Visai neseniai viena senjorė prisiteisė išlaikymą iš Airijoje gyvenančios savo dukros, „užmiršusios“ rūpintis savo mama, kuri ją ne tik užaugino, bet ir jai daug padėjo jau suaugusiai.

„Vyresni žmonės vis drąsiau kreipiasi į mus dėl išlaikymo prisiteisimo, kuomet jų artimas žmogus, kuriam priklauso šią prievolę vykdyti, yra išvykęs iš Lietuvos. Stodama į Europos Sąjungą mūsų šalis prisijungė prie tarptautinių susitarimų (ES Tarybos Reglamento 4/2009 ir 2007 m. Hagos konvencijos) dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Jais vadovaujantis, kiekviena šiuos dokumentus pasirašius šalis turi centrines institucijas, kurios padeda savo piliečiams prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tokios centrinės institucijos yra dvi – Vaikų išlaikymo fondas rūpinasi vaikų išlaikymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu", – sako tarnybos vadovė A. Banevičienė.

Susitarimai dėl išlaikymo prievolių vykdymo galioja tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją), taip pat Norvegijos, Ukrainos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Pagal nustatytą tvarką šalių centrinės institucijos bendrauja tarpusavyje, tiesiogiai pats kitos šalies pilietis ten kreiptis negali. A. Banevičinės nuomone, senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Svarbu ir tai, kad į centrines institucijas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali kreiptis absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto lygį. Centrinės institucijos padeda parengti dokumentus, pasirūpina vertimais į reikiamą kalbą, persiunčia dokumentus, teikia informaciją apie proceso eigą –visos šios paslaugos gyventojams teikiamos nemokamai.

„Ir janesni, ir vyresni žmonės gali gauti teisinę pagalbą dėl labai įvairių dalykų, kuomet neatsižvelgiama į turtą ir pajamas. Vienas iš tokių atvejų – kuomet asmeniui yra nustatytas ypač didelių specialiųjų poreikių lygis. Žmonės turėtų konsultuotis ir klausti mūsų tarnybos specialistų, kuomet tik iškyla advokato paslaugų poreikis. Labai dažnai būna, kad žmogus gali be problemų gauti nemokamą teisinę pagalbą, tik jis pats to nežino“, – ragina dažniau konsultuotis ir išmokti ginti savo teises Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė A. Banevičienė.