Kritika prokurorei

Kovą Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išteisino kaunietį Teodorą Ismailovą ir nustatė, kad per konfliktą su restorano "Cassa della Pasta" savininku Fabio Manconi jo veiksmai buvo būtinoji gintis.

"Trijų teisėjų šešios akys, matyt, kitaip pamatė nei šešios akys policijos tyrėjos, prokurorės ir teisėjos Kauno apylinkės teisme. Prokurorė vadovavosi dvigubais standartais kaip Romos teisėje: viena – patricijams, kita – plebėjams", – šyptelėjo T.Ismailovas.

Kauno apylinkės teismas T.Ismailovą nuteisė už tai, kad jis 2019 m. liepą Laisvės al. 27 kieme, kilus žodiniam konfliktui, pastūmė F.Manconi, o šis atsitrenkė į plastikines duris. Taip esą jam nežymiai sutrikdė sveikatą – nubrozdino dešiniojo žasto odą.

Prokurorė vadovavosi dvigubais standartais kaip Romos teisėje: viena – patricijams, kita – plebėjams.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktus žodinius parodymus lydėjo ir vaizdo medžiaga. Būtent ji leido teisėjų kolegijai Kauno apygardos teisme išstudijuoti trumpą, gana gerai matomą konfliktą ir dviejų dalyvių veiksmus bei įvertinti, kad T.Ismailovas gynėsi, o ne puolė.

Tą pačią vaizdo medžiagą matė ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Vilija Šalčiuvienė, pasirašiusi kaltinamąjį aktą ir pareiškusi kaltinimą T.Ismailovui dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

"Prokurorė labai akcentavo, kad įėjau į svetimą erdvę. Tačiau to nebuvo ir tai patvirtina vaizdo medžiaga. Iš prokurorės kalbos atrodė, kad ji pasiruošusi pripaišyti man įsilaužimą į svetimą patalpą, – nuostabos neslėpė T.Ismailovas. – Kauno apygardos teismas ne tik mane išteisino, bet ir sprendime nurodė ir taip akivaizdžius faktus iš filmuotos medžiagos, kad tai aš buvau sumuštas ir man buvo padaryta kūno sužalojimų."

T.Ismailovas įsitikinęs, jei tyrimą galėjo pradėti pagal italo pareiškimą, dabar turi pradėti pagal jo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Įsisenėjusi nesantaika

T.Ismailovas trumpai papasakojo konflikto esmę. Buvo šiltas liepos vidurdienis, kai jis, eidamas per kiemą, pamatė F.Manconi, išeinantį pro tarnybines restorano "Cassa della Pasta" duris su šiukšlių maišu rankoje. Šį restorano savininkas padėjo kieme prie pastato.

T.Ismailovas paėmė šiukšlių maišą ir sugrąžino jį į restorano vidų. Ir jau buvo benueinąs, kai F.Manconi vėl pasirodė kieme su maišu ir vėl jį paliko lauke. F.Manconi dar buvo kieme, kai T.Ismailovas sugrįžo ir lenkėsi paimti maišą. Akimirksniu restorano savininkas spyrė T.Ismailovui, o pastarasis pastūmė italą, po to vyrai susirėmė galvomis.

Rezultatas – F.Manconi parašė pareiškimą policijai. "Jis mane puolė ir pats išsikvietė policiją. Žmonės dvejopai reaguoja į smūgį. Vieni sustingsta, kiti veikia. Aš veikiau – atsistūmiau. Jis spyrė, o aš atsistūmiau", – pasakojo T.Ismailovas.

Restorano "Cassa della Pasta" savininkas pirmas kreipėsi į policiją, tačiau atrodo, kad dabar jam pačiam gali tekti atsakyti už savo veiksmus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Maždaug po pusvalandžio kieme jau buvo pareigūnai. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad italui sumuštas smilkinys. "Aš policininkams bandžiau išvesti paraleles – duodi kažkam į nosį ir susilaužai ranką, o tada pasiskundi, kad nukentėjai. Tai čia tas pats, nes jis galva trenkė man į nosį. Po to taip įdomiai viskas klostėsi – tris kartus rašė pranešimą apie įtarimą, ir tris kartus – skirtingai", – tyrimo niuansais stebėjosi T.Ismailovas.

Jis neslepia, kad su restorano "Cassa della Pasta" savininku dėl šiukšlių nesutaria ne pirmą kartą. Vidiniu kiemu Laisvės alėjoje naudojasi ne tik restoranas, bet ir dar vienas baras – "Lūžtanti banga" bei aplinkinių namų gyventojai. Kadangi T.Ismailovas yra jauniausias gyventojas, kiti kaimynai pritarė, kad jis būtų tarsi neformalus kiemo administratorius ir prižiūrėtų tvarką.

"Pas mus nepriimta šiukšlinti ten, kur valgai, o Italijoje jiems turbūt priimtina. Net nėra konteinerių – jie tiesiog kieme krauna šiukšlių, maisto atliekų maišus. Pabandykite įsivaizduoti, koks malonumas gyventojams. Jam atrodo, kad tai asmeninis jo kiemas", – T.Ismailovas įsitikinęs, kad F.Manconi demonstruoja nepagarbą aplinkiniams.

Pretekstas ir provokacijos

Atrodo, kad tarp lietuvio ir italo susiklostė abipusė nemeilė, kuria skambučiais policijai, panašu, demonstravo ir italas. "Policija linkusi mane kaltinti po kiekvieno jo skambučio. Kai aš kreipdavausi dėl netvarkos, dėl šiukšlių – jokios reakcijos", – pastebėjimais dalijosi kaunietis.

"Cassa della Pasta" savininkas F.Manconi apie santykius su T.Ismailovu prabilo labai panašiai: "Aš jam kviečiau policiją daug kartų, bet prieš jį daugiau nesiėmė jokių veiksmų."

Atliekos, kurios maišuose laikomos kieme, anot italo, tėra pretekstas. Maišai, kaip tvirtino savininkas, į kiemą išnešami tik 5 minutėms, kol susikaupia keli ir tada jie visi išnešami į konteinerį, esantį už 20 m. Pasak F.Manconi, dėl vieno maišo darbuotojai esą negaiš laiko.

Paklaustas apie konfliktą, italas teigė, kad T.Ismailovas jį provokavo įnešdamas šiukšles į restorano patalpas, o po to ir įvyko fizinis kontaktas.

"Taip, jis buvo išteisintas, kad lyg ne jis buvo už tai atsakingas, bet jis įėjo į restorano vidų, buvo daugybė situacijų, maždaug 15–16 atvejų. Jis visada provokuoja, visada girtas, visada puola", – pareiškė italas.

F.Manconi savaip komentavo ir vaizdo medžiagą, iš kurios galima matyti, kad pirmas fizinio smurto ėmėsi būtent F.Manconi spirdamas, o T.Ismailovas atsakė į šį veiksmą jį nustumdamas. F.Manconi paminėjo atsitrenkimą į duris, o tada jau prapliupo ir jis pats. "Aš jam tik trenkiau galva", – aiškino restorano savininkas.

Atsakingųjų paieškos

Regis, Kauno apygardos teismas padėjo tašką nagrinėdamas baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį konfliktą. Tačiau T.Ismailovas apsisprendė, kad F.Manconi turėtų atsakyti už savo veiksmus. Išteisinamosios nutarties pagrindu, kurioje nurodyta, kad T.Ismailovas gynėsi nuo F.Manconi, kaunietis parašė pareiškimą policijai, kad per konfliktą nukentėjo jis, buvo suduotas smūgis į nosį bei dar ir šiandien jaučia to padarinius.

Policija ir prokuratūra iš pradžių atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl F.Manconi veiksmų. Motyvavo tuo, kad T.Ismailovas dėl patirtų sužalojimų nesikreipė į medicinos įstaigą, o skirti teismo medicinos ekspertizę, praėjus dvejiems metams, netikslinga

"Apibendrinant ir teisiškai vertinant tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis iš kito ikiteisminio tyrimo konstatuotina, kad nėra pakankamai objektyvių, neginčijamų, pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad T.Ismailovo atžvilgiu būtų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik nustačius konkrečius nusikalstamos veikos požymius, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu", – policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą citavo T.Ismailovas.

Pasak kauniečio, tyrimą atsisakiusi pradėti policijos pareigūnė viršijo savo įgaliojimus. Jau vien pasisakymas dėl T.Ismailovo patirtų sužalojimų vyrui kelia abejonių, nes apie tai gali pasisakyti teismo medicinos ekspertai, o policininkas vargu ar tiek išmano medicininius niuansus, kad galėtų kalbėti už ekspertą.

Senatis pažeidimams?

T.Ismailovas nepasidavė ir parašė skundus dėl formaliai į situaciją pasižiūrėjusių Nemuno policijos komisariato pareigūnės ir prokurorės veiksmų. Jis įsitikinęs, kad pareigūnė nesusipažino su įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog minimu laiku ir vietoje F.Manconi kakta smūgiavo T.Ismailovui į nosį ir iš jos sruvo kraujas.

Byloje yra ir liudytojų parodymų apie T.Ismailovo patirtus sužalojimus bei visą situaciją. T.Ismailovas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas dėl dviejų dalykų: pirma, kad įvertintų, ar prokurorė tinkamai atliko darbą, pagal kurį T.Ismailovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas pirmos instancijos teisme, o vėliau aukštesnės instancijos teisme išteisintas, ir antra, ta pati prokurorė atmetė T.Ismailovo skundą, kuriuo jis skundė policijos veiksmus nepradėti tyrimo jau pagal jo pareiškimą dėl F.Manconi veiksmų.

"Prokurorė, perduodama bylą į teismą, arba nežiūrėjo filmuotos medžiagos, arba tyčia ignoravo šiuos duomenis, nors jie, pasak apeliacinės instancijos teismo, yra akivaizdūs", – pabrėžė T.Ismailovas.

Generalinės prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė "Kauno dienai" išaiškino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str. numatyta, jog dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sprendžia prokuroras, kuris ir priima motyvuotą procesinį sprendimą – nutarimą, kuris skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui; šiam atsisakius patenkinti pareiškėjo skundą, pastarasis turi teisę priimtą sprendimą apskųsti apygardos teismui.

Taip pat ji nurodė, kad nėra draudimo aptariamus klausimus perduoti spręsti tam pačiam prokurorui. Toks perdavimas esą savaime nereiškia nešališkumo principo pažeidimo ir kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.

Policijos departamento Imuniteto valdyba atsisakė tirti T.Ismailovo skundą dėl Nemuno policijos komisariato tyrėjo veiksmų motyvuodama, kad nuo tirto įvykio praėjo daugiau nei metai. Senatis galimiems Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams?

Iš prokurorės kalbos atrodė, kad ji pasiruošusi pripaišyti man įsilaužimą į svetimą patalpą.

Teks nagrinėti

Vis dėlto kitaip situaciją įvertino Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Vilma Tamošaitienė. Nutartimi panaikinti ir policijos tyrėjos S.Jurkevičienės bei prokurorės V.Šalčiuvienės sprendimai nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Teisėja nurodė, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Priešingu atveju nurodytų faktų tikrumas turi būti įstatymo nustatyta tvarka tikrinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro.

Teisėja padarė išvadą, kad, atsisakydamos pradėti ikiteisminį tyrimą, policijos tyrėja ir prokurorė objektyviai ir išsamiai neištyrė T.Ismailovo nurodytų aplinkybių, tinkamai neįvertino visų tyrimo medžiagoje esančių duomenų, neišnaudojo visų galimybių surinkti reikiamus duomenis tam, kad būtų pagrindas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje taip pat nurodyta, kad Kauno apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, jog T.Ismailovas konflikto metu gynėsi nuo pavojingų F.Manconi veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad būtent F.Manconi pareiškėjo atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs nuo pat jų konflikto pradžios.

Kritika tarnybai

Prieštaringai vertinamas vyriausiasis specialistas "Kauno dienai" papasakojo savo įvykių versiją.

T.Ismailovo pavardė tebėra tarnybos kontaktų sąrašuose, tačiau realiai T.Ismailovas nedirba. Oficiali priežastis – prastovos ne darbuotojo noru iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad valstybė ir toliau moka T.Ismailovui atlyginimą, tačiau dirbti neleidžia.

Viešumą pasiekus pirmosioms žinioms apie šio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto militaristinės atributikos ir asociacijų su nacistinės Vokietijos simboliais keliančiais ženklais pomėgį bei teistumą, visuomenė reiškė savo pasipiktinimą, kodėl taip neatsakingai tarnyba priėmė dirbti žmogų su tokia praeitimi.

"Kauno diena" tarnybos kontaktuose nurodytu T.Ismailovo e.pašto adresu parašė laišką siūlydama pasikalbėti.

T.Ismailovas atsiliepė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai baigus tarnybinį patikrinimą, kuriuo šis specialistas buvo įspėtas. "Jūs vieninteliai ieškojote manęs, todėl ir atsakiau, – į klausimą, kodėl nutarė kalbėti, atsakė T.Ismailovas. – Anksčiau negalėjau, nes vyko tyrimas."

Jis neslepia kartėlio dėl susiklosčiusios situacijos: "Nesuprantu, kodėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba leidosi trypiama ir leido trypti mane." Vyras tvirtino nesijaučiantis kaltu ir atskleidė neminėtas skandalingos vaikų paėmimo istorijos detales.

"Kauno diena" primena, kad rugsėjo 29 d. didžiulio atgarsio sulaukusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose. Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.

Esą kvietimai grįžti nepadėjo, kaip ir pliaukštelėjimas per kombinezoną. Pliaukštelėta per kombinezoną ir rankytes mažajam bėgliui buvo keliskart. Netrukus įvykio sūkuryje atsidūrė asmuo, vėliau pranešęs pareigūnams apie galimą smurtą prieš vaiką ir filmavęs, tuo esą gąsdindamas mažylių mamą.

Pirminė pagalba

Galiausiai incidentą ėmė aiškintis policija. Mama atskirta nuo vaikų, mažyliai perduoti tėčiui, tačiau būtiniems policijos veiksmams trūko medikų apžiūros. Maždaug šioje įvykio dalyje išryškėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budinčių specialistų vaidmuo, vėliau apibūdintas kaip vaiko grobimas.

Svarbiausia, ką akcentavo T.Ismailovas, – pagal pirminę informaciją vaikų niekas neplanavo perkelti į saugią aplinką, nes grėsmės jiems nebuvo. Pasak įvykio dieną budėjusio specialisto, iš policijos buvo gautas pranešimas apie įtarimus, kad Panemunės šile mama prieš vaiką panaudojo smurtą. Mama – areštinėje, vaikai – su tėčiu, pastarasis – blaivus, todėl rengiamasi važiuoti į Klinikas vaiko apžiūrai.

Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos.

"Tokiu atveju mums nereikia važiuoti. Policija nurodo šeimos gyvenamosios vietos adresą ir mes vėliau važiuojame pasikalbėti, pasiaiškinti. Tačiau po kiek laiko policija ir vėl paskambino, kad tėvas atsisako su vaiku važiuoti į Klinikas. Mes privalome užtikrinti vaiko interesus. Kai tėvas atsisako leisti apžiūrėti vaiką, tenka šią apsaugos teisę užtikrinti mums", – savo pareigas aiškino T.Ismailovas.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budintiems specialistams pavyko įtikinti ir tėvas su vaiku leidosi vežami į Klinikas. Tiesa, čia ir vėl kilo sunkumų. Tarnybos specialistams teko pasirašyti gydytojams reikalingus dokumentus, nes tėtis ir vėl ėmė spyriotis.

T.Ismailovas pabrėžė: "Visą tą laiką mes tik padėjome policijai atliekant tyrimą dėl galimo smurto. Po vaiko apžiūros vežėme mažylį su tėčiu namo. Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos."

Abejonių pliūpsnis

Pagal tarnybos specialisto aiškinimą, kelionė nuo Klinikų iki šeimos namų tapo lemtinga. Esą važiuojant tėvas mažyliui aiškino, kad "blogi žmonės uždarė mamytę į kalėjimą", kad "blogi žmonės nori atimti vaikus".

"Man tokios kalbos atrodė nenormalios. Ėmiau kalbinti siekdamas nukreipti kalbą. Tačiau vaikas audrinosi, virkavo. Galiausiai tėvas iškėlė vaiką iš kėdutės, kurioje privalu vežti vaikus. Aš vairavau, tačiau atsisukdamas per petį pamačiau, kad tėvas krapšto automobilio dureles prie rankenėlės. Ką turėjau daryti? Laukti, kol iššoks? Užsukau į šalutinę gatvę ir sustojau, o jis šoko iš mašinos ir pasileido į gatvę. Mes su kolege iššokome paskui ir paprasčiausiai užstojome, kad jis nelėktų į gatvę", – tokią įvykių seką dėstė T.Ismailovas.

Toliau vyko panašiai, kaip buvo aprašyta. Sustojo viena mašina, atsirado kitų žmonių. Pasipylė aplinkinių klausimai: kas vyksta, kur motina? Iš visų pusių – žmonės, o tėvas, pasak T.Ismailovo, rėkia, kad iš jo nori atimti vaiką.

"Patikslinu – mes važiavome iš Klinikų, vežėme juos namo, jokios kalbos apie vaikų paėmimą nebuvo. Mano specialybė – psichologas. Esu psichologijos magistras. Toks tėvo elgesys man leido abejoti jo psichine būkle. Jokio realaus pavojau nebuvo. Gal dar važiuojant į priekį, į Klinikas, galėjo stresuoti, kankino nežinia, bet iš Klinikų paprasčiausiai vežėme juo namo", – dėstė specialistas.

T.Ismailovas tęsė, kad buvo sunku nuspėti, kaip tėvas elgsis toliau. Galbūt jis gali kaltinti tą mažiuką, kad mama uždaryta į kalėjimą – ką jis važiuojant esą nuolat aiškino vaikučiui. "Pagrindo stresui nebuvo. Fiziologiškai stresas trunka neilgai, tai, kas įvyko grįžtant, jau nebuvo stresas. Jo metu žmogus gali kažkaip keistai pasielgti. Tačiau tariamas pagrindas kilo jo vaizduotėje grįžtant namo", - tėčio veiksmus vertino T.Ismailovas.

Svečiavosi pas draugus

Pasak T.Ismailovo, toks tėvo elgesys lėmė jų sprendimą perduoti vaikus šeimos draugei, kuri tuo metu buvo likusi namie su mergaite. "Vaikas nebuvo uždarytas į "Pastogę" ar dar kažkur, o perduotas šeimos draugams. Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai", – pasakojo T.Ismailovas.

Pasak specialisto, tai buvo antras ir paskutinis kartas, kai jis matėsi su Kručinskų šeima. Esą tarnyba pasiuntė jį patikrinti, ar viskas gerai vaikams, ar mama laikosi teismo įpareigojimo – nesiartinti prie sūnaus. Pasak T.Ismailovo, radęs mamą pas šeimos draugus su vaikais, jis dar kartą išaiškino, kad privalu laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai.

T.Ismailovas dar nebuvo nušalintas nuo pareigų, kai, jo duomenimis, minimi šeimos draugai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir paprašė pasiimti Kručinskų vaikus. Vyras pastebėjo, kad per šį laiką tėvai nedarė nieko, kad pakeistų situaciją: neskundė teismo skirtų apribojimų, nebendravo su tarnyba.

"Esmė ta, kad nėra taip, kaip viešai piešiama: iš tėvo buvo pagrobtas vaikas, atimtas, išplėštas iš šeimos, – dėstė T.Ismailovas. – Moters, kuri viešai skelbėsi viską mačiusi, visai nebuvo. Ji atėjo tik tada, kai visi buvo nusiraminę, ėmė klausinėti, kas čia vyksta, ir prisistatė esanti iš vaiko teisių tarnybos. Kita liudytoja nurodė, kad iš tolo važiuodama matė, kad vyksta kažkas panašaus į grumtynes. Tikrai kažkas vyksta, nes prie gatvės stovi vyras su vaiku ant rankų, moteris ir aš, bet ne grumtynės."

Nesikrato praeities

Už aprašytus veiksmus Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba T.Ismailovui skyrė įspėjimą. Vyras šyptelėjo, kad pagrindo įspėjimui tarnybai teko atkakliai ieškoti. Esą bliūško liudytojų viešai reiškiami kaltinimai.

"Buvo panašu į grumtynes", "balsas atrodė sudirgęs, grubus" –  tokie į tarnybinį patikrinimą, pasak T.Ismailovo, sugulė liudytojų parodymai. "Niekad nekalbėjau falcetu", – pareiškė įspėtas specialistas. Tuo neabejotų nė vienas bent kartą su šiuo žmogumi pabendravęs – T.Ismailovo balsas išties specifinis. Vyras tikino, kad įvykio dieną jo balsas buvo dar žemesnis ir labiau gergždžiantis. Vyras tikino, kad planuota balso stygų operacija atlikta po įvykio ir balsas šiek tiek sušvelnėjo.

T.Ismailovas nesikrato potraukio militaristinei atributikai. "Man visa gyvenimą patiko kaukolės. Visą gyvenimą klausiausi metalo ir sunkiosios muzikos. Ar tai draudžiama?" – retoriškai klausė specialistas. Jis priminė Kauno apylinkės teismo išaiškinimą, kuriuo pripažinta, kad jo gyvenamojo namo balkone ir kieme esanti militaristinė atributika nėra fašistinė. "Rolando Pakso partijos erelis labiau panašus į Luftvafės (Luftwaffe – nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos – red. past.) erelį", – pareiškė T.Ismailovas.

Dėl teistumo T.Ismailovas laikėsi panašios pozicijos kaip ir tarnyba, kad jo teistumas neužkerta kelio dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. "Juk ne valstybės biudžetą  skirstau", – darbą valstybės, kurią kartą jau apvogė, tarnyboje vertino T.Ismailovas.

Jis 2013 m. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto įsigijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiam asmeniui teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per vienus metus ir dešimt mėnesių atlyginti dalį turtinės žalos – 20 tūkst. litų. T.Ismailovas pripažino teismo nustatytos sumos dar nesumokėjęs, tačiau žadėjo tai padaryti.

VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausias specialistas T. Ismailovas, nušalintas nuo pareigų, atliekamas tyrimas ir dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, ir dėl galimų jo veiksmų paimant vaiką iš kauniečių šeimos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos direktorės pavaduotojos Laimos Palinskaitės teigimu, liepos 1 d., prasidėjus reformai, buvo kviečiami prisijungti darbuotojai, gebantys dirbti, atitinkantys specialiuosius reikalavimus toms pareigoms užimti.

Dėl galimybės įsidarbinti kreipėsi ir minėtas asmuo – pateikė gyvenimo aprašymą. Įvertinus jo išsilavinimą ir tai, kad turėjo socialinio darbo patirties, jo gyvenimo aprašymas buvo išsiųstas į Kauno skyrių, ten su juo buvo susitikta, bendrauta, ir po pokalbio nuspręsta priimti į darbą. Jis pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 27 d.

Tikrai žmonės buvo priimami labai greitai, nes jų reikėjo labai daug.

Pagal vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį, anot Tarybos atstovės, teistumo jis tikrai neturi, o dėl vagystės, ekonominių nusikaltimų, Taryba informacijos negauna. Todėl ir priimant minėtą asmenį į darbą apie kažkokį jo teistumą niekas informacijos neturėjo.

„Reikėjo užtikrinti įstatymo galiojimą, todėl darbuotojai buvo priimami dirbti pagal darbo sutartį. Visi tie darbuotojai bus atrenkami ir jau pradėti konkursai į valstybės tarnybą“, – sakė L.Palinskaitė.

Ji neneigė – buvo paskubėta: „Tikrai buvo didelis noras užtikrinti įstatymo veikimą, kad būtų žmonių, kurie jį vykdytų, važiuotų į įvykius. Tikrai žmonės buvo priimami labai greitai, nes jų reikėjo labai daug. Iš viso per tą laikotarpį priimta apie 150 žmonių. Vieni jų buvo priimti į valstybės tarnybą, kiti – pagal darbo sutartį. Dabar jau yra paskelbti konkursai į valstybės tarnybą, tad kandidatams teks užpildyti nepriekaištingos reputacijos anketą“.

Tikinama, kad Kaune dirbusio specialisto potraukis nacistinei simbolikai iki paviešinimo niekam neužkliuvo.

„Simbolikos niekas netikrina ir niekaip negalėjo jos patikrinti, jei apie tai neturėjo informacijos. Nė vieno asmens vertybių negali patikrinti, jei nėra akivaizdūs nešiojami ženklai ar jie kitaip išreiškiami“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis patikino, kad vos ši informacija pasirodė viešumoje, į ją buvo atsižvelgta. Dėl teistumo, ministro teigimu, „įstatymas leidžia dirbti tokį darbą, jei teistumas yra nesusijęs su tam tikromis įstatyme įvardytomis situacijomis“. Kaip jau rašyta, jei teistumas nesusijęs su nusikaltimais prieš vaikus.