Profsąjunga sako, kad taip nutiko, nes trūksta žmonių, kurie atliktų traukinių remontą, o geležinkeliai atkerta, kad papildomų rankų jiems nereikia. Trūksta detalių sugedusiems traukiniams.

Penktadienio vakaras Vilniaus geležinkelio stotyje ramus, vis gi gyventojai kalba, kad traukiniai vėluojančių nelaukia, bet jų pačių tenka laukti.

Štai vasaros pabaigoje galima suskaičiuoti net 12 valandų kelionę ne lėktuvu į Ameriką, bet traukiniu iš pajūrio į sostinę.

Keleiviai pasakoja, kad tokių ilgų valandų bent jau dabar laukti netenka. 

„Vėluoja, panašiai po 20 minučių. Priklauso, kuria kryptimi važiuoja. Jeigu iš Vilniaus, tada mažiau, bet jei atvažiuot į Vilnių, tai apie 10 minučių, nuo 6 iki 15 minučių užtrunka“, – žurnalistui pasakojo geležinkelio stotyje traukinio laukę keleiviai.

Geležinkelių atstovai sako, kad tokie traukinių vėlavimai susiję su infrastruktūros tvarkymu ir su traukinių gedimais.

„Reikia suprasti, kad jų apsisukimas yra labai dažnas, jie per dieną po kelis kartus nuvažiuoja į Klaipėdą ir sugrįžta atgal, tai yra technika, kuri tikrai nėra patikima“, – kalbėjo LTG LINK vadovas Linas Baužys.

Bet profsąjunga mato kitas to priežastis. Jos vadovas aiškina, kad traukinių nėra kam remontuoti.

Plačiau apie traukinių vėlavimo priežastis – reportaže:

Kaip skelbia EP, ketinama didinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą, sustiprinti neįgalių keleivių teises, taip pat įpareigoti traukiniuose įrengti daugiau vietų dviračiams.

Visos ES geležinkelio stotys, peronai ir riedmenys turėtų būti prieinami neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Toks keleivis apie jam reikalingą pagalbą įlipti į traukinį turėtų informuoti stoties darbuotojus bent 12 val. iki kelionės (dabar galioja 48 val. terminas). Didesnėse stotyse šie terminai būtų trumpesni: jei stotis aptarnauja daugiau kaip 2 tūkst. keleivių per dieną - pakaktų pranešti bent prieš tris valandas, o kur keleivių per dieną daugiau kaip 10 tūkst. - bent prieš pusvalandį. Pagalba ir toliau būtų nemokama.

Europarlamentarai siekia įpareigoti valstybes užtikrinti galimybę keleiviams visų tipų traukiniuose vežti dviračius. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo atnaujinto reglamento įsigaliojimo naujuose bei atnaujintuose traukiniuose turėtų būti įrengtos mažiausiai aštuonios vietos dviračiams vežti, įsitikinę europarlamentarai.

Siūloma įpareigoti geležinkelių bendroves stengtis parduoti keleiviams jungtinį bilietą vienai kelionei, o ne atskirus bilietus. Reglamento nuostatos, - pavyzdžiui, dėl persėdimo garantijos bei kompensacijų už vėlavimą - galiotų abiem atvejais, jei kelionė įsigyta vienu mokėjimu.

Parlamentas siūlo didinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą. Pavėlavus atvykti valandą, keleivis atgautų pusę bilieto kainos (dabar - 25 proc.), pusantros valandos - 75 proc., o dviem valandomis - visą bilieto kainą (dabar - 50 proc.).

Valstybės nebegalėtų taikyti šio reglamento išimčių regioniniams traukiniams. Kaip ir iki šiol, reglamentas negaliotų traukiniams, vykstantiems už ES ribų.

Reglamento projektui pritarė 533 EP nariai, nepritarė 37, o susilaikė 47. Patvirtinę savo poziciją, europarlamentarai toliau dėl jo derėsis su ES Taryba.

Pasak bendrovės, sudėtingi remonto darbai atliekami vienoje pagrindinių arterijų – Panerių-Lentvario geležinkelio ruože, dėl to gali vėluoti traukiniai, vykstantys maršrutais Vilnius-Kaunas-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Marcinkonys-Vilnius, Vilnius-Trakai-Vilnius.

„Lietuvos geležinkeliai“ deda visas pastangas, kad remonto darbai būtų baigti kuo greičiau ir traukinių eismas vyktų pagal grafiką. Atsiprašome keleivių už galimus nepatogumus“,  – teigiama pranešime.