Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, į Šiaulių apygardos teismą dėl turto konfiskavimo valstybės naudai kreiptasi atlikus tyrimą po pernai birželį gauto pranešimo, jog radviliškiečio valdomo turto bendra vertė neatitinka jo teisėtų pajamų.

Tyrimo metu buvo aiškinamasi nekilnojamojo turto objektų, automobilių bei banko sąskaitose esančių lėšų kilmė.

Tirtos darbinės veiklos, socialinių išmokų gavimo pajamos, taip pat išlaidos, susijusios su asmens vykdytomis gyvenamojo pastato, statinių rekonstrukcijomis bei suteiktomis paskolomis.

„Pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad šios išlaidos yra apmokėtos iš nežinomų pajamų šaltinių. Asmeniui trūko oficialiai gautų piniginių lėšų paminėtoms išlaidoms patirti“, – nurodė prokuratūra.

Nustatyta, kad iš viso vertinamuoju dešimties metų laikotarpiu išlaidos viršijo oficialias pajamas 207 526 eurais.

Kasybos bendrovei „Nornikel“ vadovaujantis V. Potaninas apie tai prabilo tuo metu, kai prezidento Vladimiro Putino vyriausybė ieško būdų imtis atsakomųjų veiksmų prieš didžiulio masto Vakarų sankcijas, kurios Maskvai buvo paskelbtos dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje.

Apie turto konfiskavimą kol kas nebuvo oficialiai paskelbta, tačiau idėja taip atkeršyti Vakarams buvo minima.

„Raginčiau labai atsargiai žvelgti į klausimą dėl turto konfiskavimo iš bendrovių, kurios paskelbė besitraukiančios iš Rusijos“, – parašė V. Potaninas pranešime, kurį jo kasybos bendrovė „Nornikel“ paskelbė platformoje „Telegram“.

„Tai mus grąžintų į prieš šimtą metų buvusius laikus, į 1917-uosius, ir tokio žingsnio pasekmės būtų visuotinis investuotojų nepasitikėjimas Rusija, jis būtų jaučiamas daug dešimtmečių.“

Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, savo darbą Rusijoje sustabdė daugybė Vakarų bendrovių, įskaitant H&M, „McDonald's“ ir „Ikea“.

V. Potaninas prognozavo, kad Vakarų bendrovės sugrįš. Anot jo, jos nusprendė pasitraukti, nes „dėl visuomenės nuomonės užsienyje patiria precedento neturintį spaudimą“.

„Asmeniškai išsaugočiau joms šią galimybę“, – pridūrė jis.

Susidūrusi su daugybe sankcijų, dėl kurių krito rublio vertė ir dar pakilo jau ir taip didelė infliacija, Rusija ėmėsi priemonių, siekdama kuo labiau apriboti užsienio valiutos ir kapitalo nutekėjimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusiją paliekančios užsienio bendrovės turėtų būti atiduotos „tiems, kas nori, kad jos veiktų“. Žodžio „nacionalizacija“ jis tuomet nepavartojo.

V. Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ Kremliaus vadovui pranešė parengusi įstatymo projektą, kuris būtų „pirmasis žingsnis siekiant nacionalizuoti Rusijos rinką paliekančių užsienio bendrovių turtą“.

Partija pareiškė, kad šiuo projektu siekiama „išsaugoti darbo vietas“.

61 metų V. Potaninas nuolat atsiduria viršutinėse žurnalo „Forbes“ sudaromo turtingiausių Rusijos žmonių reitingo eilutėse.

Jis yra artimas V. Putinui, su kuriuo buvo pastebėtas žaidžiantis ledo ritulį.

Nuo tada, kai V. Putinas nusiuntė savo pajėgas į Ukrainą, Rusijos ekonominę politiką kritikavo ir kiti rusų oligarchai, tačiau paties prezidento kritikuoti neišdrįso.

Popiežius Pranciškus savaitgalį pasirašė naują įstatymą, įpareigojantį Vatikano valstybės sekretoriatą iki vasario 4 dienos perduoti visą savo turtą kitai institucijai. Šiuo įstatymu visos tikinčiųjų ir fondų suaukotos lėšos, kurias iki šiol tvarkė sekretoriatas, perduodami valdyti Vatikano iždui. Iždas turėtų jas įtraukti į Šventojo Sosto konsoliduotąjį biudžetą, tačiau valdyti kaip atskiras.

Šis popiežiaus sprendimas yra atsakas į Vatikano atliekamą tyrimą dėl Valstybės sekretoriato lėšų ir investicijų įtariamo ilgamečio netinkamo valdymo, dėl kurio Šventasis Sostas prarado dešimtis milijonų eurų finansų krizės metu.

Nurodymą perduoti turtą Pranciškus davė dar rugpjūčio mėnesį, o lapkritį paskyrė komisiją permainoms įgyvendinti. Naujuoju įstatymu įteisinami nuolatiniai pakeitimai ir nustatoma jų įgyvendinimo data.

Pasak popiežiaus, šių permainų jis imasi siekdamas pagerinti Vatikano lėšų administravimą, kontrolę ir saugojimą, bei užtikrinti „skaidresnį ir efektyvesnį jų valdymą“.

Veiksmų prieš savo sekretoriatą Pranciškų paskatino imtis pusantrų metų trunkantis Vatikano prokurorų tyrimas dėl 350 mln. eurų investavimo į prabangų gyvenamąjį namą Londono elitiniame Čelsio rajone.

Prokurorai kaltina keletą institucijos pareigūnų piktnaudžiavimu pareigomis sudarant minėtą sandorį. Dar keletas italų tarpininkų yra įtariami iš Vatikano kaip atlygį gavę dešimtis milijonų eurų.

Šis skandalas atskleidė, kad Vatikano aukščiausio rango dvasininkams trūksta kompetencijos tvarkyti Šventojo Sosto lėšas. Jie atsisakė balsavimo teisę suteikiančių akcijų ir sutiko mokėti didžiulius tarpininkavimo mokesčius italams, tarp verslininkų garsėjusiems savo įtartinais sandoriais.

Pranciškaus sprendimas sudavė gėdingą smūgį Vatikano valstybės sekretoriatui, laikytam pačia galingiausia valstybės institucija. Sprendimu sekretoriatas prilyginamas visiems kitiems departamentams, privalantiems ruošti, tvirtinti ir leisti kontroliuoti savo biudžetą.

To daug metų siekė kardinolas George'as Pellas, Pranciškaus pirmasis ekonomikos ministras, dėl savo finansų reformų ir pastangų pradėti kontroliuoti Valstybės sekretoriato buhalteriją stojęs į konfrontaciją su šiuo departamentu.

2017 metais G. Pellas turėjo nutraukti savo reformas ir stoti prieš teismą dėl įtariamo nepilnamečių tvirkinimo jo gimtojoje Australijoje. Galiausiai G. Pellas buvo išteisintas ir neseniai naujienų agentūrai AP sakė, kad jam iškelti kaltinimai galėjo būti kerštas už jo bandymą atskleisti neteisėtą veiklą.

Šventasis Sostas šiemet išgyvena finansų krizę, koronaviruso pandemijai iš jo atėmus vieną pagrindinių pajamų šaltinių – lėšas, surenkamas už parduotus bilietus į Vatikano muziejus. Pernai Šventasis Sostas sumažino savo biudžeto deficitą nuo 75 mln. eurų iki 11 mln. eurų.

Vakar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, vykdydami neršiantiems karšiams apsaugoti skirtą akciją „Karšis-2014“, surengė reidą Trakų rajone. Gavę informacijos apie Vilkokšnio ežere pastatytus tinklus, aplinkosaugininkai šalia šio ežero skubiai organizavo pasalą.

Po pusdienio, vėlų vakarą, jie sulaikė tinklą pastačiusį brakonierių. Paaiškėjo, kad pažeidėjas – Trakų rajono Grendavės seniūnijos Žuklijų kaimo gyventojas. Nepavyko jam pasidžiaugti laimikiu, kurį sudarė net 48 karšiai. Neteisėta žvejyba brakonieriui kainuos itin brangiai. Už 48 sugautus karšius jis privalės atlyginti daugiau kaip 10 tūkst. litų gamtos ištekliams padarytą žalą ir sumokėti tūkstančio litų administracinę baudą, taip pat visam laikui atsisveikinti su plastikine valtimi ir tinklu.

Aplinkos ministerija primena, kad pastebėjus brakonieriavimo atvejus nedelsiant apie juos reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Gerokai sugriežtinta atsakomybė už medžioklės reikalavimų pažeidimus ir didesnės baudos padės retinti brakonierių gretas, geriau apsaugoti mūsų gyvūniją“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie Seimo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, kurias prieš pusantrų metų parengė Aplinkos ministerija.

Kaip numato patikslintos ATPK nuostatos, brakonierių ginklai ir automobiliai bus konfiskuojami visais atvejais – net ir tada, jeigu jie nėra pažeidėjų nuosavybė. Automobilis bus konfiskuojamas ir tuomet, kai juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.

Administracinės baudos už medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus padidintos iki 6 tūkstančių litų (buvo iki 4 tūkst. litų).

Griežtesnės sankcijos nustatytos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Jeigu pareigūnams, vykdantiems šią kontrolę, tyčia kliudoma tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus, piliečiams numatoma skirti nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt baudą (buvo nuo 200 Lt iki 400 Lt), o pareigūnams – nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt (buvo nuo 300 Lt iki 600 Lt). Už pasipriešinimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui ar neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui bus skiriama nuo 500 Lt iki 1 000 Lt bauda.

Priimtos ATPK pataisos numato ir daugiau su sankcijomis už gyvūnų apsaugos reikalavimų pažeidimus susijusių pakeitimų.