Klaipėdoje oficialiai veikia 15 tautinių bendrijų, iš jų trys – ukrainiečių. Ir jų gretos vis gausėja, nes jas papildo iš savo tėvynės karo išguiti žmonės.

Tautinių kultūrų centro direktorės teigimu, brutali Rusijos agresija prieš kaimynę sukrėtė ir klaipėdiečių bendrijas.

„Be abejo, mūsų tautinės bendruomenės taip pat buvo sukrėstos, ir pirmasis mūsų susirinkimas įvyko kovo pirmą dieną – nuo karo Ukrainoje pradžios buvo praėjusi savaitė. Susirinkome visi kartu ir išreiškėme savo poziciją. Dalyvavo visos bendruomenės, visų tautų atstovai“, – pasakojo J. Butkevičienė.

Karas pakeitė bendruomenių tarpusavio santykius.

Direktorė pabrėžė, kad bendruomenės vieningai išreiškė palaikymą karo sukrėstiems ukrainiečiams.

„Karas pakeitė bendruomenių tarpusavio santykius. Bendrijos nuo pirmųjų mėnesių labai palaikė ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą „Rodyna“ narius, stengėsi padėti jiems kuo įmanydami“, – teigė J. Butkevičienė.

Nuo karo Ukrainoje pradžios prie Tautinių kultūrų centro bendruomenių prisijungia ne tik daugiau ukrainiečių, į uostamiestį atvyksta ir vis daugiau baltarusių bei azerų.

Klaipėdos tautinių kultūrų centras šiuo metu kaip tik formuoja naują Tautinių mažumų tarybą, kuri veiks prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

J. Butkevičienė pabrėžė, jog Tautinių mažumų tarybos formavimas tautinėms mažumoms – svarbus žingsnis.

„Tai ne tik iššūkis, bet ir labai atsakingas žingsnis, nes taryba dirbs ketverius metus, ir nuo jos veiklos priklauso, kokia tautinių bendrijų politika bus formuojama Klaipėdos mieste“, – sakė J. Butkevičienė.

Pašnekesiai su bendruomenėmis

Vakar surengti žydiški pašnekesiai su A.Vinokuru "Ką mano tautinės bendruomenės apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą?" buvo itin aktualūs ir Klaipėdos žmonėms.

Jokia paslaptis, kad dalis rusakalbių bendruomenės narių karą prieš Ukrainą nevengia vadinti "specialiąja karine operacija", kaip iš visų rusų reikalauja Vladimiras Putinas.

Maža to, dali žmonių yra tiesiog įtikinti, jog Rusijos kariuomenės įvykdyti karo nusikaltimai – "ukrainiečių provokacijos ir netikros naujienos".

Tokių, V.Putino propagandos paveiktų asmenų yra ir tarp lietuvių, ir tarp kitataučių.

"Pirmiausia, mes nesame kitataučiai, mes esame Lietuvos bendruomenės dalis, tik kitos kilmės. Tai – svarbus aspektas. Todėl diskusija su bendruomenėmis apie požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą yra labai svarbi visuomenės sampratai. Mes nesame mažumos, mes esame neatskiriama Lietuvos politinės visuomenės dalis, mes visi esame tiesiogiai susiję. Aš nesu šiaip sau žydas, aš esu žydų kilmės lietuvis. Mes visi esame tautinė bendruomenė", – prieš diskusiją kalbėjo A.Vinokuras.

Dar prieš dvejus metus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės interneto puslapyje publikuotame straipsnyje "Keturios mus, lietuvius, kankinančios istorinės gėdos" A.Vinokuras pabrėžė, kad "bėgimas nuo nemalonių istorijos faktų, suvokiamų gėdingais, siekis juos atmesti arba pateisinti, veda į psichologinį, kultūrinį bei politinį akligatvį".

Šiandien karo talžomos Ukrainos kontekste šie žodžiai įgyja naują prasmę.

Mes visi esame tautinė bendruomenė.

Propaganda randa dirvą

A.Vinokuras neslėpė, kad ir jam tenka susidurti su rusakalbiais, neigiančiais Rusijos kariuomenės karo nusikaltimus Ukrainoje.

"Tik klausimas, kiek tokių asmenų yra? Manyčiau, kad taip tikrai nemano visa klaipėdiečių rusakalbių bendruomenė. Tai svarbu suprasti, antraip mes pateksime į uždarą neapykantos ratą. Tačiau jeigu kažkokios visuomeninės organizacijos vadovas pritaria Rusijos agresijai, reikia apie tai ir kalbėti ir rašyti, pabrėžiant, kad tai anaiptol nėra visų rusakalbių nuomonė. Mūsų, kaip žurnalistų, darbas yra pateikti tai, ką mes matome. Ir žurnalistams niekas neturi teisės už tai grasinti. Tokie asmenys turi gauti teisinį atkirtį, kitu atveju bus, kaip su V.Putinu, kuriam visi nuolaidžiavo, ir matote, kuo visa tai baigėsi", – įsitikinęs A.Vinokuras.

A.Vinokuras neslėpė, kad žydų bendruomenėje irgi yra tokių, kurie paveikti Rusijos propagandos ir netgi palaiko agresiją prieš Ukrainą.

"Yra tų asmenų, kurie visiškai paveikti tos propagandos. Tokių atvirai klausiau ir ne kartą: "O ko jūs gyvenate Lietuvoje? Važiuokite į Rusiją." Bet jie ir į Izraelį nevažiuoja. Kai kurie asmenys iki šiol nepareiškė jokios pozicijos šiuo klausimu, nors, pavyzdžiui, Lietuvos žydų bendruomenės požiūris yra aiškus, ir mes dedame labai daug pastangų rinkdami humanitarinę pagalbą Ukrainai. Tiesa, pačiame Izraelyje iš pradžių nebuvo skubama teikti paramos, suprantu politinį motyvą, bet šiuo atveju buvo labai svarbus ir moralinis klausimas, ypač po Bučos žudynių. Galimas dalykas, kad oficialus Izraelio požiūris kurį laiką turėjo įtakos ir kai kuriems žydams Lietuvoje", – dėstė A.Vinokuras.

Autoritetas: uostamiestyje A.Vinokuras yra gerai žinomas ir gerbiamas, jis ne kartą Klaipėdoje dalyvavo ir viešose diskusijose, ir knygų pristatymuose. V. Petriko nuotr.

Nenusileisti ir nenutylėti

A.Vinokuras neslepia, kad požiūris į Rusijos agresiją prieš Ukrainą aktualus visoms bendrijoms, nes yra nemažai žmonių, kurie naudoja putinišką naratyvą.

"Tačiau jiems negalima nusileisti, mes negalime nutylėti. Ir tai joks kiršinimas. Beje, žodis "kiršinimas" yra jų arkliukas. Per visą vakcinacijos periodą jis skambėjo. Žinoma, mes esame demokratiška visuomenė ir visi turime teisę turėti skirtingas nuomones. Tačiau šiuo atveju tai liečia Lietuvos saugumo situaciją, todėl reikia viešinti problemą, ir tai neturi pereiti į bandymus užčiaupti žurnalistus", – tvirtino A.Vinokuras.

Arba jie turi pripažinti demokratinės visuomenės taisykles, kurias mes visi tiek metų kūrėme, arba kitas kelias – važiuoti gyventi į Rusiją.

Situaciją šiuo metu aitrina ir netylančios kalbos apie skubų sovietinių simbolių nukėlimą iš viešų erdvių, ypač artėjant pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienai.

"Suprantu simbolių vertę, suprantu, kad tam tikra bendruomenės dalis Lietuvoje išeis iš proto, jei jų simboliai bus pajudinti. Reikia suvokti, kad šitų žmonių nepakeisime. Dauguma jų žiūrėjo Rusijos televiziją ir persisunkė ten skleidžiama propaganda. Ir jų nuostatų niekas nepakeis, turėtų pasikeisti karta", – mano žurnalistas.

A.Vinokuras tikino turįs sumanymą gegužės 9-ajai. Tai bus tradicinis pirmadienio mitingas, kurie vyksta nuo pat Rusijos agresijos pradžios.

Panašūs pirmadienio mitingai vyko 1990–1991 m. Stokholme, kai tūkstančiai švedų tokiu būdu palaikė Baltijos valstybių išsivadavimą iš okupacijos.

"Pirmadienio mitingų maratoną, remiantį Ukrainos kovas už laisvę, pradėjau kaip tik prasidėjus karui. Ir kaip tik gegužės 9-ąją rengsime Ukrainos palaikymo mitingą Vilniuje. Mes parodysime kitokį požiūrį į šią datą. Labai tikiu, kad ukrainiečiai gegužės 9 dieną galbūt laimės tą karą, taip atimdami malonumą iš V.Putino jam švęsti šią datą", – kalbėjo A.Vinokuras.

Apie mokytojų atsakomybę

Paklaustas, ką galėtų atsakyti tvirtinantiems apie Rusijos "taikos misiją" Ukrainoje, žurnalistas prakalbo apie pedagogų atsakomybę.

"Arba jie turi pripažinti demokratinės visuomenės taisykles, kurias mes visi tiek metų kūrėme, arba kitas kelias – važiuoti gyventi į Rusiją. Kur čia problema? Su jais diskutuoti net neverta. Bet reikia imtis priemonių, kad mokyklose tos putiniškos propagandos nebūtų. Švietimo sistemos atsakomybė čia ypač svarbi. Mokytojus reikia ruošti ir mokyti, kaip jiems kalbėti su dezinformacijos paveiktais vaikais. Jei su jų tėvais, kurie gyvena paraleliniame pasaulyje, kalbėtis yra beprasmiška, tai su vaikais kalbėtis reikia. Jiems jokiu būdu negalima sakyti: "Važiuok į Rusiją." Bet visų pirma, reikia paruošti mokytojus, kaip kalbėtis su vaikais", – kalbėjo A.Vinokuras.

Anot jo, reikia skubiai surengti specialius mokymus pedagogams.

O jei koks nors mokytojas ignoruotų tuos mokymus, itin svarbius valstybės saugumo kontekste, vadinasi, jis yra nusiteikęs prieš valstybę ir negali dirbti švietimo įstaigoje.

"Šiuo atveju demokratija nėra bedantė. Šiandieninėje situacijoje mes negalime leisti, kad mokytojai nežinotų, kaip elgtis ir kalbėtis su antilietuviškos, antidemokratiškos dezinformacijos paveiktu vaiku", – įsitikinęs A.Vinokuras.

Tikslas – pažinti

Pažįstant kitas kultūras, paragaujant jų patiekalų ar pamatant žmones, mažėja baimė. Tad jau ketvirtus metus Istorinės Prezidentūros kiemelyje kauniečius ir miesto svečius suvienijo „Kultūrų sodas“. Jame savo kultūros perlais dalijosi įvairių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių nariai.

Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų.

„Tai jau tradicija tapęs renginys, tradicinėje vietoje. Čia iš tiesų yra visko labai daug. „Kultūrų sodo“ festivalis apjungia daug įvairių renginių. Edukacijose žmonės gali susipažinti su kitų kultūrų žaidimais, užsiėmimais ar kita veikla. Šiais metais turėjome ir ekskursijas, kurių metu po įvairias Kauno vietas gidai kalbėjo apie žydų paveldą, žymiausius miesto rusus ar apie totorių kultūrą. Taip pat sodelyje veikė ir dirbtuvės, tautiniai kolektyvai dovanojo koncertus, kuriais taip pat leido susipažinti su jų kultūra“, – reginio programą pristatė Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorė Eglė Rušinskaitė.

Pasak organizatorių, į Kauną tautinės bendruomenės sugužėjo iš įvairių Lietuvos miestų. Užsienio kalbų centras taip pat renginio metu kvietė susipažinti su įvairiomis kalbomis ir bent jau išmokti kitais pasisveikinti ar palinkėti geros dienos. Savo kultūrą per koncertus ar kitas veiklas pristatė apie dvidešimt tautinių bendruomenių.

„Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų. Mes turime daug nežinojimo apie kitas kultūras, tačiau lietuviai yra geranoriški ir priimantys kitus, tad yra tik laiko klausimas, kada vieni kitus pažinsime ir prisijaukinsime, todėl dabar yra gera visiems susitikti ir švęsti tarpkultūriškumą“, – apie tai, kad „Kultūrų sodai“ suartina įvairių tautų žmones, kalbėjo E. Rušinskaitė.

Tiesa, šių metų renginyje arabiškų skambesių nebuvo, nes paskutinę akimirką keli arabiškos kultūros kolektyvai pranešė, kad nepavyks dalyvauti. O stebint šiandieninį kontekstą, susijusį su migrantais, susipažinti su arabiška kultūra lietuvaičiams būtų buvę visai ne pro šalį.

Dėmesys totoriams

Šie metai yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, tad ir Kaune vykusiame „Kultūrų sodų“ festivalyje nemažas dėmesys skirtas būtent totorių tradicijoms. Iš toli lankytojus viliojo tradicinių totorių patiekalų kvapai, buvo galima panarstyti jų istorijos vingius ir taip susipažinti su šia tautine bendruomene.

„Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų. Ekskursija ir kultūrinė totorių programa sulaukė tikrai nemažai dėmesio. Taip pat siūlėme paragauti ir totorių kulinarinio paveldo šedevrų bei į namus parsinešti tokių patiekalų receptus“, – kalbėjo renginio organizatorė.

Šventėje sutikti miestiečiai taip pat gyrė totoriškus patiekalus ir tikino, kad visada smalsu paragauti tradicinių kitų kultūrų skonių. „Aš net keliaudamas visada dalį laiko skiriu gastroturizmui, todėl ir čia labai smagu, jog galiu paragauti to, ko dar neteko išbandyti. Tiesa, pamiršau kaip patiekalas vadinasi, bet jo kvapas atviliojo tikrai iš toli. Mielai pakartočiau“, – pripažino ką tik šaukštą nulaižęs kaunietis.

Pabėgėlių iššūkiai

Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų.

„Kultūrų sodų“ renginyje dalyvavo ir Raudonojo Kryžiaus atstovai. Būtent šiai organizacijai tenka ypač daug bendrauti su kitų tautų žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Jos atstovai taip pat pažymėjo tokių renginių svarbą, nes juose žmonės gali iš arti susipažinti su kitais ir taip sumažinti baimes.

„Šiame renginyje yra nemažai užsieniečių, o mes su jais dirbame, todėl mums buvo svarbu ne tik pristatyti pačią organizaciją, bet taip pat atrasti ir savanorių, kurie galėtų mums padėti padedant kitiems“, – sakė su pabėgėliais dirbanti Raudonojo Kryžiaus kuratorė Eglė Budvydė.

Pasak jos, žmonėms visada smagiau sueiti ten, kur juos jungia maistas, koncertas ir kitos veiklos. Tada mažėja įtampos tarp skirtingų tautų žmonių ir galima labiau suartėti.

Klaipėdos tautinių kultūrų centrui jau tapo gražia tradicija lapkričio mėnesį suburti uostamiesčio tautines bendrijas į festivalį "Tautinių kultūrų diena". Ši idėja sėkmingai įgyvendinama nuo 2012 m.

Renginio siekis – skatinti aktyvesnį visuomenės domėjimąsi kitų tautybių žmonių kultūra bei ugdyti tautinę toleranciją, pristatyti tautinių mažumų bendruomenių kūrybines galias.

Be koncertinės programos Klaipėdos koncertų salės fojė buvo surengta paroda, kurioje pristatyta uostamiesčio tautinių mažumų bendruomenių meninė-kultūrinė veikla.

Šiuo renginiu prisidedama prie tautinio identiteto išsaugojimo, atskleidžiami nacionalinio kostiumo ypatumai – jo vyraujančių spalvų deriniai, raštų įvairovė, taip pat supažindinama su nacionaliniais valgiais – skonių gama, patiekalais, gaminimo tradicijomis.

Teigiama, kad tokie renginiai suteikia galimybę visuomenei plačiau susipažinti su tautinių mažumų bendruomenių kultūra, istorija, tautiniu paveldu, senaisiais tautų papročiais.

Renginyje dalyvavo 13 Klaipėdos tautinių bendrijų, 21 meninis kolektyvas, 7 sekmadieninės mokyklos – armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, žydų, totorių. Dalyvių skaičius siekė 250.

"Džiugina tai, kad kasmet į Tautinių kultūrų dienos šventę ateina vis daugiau žiūrovų. Šiemet į miesto Koncertų salę jau net nebetilpo visi norintys pamatyti koncertinę programą. Mums labai smagu, kad į šį renginį atėjo ir klaipėdiečiai lietuviai su šeimomis", – pasidžiaugė Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Festivalis davė impulsą ir pačioms tautinėms bendruomenėms, pasak J.Butkevičienės, po pirmojo renginio 2012-aisiais azerbaidžaniečiai ir totoriai Klaipėdoje atidarė savo sekmadienines mokyklas.

Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis neslėpė, kad skirtingų tautybių atstovai turi dažniau kalbėtis ir bendrauti tarpusavyje. Ir būtent tolerancijos klausimais. Esą šių dienų įvykiai pasaulyje yra iššūkis mums visiems.

Klaipėdoje yra armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių, lenkų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų tautinės bendruomenės. Vakar jų atstovai susibūrė bendrai diskusijai, skirtai Tarptautinei tolerancijos dienai, kuri pasaulyje bus minima lapkričio 16-ąją.

"Tokių susitikimų labai reikia, juk mūsų miestas – daugiatautis. Ir svarbu, kad mes mokėtume gerbti kitų tautų papročius ir vienas kitą, toleruoti skirtingą politinį požiūrį, nuomones. Kartais pasitaiko visko. Ypač, kai prasidėjo tie įvykiai Ukrainoje", – teigė Klaipėdos ukrainiečių bendruomenės pirmininkė Lidija Trigub.

Tolerancija – mūsų civilizacijos pagrindas. Ji prasideda nuo vaikų darželio ir turbūt baigiasi kapinėse, filosofavo vienas diskusijos dalyvis.

"Manęs netenkina pati tautinių mažumų sąvoka, tai dar tarybinių laikų palikimas. "Nacmen" ( rus. Национа́льное меньшинство́ – tautinė mažuma), taip pavadindavo žmogų, kai norėdavo jį pažeminti. Tai įžeidus žodis, reikėtų surasti kažkokią kitokią sąvoką. Būtina atsikratyti tokių dalykų, gal visiems lengviau taps gyventi", – svarstė klaipėdietis Sergejus Solenskis.

Įvairūs socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios. Kitų tautinių bendruomenių atstovams prisideda dar ir tautybės, religijos, neretai ir politinių pažiūrų diskriminacija.

"Praėjusios Klaipėdos miesto tarybos kadencijos metu veikė ir Tautinių bendruomenių taryba, kuri sprendė svarbius mūsų klausimus. Po savivaldybių rinkimų jos įgaliojimai baigėsi, o naujoji taryba nepatvirtinta. Mums ši institucija labai svarbi, būtų malonu atgaivinti jos veiklą. Planuojame kreiptis į merą šiuo klausimu", – pabrėžė F.Puzemskis.