Šios sesijos metu 69 parlamentarai paskelbė 739 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Prieš metus jų registruoti 525.

Iš viso nuo kadencijos pradžios parlamentarai paviešino daugiau nei 2,6 tūkst. susitikimų su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais.

„Džiaugiuosi, kad parlamentarai vis aktyviau viešina savo susitikimus ir taip leidžia geriau suprasti, su kokiais verslo, profsąjungų, pilietinių ir kitų organizacijų atstovais susitinka priimdami mums visiems svarbius sprendimus, – sako TILS iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė. – Labai norėčiau, kad būtent šiems susitikimams darbotvarkėse būtų skiriama daugiau dėmesio, aiškiai nurodant jų temas bei tikslus.“

Džiaugiuosi, kad parlamentarai vis aktyviau viešina savo susitikimus ir taip leidžia geriau suprasti, su kokiais verslo, profsąjungų, pilietinių ir kitų organizacijų atstovais susitinka priimdami mums visiems svarbius sprendimus.

Valdančioji koalicija paskelbė pusketvirto karto daugiau susitikimų – 545, negu Seimo opozicija – 157.

Daugiausiai susitikimų 2022 metų rudens sesijos metu deklaravo Laisvės frakcijos narė Aušrinė Armonaitė – 59, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė po 57 susitikimus. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paskelbė 37 susitikimus, TS-LKD frakcijos narė Monika Navickienė – 36 susitikimus.

Aktyviausiai, kaip ir pavasarį, susitikimus skelbė Laisvės frakcija – 10 iš 11 frakcijos narių viešino, su kokiomis interesų grupėmis jie susitiko – iš viso 159 susitikimus. Liberalų sąjūdžio frakcijoje susitikimus skelbė 10 politikų iš 12 – iš viso 101 susitikimą.

Po bent vieną susitikimą taip pat deklaravo 10 iš 16 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių – jie paviešino 66 susitikimus.

Septyni iš 12 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių paskelbė 38 susitikimus, 22 iš 51 TS-LKD frakcijos narių – 285 susitikimus, aštuoni iš 20 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių – 51 susitikimą. Vienas iš 10 Darbo partijos frakcijos narių paviešino du susitikimus su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais.

Nė vienas iš Lietuvos regionų frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės narių nepaskelbė tokių susitikimų.

Daugiausiai paskelbtų susitikimų vyko su verslininkais ir verslo asociacijomis – 233. Iš jų, 48 susitikimai vyko su lobistų sąraše registruotomis verslo asociacijomis ir įmonėmis. Kas penktas susitikimas – 162 iš 739 – vyko su nevyriausybinėmis ir kitomis ne pelno siekiančiomis organizacijomis, taip pat su švietimo įstaigų ir mokslo atstovais – 152 susitikimai.

Analizuojant Seimo narių darbotvarkes buvo skaičiuojami politikų 2022 metų rugsėjo 10 dienos – 2023 metų vasario 16 dienos oficialiuose darbo kalendoriuose paskelbti susitikimai.

2018 metais lygis buvo vertinamas 69, o 2014 metais – 56 balais.

„Vis daugiau savivaldybių pradeda veikti skaidriau bei išbando geruosius pavyzdžius savo veikloje, tokius kaip dalyvaujamieji biudžetai. Vis dėlto, labai norėčiau, kad savivaldybių lyderiai užsibrėžtų aiškius antikorupcinius tikslus ir imtųsi dar drąsesnių pokyčių, kadangi savivaldybės, deja, vis dar išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje“, – pranešime teigia TILS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Tyrime 23 savivaldybės surinko 90 balų ir daugiau, jos pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo darbuotojus, politikų ir administracijų vadovų interesus. Taip pat – viešųjų pirkimų planus, konkursus laimėjusias įmones bei jų teikiamas paslaugas, savivaldybių įmones ir įstaigas.

Savivaldybės, deja, vis dar išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje.

Pernai daugiausiai apie savo veiklą viešino Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės. Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai) savivaldybės.

Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių (34).

Per ketverius metus sumažėjo savivaldybių, kurios teikia informaciją apie tarybos veiklą (89 balai, palyginti su 95 balais 2018 metais). Kas šešta savivaldybė (9) neviešina individualių tarybos narių balsavimų svarstomais klausimais.

Pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis tik 25 nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.

Pernai 17 savivaldybių finansines ataskaitas pateikė taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius, prieš ketverius metus tokių buvo devynios.

11 savivaldybių praėjusiais metais neskelbė savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų.

Tyrime vertintos visos 60 savivaldybių. Jų svetainėse žiūrėta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.

Skaidrumo tyrimo metu TILS nuo 2022-ųjų spalio iki šių metų sausio atliko savivaldybių interneto svetainių analizę, vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 56 savivaldybės. Iniciatyvos metu bendras savivaldybių rezultatas pagerėjo 12 balų (nuo 73 iki 85).

Lietuvos atstovai užima 20 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus atlikta apžvalga.

Per trejus pastaruosius metus, Lietuvos europarlamentarai iš viso paviešino 47 susitikimus: Rasa Juknevičienė paskelbė 20 susitikimų, Juozas Olekas – 13 , Andrius Kubilius – aštuonis, Stasys Jakeliūnas – keturis, Petras Auštrevičius – du susitikimus. Jie daugiausiai susitiko su verslų ir verslo asociacijų atstovais.

Anot tyrimo, kas antras europarlamentaras (412 iš 705) paviešino mažiausiai po vieną tokį susitikimą. Iš viso deklaruota apie daugiau nei 28 tūkst. susitikimų.

Panašiai, kaip lietuviai (45 proc.), susitikimus skelbia Vengrijos (48 proc.), Bulgarijos (47 proc.), Estijos (43 proc.) bei Italijos (42 proc.) europarlamentarai. Tuo metu tokius kontaktus nurodė visi Liuksemburgo (100 proc.) ir didžioji dalis Švedijos (95 proc.), Danijos (93 proc.), Suomijos (93 proc.) bei Nyderlandų (90 proc.) atstovų EP.

Aktyviausiai susitikimus viešino Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos nariai – jie atitinkamai nurodė vidutiniškai 112 ir 61 susitikimą.

Europos Parlamentas šios kadencijos pradžioje 2019 metais įvedė naujas taisykles, kad komitetų pirmininkai, pranešėjai ir šešėliniai pranešėjai susitikimus su lobistais ir interesų grupių atstovais turi skelbti EP svetainėje. Naujos taisyklės taip pat skatina visus europarlamentarus savanoriškai viešinti savo susitikimus.

Apžvalgoje pateikiama informacija apie EP atstovų susitikimus su interesų grupėmis nuo kadencijos pradžios iki šių metų liepos 1 dienos. Ji surinkta tiesiogiai iš individualių europarlamentarų paskyrų EP puslapyje.

Organizacijos pernai metų Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 34 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 13 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių.

„Korupcijos suvokimo indekso rezultatai byloja, jog po truputį judame teisinga linkme. Šiemet, įsigaliojus naujam Korupcijos prevencijos įstatymui, turime išskirtinę progą paspartinti mūsų „kopimą“ į skaidriausių valstybių viršūnę“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Pasak jo, šio dešimtmečio iššūkis yra stambiosios korupcijos pažabojimas, kas yra sunkiai įgyvendinama be dar didesnio viešojo sektoriaus ir politikos skaidrumo, duomenų atvėrimo bei piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą.

„Labai norėčiau, kad viešojo ir privataus sektoriaus lyderiai dar dažniau imtųsi iniciatyvos kurti geruosius pavyzdžius savo įstaigų viduje“, – sako S. Muravjovas.

STT: einame teisinga linkme

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) teigimu, Lietuva eina teisinga linkme.

„Korupcijos suvokimo indekso teigiamas pokytis rodo antikorupcinę evoliuciją. Einame teisinga linkme – orientuojantis į gerojo valdymo principus, korupcijos prevencija tampa viena prioritetinių viešojo sektoriaus veiklos krypčių“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pasak jo, matomos viešojo sektoriaus pastangos mažinti fragmentišką korupcijos prevenciją bei ragina „toliau stiprinti įrodymais grįstos antikorupcinės politikos formavimą Lietuvoje bei tęsti sėkmingas antikorupcinio sąmoningumo didinimo iniciatyvas“.

Pasak Ž. Bartkaus, sprendimų priėmimo proceso atvirumo užtikrinimas vis dar išlieka iššūkiu antikorupciniu požiūriu, tad būtina didinti viešojo sektoriaus atskaitomybės standartus, stiprinti komunikaciją su visuomene, užtikrinant valstybės valdomų duomenų atvirumą ir jų pakartotinį panaudojamumą.

Korupcijos suvokimo indekso rezultatai byloja, jog po truputį judame teisinga linkme.

Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka – Danija (88 balai) ir Naujoji Zelandija (88 balai), šiemet prie jų prisijungė Suomija (88 balai). 

Estija šiais metais gavo 74 balus ir užėmė 13 vietą (pernai – 75 balai ir 17 vieta), Latvija gavo 59 balus ir pakilo į 36 vietą (pernai – 57 balai ir 42 vieta), Lenkija – 56 balus ir užėmė 42 vietą (pernai – 56 balai ir 45 vieta), Baltarusija – 41 balą ir 82 vietą (pernai – 47 balai ir 63 vieta), Rusija – 29 balus ir 136 vietą (pernai – 30 balų ir 129 vieta).

Europos Sąjungos šalių vidurkis – 64 balai iš 100.

TILS atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė yra nusprendusi sėkmę mažinant korupciją matuoti ir pagal pokyčius Korupcijos suvokimo indeksą. Vyriausybės programoje nurodytas tikslas 2024 metais jame turėti 70 balų

Pasak TILS, tokius duomenis rodo „Transparency International“ ir „Whistleblowing International Network“ organizacijų tyrimas, kaip ES šalims sekasi perkelti direktyvą dėl pranešėjų apsaugos.

Danijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje, Švedijoje jau priimti pranešėjų apsaugą numatantys teisės aktai, Estijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje – vyksta jų svarstymai. Dešimt ES šalių, įskaitant kaimyninę Latviją, yra parengusios įstatymų projektus.

Kaip nurodoma TILS pranešime, likusios devynios ES valstybės narės nepadarė arba padarė itin mažą pažangą, perkeliant ES direktyvą. Šiuo metu nei vienoje ES valstybėje direktyvos dėl pranešėjų apsaugos perkėlimo procesas nėra galutinai užbaigtas. 

Viešojo bei privataus sektorių darbuotojai turi jaustis patogiai keldami sudėtingus klausimus ir atkreipdami dėmesį į problemas savo darbo vietoje.

„Džiaugiuosi dėl šiemet padarytos pažangos, siekiant užtikrinti galimybę žmonėms saugiau ir veiksmingiau pranešti apie galimas negeroves. Dabar svarbiausia – kasmet gerinti pranešėjų apsaugą bei skatinti dialogą įstaigų viduje. Viešojo bei privataus sektorių darbuotojai turi jaustis patogiai keldami sudėtingus klausimus ir atkreipdami dėmesį į problemas savo darbo vietoje“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

2019 metų spalį priimtos Europos Sąjungos direktyvos tikslas – visos Bendrijos mastu stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą. Direktyvą į savo nacionalinę teisę ES valstybės turėjo perkelti iki šių metų gruodžio 17 dienos. Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2019 metų sausio 1 dienos. 

TILS taip pat atkreipia dėmesį, jog ketvirtadienį Seimas priėmė pataisas, kuriomis išplečiamas pažeidimų, apie kuriuos bus galima pranešti, sąrašas, sustiprinamas dėmesys pranešančio asmens ir su juo susijusių asmenų apsaugai. Pagal naujus pakeitimus, pranešimą apie galimą pažeidimą bus galima teikti ne tik įstaigos vidiniu pranešimų kanalu, bet ir tiesiogiai kompetentingai institucijai. Taip pat atsiranda galimybė kompetentingai institucijai panaikinti pranešėjo statusą.

Bendras 40 didžiausių COVID-19 priemonių – testų, apsaugos, dezinfekcinių priemonių – tiekėjų atskaitingumo lygis siekė 13 balų iš 100 galimų, rodo surinkti duomenys.

„Iš daugelio pirkimus laimėjusių įmonių viešai teikiamos informacijos sunku suprasti, kaip jos užkerta kelią korupcijai savo veikloje. Aišku viena – tokiais atvejais atsakomybė už korupcijos prevenciją visų pirma gula ant viešojo sektoriaus įstaigų pečių“, – pranešime spaudai cituojamas skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Aišku viena – tokiais atvejais atsakomybė už korupcijos prevenciją visų pirma gula ant viešojo sektoriaus įstaigų pečių.

„Jų vadovai privalo užtikrinti, kad, pavyzdžiui, įstaigos viduje būtų įmanoma pranešti apie galimą piktnaudžiavimą, o darbuotojai žinotų, kada gali atsidurti interesų konflikte ir laiku nusišalintų nuo tam tikrų sprendimų“, – teigė jis.

Įmonių interneto svetainėse žiūrėta, kiek informacijos jos atskleidžia apie tai, kaip užkerta kelią korupcijai, kiek informacijos atskleidžia apie akcininkus, struktūrą ir finansus.

Trečdalis (12 iš 40) COVID-19 pirkimus laimėjusių įmonių skelbia bent dalį šios informacijos. Likusios įmonės neskelbia nieko.

Daugiausiai informacijos įmonės nurodė apie įvairias taikomas antikorupcines priemones, o mažiausiai duomenų atskleidžia apie savo finansus.

Įmonių interneto svetainių turinys buvo vertintas šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais. Šis vertinimas atliktas remiantis didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių skaidrumo vertinimo metodologija, teigiama pranešime.

Kaip antradienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS), šalis yra tarp geriau pasirodžiusių valstybių: du trečdaliai pasaulio valstybių kelią korupcijai gynybos sektoriuje užkerta prastai arba itin prastai.   

Lietuva C (vidutinės rizikos) grupėje atsidūrė kartu su Estija, Lenkija ir dar 21 šalimi, tarp kurių – Švedija, Danija, Suomija, Italija, Sakartvelas, JAV, Kanada, Izraelis, Ispanija ir Prancūzija. Latvija surinko 67 balus ir pateko į aukštesnę, B (mažos rizikos) grupę.

Lietuvos gynybos sektoriuje daugiausiai su korupcija susijusių rizikų pastebima karinių operacijų (13 balų iš 100) ir įsigijimų (56 balai iš 100) srityse. Mažiausiai – finansų (83 balai iš 100), politinėje (76 balai iš 100) ir personalo (68 balai iš 100) srityse.

„Lietuvoje jau esame aiškiai susitarę, jog korupcija – tai grėsmė nacionaliniam saugumui. Tikiuosi, artimiausiu metu aukščiausio lygmens vadovai skirs šiam klausimui dar daugiau dėmesio, o mes dar labiau sustiprinsime mūsų gynybos sektoriaus atsparumą korupcijai“, – pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Lietuvoje jau esame aiškiai susitarę, jog korupcija – tai grėsmė nacionaliniam saugumui.

„Tai yra itin svarbu, juk šiame sektoriuje išleidžiami dideli pinigai, o už gynybos ir saugumo klausimus atsakingos institucijos dėl savo veiklos specifikos gali bet kada atsidurti stambių interesų grupių dėmesio centre“, – teigia jis.

Geriausiai visų šalių vertinime pasirodė Naujoji Zelandija, surinkusi 85 balus iš 100, prasčiausiai – Sudanas, surinkęs penkis balus.

Aukščiausiai iš NATO šalių įvertintos Jungtinė Karalystė ir Norvegija (po 76 balus). Vidutinis visų vertintų NATO šalių balas – 56 iš 100 (vidutinė rizika). Iš Europos Sąjungos šalių geriausiai įvertintos Belgija ir Nyderlandai (po 73 balus). Vidutinis visų vertintų ES šalių balas – 59 iš 100 (vidutinė rizika).

Didžioji dauguma tyrime vertintų šalių blogiausiai su korupcija susijusias rizikas suvaldo karinių operacijų srityje. Vidutinis vertinimas šioje srityje yra 16 balų iš 100 galimų.

„Man ypač neramu, kad daugumoje šalių, aktyviai įsitraukusių į tarptautines operacijas, trūksta antikorupcinių saugiklių. Tarptautinės pajėgos ir vėl nesugeba tinkamai įvertinti žalingo korupcijos poveikio gynybos ir saugumo srityse, nepaisant akivaizdžios grėsmės taikai ir stabilumui. Tai ištaisyti yra gyvybiškai svarbu – turime išvengti nesėkmingų operacijų ir su jomis susijusių žmogiškųjų nuostolių“, – sakė „Transparency International“ Gynybos ir saugumo programos vadovė Natalie Hogg (Natali Hog).

Gynybos sektoriaus skaidrumo indeksas vertina, kaip 86 šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų lygmenyse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F.

Gynybos sektoriaus skaidrumo vertinimą atliko „Transparency International“ tyrėjai Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, rezultatai buvo siunčiami ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijai. Ministerijos atstovai turėjo galimybę peržiūrėti ir tikslinti Lietuvos įvertinimus. Lietuvos vertinimas atliktas 2018 m. balandžio – 2019 m. birželio mėnesiais.

Pasak TILS, gynybos sektoriaus skaidrumo indekso metodologija iš esmės atnaujinta 2020 metais, todėl bendri šalių balai negali būti lyginami su ankstesnių metų rezultatais.

Siūloma skaitmenizuoti ir reguliariai skelbti duomenis apie išduotus ilgalaikius ir vienadienius leidimus (nuasmeninant fizinių asmenų, teikiančių paslaugas Seimui, vardus ir pavardes); skelbti daugiau Seimo komitetų posėdžių duomenų atvirų duomenų formatu vienoje vietoje (pavyzdžiui, koks klausimas sprendžiamas, kas yra kviestieji asmenys, sprendimas) ir pagal vienodą standartą.

Taip pat siūloma supaprastinti darbotvarkių pildymą, susitariant dėl aiškios struktūros ir pildymo gairių (pavyzdžiui, pasirenkant susitikimo kategoriją: susitikimas su rinkėjais, su lobistais, vidinis susitikimas; iš Juridinių asmenų registro pasirenkant oficialų organizacijos pavadinimą – tai naudoti ir komitetų „kviestųjų asmenų“ skilties pildymui).

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus parengtoje medžiagoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimas – vienas atviriausių parlamentų pasaulyje.

Kaip trečiadienį Seimo valdybos posėdyje komentuodamas susistemintą informaciją kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos parlamentui reikėtų siekti skaidresnės teisėkūros ir daugiau priimti sprendimų, grįstų duomenimis. Taip pat reikėtų siekti atverti neatlygintai daugiau atvirų duomenų ar sudaryti viešą prieigą prie jų.

„Bendradarbiaudami su Seimo kanceliarija ir tuomete Seimo valdyba, sugebėjome atverti labai daug Lietuvos Respublikos Seimo duomenų. Jie dabar yra pateikiami susistemintai, aiškiai, vienoje vietoje, ir tai yra milžiniškas žingsnis į priekį, kuris leidžia mums kalbėti apie tai, kad Seimas jau dabar yra viena iš pavyzdingiausių šiuo klausimu institucijų pasaulyje“, – sakė S. Muravjovas.

Jis  pabrėžė, kad „bet koks pokalbis apie skaidrų sprendimų priėmimą yra įmanomas, kai tu atsispiri nuo duomenų.“

Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas pakomentavo pasiūlytą Seimo komitetų posėdžių duomenų pateikimo pobūdžio tobulinimą. „Kaip suprantu, kalbama apie tuos duomenis, kurie yra protokolo pobūdžio: kas dalyvavo, kiek šnekėjo, kada šnekėjo ir pan. Iš esmės tai yra daroma ir dabar, tik dar senoviniu būdu, o galėtų atgulti į tam tikras skaitmenines lentynėles ir tada būtų galima tam tikras išvadas daryti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Manau, kad artimiausiu metu mes su kolegomis Seimo valdyboje įvairiuose formatuose svarstysime, kaip pagerinti Seimo darbą, kaip padaryti jį dar labiau atvirą“, – dėkodama už pateiktas įžvalgas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.