Ketvirtadienio posėdyje peržiūrėtas paskutinis slapta darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp kelių kaltinamųjų, kurie teisiami dėl tarpininkavimo perduodant kyšius teisėjams.

Šioje byloje teisiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kaltinamas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas Vijūnėlės „dvaras“ nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

Tiek R. Malinauskas, tiek jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas kaltę neigia.

Jos nepripažįsta ir byloje teisiamas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, kaltinamas, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Jo teigimu, šis sprendimas buvo standartinis tokiose bylose, o iš kitos teisiamosios Oksanos Sakalauskienės gautus pinigus aiškino artima draugyste ir šeimyniniais reikalais.

Baigus nagrinėti šį epizodą, kaltinamiesiems sudaryta galimybė duoti parodymus, tačiau nė vienas ja kol kas nepasinaudojo. Duoti parodymus jie galės bet kuriuo metu vėliau. Dalis teisiamųjų yra išreiškę poziciją parodymus duoti tuomet, kai bus išnagrinėta visa byloje esanti medžiaga bei apklausti liudytojai.

Toliau posėdyje buvo imtasi epizodo dėl buvusio Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio. Jis kaltinamas, kad vienoje byloje už kyšį susitarė perkvalifikuoti kaltinimą bei neskirti laisvės atėmimo bausmės, o kitą – vilkinti, kad joje sueitų senatis. Jis taip pat kaltinamas neteisėtu šaunamųjų ginklų, rastų pas jį kratų metu, laikymu.

Posėdžio metu jo gynėja paprašė paklausyti posėdžio, kurioje buvo derinamos bylos datos, garso įrašo. 2018 metų lapkritį darytame įraše girdėti, jog teisėjas siūlo advokatams datas, tačiau jie nurodo, jog yra užimti kitose bylose, tariamasi, kada posėdžius tikslinga skirti įvertinus vasaros bei moksleivių atostogas, nes šią aplinkybę kaip svarbią iškėlė kai kurie proceso dalyviai.

Po pietų planuojama nagrinėti kitą bylos epizodą. Kitas posėdis byloje suplanuotas birželio 15 dieną, tuomet planuojama perklausyti dar vieną garso įrašą ir bus sudaroma galimybė kaltinamiesiems šiame epizode duoti parodymus.

Visi šios bylos epizodai yra susiję su buvusiu advokatu D. Zagrecku, tarpininkavusiu kyšininkavimo schemose. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga, jam yra suteiktas valstybės saugomo liudytojo statusas.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį vykusiame posėdyje perklausė šių garso įrašų, darytų kaltinamosios Oksanos Sakalauskienės bei buvusio advokato Drąsučio Zagrecko darbovietėse, taip pat buvo peržiūrima vaizdo medžiaga.

D. Zagreckas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Viename iš perklausomų įrašų D. Zagreckas su O. Sakalauskiene tarėsi, kokiu būdu jiems būtų geriausia komunikuoti.

„Galime susitarti, kad nieko nešnekėsi“, – įraše girdimas tuometinis advokatas.

Vėliau jie kalbasi, jog reikalus aptarti galėtų kieme.

Kitame įraše vyksta pokalbis apie, kaip galima įtarti, pinigus, kalbama, kad „tuos keturiasdešimt atidaviau, o dešimt pas mane gulėjo“.

D. Zagreckas sako minėtų pinigų nejudinęs ir perskaičiavęs, kai prisireikė paduoti.

Galime susitarti, kad nieko nešnekėsi.

Vėliau byloje taip pat užfiksuoti pokalbiai apie bylas ir teismų procesus tarp O. Sakalauskienės ir Druskininkų mero padėjėjo Aivaro Kadziausko.

Tiek jis, tiek Druskininkų meras Ričardas Malinauskas yra teisiami dėl „Vijūnėlės dvaro“ griovimo aplinkybių. Įtariama, jog kyšiais buvo siekiama šį pastatą išsaugoti.

O. Sakalauskienė su A. Kadziausku kalbasi apie dokumentus ir bylas, jų sprendimus.

Vis dėlto didelė dalis garso įrašų – itin prastai girdima, o kaltinamieji šnekėdavosi fone garsiai grojant radijui.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas: jis pripažino kaltę pagal kaltinimą, jog, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti, tačiau tvirtino, jog jokių tikrų veiksmų nesiėmė ir tik blefavo.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Šioje byloje teisiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kaltinamas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po atitinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Druskininkų valdžia dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

Tiek R. Malinauskas, tiek jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas kaltę neigia.

Jos nepripažįsta ir byloje teisiamas buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, kaltinamas, kad už kyšį priėmė palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą. Jo teigimu, šis sprendimas buvo standartinis tokiose bylose, o iš kitos teisiamosios Oksanos Sakalauskienės gautus pinigus aiškino artima draugyste ir šeimyniniais reikalais.

Šį epizodą planuojama nagrinėti po pietų vyksiančiame posėdyje. Ryte teismas toliau nagrinės epizodą, susijusį su Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėju, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnumi Airingu Kartanu, kaltinamu, kad rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

Jis savo kaltę byloje pripažįsta, tačiau teigia jokių realių veiksmų nesiėmęs, o apie savo ryšius su teisėjais blefavęs.

Visi šios bylos epizodai yra susiję su buvusiu advokatu Drąsučiu Zagrecku, tarpininkavusiu kyšininkavimo schemose. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Ketvirtadienį išnagrinėjęs apeliacinį skundą teismas V. Bavėjaną pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Jam skirta 19 tūkstančių eurų bauda, nors prokurorai siūlė skirti 35 tūkst. baudą. Teismas ją sumažino įvertinęs buvusio teisėjo suėmimo laiką.

Kriminalinės žvalgybos duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl gali būti laikomi įrodymais, sakė nuosprendį paskelbęs Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys.

Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. Bavėjano pokalbiai gali būti vertinami kaip tarnybiniai pažeidimai, nes eksteisėjas susitiko su V. Venslovo gynėja, kalbėjo dėl kyšio perdavimo. V. Bavėjanas žadėjo padėti paveikti bylą nagrinėsiantį teisėją, apeiti bylų skirstymo taisykles.

„Teisėjo, kurio pareiga vykdyti teisingumą, patarimai, kaip duoti kyšį, suponuoja didelės žalos padarymą teismų sistemai ir valstybei“, – sakė teisėjas E. Gražys.

Jis atkreipė dėmesį, kad V. Bavėjanas atstovavo vienai aukščiausių teismų grandžių.

Bylos duomenimis, V. Bavėjanas ir V. Venslovas galėjo ne kartą tartis, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Eksteisėjas ir jo vaikystės draugas žemesnės instancijos teismo buvo visiškai išteisinti dėl korupcijos.

Ši byla yra atskirta iš platesnės vadinamosios korupcijos teisinėje sistemoje bylos, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Apeliaciniame teisme V. Bavėjano byla išnagrinėta pernai spalį, sprendimą ketinta skelbti lapkričio pabaigoje, tačiau paskelbimas atidėtas.

Šiaulių apygardos teismas, pernai vasarį paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems, pažymėjo, kad įrodymai byloje surinkti neteisėtai.

Teisėjų kolegija buvo konstatavusi, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu atlikti neteisėtai, tai yra nesilaikant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimo bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją.

V. Venslovas buvo kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui piktnaudžiauti.

Šiaulių apygardos teismas manė, kad prokuratūros kaltinime nurodyti V. Bavėjano veiksmai vertintini kaip nesuderinami su teisėjo garbe, neatitinkantys teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

Už tai V. Bavėjanas dar 2019 metų rudenį atleistas iš pareigų kaip savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

Generalinė prokuratūra su Šiaulių apygardos teismo išvadomis nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, juo prašyta panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, V. Bavėjaną ir V. Venslovą pripažinti kaltais ir skirti V. Bavėjanui 35 tūkst. eurų baudą, V. Venslovui – 46 tūkst. eurų baudą bei lygtinį laisvės atėmimą.

Ir buvęs teisėjas, ir jo draugas kaltės nepripažino.

Ankstesniame posėdyje pagarsinti kaltinimai devyniems iš šešiolikos kaltinamųjų.

Paskelbus kaltinimus, kiekvienas iš kaltinamųjų yra klausiamas, ar pripažįsta savo kaltę.

Prieš mėnesį vykusiame posėdyje Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas pareiškė, kad kaltės dėl epizodų, susijusių su „Vijūnėlės dvaro“ statybos aplinkybėmis, nepripažįsta.

Kaltę neigė ir nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas ir buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, kaltinamas tarpininkavęs, jog būtų papirktas teisėjas, nagrinėjęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylą, teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau ne dėl neteisėto praturtėjimo.

Savo kaltę pripažįstantis pareiškė buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai – Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Skirtingi šios bylos epizodai yra susiję su buvusiu advokatu Drąsučiu Zagrecku, tarpininkavusiu kyšininkavimo schemose. Jis atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija bylą iškėlė konstatavusi, jog nustatytas jo elgesys nėra suderinamas su geru teisėjo vardu.

A. Kaminskas buvo vienas iš korupcijos teisinėje sistemoje bylos įtariamųjų. Po kelerių metų tyrimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba jam panaikinti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Grąžintas į pareigas

A. Kaminskas po trejų metų grąžintas į eitas teisėjo pareigas, prezidento Gitano Nausėdos sausį priimtu dekretu atnaujinti jo įgaliojimai ir už nušalinimo laikotarpį sumokėtas daugiau nei 135 tūkst. eurų atlyginimas iki mokesčių. Juos atskaičius teisėjas į rankas gavo beveik perpus mažesnę sumą, rodo Teisėjų tarybos posėdžių dokumentai.

Teisėjas su savo advokatu bei prokuratūra ilgai bylinėjosi dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo – prokuratūra buvo konstatavusi, kad ikiteisminis tyrimas šio teisėjo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Teisėjas teisme pasiekė, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nurodytas kaip nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Birželio 16 dieną Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad A. Kaminsko veiksmai gali būti vertinami kaip galimas Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas. Į komisiją su teikimu iškelti drausmės bylą taip pat kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Elgesys, nesuderinamas su geru vardu

Teisėjų etikos ir drausmės komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad A. Kaminsko „elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui ir tai sudaro teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą“.

Tokį sprendimą lėmė teikimo medžiagoje surinkti duomenys apie teisėjo etikos ir drausmės ribas peržengiantį neformalų A. Kaminsko bendravimą su advokatu apie poveikio kitiems teisėjams darymą ir atlygį už tai.

Taip pat nustatyta, kad A. Kaminskas nenusišalino nuo vienos iš savo nagrinėtų bylų, kurioje bandyta daryti neteisėtą poveikį teismui, taip nesilaikydamas teisingumo ir nešališkumo principų bei pažemino teisėjo vardą, pakenkė teisminės valdžios autoritetui.

Be to, teisėjas nepranešė apie advokato bandymą kištis į teisingumo vykdymą ir daryti neteisėtą poveikį teisėjams.

Iškeltą drausmės bylą nagrinės Teisėjų garbės teismas.

Prašė paveikti teisėjus

Teisėsauga nustatė, kad A. Kaminskas du kartus susitiko su advokatu Drąsučiu Zagrecku. Šis teisininkas dabar yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes bendradarbiauja su teisėsauga ir padėjo atskleisti korupcinius nusikaltimus.

Per pirmą susitikimą 2018 metų gruodį šalia Vilniaus apygardos administracinio teismo pastato Žygimantų gatvėje D. Zagreckas perdavė teisėjui A. Kaminskui lapą su informacija apie skundus pateikusius asmenis bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme keturias administracines bylas nagrinėjančius teisėjus.

Per susitikimą advokatas teiravosi, ar teisėjas galės paveikti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai keturių asmenų atžvilgiu priimtų palankius teismo sprendimus ir panaikintų Migracijos departamento sprendimus dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

„Šio susitikimo metu teisėjas A. K. patikino, kad D. Z. užduotį suprato, taip pat su D. Z. aptarė ir analizavo, kaip į teisėjo A. K. neteisėtą poveikį galėtų reaguoti viena iš D. Z. pateiktoje informacijoje nurodytų teisėjų, aptarė susijusią su neteisėtu poveikiu informaciją apie dalį bylų nagrinėjančius teisėjus M. P. ir H. S.“, – rašoma teisėsaugos dokumentuose.

Nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo

Generalinės prokurorės teikime taip pat nurodoma, kad per kitą susitikimą 2019 metų sausį D. Zagrecko automobilyje vėl kalbėtasi apie jo perduotą prašymą.

Per šį susitikimą A. Kaminskas informavo D. Zagrecką, kad neturi galimybių neteisėtai paveikti aptariamas bylas nagrinėjančius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus.

Teikime taip pat nurodoma, kad teisėjas A. Kaminskas, vykdydamas neteisėtą susitarimą su D. Zagrecku bei pastarojo neteisėtą užduotį, dalyvavo 2019 metų vasarį administracinėje byloje ir nenusišalino nuo vieno iš suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo.

Generalinės prokurorės teigimu, pažadas surinkti informaciją apie teisme nagrinėjamus skundus, teikti paaiškinimai dėl negalėjimo įvykdyti prašymą, nepranešimas apie jam darytą neteisėtą poveikį, nenusišalinimas nuo vieno iš suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo ir dalyvavimas posėdyje vertintini kaip galimas Teisėjų etikos kodekso įtvirtintų principų pažeidimas.

Prašė „prazonduoti“

Per ikiteisminio tyrimo metu atliktą akistatą D. Zagreckas nurodė, kad teisėjo A. Kaminsko konkrečiai neprašė, jog būtų patenkinti skundai, tiesiog paprašė „prazonduoti“, ar įmanoma padėti žmonėms migracijos klausimais.

Į tai atsakydamas A. Kaminskas nurodė supratęs, kad advokatas D. Zagreckas domisi administracinių bylų praktika, jokių prašymų ką nors spręsti nebuvo, pinigų jam D. Zagreckas nesiūlė.

Tačiau teisėsauga gavo duomenų, kad teisėjui už galimas paslaugas ketinta atsilyginti 1 tūkst. eurų.

Teisėjas paaiškino, kad advokatas neprašė paveikti administracines bylas nagrinėjančių teisėjų, kad šie priimtų konkrečius sprendimus. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo prašymo domėtis šių bylų eiga.

Teisėjas paaiškinime nurodė, kad antrą kartą susitikęs su advokatu D. Zagrecku jam paaiškino Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų administracinių bylų migracijos srityje praktiką. Teisėjas pažymėjo, jog neteisėtos užduoties iš D. Zagrecko negavo, jokios informacijos apie bylas nerinko, ką patvirtina informacinės sistemos LITEKO duomenys.

A. Kaminskas tvirtino jokio poveikio teisėjams nedaręs, tai patvirtino visi apklausti teisėjai. Jo teigimu, neteisėtas poveikis jam nebuvo daromas, ir dėl to nebuvo pagrindo apie paprastus susitikimus ir pokalbius pranešti.

Kaip pranešė teismas, antradienį rašytinio proceso tvarka byla pradedama nagrinėti pagal Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo prašymus.

Abu teisėjai iš pareigų atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje.

Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų. Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.

Abu teisėjai iš pareigų atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje.

Be to, pasak pareiškėjo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.

Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejoja, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kyla įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, antrojo – 53 parlamentarai.

V. Bavėjanas iš pareigų Lietuvos apeliaciniame teisme atleistas užpernai rudenį, po to, kai didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimos teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos jam buvo pateikti įtarimai. Dėl teisėjo vardo pažeminimo jį atleido prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pritarus šiam prezidento dekretui.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Teisėsauga buvo nustačiusi, V. Bavėjanas, būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, bendravo su savo vaikystės draugu Valiumi Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Vasario pabaigoje Šiaulių apygardos teismas V. Bavėjaną visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, nes pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.

E. Laužikas Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Atitinkamą dekretą valstybės vadovas pasirašė pirmadienį.

A. Kaminsko kaip teisėjo įgaliojimai buvo sustabdyti beveik trejus metus – nuo 2019 metų vasario 19 dienos.

G. Nausėda nurodė atsižvelgęs į Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šio teisėjo atžvilgiu.

Penktadienį Generalinė prokuratūra informavo, kad nepavyko surinkti pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįsti įtariamojo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo.

Vadovaujantis pirminiais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtarta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas A. Kaminskas, vykdydamas neteisėtą susitarimą su Vilniuje veikiančiu advokatu Drąsučiu Zagrecku, buvo įsipareigojęs ir galėjo bandyti neteisėtai paveikti tris kitus šio teismo teisėjus, kad jie priimtų keturių suinteresuotų asmenų pageidaujamus teismo sprendimus, tačiau po tam tikro laiko, nepavykus pasiekti aptarto rezultato, apie tai informavo minimą advokatą.

Šis ikiteisminis tyrimas pernai gruodį buvo atskirtas iš 2019 metų vasarį pradėto didelės apimties Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Iš viso teisminiam nagrinėjimui jau yra perduota 14 nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirtų baudžiamųjų bylų. Šeši asmenys pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos. Septynios baudžiamosios bylos šiuo metu nagrinėjamos teismuose.

Šiame posėdyje ir toliau turėtų būti tęsiama kaltinamųjų apklausa.

Vasario viduryje vykusiame pirmajame posėdyje abu kaltinamieji – V. Bavėjanas ir jo vaikystės draugas Valys Venslovas – sutiko duoti parodymus ir savo kaltės nepripažino.

Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS informavo, kad abu vyrai davė parodymus apie epizodus, dėl kurių yra kaltinami, tačiau neatsakinėjo į klausimus apie kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus pokalbius. Tai jie turėtų padaryti teisme perklausius visus įrašus. 

Generalinė prokuratūra pernai lapkričio pradžioje pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ją nagrinėti Šiaulių teismui paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas.

Prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu šioje byloje taip pat kaltinamas V. Bavėjano vaikystės draugas V. Venslovas.

Bylos duomenimis, tuometinis Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2015–2016 metais susitikinėjo ir kitaip bendravo su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu V. Venslovu, kuris tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Venslovas ir V. Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Nors šio tikslo bendrininkams pasiekti ir nepavyko, nes Kauno teismas V. Venslovą nuteisė lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 tūkst. eurų baudą, ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Pernai gruodį Apeliacinis teismas baigė nagrinėti V. Venslovo bylą ir pripažino jį kaltu dėl 10 iš 14 jam inkriminuotų veikų bei sumažino jam skirtą baudą iki 30 tūkst. eurų.

Tai yra dešimtoji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis atskirta byla, ir pirmoji, kurioje kaltinimai pateikti vienam iš buvusių teisėjų.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

V. Bavėjanas iš pareigų atleistas 2019-ųjų rudenį, kai teisėsauga pateikė jam įtarimus korupcija.

Sprendimą dėl atleidimo V. Bavėjanas yra apskundęs, Vilniaus apygardos teismas jo ieškinį pernai atmetė, tačiau buvęs teisėjas pateikė ir apeliacinį skundą.