-
Istorijoje dėl žuvusios mamos ir naujagimės teisėsauga deda tašką: nusikaltimo nebuvo 15
„Kruopščiai atlikta visų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė įrodė, kad nėra jokių duomenų, jog rastos moters ir jos naujagimės dukros mirtis būtų įvykusi dėl kitų asmenų tyčinės ar nusikalstamai neatsargios veiklos, galėjusios įtakoti jos veiksmus. Dėl šios priežasties ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“, – BNS ketvirtadienį informavo prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Per ikiteisminį tyrimą atlikus visus procesinius veiksnius, numatytus Baudžiamojo proceso kodekse, tyrimui vadovavęs prokuroras praeitą savaitę priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis nutarimas per 20 dienų dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Pernai rugsėjį Kaune su mama dingo kūdikis, vėliau jų abiejų kūnai buvo rasti Nemune. Policija buvo pradėjusi tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
1995 metais gimusi moteris su kūdikiu naktį, 0.30 val., išėjo iš namų, esančių Kaune, Biržiškų gatvėje, ir negrįžo.
-
Tragedija Kaune: pagrindinė versija – mažametė nusižudė 80
Kaip jau pranešta, 13-metės vienos Kauno mokyklos moksleivės kūnas be gyvybės ženklų buvo aptiktas apie 19.21 val. Po to, kai jos mamos paprašytas privatus asmuo paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
Nors pirminėje informacijoje buvo teigiama, kad reikėjo ugniagesių gelbėtojų pagalbos patekti į butą, iš tikrųjų reikėjo patekti į kambarį, kuriame, kaip įtarta, yra nusižudžiusi 13-metė.
Ugniagesiams gelbėtojams su laužtuvais įvykdžius minėtą prašymą, į kambarį įleisti greitosios medikai bei policija konstatavo tai, kas įtarta.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, įvykio vietoje rastas ir atsisveikinimo raštelis. Tačiau iš abstraktaus jo turinio negalima daryti jokių išvadų.
Tradiciškai tokiais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas mažametės (teisiškai tokiais laikomi visi asmenys iki keturiolikos metų) mirties priežasčiai nustatyti.
Anot teisėsaugininkų, iki šios tragedijos velionė į jų akiratį nebuvo patekusi.
Nors versijų, kas prišaukė tragediją, gali būti ne viena, o kai kuriomis iš jų jau pradėta spekuliuoti viešoje erdvėje, kol kas pareigūnai linkę susilaikyti nuo bet kokių komentarų šia tema.
-
Po tragiško įvykio – didesnis dėmesys gimdyvėms: ydinga galvoti, kad depresija praeis savaime 3
Tokių pokyčių imtasi, atsižvelgiant į tai, kad pogimdyvinės depresijos požymiai dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus po gimdymo ir neretai jie nebūna atpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pogimdyvinę depresiją patiria kone kas penkta gimdžiusi moteris, todėl naujasis reikalavimas yra svarbus žingsnis, rūpinantis Lietuvos mamų ir vaikų sveikata.
„Pasirūpinsime moterimis ir jų psichine sveikata, nes privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs. Ydinga galvoti, kad pogimdyvinė depresija praeis savaime. Anaiptol. Svarbu skleisti žinią, kad kuo daugiau mamų žinotų, kaip šią būseną atpažinti, kur ieškoti pagalbos, kaip ją gydyti. Tai yra visos šeimos gerovės klausimas“, – sakė A. Dulkys.
Siekiama, kad naujasis reikalavimas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą būtų įtrauktas artimiausiu metu. Šiuo metu ruošiamos tam reikalingos pataisos. Kita kryptis, kuria nuosekliai dirbama, tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.
Privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs.
Dabar galiojančiame Apraše nustatyta, kad šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris su nėščiąja turi aptarti gyvenimo ir darbo sąlygas, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimus. Taip pat Apraše nustatyta, kad antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje ir Perinatologijos centre turi būti užtikrinama, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos.
Pogimdyvinė depresija – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma pogimdyvinė depresija gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu.
Moterys, jaučiančios pogimdyvinės depresijos simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems pogimdyvinės depresijos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Nuo 2020 metų padidintas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų (PSDF) apmokamų psichoterapijos seansų skaičius (iki 2020 m. buvo apmokami 24 psichoterapijos seansai per metus, nuo 2020 m. – 30) bei išplėstas specialistų, turinčių teisę teikti psichoterapijos seansus, ratas.
Be to, esant diagnozuotiems pogimdyminiams psichikos sutrikimams, įskaitant pogimdyvinę depresiją, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Daugiau informacijos apie pogimdyvinę depresiją, jos požymius ir pagalbą kviečiame skaityti nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje.
-
Mamos ir kūdikio tragedija atveria piktžaizdes: po gimdymo moterys pagalbos nesulaukia? 34
„Apie depresiją nedrąsu kalbėti, nes moterys jaučia, kad kažkas su jomis negerai. Dažniausi jausmai – didžiulis liūdesys, beviltiškumas, nenoras, kad ateitų rytojus. Sunku pasirūpinti savimi, vaiku“, – apie po gimdymo užklupusius jausmus aiškino psichologė Sigita Valevičienė.
Vienas pastarųjų ir skaudžiausių įvykių Lietuvoje – jaunos moters tragedija Kaune. Nemune rastas jos kūnas ir jos kelių parų vaikelis. Iki šiol netyla diskusijos, kas nutiko jaunai mamai, ar buvo galima užbėgti tragedijai už akių?
„Pagimdžiusiai mamai, jei žvelgtume į dokumentus, dėmesio nėra. Labai liūdna tai sakyti, mane ir ištiko nuostaba, kad nėščiosios priežiūra baigiasi 41 neštumo savaitę, t.y. gimus kūdikiui“, – stebėjosi Seimo narė Morgana Danielė.
Seimo narė M.Danielė dabar pati laukiasi, tenka lankytis pas specialistus ir pamatė spragų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mane labiausiai nustebino Nėščiosios kortelė, kurioje neakcentuojama psichikos sveikata“, – apie spragas pasakojo M.Danielė.
Tiesa tokia – gimus vaikui, moters tarsi nebelieka. Visas dėmesys fokusuojamas į kūdikį.
Depresiją po gimdymo gali patirti viena iš penkių moterų, bet tikslių skaičių nėra, kenčiančių gali būti ir daugiau.
„Sunkiais atvejais, kai reikalinga pagalba čia ir dabar, moteris tikrai jos nesulaukia, sistema neveikia“, – akcentavo iniciatyvos „Mama, mums rūpi – pogimdyvinė depresija ir pagalba“ koordinatorė Nida Vildžiūnaitė.
80 proc. pagimdžiusių jaučia melancholiją, liūdesio epizodus.
Moteris aplanko pirmiausia kaltė, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas.
„Neišeina maitinti, neatsiranda pieno, jausmas, kad negaliu būti laiminga, nes esu tiesiog pavargusi. Moteris aplanko pirmiausia kaltė, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas, kai aš galbūt esu prasta mama“, – sakė Seimo narys Linas Slušnys.
„Mokymai jau turėtų būti neštumo metu porai, ne tik kaip pagimdyti, bet ir psichologiniai, kaip pasiruošti laikotarpiui po gimdymo“, – svarstė S.Valevičienė.
Atveriama ir kita žaizda – kiek specialistai pajėgūs atpažinti, jei pajėgūs – kiek turi empatijos.
„Sveikatos specialistų emocinė būsena yra labai bloga. Kiek dirbu pati asmeniškai, žmonėms sudėtinga klausti, kaip jautiesi, kai patys jaučiasi blogai“, – pažymėjo S.Valevičienė.
Prie diskusijų stalo – ir ministerijos atstovai, jie sutinka. Pirmiausia galėtų atsirasti standartizuotas klausimynas.
„Tai sritis, kur mes galime patobulėti“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.
Taip pat sutinkama, kad reikėtų daugiau mokymų specialistams, poroms, neužmirštant tėčių.
„Visoje šalyje yra pirmines psichikos sveikatos paslaugas teikiantys centrai, į kuriuos nereikia siuntimo, prie jų prirašyti visi Lietuvos gyventojai. Galima kreiptis tiesiogiai ir gauti paslaugas be jokio siuntimo“, – akcentavo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja E.Bishop.
„Deja, paslaugų prieinamumas šiandien dar yra labai ribotas, ilgos eilės, turbūt neštumas baigiasi greičiau nei eilė pas specialistą“, – su realybe supažindino Akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė.
„Galbūt yra ir mūsų Seimo ir valdžios sudėties klausimas, kadangi ilgą laiką Lietuvos problemas sprendė vyrai ir jų prioritetai ilgą laiką galėjo būti kiti“, – svarstė M.Danielė.
Ministerija primena – nemokamos paslaugos teikiamos kiekvienoje savivaldybėje visuomenės sveikatos biuruose. Visą informaciją galima rasti puslapyje pagalbasau.lt.
-
Savaitgalio tragedija: Nemune aptiktas ir kūdikio kūnelis 106
Anot ugniagesio gelbėtojo, galiausiai pastebėjusio vandenyje naujagimės kūnelį, šį greičiausiai nuo dugno pakėlė jo kolegų narų valties variklis, šiandien nusprendus dar kartą rankomis „iššukuoti“ šioje vietoje Nemuno dugną. Toks sprendimas buvo priimtas, įvertinus, kad šioje vietoje nėra vandens srovės.
Tris dienas ieškotas naujagimės kūnelis aptiktas apie trys-keturi metrai nuo Trijų Mergelių tilto arba maždaug už 20 metrų nuo tos vietos, kur šeštadienio popietę buvo rastas ir žolėse įsipainiojęs jos mamos kūnas.
Pagrindine priežastimi, kodėl paieškos užtruko taip ilgai, ugniagesių gelbėtojų atstovas įvardijo labai blogą šioje vietoje vandens matomumą.
Kaip jau rašyta, apie tai, kad pasigedo namuose savo 27-erių metų sutuoktinės R.K. ir dukrelės, kurias tik išvakarėse parsivežė iš ligoninės, judviejų sutuoktinis bei tėvas I.K. pranešė policijai šeštadienio ryte – apie 7.20 val. T.y. vos konstatavęs šį nerimastingą faktą.
I.K. teigė, kad sutuoktinė, nepasiėmusi nei rankinuko su mobiliuoju telefonu, nei dukrelės vežimėlio, tačiau apsirengusi, išėjo iš namų jam miegant.
Tačiau šeštadienį po pietų, kreipdamasi pagalbos į žiniasklaidą ieškant dingusiųjų, Kauno policija teigė, kad moteris išėjo su kūdikiu iš savo namų Biržiškų gatvės daugiabutyje šeštadienį – apie 0.30 val.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Patikslintais duomenimis, šis laikas nustatytas policijai peržiūrėjus netoli minėto daugiabučio įrengtos vaizdo kameros įrašus. Juose nurodytu laiku užfiksuota moteris, nešina kažkokiu nešuliu, susuktu į pleduką, einanti šalia esančio Trijų Mergelių tilto per Nemuną link.
Kad tai – R.K., kurios kūną šeštadienį po pietų Kauno ugniagesiai gelbėtojai aptiko žolėse po šiuo pėsčiųjų tiltu, vedančiu į Panemunės šilą, atpažinta iš jos dėvėtų drabužių. Anot policijos atstovės, apžiūrėjus rastus palaikus vizualiai, jokių išorinio smurto žymių nepastebėta.
Ikiteisminiam tyrimui dėl R.K. mirties priežasties bei jos dukrelės dingimo vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras dar priešpiet portalui kauno.diena.lt teigė, kad, kol nerastas naujagimio kūnelis, neatmetama nė viena galima versija.
Tačiau kiti portalo kauno.diena.lt šaltiniai teigė, kad labiausiai tikėtina, kad tragediją nulėmė R.K. sveikatos sutrikdymas, nulemtas gimdymo. Tačiau šiai versijai pagrįsti dar trūksta duomenų. Turėtos galvoje ir planuojamos medikų apklausos, juolab, kad R.K. išbuvo su naujagime jų globoje ilgiau nei įprasta tokiais atvejais.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tačiau, anot minėto šaltinio, siekiant nuraminti šio skaudaus įvykio įaudrintą visuomenę, bus ištirta ir galimo tyčinio nusikaltimo versija. Juolab kad yra tik įrašas, kaip R.K. su savo nešuliu eina Trijų Mergelių tilto link. Tačiau nėra duomenų, ar ten ji ko nors nesutiko. Teisėsaugininkai linkę pabrėžti, kad kol kas jokių duomenų, pagrindžiančių šią jų versija nėra.
Tačiau Kauno policijos atstovė patikslino, kad R.K. ir I.K. šeima buvo tvarkinga ir jos kolegoms niekuo neužkliuvusi.
Kaip jau rašyta, pats I.K. portalui kauno.diena.lt, dar nežinodamos tragiškos jo sutuoktinės ir dukrelės, kuriai šiandien galėjo sueiti savaitė, paieškų atomazgos, teigė, kad neįsivaizduoja, kodėl gimdyvė išėjo naktį su naujagime iš namų. Jis tikino, kad jokio barnio šeimoje nebuvo. Priešingai – santykiai buvo kuo gražiausi.
Justinos Lasauskaitės nuotr.