Pasak konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, šis planas atspindi konservatorių poziciją dėl šalies gynybos stiprinimo prioritetų.

„Tai tiesiog yra partijos pozicija prieš prasidedančias diskusijas dėl tolesnių žingsnių, reikalingų valstybės ginamumui stiprinti. Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui, jog galima būtų prie to klausimo artėti. Kolegos pristatė įvairius būdus, kurie taip pat, ko gero, bus pristatyt pirmadienį vysiančiame susitikime, kur premjerė kviečia partijų vadovus“, – žurnalistams po TS-LKD prezidiumo posėdžio teigė G. Landsbergis.

„Tai yra pradinė pozicija, nuo kurios atsispyrus eini į pokalbį ir ieškai bendrų traškų. Tai čia, sakyčiau, kad tai stipriai išplėstinis (...) partijos mandatas“, – pabrėžė jis.

Konservatorių lyderis akcentuoja, kad visų pirma su partijų lyderiais reikia sutarti dėl Rusijos grėsmės Lietuvai vertinimo.

Daugiausiai dėmesio skyrėme visuotiniam šaukimui.

„Pirma reikia sutarti dėl grėsmės, ar Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, ar ne. Ir į šį klausimą turi atsakyti politiniai lyderiai. Jeigu yra manančių, kad nėra auganti grėsmė, tai tada diskusija yra labai sudėtinga“, – sakė politikas.

Visgi, pasak G. Landsbergio, jeigu yra bendras sutarimas, kad Rusija yra auganti grėsmė Lietuvai, reikia kalbėti apie atsaką į ją.

„Visas regionas kalba apie tai, kad valstybės turi 2–3 metus pasiruošti netgi potencialiam NATO išbandymui iš Rusijos pusės“, – akcentavo jis.

Nors plane akcentuojama, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas iš tvarių šaltinių, visgi apie kokius konkrečius finansavimo modelis kalbama, partijos pirmininkas nedetalizavo.

„Tai turi būti nuoseklus, aiškiai numatytas šaltinis, kuris padėtų tuos tikslus pasiekti, apie kuriuos mes kalbame. Aptarėme šiek tiek bendrai skaičius, apie kokias sumas mes kalbame, dokumente taip pat atsispindės tos apytikslės sumos, kurios yra numatytos. O finansavimo modelius, manau, kad premjerė pristatys jau konkrečiau“, – sakė jis.

Krašto apsaugos stiprinimo planą sudaro 10 žingsnių.

Visuotinio šaukimo įvedimas

Konservatorių parengtame valstybės gynybos stiprinimo plane siūloma šalyje įvesti visuotinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą. Siūloma šį sprendimą priimti 2024 metais ir palaipsniui pasiekti pilną apimtį iki 2030 metų.

Plane teigiama, kad 2024 m. planuojama pakviesti 3845 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkus.

„Nustatyta, kad iki visuotinio šaukimo visiško įgyvendinimo vien tik pradinės investicijos į infrastruktūrą, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 440 mln. eur, jei būtų šaukiami tik vaikinai, ir apie 1,5 mlrd. eur, jei būtų šaukiami vaikinai ir merginos“, – akcentuojama konservatorių parengtame plane.

Taip pat pažymima, kad visuotiniam karo prievolės modeliui išlaikyti kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. eur, jei kviečiami būtų tik vaikinai, arba apie 220 mln. eur, jei šaukiamos būtų ir merginos.

Krašto gynybos finansavimui siūloma numatyti tvarius biudžeto pajamų šaltinius

Konservatoriai taip pat siūlo identifikuoti papildomo finansavimo gynybai esminius poreikius, užtikrinančius pilna apimtimi veikiančios pasunkintos divizijos ir jos pajėgumų sukūrimą iki 2030 m.,  sąjungininkų brigados priėmimą, būtiną kariuomenės pajėgumų modernizavimą ir plėtrą, visuotinio šaukimo įgyvendinimą bei Lietuvos karinės paramos Ukrainai šiandieninį lygį bent iki 2026 metų.

„Jei siekiame, kad 2025 m. finansavimas gynybai (proc. nuo BVP) nemažėtų lyginant su 2024 m., sprendimus dėl papildomų pajamų priemonių turėtume priimti artimiausiu metu – dar 2024 m. I pusm. (išlaikant nuostatą dėl 6 mėn. įsigaliojimo termino mokestiniams pakeitimams)“, – rašoma prezidiumo patvirtintame dokumente.

Plane akcentuojama, kad gynybos finansavimas turi būti užtikrinamas iš tvarių finansavimo šaltinių papildomai numatant ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP nuo 2025 metų, kai baigsis Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimas.

Taip pat išskirtas siūlymas inicijuoti Gynybos socialinį kontraktą dėl būtinų poreikių gynybai bei dėl tvaraus tolesnio gynybos biudžeto augimo.

Fortifikacijų juosta pasienyje su Rusija ir Baltarusija

Plane taip pat įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi. Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.

„Veiksminga ir gerai suplanuota kontrmobilumo priemonių ir ugnies galios integracija gali padėti šalies ir sąjungininkų pajėgoms pasiekti pergalę. Sukurtos fizinės kliūtys gali padidinti ginkluotųjų pajėgų ugnies galios efektyvumą reaguojant į priešo veržimąsi ir atitinkamai galimybes laimėti kovą“, – pabrėžiama dokumente.

Plane taip pat siūloma atnaujinti Lietuvos gynybai svarbiausius strateginius dokumentus, kuriems reikalingas platus politinis sutarimas, intensyvinti darbą su rezervu, modernizuoti ginkluotę ir didinti gynybinius pajėgumus. Tarp pasiūlymų įrašytas ir gynybos pramonės plėtros siekis, teritorinės gynybos vienetų stiprinimas, Baltijos jūros valstybių ir regioninių formatų gynybinių pajėgumų bei atsako į hibridines atakas koordinavimo stiprinimas.

Konservatoriai akcentuoja ir poreikį stiprinti medicinos sektoriaus pasiruošimą veikti karo metu, pabrėžia civilinės saugos stiprinimo svarbą, poreikį didinti Lietuvos piliečių valią ir gebėjimus ginti savo šalį.

„(...) iš pradžių koalicijos partneriai, o penktadienį ir partijos bendražygiai nepritarė premjerės atsistatydinimui ir vieningai pratęsė politinį mandatą Vyriausybei dirbti toliau. Pasitikėjimo ir atsakomybių klausimus laikau uždarytais. Dabar koncentruosimės į tolesnių, svarbių valstybei darbų atlikimą“, – BNS perduotame komentare teigė G. Landsbergis.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią.

„Seimas, nesutikdamas perkrauti politinės sistemos bei atnaujinti pasitikėjimo kontraktą su rinkėjais, iš esmės pasirinko ne politinio atsinaujinimo, o amnestijos kelią. Nors siūliau kitokį kelią, bet gerbiu ir tokį demokratinį pasirinkimą“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar ją atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

„Racionalūs sprendimai, kurių iš esmės ir laukta. Tai leidžia tęsti darbus ir, tikėtina, užtikrinti konstruktyvų koalicijos bendravimą“, – konservatorių nutarimą penktadienio vakarą BNS komentavo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laisvės frakcijos Seime seniūno Vytauto Mitalo teigimu, konservatorių apsisprendimas nenustebino, o buvusį elgesį įvertins rinkėjai.

„Viskas baigėsi taip, kaip ir buvo galima tikėtis. Konservatoriai nusprendė, kad vis dėlto reikia dirbti, o kaip jau dirbsime, susitarsime kartu. Visa kita įvertins rinkėjams“,– BNS sakė „laisvietis“.

Racionalūs sprendimai, kurių iš esmės ir laukta.

Anot jo, koalicijos taryba turėtų padėti išvengti tokių neišdiskutuotų iniciatyvų kaip pirmalaikiai parlamento rinkimai ir svarstymų dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

„Matau koalicinės tarybos poreikį, nes kada siūlomi tokie sprendimai, kurie iš esmės keičia valdančiosios koalicijos darbų grafiką, keičia visa tai, ką daro Seimas ir Vyriausybė, kada jie inicijuojami nepasitarus, tai yra aiškių aiškiausias pavyzdys, kodėl fokusas ties labai svarbiais dalykais, ties reformomis, ties įstatymais, kuriuos svarstome Seime, turi būti dar labiau išgrynintas, dėl to ir reikia steigti koalicijos tarybą“, – teigė V. Mitalas.

Penktadienio vakarą TS-LKD prezidiumas nutarė, jog nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

„Prezidiumas nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų ir asmeniškai bei tuo pačiu instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos“, – teigiama nutarime.

Konservatorių vadovybė taip pat išreiškė paramą ir pasitikėjimą Vyriausybei toliau tęsti veiklą.

Valdančiosios partijos prezidiumo posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

„Prezidiumas nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų ir asmeniškai bei tuo pačiu instituciškai prisiimtų atsakomybę dėl vyravusios ydingos savivaldybių tarybų narių veiklai skiriamų lėšų naudojimo ir apskaitos tvarkos“, – teigiama nutarime.

Konservatorių vadovybė taip pat išreiškė paramą ir pasitikėjimą Vyriausybei toliau tęsti veiklą.

TS-LKD prezidiumas paragino I. Šimonytę teikti švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą vietoj atsistatydinusios Jurgitos Šiugždinienės.

Prezidiumas nepritaria, kad ministrė pirmininkė ir Vyriausybė atsistatydintų.

Taip pat pareikštas pasitikėjimas partijos pirmininku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, „dėjusiu pastangas, kad politikų vertinimo standartas būtų išlaikytas laikantis aukštesnių kriterijų“.

Anot konservatorių vadovybės, toliau koalicija turi dirbti laikydamasi 2020 metais pasirašytos sutarties.

Valdančiosios partijos prezidiumo posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

„Pirmiausia tą partnerių sprendimą mes aptarsime Liberalų sąjūdžio valdyboje, vėliau, tikiuosi, ir koalicijoje“, – BNS penktadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio valdyba posėdžiaus 12 val. nuotoliniu būdu, BNS informavo jos nariai.

Partijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen partnerių konservatorių siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų pavadino „paremtu emocijomis“, o, jei bus nuspręsta imtis perkrauti politinę sistemą, tą ragina daryti po liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

TS-LKD prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo.

Toks sprendimas priimtas reaguojant į bręstančią krizę dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų.

Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras Simonas Kairys yra vienas iš trijų, kuriuos atsistatydinti ragina prezidentas Gitanas Nausėda, kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu panaudotų lėšų skaidrumo. V. Čmiytė-Nielsen yra sakiusi, jog nemato pagrindo S. Kairiui trauktis.

Taip pat prezidentas paragino trauktis Kauno taryboje dirbusius finansų ministrę konservatorę Gintarę Skaistę ir tos pačios partijos atstovę švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.

Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo.

Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę, BNS informavo partijos atstovai.

Taip pat konservatorių frakcijai Seime rekomenduota pateikti ir artimiausiu įmanomu metu siekti priimti savivaldybių tarybų veiklos išlaidų reglamentavimo pokyčius, kurie įvestų bendrą skaidrumo ir atskaitomybės standartą visose Lietuvos savivaldybėse.

Pirmalaikiai parlamento rinkimai skelbiami, jeigu sprendimą dėl to priima trys penktadaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 85.

TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė po partijos prezidiumo posėdžio BNS sakė, kad šis siūlymas bus aptartas ir su koalicijos partneriais.

„Kodėl siūlomas tas perkrovimas? Jeigu norime aukštų standartų ir visuomenei kyla klausimas dėl aukštų standartų, reikia tiesiog pasitikrinti pasitikėjimą. Jeigu tokia iniciatyva nesulauks palaikymo Seime, tuomet bus svarstomi pokyčiai ir Vyriausybėje“, – teigė ji.

Anot konservatorių frakcijos seniūnės, parlamente svarbu pasitikrinti visų politinio lauko atstovų požiūrį į skaidrumą.

„Gerai, sutarkime dėl bendro skaidrumo standarto, pasitikrinkime. Iš pradžių galbūt tą standartą sutvarkykime Seime, vėliau pasitikrinkime, ar tikrai esame pasiryžę tuo keliu eiti. Jeigu tai nepavyksta, tada jau Vyriausybė prisiims atsakomybę“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Jeigu tokia iniciatyva nesulauks palaikymo Seime, tuomet bus svarstomi pokyčiai ir Vyriausybėje.

„Mums svarbu nuoširdus visų politinio lauko dalyvių, kurie yra aktyviai veikiantys Seime, požiūris“, – pabrėžė ji.

TS-LKD prezidiumas penktadienį sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.

Konservatorių prezidiumas penktadienį nepasisakė, kaip reikėtų elgtis konkrečiai dėl J. Šiugždinienės, premjerė taip pat nėra atsakiusi, ar tenkins atsistatydinimo pareiškimą. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį savo ruožtu paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.

Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.

Konservatorių lyderis G. Landsbergis penktadienį pareiškė, jog visuomenėje keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų.

„Mes matome, kad yra fiksuotas koalicinės sutarties 1.2 punkto pažeidimas, kuriuo koalicijos partneriai yra įsipareigoję remti Vyriausybės politiką. Mes manome, kad biudžetinis įstatymas yra viena svarbiausių Vyriausybės politikos ašių ir mes tai traktuojame kaip pasitikėjimo tarp koalicijos partnerių pažeidimą“, – trečiadienį Seime po prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė konservatorių vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, jog be šio konstatavimo valdantieji jokių kitų veiksmų dėl koalicijos partnerių prieš Vyriausybės valią inicijuoto pasiūlymo, dėl kurio biudžetas neteks apie 60 mln. eurų planuotų pajamų, nesiims.

„Prezidiumas nusprendė, kad jokių papildomų sankcijų, veiksmų dėl šio klausimo imtasi nebus, tikrai konstatuojamas pasitikėjimo pažeidimas, ir tuo įvertinimu mes šį klausimą traktuojame kaip uždarytą“, – reziumavo G. Landsbergis.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentuodama TS-LKD prezidiumo sprendimą kvietė neieškoti priešų bendraminčių gretose.

Veiksmų dėl šio klausimo imtasi nebus, tikrai konstatuojamas pasitikėjimo pažeidimas, ir tuo įvertinimu mes šį klausimą traktuojame kaip uždarytą.

„Kartu įveikėme ne vieną didelį iššūkį, kurių pastaraisiais metais netrūko Lietuvai, kartu galime nuveikti daug svarbių darbų. Kviečiu neieškoti priešų bendraminčių gretose ir susitelkti šiems darbams. O jų laukia labai daug – nuo ekonomikos, energetikos ir švietimo iki visų porų lygybės prieš įstatymą“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį prieš patvirtindamas 2023 metų valstybės biudžetą priėmė Laisvės partijos siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsė iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė.

Už Laisvės partijos siūlymą, kuris, pasak premjerės, biudžete atvėrė apie 60 mln. eurų skylę, balsavo 12 valdančiosios koalicijos narių iš 74: du konservatoriai – Mykolas Majauskas ir Mindaugas Skritulskas, devyni Laisvės frakcijos nariai (nedalyvavo Kasparas Adomaitis ir Ewelina Dobrowolska) bei liberalas Andrius Bagdonas.

Konservatorių vadovas teigė, jog Vyriausybė siekė kompromiso su mažesniaisiais koalicijos partneriais dėl PVM lengvatų ir svarstant klausimą Vyriausybėje prieštaravimų dėl to nebuvo.

„Partijos prezidiumo vertinimu, Vyriausybė dėjo visas pastangas, kad būtų rastas tinkamas ir koalicijai priimtinas biudžeto kompromisas, buvo ne vienas derybų raundas, Vyriausybėje buvo bendru sutarimu pritarta tam projektui, ir mes vertiname, kad tai yra koalicijos nuomonę atspindintis balsavimas. Vėliau  salėje mes matėme šiek tiek kitą palaikymą“, – sakė G. Landsbergis.

Iki šiol įstatymas numatė, kad lengvatinis 9 proc. PVM apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms galioja iki šių metų pabaigos.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad neterminuota lengvata turėtų būti taikoma viešbučiams, o poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms – pusmečiui, tačiau Laisvės partija lengvatą maitinimo sektoriui siūlė pratęsti metams.

Išsiskyrus koalicijos partnerių pozicijoms dėl PVM lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė kaip kompromisą pasiūlė neterminuotą lengvatinį 9 proc. tarifą kultūrai, tačiau Seimas antradienį priėmė Laisvės frakcijos inicijuotas pataisas.

Pagal naująjį reguliavimą, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.

Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.   

„Buvo nuspręsta kreiptis į frakciją, kad frakcija deleguotų naują Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Kiti sprendimai bus priimti Priežiūros komitete“, – žurnalistams po TS-LKD prezidiumo posėdžio teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, dėl narystės partijoje sprendimų prezidiumas nepriims, tai gali daryti tik partijos Priežiūros komitetas arba pats M. Majauskas. Komitetas numato rinktis kitą savaitę.

Ne vieną sykį buvau komentavęs, kad vertinimai ir galimi sprendimai bus priimami po galutinio balsavimo. Tas balsavimas įvyko, įvyko ir vertinimai.

Jis tai pat teigė, kad komitetui palikta spręsti ir dėl kito konservatoriaus Mindaugo Skritulsko, taip pat palaikiusio ne Vyriausybės, o koalicijos partnerių Laisvės sąjungos siūlymą PVM lengvatą maitinimo sektoriui pratęsti iki 2023 metų pabaigos. Vyriausybė siūlė 9 proc. lengvatinį PVM tarifą palikti pusmečiui.

G. Landsbergis tvirtino, kad prezidiumo sprendimo argumentai atskirai M. Majauskui nebebus išdėstyti, nes  jie „ne vieną sykį buvo paaiškinti viešumoje“.

„Manau, kad kiekvienas žmogus, dalyvaujantis politikoje, juos suprato ir išgirdo. Ne vieną sykį buvau komentavęs, kad vertinimai ir galimi sprendimai bus priimami po galutinio balsavimo. Tas balsavimas įvyko, įvyko ir vertinimai“, – sakė G. Landsbergis.

Klausiamas, ar M. Majauskui būtų suteikta galimybė grįžti vadovauti komitetui, kaip tai buvo leista padaryti Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, G. Landsbergis teigė: „Į hipotetinius klausimus nenorėčiau atsakinėti“.

„Kiekviena situacija yra konkreti, vertinami konkretūs veiksmai – ir paklydimai, ir pasiekimai“, – kalbėjo jis.

Partijos prezidiumas yra įpareigojęs TS-LKD frakcijos Seime narius neteikti ir nepalaikyti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe.

M. Majauskas teigia nematantis dalykinio pagrindo trauktis

TS-LKD prezidiumui pasiūlius ieškoti naujo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, šias pareigas einantis konservatorius M. Majauskas teigia nematantis dalykinio pagrindo trauktis iš pareigų.

„Sąžiningas Konstitucijoje numatytų pareigų vykdymas neturėtų būti pagrindas šalinti iš pareigų“, – BNS sakė jis trečiadienį komentuodamas partijos prezidiumo sprendimą.

Sąžiningas Konstitucijoje numatytų pareigų vykdymas neturėtų būti pagrindas šalinti iš pareigų.

„Todėl atsižvelgdamas į komiteto veiklos rezultatus, nematau dalykinio pagrindo trauktis. Seimo dauguma galės tą padaryti paprastu Seimo nutarimu“, – teigė jis.

Parlamentinių komitetų pirmininkus skiria ir atleidžia Seimas.

Pasak M. Majausko, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dirba sklandžiai, sėkmingai patvirtino biudžetą, vykdo parlamentinę kontrolę, vertina mokestinius projektus ir įgyvendina reformas.

„Verta pastebėti, jog net ir dirbdamas mažumoje, komitetas sugeba ne tik apsvarstyti daugiau teisės aktų nei bet kuris kitas Seimo komitetas, bet ir absoliučią daugumą visų sprendimų priimti bendru sutarimu“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Anot partijos pranešimo, korekcijos atliktos gavus galutinius duomenis paštu ir patikslinus balsavimo rezultatus skyriuose.

„Po sąrašo reitingavimo, balsų skaičiavimo komisija peržiūrėjo iš skyrių gautus protokolus, įvertino, ar nebuvo padaryta balsavimo procedūrų pažeidimų, tiksliai suskaičiavo balsavimo paštu biuletenius ir patvirtino galutinius vidinio reitingavimo rezultatus”, – sakė Centrinės balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Valdas Benkunskas.

Po patikslinimo Seimo narys Paulius Saudargas iš ketvirtos vietos pasislinko į penktą, į ketvirtą iš šeštos vietos pakilo parlamentarė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė. 

Seimo narė Monika Navickienė iš penktos vietos nukrito į dešimtą, o Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis po vieną vietą pakilo aukštyn.

Į dešimtuką pateko Seimo narys Jurgis Razma, iš jo iškrito Žygimantas Pavilionis – jam teko vienuolikta vieta kandidatų sąraše.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves Ingrida Šimonytė, antruoju numeriu įrašytas pirmininkas Gabrielius Landsbergis – jų reitinguojamųjų sąraše nebuvo.

Prezidiumo patvirtintas TS-LKD kandidatų dvidešimtukas į Seimą atrodo taip: 1. Ingrida Šimonytė; 2. Gabrielius Landsbergis; 3. Laurynas Kasčiūnas; 4. Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė 5. Paulius Saudargas; 6. Arvydas Anušauskas; 7. Agnė Bilotaitė; 8. Audronius Ažubalis; 9. Jurgis Razma; 10. Monika Navickienė; 11. Žygimantas Pavilionis; 12. Vytautas Juozapaitis; 13. Dainius Kreivys; 14. Mykolas Majauskas; 15. Antanas Matulas; 16 Gintarė Skaistė; 17. Kazys Starkevičius; 18. Stasys Šedbaras; 19. Aistė Gedvilienė; 20. Jonas Gudauskas.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Pasak V. Ušacko, kuris yra paskelbęs apie planus dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose ir dalyvaus pirminiuose TS-LKD rinkimuose, vieši kandidatūrą pirminiuose partijos rinkimuose atsiėmusio Ž. Pavilionio pasisakymai yra prieš jį nukreiptas šmeižtas.

„Vakar apogėjų pasiekė jau kurį laiką besitęsianti prieš mane nukreipta atviro šmeižto ir puse lūpų išsakomų insinuacijų kampanija, kai rinkimuose nedalyvauti nutaręs Prezidiumo narys Ž. Pavilionis pavadino mane „prorusišku kandidatu“ bei „grėsme partijai ir Lietuvai“, – rašoma trečiadienį partijos pirmininkui, Prezidiumui ir Priežiūros komitetui adresuotame V. Ušacko kreipimęsi.

„Kreipiuosi į TS-LKD Prezidiumą prašydamas skubiai išsakyti savo poziciją šiuo klausimu“, – rašo V. Ušackas.

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis BNS trečiadienį sakė siūlysiantis įtraukti šį klausimą į Prezidiumo posėdžio darbotvarkę, o vėliau jo greičiausiai imsis partijos Priežiūros komitetas.

„Svarstoma bus, o jau kokios išvados, man sunku pasakyti. Greičiausiai bus nukreipta į Priežiūros komitetą svarstyti, nes mes negalime nustatyti, ar tie teiginiai peržengia kokias nors etikos ribas ar neperžengia“, – sakė jis.

„Aš tai žiūrėjau į tai iki šiol kaip į politinę kovą – agresyvią, aktyvią politinę kovą“, – pridūrė G. Landsbergis.

Ž. Pavilionis antradienį paskelbė pasitraukiantis iš pirminių TS-LKD kandidato į prezidentus rinkimų ir nurodė, kad būtina veikti išvien, norint „įveikti valdančiųjų konstruojamą oligarchinę piramidę, jau šiuo metu įvairių kandidatų lūpomis skelbiančią apie nuolaidas Kremliui bei siekiančią mus suskaldyti“.

„Rinksimės tolesnę Lietuvos kryptį ir tas pasirinkimas bus labai svarbus: tęsti laisvės, vakarietiškos demokratijos kryptį, kuria Lietuva, neišduodama savo vertybių, žengė visu Nepriklausomybės laikotarpiu, arba rizikuoti viskuo ir, išrenkant pragmatizmo bei dialogo su Rusija šalininką, atsiverti Kremliaus įtakai Lietuvoje aukščiausiu lygiu“, – pranešime spaudai taip pat teigė parlamentaras.

Ž. Paviliono kandidatūrą pirminiuose rinkimuose buvo iškėlę 34 TS-LKD skyriai, V. Ušacko – 27.

37 TS-LKD skyriai yra iškėlę parlamentarės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatūrą – 28 skyriai.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.