Taip ji kalbėjo penktadienį Seimo rūmuose vykstant tarptautiniam Kalinausko forumui, kuriame daugiausiai dėmesio šiemet skiriama Baltarusijos europinei integracijai.

S. Cichanouskajos teigimu, baltarusiai supranta, kad Rusija atima jų valstybės nepriklausomybę ir verčia Baltarusiją satelitine valstybe, bet baltarusiai nemato jiems siūlomos alternatyvos.

„Europos šalių, Europos lyderių pareiga yra parodyti, ką mes siūlome žmonėms, kad demokratija yra nuostabi erdvė, o jūs esate to dalis“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė S. Cichanouskaja.

„Žmonėms, kurie tiek metų gyvena represijose, mums reikia teigiamos darbotvarkės, mums reikia parodyti, kad nesame pamiršti“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskaja pasakojo, kad Baltarusijos opozicija rengia naują šalies Konstituciją, bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis. Anot jos, tai yra pirmieji Baltarusijos europinės integracijos žingsniai.

„Baltarusija istoriškai priklausė Europai ir tik du šimtus metų yra Rusijos įtakoje. Baltarusijos tauta yra Europos tauta, Baltarusija turi grįžti prie savo istorinių šaknų. Nežinau, kiek tai užtruks, bet mes jau dabar ruošiamės šiai akimirkai“, – teigė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Anot S. Cichanouskajos, Europos lyderiai nenoriai siunčia pozityvias žinutes Baltarusijos žmonėms, kad „jie yra laukiami ir mūsų durys jums atviros“.

„Baltarusijos žmonės dėl to jaučia nusivylimą, – teigė ji.

Šių metų Kalinausko forume daugiausia dėmesio teikia Baltarusijos pasirinkimui eiti europinio vystymosi keliu, atsižvelgiant į pernai rugpjūtį paskelbtą Baltarusijos demokratinių jėgų deklaraciją dėl integracijos į ES, taip pat artėjančius rinkimus Baltarusijoje 2025 metais.

Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas 2020 metų rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Jis pavadintas už baltarusių, lietuvių laisvę nuo carinės Rusijos kovojusio Konstantino Kalinausko vardu.

Šis forumas – laisvės kovotojų ir disidentų platforma, skirta išreikšti savo nuomonę, sudaryti bendras kovos su autoritariniais režimais regione strategijas ir atkurti demokratiją tose valstybėse.

„Net ir Lukašenkos rėmėjai priešinasi karui. Mes matome, kad yra daug nepasitenkinimo ir pačioje politinėje nomenklatūroje ir armijoje. Žmonės nenori tapti tokie kaip Rusija. Būtent todėl Baltarusijos reguliariosios armijos kariai atsisako peržengti Ukrainos sieną. Todėl baltarusiai bando pabėgti iš Baltarusijos, nes mums būti kartu su Rusija reiškia kariauti“, – pirmadienį Vilniuje vykstančiame tarptautiniame Kalinausko forume sakė S. Cichanouskaja.

Be to, jos teigimu, yra ir baltarusių, kurie ginklu stojo prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją.

Žmonės nenori tapti tokie kaip Rusija. Būtent todėl Baltarusijos reguliariosios armijos kariai atsisako peržengti Ukrainos sieną.

„Baltarusiai stovi kartu su Ukraina, nors ir mūsų pačių valstybė yra okupuota. Baltarusiai kovoja už savo ateitį ir už laisvę ne tik savo teritorijoje, bet ir Ukrainoje. Ukrainoje kovoja baltarusių batalionas, pavadintas Kalinausko vardu. Ten kovoja jau 200 karių. 300 karių dar rengiami“, – sakė ji, pažymėdama, kad pasaulis neturėtų dėti vilčių susitarti su agresiją vykdančių nedemokratinių režimų lyderiais.

Baltarusija yra okupuota Rusijos

Rusija šiemet faktiškai okupavo Baltarusiją, tačiau paprasti šalies žmonės palaiko ukrainiečius kare su Maskva, sako viena Baltarusijos opozicijos lyderių S. Cichanouskaja.

„2022 metais mūsų valstybė de facto yra okupuota Rusijos“, – pirmadienį Vilniuje vykstančioje Kalinausko konferencijoje sakė ji.

„Suprantame, kad jei kris Ukraina, nebus ir laisvės Baltarusijoje, nebus taikios Europos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Anot jos, paprasti baltarusiai, kaip gali prisideda prie paramos Ukrainai, kovojant su Rusija.

„Mūsų kibernetiniai partizanai sutrikdė Rusijos geležinkelių veiklą. (…) Piliečiai, labai dažnai tiesiog paaugliai, praneša apie Rusijos karių ir technikos pozicijas, judėjimą. (...) Prieš keletą dienų buvo išardytas geležinkelis tarp Baltarusijos ir Ukrainos tam, kad karinė įranga, keliaujanti iš Rusijos, nepatektų į Ukrainą“, – sakė S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, tai baltarusiai daro, nepaisydami nuolatinės grėsmės ir rizikos patekti į kalėjimą.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus, po rinkimų buvusi priversta palikti savo šalį tvirtino, kad įvykiai Ukrainoje turi tapti tai žadintuvu pasauliui.

„Turime išmokti vieną pamoką – perauklėti diktatorių negalima ir su jų elgesiu susitaikyti negalima. Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas mano, kad jie yra nebaudžiami, A. Lukašenka galvoja, kad jis galiausiai galės tapti taikdariu tarp Ukrainos ir Rusijos. Taip neturėtų įvykti“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Konferencijoje dalyvaujantis JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) tvirtino, kad laisvasis pasaulis privalo padėti ir Ukrainai, ir Baltarusijai.

Jo teigimu, JAV yra skyrusi Ukrainai ginkluotės, taip pat teikia humanitarinę pagalbą, numatoma Rusijai ir Baltarusijai įvesti papildomų sankcijų.

„Ir toliau spausime tironą Minske, reikalausime, kad jis paleistų politinius kalinius ir kad tie, kurie kankina Baltarusijos piliečius, būtų patraukti atsakomybėn“, – tvirtino ambasadorius.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog šiuo metu Ukrainoje sprendžiasi Europos ateitis.

Pasak jos, esama daug paramos formų ir būdų, tačiau pirmiausia reikia nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

Tai būtina padaryti, kad būtų sustabdytos masinės civilių žūtys, sukurti humanitariniai koridoriai pagalbai teikti ir kritinei infrastruktūrai, kaip antai branduolinėms jėgainėms, apsaugoti.

„Tai būtina padaryti, kad būtų sustabdytos masinės civilių žūtys, sukurti humanitariniai koridoriai pagalbai teikti ir kritinei infrastruktūrai, kaip antai branduolinėms jėgainėms, apsaugoti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manome, kad šio sprendimo visų pirma turi imtis Jungtinės Tautos, o jei jos nepajėgia, įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją“, – tvirtino ji.

Seimo vadovė taip pat ragino Ukrainai kuo greičiau suteikti Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje demokratiniam pasauliui kaip niekada svarbu būti vieningam.

„Svarbu ją (vienybę – BNS) išlaikyti ilgoje distancijoje. Esu tikra, kad Kremliaus režimas dabar stato ant to, kad Vakarų vienybė pradės aižyti, ypač dėl augančių energetinių resursų kainų ir politinių ciklų, į kuriuos neišvengiamai įžengia demokratinės valstybės. Todėl mums būtina išlaikyti strateginę kantrybę ir toliau savo žodžiais, veiksmais rodyti vienybę“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.

Anot jos, nepaisant karo Ukrainoje, svarbu nepamiršti paramos Baltarusijai, Sakartvelui, Moldovai, Armėnijai ir parengti šioms valstybėms naują ambicingą politinę darbotvarkę.

Seimo rūmuose vykstantis tarptautinis Kalinausko forumas yra trečiasis toks renginys. Organizatoriai teigia, kad jis skirtas mobilizuoti demokratinę bendruomenę ryžtingesnei kovai su Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimais.