Kraujas bus imamas iš piršto. Kvietimo sulauks per 6 tūkst. gyventojų.

„Žmonės gaus pakvietimus paprastu paštu“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas Martynas Simanavičius.

„Atrinkdami žmones, nekreipėme dėmesio nei į persirgimą, nei į vakcinaciją“, – apie atranką pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Kvietimus gaus tik Vilniaus ir Kauno miestų, rajonų gyventojai.

„Gaus kvietimus atvykti į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų duodamas nedidelis kraujo mėginys“, – procedūrą apibūdino M. Stankūnas.

Vilniaus ir Kauno mokslininkai bandys išsiaiškinti, koks lietuvių COVID-19 imunitetas.

„Tyrimas finansuojamas valstybės lėšomis iki 75 tūkst.“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šis tyrimas yra atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva“, – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Ginreta Megelinskienė.

„Esminis tikslas – patikrinti, koks susidarė imunitetas, kiek žmonių jį turi“, – tikslą apibūdino M. Simanavičius.

Trumpai tariant, bus bandoma atsakyti, kokiu būdu imunitetą žmonės įgijo – persirgę ar pasiskiepiję, turi antikūnų ir kokia jų koncentracija.

„Vertinant antikūnų kiekį, t. y. kokia koncentracija antikūnų išlieka kurį laiką po ligos ar po skiepo žmogaus kraujyje“, – tyrimo principą pristatė M. Simanavičius.

„Kaip skiriasi imuniteto lygis pagal amžių, lytį, kitus dalykus. Bus sudarytas vaizdas, kokia dabar situacija“, – aiškino M. Stankūnas.

Anot mokslininkų, Lietuva, kuri kelia tokius klausimus ir skiria tūkstančius eurų, kad į juos atsakytų, – ne vienintelė.

„Panašūs tyrimai kitose šalyse atliekami, bet sprendimus norime priimti pagal savo gyventojų duomenis. Nacionalinis tyrimas labai svarbus“, – pažymėjo M. Simanavičius.

Pirminių rezultatų sulauksime gegužės pabaigoje.

„Tyrimas svarbus ir mokslo bendruomenei, nes mes daug dalykų apie šią infekciją dar nelabai žinome“, – informacijos trūkumą akcentavo M. Stankūnas.

„Padės atsakyti į klausimus dėl tolesnės vakcinacijos poreikio – reikia ar nereikia“, – apie svarbą prakalbo ir M. Simanavičius.

Iki šiol daugelis gyventojų pasiskiepiję tik viena, dviem ar trimis vakcinos dozėmis.

„Ketvirtąja vakcinos doze pasiskiepiję per 35 tūkst. asmenų. Sergamumo situacija yra aktuali ir skiepytis praėjus tam tikram laikui, kaip rekomenduodama – šešiems mėnesiams po pastarosios dozės, vis tiek verta“, – sakė G. Megelinskienė.

„Paskiepytųjų skaičius nemažas Lietuvoje – per 70 proc. Sustiprinančiąja doze irgi daugiau nei trečdalis gyventojų pasiskiepiję. Ir prasirgusių nemaža dalis. Tai virusui sudaro stiprų barjerą plisti“, – imuniteto svarbą akcentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Nors žiema pragyventa ir COVID-19 netoks grėsmingas, tačiau ir dabar, keičiantis orams, jis vis dar cirkuliuoja.

„Nėra nė vienos savivaldybės Lietuvoje, kurioje būtų nulinis sergamumo lygis“, – apie vis dar plintantį virusą sako D. Razmuvienė.

„Jei žiūrėtume į mirtingumo statistiką, kuri yra liūdniausia ir sunkiausia, mes kiekvieną dieną vis dar vidutiniškai fiksuojame po dvi mirtis“, – kad virusas vis dar nusineša gyvybių, sakė M. Stankūnas.

Kur dar kiti ankstyvam pavasariui būdingi susirgimai.

Panašus tyrimas dėl imuniteto COVID-19 buvo atliekamas ir 2020 m. Tačiau tyrimas buvo paprastesnis – naudojant greituosius testus. Jau tada buvo atsakyta, kad su virusine liga susidūrė kas dešimtas.

Tai reiškia, kad nuo šiol kiekvienas žmogus, prisijungęs prie Karštosios linijos 1808 sistemos adresu 1808.lt, gali matyti, kada mobiliajame punkte jam buvo paimtas ėminys PGR tyrimui, į kokią laboratoriją jis buvo pristatytas, kiek vidutiniškai trunka ėminio ištyrimas toje laboratorijoje ir pagal tai orientuotis, per kiek laiko galima tikėtis gauti tyrimo atsakymą.

KT pranešė priėmęs nagrinėti grupės opozicinių Seimo narių prašymą įvertinti tokių per koronaviruso pandemiją priimtų įstatymo nuostatų konstitucingumą.

Opozicijos atstovai prašo Teismo pasisakyti, ar toks reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

Seimas kovo pabaigoje priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios leido Vyriausybei įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19.

Pagal jas, Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai gali nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.

Atsisakęs tikrintis arba be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs darbuotojas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą.

Jei tokių galimybių nėra, jis gali  nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.

Ši tvarka galios persirgusiems arba paskiepytiems žmonėms.

Anot ministerijos, serologinio tyrimo atsakymas (pagal kraujo mėginį) bus reikalingas tuo atveju, jei po persirgimo ar vakcinacijos praėjo daugiau nei 90 dienų ir žmogus po sąlyčio su sergančiuoju yra laikomos didelės rizikos kontaktu.

Iki šiol galiojo tvarka, kad asmeniui 90 dienų po diagnozės PGR ar antigeno testu (abiem atvejais reikalingas tepinėlis iš paciento nosiaryklės) arba po vakcinacijos pagal pilną vakcinacijos schemą izoliacija nebuvo taikoma, jei asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju.

Kaip pranešė SAM, ši tvarka įsigaliojo nuo pirmadienio.

Ministerija taip pat primena, kad dar anksčiau patvirtintas algoritmas, kuris ir toliau bus taikomas tam tikrų grupių asmenims, susidūrusiems su didelės rizikos kontaktu.

Juo vadovaujantis, asmeniui turėjus didelės rizikos sąlytį, vertinama, ar žmogus turi antikūnų testą, kuris galiotų 60 dienų, o tada sprendžiama dėl izoliacijos.

Jei testas rodo, kad žmogus jau turi imunitetą, kuris apsaugo nuo užsikrėtimo ir susirgimo – žmogus atleidžiamas nuo izoliacijos. Jeigu testas nerodo susiformavusio imuniteto, tenka izoliuotis. Jei testo nėra, reikia jį pasidaryti.

Tarp minėtųjų grupių – gydymo, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose dirbantys ir čia paslaugas gaunantys asmenys, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas gaunantys žmonės, socialinės globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai ir čia esantieji.

Taip pat šis algoritmas taikomas asmenims, kuriems yra imunosupresija – žmogaus organizmo imuniteto slopinimas.

„Svarbu paminėti, kad pagal naująją tvarką numatyta, kad jei sprendžiant dėl sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusio asmens izoliavimo, pateikiamas teigiamas serologinis antikūnų tyrimas atliktas 60 dienų laikotarpiu iki sausio 25 dienos, asmuo, norėdamas išvengti izoliacijos, turės kreiptis į tyrimą atlikusią laboratoriją ir paprašyti dokumento, įrodančio, kad tyrimas atitinka visus kriterijus“, – rašoma pranešime.

„Kad testas atitiktų specialistų nustatytus kriterijus reikalinga tam, nes iki šiol vieni rinkoje esantys testai buvo tinkami spręsti dėl izoliacijos, kiti – ne. Laboratorija žinos, kokio gamintojo testus naudoja ir kokios to testo specifikacijos. Jeigu tokio dokumento asmuo neturės, tyrimą reikės atlikti pakartotinai“, – teigiama jame.

Anot ministerijos, pagal ekspertų rekomendacijas nuo sausio 25 dienos įsigaliojus naujiems testų reikalavimams, jokių papildomų įrodinėjimų nereikės.

Sprendimą dėl asmens izoliacijos po turėto didelio rizikos sąlyčio priima Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad serologinis antikūnų testas skirtas žmogaus imuninės sistemos atsakui į viruso infekciją aptikti. Jis labiausiai tinka nustatyti, ar žmogus jau yra persirgęs COVID-19 ir ar turi šiam virusui specifišką imunitetą po persirgimo ar vakcinacijos.

Persirgo visi?

"Virusą nustatė tik vienam iš keturių, nors realiai persirgome visi – tai patvirtino prieš kelias dienas atlikti antikūnų tyrimai", – kaunietis kelia klausimą, kodėl mobiliajame punkte atliekamas tik PGR tyrimas iš nosiaryklės?

Kalbėdamas su "Kauno diena" farmacijos srityje dirbantis vyras pasakojo, kad dabar visi šeimos nariai jaučiasi gerai ir nė nebūtų įtarę, kad susidūrė su COVID-19.

Mes namie iš viso užsidarę praleidome keturias savaites. Tikrai sunku, bet dabar esame laimingi, kad pirmiausia neužkrėtėme savo tėvų.

"Šios istorijos svarbiausias tikslas – parodyti žmonėms, kad virusas šalia mūsų yra labai arti ir bet koks simptomas gali reikšti, kad sergate virusu. Dabar tiek visuomenė, tiek sprendimus priimantys žmonės labai susikoncentravę į naujų COVID-19 atvejų skaičių, kuris nustatomas PGR testais. Mūsų atveju teigiamas testas iš nosiaryklės buvo tik vienų metų sūnui, likusių trijų šeimos narių, kurie eina į darbą ir darželį, tyrimo rezultatai buvo neigiami. T.y. virusą nustatė tik vienam iš keturių, nors realiai persirgome visi – tai patvirtino pirmadienį atlikti antikūnų tyrimai", – sakė Adomas.

Jam kyla ir daugiau klausimų – kokia iš tiesų yra COVID-19 testavimo kokybė Lietuvoje?

"Kodėl Kauno koronaviruso tyrimų mobiliajame punkte, kuriame kiekvieną dieną testuojama virš 1 000 žmonių, mėginys imamas tik iš nosiaryklės, o iš gerklės – ne? Gydymo įstaigose, privačiose klinikose, kituose miestuose mėginys imamas ir iš gerklės. Ar tai neturi įtakos tyrimų rezultatams? Ar nepražiopsomi sergantys žmonės, kurie, gavę neigiamą atsakymą, toliau sėkmingai platina virusą? Gal čia šuo ir pakastas, kodėl karantino sąlygomis sergamumas koronavirusu Lietuvoje nemažėja?" – retoriškai klausė Adomas.

Pasak jo, visi šeimos nariai skiepijasi, neneigia COVID-19 egzistavimo, griežtai laikosi rekomendacijų karantino metu, dėvi kaukes, o nuo dezinfekcinio skysčio kiekio net kenčia rankų oda.

Kaip pasakoja kaunietis, paskutinį kartą kavinėje valgė vasarą, o turėtus bilietus į spektaklį spalio mėnesį padovanojo teatrui.

"Šį laišką rašau todėl, kad labai dažnai iš aplinkinių tenka girdėti šiuos žodžius: "Pasidariau testą mobiliajame punkte iš nosiaryklės. Jis neigiamas. Aš sveikas. Man tik šiaip peršalimas." Ir tokie žmonės toliau gyvena aktyvų gyvenimą, eina į darbą, prekybos centrus", – sako vyras.

Kauniečiui abejonių sukėlė atliekamų testų patikimumas./Vilmanto Raupelio nuotr.

Pateikiame redaguotą kauniečio laišką.

Paskutinė spalio savaitė

Žmona atostogauja, aš dirbu iš namų ir laukiame ilgojo Visų Šventųjų savaitgalio, nes trys šeimos su vaikais esame rezervavę viešbutį Palangoje. Vaikai su mama leidžia laiką namie, į darželį mergaitės dėl visa ko neleidžiame, nes aplinkui daugėja sergančiųjų. Mergaitei – ketveri, lanko darželį. Sūnui – vieni, jį namie prižiūri močiutė. Ketvirtadienio popietė. Išeinu iš darbo kambario pasidaryti kavos ir pro šalį prabėga mažasis, o aš pyktelėjęs metu repliką žmonai: "Vaikas prisiš... bėgioja. Kodėl nepakeiti sauskelnių?" Žmona nustemba ir sako, kad nieko neužuodžia. Oba! Kas čia? Mes gi visą savaitę sėdėjome namie, žmona buvo tik į prekybos centrą išvažiavusi, kol močiutė vaikus prižiūrėjo. Temperatūros nėra, nekosėjame. Jau rytoj į Palangą važiuojame. "Eik į lauką grynu oru pakvėpuoti, čia šiaip užsikimšo tau nosis", – draugiškai patariu žmonai. Ji nuosavame kieme praleidžia valandėlę, grįžusi uosto sauskelnių kibirą ir nejaučia jokio kvapo. Pasilenkia prie kvepiančios žvakės – nieko. Jau įdomiau. Paskambiname šeimos gydytojai, ji pataria užsiregistruoti atlikti COVID-19 tyrimą. Kauno mobiliajame punkte vieta atsiras tik sekmadienį, o taip norisi greičiau gauti neigiamą atsakymą ir išvažiuoti ramia sąžine su draugais į Palangą. Skambiname į visas privačias klinikas, bet eilės atlikti tyrimą atlikti dar ilgesnės. Atšaukiame išvyką į Palangą, žmona užsiregistruoja atlikti tyrimą Kauno mobiliajame punkte lapkričio 1 d., sekmadienį, ir pradedame izoliaciją. Aš vis dar piktas, nes visi planai dėl kažkokios uoslės nuėjo veltui. Kaip galima kažko neužuosti? Tai išsipūsk nosį, pasilašink lašų ir užuosi! Taip pagalvoju, bet nepasakau.

Spalio 31 d.

Sėdime izoliacijoje. Na, man dar nereikia izoliuotis, tad nuvažiuoju į parduotuvę nusipirkti produktų ateičiai. Popietę mažasis, kuriam vieni metai ir trys mėnesiai, prastai valgo, per pietus prastai miega. Lyg ir šiltesnis, nei įprastai. Pamatuojame dėl visa ko temperatūrą – 38 laipsniai su trupučiu. Na, bet pakilo temperatūra, tai pakilo. O kuriam vaikui kartais nepakyla temperatūra? Čia aš taip galvoju. O žmona, kuriai nuo ketvirtadienio dingo uoslė ir skonis, pasirodo, jau spėjo visą literatūrą, prieinamą "Google", lietuvių ir anglų kalba apie COVID-19 išstudijuoti. Registruojame atlikti tyrimą iš nosiaryklės ir mažąjį. Paskiria po trijų dienų – antradienį, lapkričio 3 d.

Lapkričio 1 d.

Žmona nuvažiuoja pasidaryti testo. Vakare sūnaus temperatūra jau normali, beveik nebepakyla. Pagalvoju, kad tai peršalimas, tai ar reikėjo panikuoti ir vaiką registruoti atlikti tyrimą.

Lapkričio 2 d.

Mano mamos gimtadienis. Torto gabalą atveža ir palieka prie durų, vėl susimojuojame per uždarytą terasos langą.

Lapkričio 3 d.

Žmona iš pat ryto veža mažąjį į mobilųjį punktą atlikti testo. Grįžusi  intensyviai vaikšto ir kaišioja galvą tai į šiukšlių kibirą, tai prie kvepiančios žvakės, bet nei kibiras smirda, nei žvakė kvepia. Nieko. Bet ir nieko daugiau. Man ir juokinga, ir nervina kartu, nes ieško koronaviruso jau šeštą dieną. Galų gale supypsi žmonos telefonas ir ekrane užsidega užrašas "Jūsų COVID-19 tyrimas yra neigiamas". Tai kam ta visa panika buvo reikalinga? – tyliai pats sau pagalvoju. Šeimos gydytoja patarė, tad ir toliau sėdime namie, nebendraujame su niekuo. Vaikai namie eina galvom. Vakare dukra pasirodo įtartina: traukiame termometrą – temperatūra šiek tiek pakilusi, 37 laipsniai ir kelios dalys. Užmiega, bet, dar mums nenuėjus miegoti, pradeda per miegus kviesti tėvelį ir mamytę, šneka kažkokias pievas. Žodžiu, patirtis sako – gero nelauk. Pamatuojame temperatūrą – 39 laipsniai karščio.

Lapkričio 4 d.

Dukrai temperatūra nekyla – vėl 36,8 laipsnio. Temperatūra pakilo ir nukrito per vieną naktį. Rytas sunkus. Žmona suleidžia ampulę į tą vietą, ant kurios sėdžiu, kad dirbdamas galėčiau galvą pasukti ir nueina migdyti mažojo pietų miego. Gaunu iš jos SMS: "Jūsų testo atsakymas yra sistemoje. Susisiekite su šeimos gydytoju, būklei pablogėjus skambinkite greitajai med. pagalbai". Taigi čia mano mažojo, to, kuris neseniai atšventė pirmąjį gimtadienį, atsakymas. Kodėl SMS kitokia nei žmonos, nes jai iš karto parašė, kad neigiamas? Bandome jungtis prie e.sveikatos, rezultatų dar nėra, bet suprantu, kad kitoks SMS bus ne kažkokios naujos IT sistemos, o kitokio testo rezultato pasekmė. Netrukus oficialiai sužinome, kad esame pirma šeima visame giminės ir draugų rate, kuri gavo teigiamą COVID -19 atsakymą. Taigi, žmonos tyrimo rezultatas yra neigiamas, o mažojo, kuriam dar tik metai ir už kiemo tvoros geriausiu atveju buvo išvykęs tik vežimėliu, – teigiamas. Pradedu vadinti jį nauju vardu – Koviduku. Vis linksmiau gyventi, nes jau daugiau kaip savaitę niekur nebuvome išėję. Kadangi vieną sergantį jau turime, o dar ir dukrai temperatūra buvo šiąnakt pakilusi, vėl skambiname į Karštąją liniją. Dabar jau registruojuosi ir aš su dukra. Beje, turiu pasakyti, kad iš viso skambinome keturis kartus, tai daugiausia teko laukti gal 15 minučių, kad sujungtų. Atsiliepė maloni mergina. Sakau: "Laba diena. Mano vienų metų sūnui šiandien atėjo teigiamas atsakymas, be to dukra šiąnakt sukarščiavo, tai noriu ir aš su dukra užsiregistruoti atlikti tyrimą." Man tikrai maloniai ir ramiai bando paaiškinti, kad gali registruoti dukrą, nes ji turi simptomų, o mane galės registruoti tik tada, kai apie artimą kontaktą su manimi mano vienų metų sūnus informuos Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Rimtai? Kol mano vienų metų sūnus nepraneš NVSC apie kontaktą su manimi, manęs neregistruosite atlikti testo? Po diskusijos mane su dukra užregistruoja atlikti tyrimą po dviejų dienų.

Lapkričio 5 d.

Paskambina moteris iš NVSC. Pagarba darbuotojams, dirbantiems tiek Karštojoje linijoje 1808, tiek NVSC. Stebiuosi, kaip jie sugeba išlaikyti malonų balsą ir ramiai bendrauti. Pabendrauja su žmona ir pagaliau sužinau, kiek laiko dar sėdėsime izoliacijoje. Moteriškas balsas iš NVSC paaiškina, kad turime izoliuotis 14 dienų nuo jos skambučio, t.y. iki lapkričio 18 d. Tokią pačią informaciją gauname ir SMS. 14 dienų nuo NVSC skambučio? Kur taip parašyta? Neseniai man pačiam teko darbovietėje prisidėti rengiant algoritmą, kaip turėtų elgtis darbuotojai, turėję kontaktą ar sergantys COVID-19, todėl tikrai žinau, kad niekur nėra parašyta, kad turiu izoliuotis 14 dienų nuo skambučio iš NVSC. Bet niekam nepasiskųsi. To paties pokalbio metu esame informuojami, kad reikia užpildyti anketą internete ir nurodyti turėtus kontaktus. Sėdu prie kompiuterio, išnaršau NVSC tinklalapį, tada pradedu blaškytis po kitus su COVID-19 susijusius tinklalapius, kol galų gale kažkur randu pranešimą, kad anketų interneto puslapyje pildyti nebereikia. Skambiname atgal tai pačiai NVSC darbuotojai ir ji tik atsiprašo, kad nebuvo informuota apie tokius pokyčius, todėl mus suklaidino.

Lapkričio 6 d.

Paskirtu laiku su dukra, pasileidę muziką, linksmai važiuojame link mobiliojo punkto Jonavos gatvėje. Nuotaika gera – žmona be uoslės, bet neserga (testas juk neigiamas), sūnaus testas teigiamas, bet jokių simptomų (bent jau akivaizdžiai matomų) penkta diena nėra, mes su dukra taip pat jaučiamės puikiai. Žodžiu, vienas du, ir tyrimas padarytas. Nei skaudėjo, nei ką. Tik nustembu, kad man ir dukrai tepinėlius paėmė tik iš nosiaryklės. Pabandau paklausti, kodėl neima iš gerklės, tai mobiliojo punkto darbuotoja atsako, kad jie niekada iš gerklės neima ir, jeigu imtų, tikrai nebūtų maloniau nei iš nosiaryklės. Na, bet ne malonumų čia ieškoti atvažiavau. Tik noriu, kad kokybiškai paimtų mėginį. Yra, kaip yra. Nebesigilinu.

Lapkričio 7 d.

Nuo pietų pradedu tikrinti e.sveikatą ir pamatau, kad jau yra dukros protokolas. SARS-CoV2-RNR nerasta. Kyla juokas ir pasidaro dar įdomiau laukti savo rezultato. Belaukdamas rezultato, sekmadienio vakare atsidarau šaldytuvą ir sustingstu. Įkišu nosį giliau į šaldytuvą, išsitraukiu raugintą agurką – kodėl jis be kvapo? Iš karto nueinu iki sauskelnių kibiro. Ir man nebesmirda! Po dviejų dienų gaunu ir aš savo atsakymą – SARS-CoV2-RNR nerasta. Tampa dar juokingiau, bet kartu ir neramu, kaip yra iš tikrųjų. Teigiamas testas tik mūsų vienų metų sūnaus, kuris nei į darželį eina, nei po barus šlaistosi, o tvarkingai namie su močiute laukia, kol tėvai baigs darbus ir sesė grįš iš darželio. Likusiems trims testus ėmė dvi dienos prieš atsirandant simptomams (man), trys keturios dienos po simptomų atsiradimo (dukrai ir žmonai), bet atsakymai neigiami. Kyla natūralus klausimas, kas negerai su testavimu ir kiek iš tikrųjų kiekvieną dieną suserga žmonių?

Virusas yra šalia

Rašau šį tekstą tą vakarą, kai jau 14 dienų nebejaučiame jokių simptomų ir gavome antikūnų testų rezultatus. Taigi, visų mūsų trijų šeimos narių, kurie jautė vienokius ar kitokius simptomus, bet PGR testai buvo neigiami, antikūnų tyrimas parodė, kad su COVID-19 ir mes buvome susitikę labai artimai. Antikūnų igG prieš SARS-CoV2 pas mus svyruoja nuo 12 iki 72, o norma yra iki 1. Beje, pagal dabar galiojančius teisės aktus mes nelaikomi persirgę COVID-19 net ir turėdami šį teigiamą antikūnų testą. Ir vėl privalėsime izoliuotis, jeigu turėsime artimą kontaktą su COVID-19 sergančiuoju.

Neneigiu ligos, vertinu gydytojų ir visų kitų darbuotojų įdedamas pastangas ir milžinišką darbą, bet joks PGR testas neapsaugos mūsų nuo tolesnio COVID-19 plitimo, kol mes patys nesusiprasime saugotis ir saugoti kitus. Juk ir mūsų trijų PGR testai buvo neigiami. Galėjome eiti į darbą, mergaitę leisti į darželį, berniuką palikti saugoti močiutei.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Apibendrindamas savo istoriją norėjau parodyti, kad COVID-19 yra visai šalia mūsų. Net ir paranojiškas kaukių ir dezinfekcinio skysčio naudojimas bei sėdėjimas namie, nebendravimas su draugais mūsų šeimos neapsaugojo. Tie 2 000 teigiamų naujų atvejų kiekvieną dieną yra tik dalis visų, kurie iš tikrųjų suserga. O kiek dar gauna neigiamus atsakymus, o iš tiesų serga? Ir ta dalis, kuri serga, bet gauna neigiamus PGR testų rezultatus, yra gana didelė. Ir gavę neigiamą atsakymą, jausdami mažesnius ar didesnius simptomus, eina į parduotuves, bažnyčias, važiuoja viešuoju transportu ir t.t. Nes jie juk sveiki. Todėl jeigu tik pajutome bent menkiausią simptomą ir turime galimybę, likime namie. Dirbkime iš namų. Pirkime iš namų. Švęskime namie. Mes namie iš viso užsidarę praleidome keturias savaites. Tikrai sunku, bet dabar esame laimingi, kad pirmiausia neužkrėtėme savo tėvų, o po to ir visų likusių žmonių, su kuriais galėjome susidurti darbe ar prekybos centre.

Vadina auksiniu standartu

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas, Mobiliojo punkto vadovas gydytojas urologas Justinas Dzidzevičius teigia, kad paaiškinti, kodėl būtent taip susiklostė ši istorija, negali, nes neturi tikslių duomenų, tačiau gali atsakyti į klausimus dėl naudojamo PGR tyrimo iš nosiaryklės.

"Tyrimas daromas pagal naudojamas terpes. Šiuo metu mums terpes teikia laboratorija ir ji pranešė, kaip šias terpes reikia naudoti – tyrimą reikia daryti iš nosiaryklės, – sakė J.Dzidzevičius. – Dėl punkto atliekamų tyrimų mes gauname daug teigiamų atsiliepimų – kad jie atliekami profesonaliai, ir, kad ir kaip būtų gaila, mūsų punktas šiuo metu pirmauja pagal teigiamų atsakymų skaičių. Tad kelti klausimą, kad asmenims buvo netaisyklingai paimtas mėginys ir įvyko klaida, negalėčiau, nes neturiu papildomų duomenų, o visas mūsų personalas būtent atitinkamai mokėsi imti mėginius ir laikosi visų nustatytų tvarkų, kaip tai reikia atlikti."

Pašnekovas teigė negalintis pakomentuoti, kaip atliekami tyrimai kituose punktuose. Pasiteiravus dėl prielaidos, kad galbūt, atlikus tiek nosiaryklės tyrimą, tiek paėmus mėginį iš gerklės, likę trys šeimos nariai taip pat būtų sulaukę teigiamų COVID-19 atsakymų, J.Dzidzevičius teigė, kad medicinoje žodžio "galbūt" neturėtų būti.

"Mes darome taip ir atitinkame visas sąlygas, o darbuotojai dirba profesonaliai. Norėčiau darbuotojams padėkoti, kad tokiais sunkiais periodais užima tokią poziciją ir nebijo eiti ten, kur kitiems atrodo baisu. Šie žmonės yra verti aukščiausios pagarbos", – sakė Kauno mobiliojo punkto vadovas.

Teigiamas testas tik mūsų vienų metų sūnaus, kuris nei į darželį eina, nei po barus šlaistosi, o tvarkingai namie su močiute laukia, kol tėvai baigs darbus ir sesė grįš iš darželio.

Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vadovė Živilė Jacikė teigė, kad šią istoriją būtų galima pakomentuoti keliais aspektais.

"Pasaulio sveikatos organizacija kaip pirmą pasirinkimą tiriamam mėginiui būtent ir rekomenduoja tą vadinamąjį nosiaryklės sekreto tyrimą. Vėliau atsirado įvairių alternatyvų – ir gerklės mėginiai, nosies mėginiai, kombinuoti mėginiai. Išėjo daug mokslinių straipsnių, nes visi ieškojo tos geriausios tiriamosios medžiagos, iš kurios daugiausia galima tą virusą identifikuoti. Pats virusas taip pat migruoja: tam tikru ligos metu jis randamas nosiaryklėje, bet vėliau gali migruoti. Jeigu ligos stadija tikrai išreikšta, didelė tikimybė, kad jūs iš nosiaryklės nieko ir nenustatysite, nes tada jau pirmojo pasirinkimo tiriamoji medžiaga yra bronchoalveolinis lavažas. Šiuo atveju čia jau yra įvairių galimybių. Tai ar tyrimo paėmimas kartu iš gerklės padidina jautrumą? Daugelio straipsnių duomenimis, jautrumas šiuo atveju nėra padidinamas, nes apskritai didžiausi viruso kiekiai yra randami nosiaryklėje, bet ne gerklės mėginyje. Tad, jeigu virusas daugiau laikosi nosiaryklėje ir jeigu jau nosiaryklėje jo nerandi, tai tikrai nerasi ir gerklės mėginyje", – aiškino specialistė.

Anot Ž.Jacikės, valstybiniu mastu buvo nupirkta įvairių terpių, o dabar laboratorija, kuri aptarnauja Kauno mobilųjį koronaviruso punktą, yra "Antėja".

"Tačiau ir daugelis kitų laboratorijų išduoda labai mažas terpes, būtent skirtas tik nosiaryklės mėginiui paimti, tai net ir labai norėdamas jokiu būdu nesugrūsi dviejų tamponėlių į tą pačią tiriamą medžiagą. Tad, remiantis tarptautine moksline literatūra, buvo priimtas sprendimas tirti tik nosiaryklės mėginius, nes juose tikrai yra daugiau sukėlėjų", – sakė pašnekovė.

Kodėl tik mažiausio šeimos nario tyrimo dėl koronaviruso atsakymas buvo teigiamas? Anot Kauno miesto poliklinikos laboratorijos vadovės, tai galėjo nutikti dėl labai įvairių priežasčių. "PGR irgi nėra absoliutus tyrimas: labai svarbu, kada jis yra daromas, jeigu jį pasidarysi praėjus 15 ar 20 dienų nuo kontakto, ko gero, nieko nebus rasta. PGR turi tam tikras gaires – kada jis yra jautriausias, specifiškiausias, o kada po truputėlį mažėja. Labai svarbu žinoti, kada šeimos nariai buvo tiriami – ar vienu metu, svarbus ir pats paėmimas – ar tada nosies gleivinėje buvo to sukėlėjo ir ar pakankamas kiekis, nes jeigu to kiekio yra labai mažai, tai pagal PGR reakciją jis gali nebūti pakankamai pagausinamas iki to teigiamo rezultato, – aiškino specialistė. – Naudojama labai daug  skirtingų PGR metodų, labai priklauso, kaip jis buvo apdirbtas ir tirtas. Kiekvienas laboratorinis metodas turi savo jautrumą, specifiškumą ir nė vienas iš jų nėra šimtaprocentinis. Tad šio dalyko negalime suabsoliutinti dėl įvairių etapų, biologinės variacijos."

Būtent dėl šių priežasčių asmenims rekomenduoja po tam tikro laiko pakartoti tyrimą dėl koronaviruso.

Tiesa, anot pašnekovės, tikėtina, kad šios šeimos nariams buvo tinkamu metu atlikti tyrimai, mat geriausia yra tirtis tuomet, kai simptomai pasireiškia.

Komentuodama atliktų antikūnų tyrimų rezultatus – jie buvo teigiami – Ž.Jacikė teigė, kad, tikėtina, jog visi šeimos nariai sirgo COVID-19, tik buvo klaidingai gautas neigiamas PGR tyrimo rezultatas.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

"Tačiau tai turi patvirtinti ir pati laboratorija (pažiūrėti tos dienos kokybės kontrolės grafikus, kaip atrodė amplifikacijos kreivė, galbūt ji buvo ribinė), įvertinti, kiek laiko praėjo nuo kontakto, ar jie atvyko, kai buvo pasigaminę sukėlėjai. Kalbant apie antikūnus, labai svarbu metodas – reikia žinoti, kad jis neturi klaidingų kryžminių reakcijų ir, kad nustačius antikūnus, galime daryti išvadą, jog asmenys sirgo, tik PGR tai nebuvo patvirtinta, – pasakojo specialistė ir pridūrė: – PGR, net ir ligai pasiekus piką, nėra 100 proc. Taip, tai geriausias būdas diagnozuoti ligą, bet yra labai daug faktorių, kurie gali rodyti klaidingai neigiamą rezultatą. Pradėkime nuo paėmimo iki laboratorijoje naudojamo metodo, už kurį mes nesame atsakingi, nes laboratoriją paskiria Nacionalinis kraujo centras ir šiuo metu tai yra "Antėja". Jie mums duomenų dėl kontrolės neteikia. Svarbu paminėti, kad klinikinių situacijų būna labai sudėtingų ir dažnai niekas nepagalvoja, kiek čia yra sudėtinių dalių. Čia negali būti jokių kaltinimų, nes yra daug faktorių – įrangos netobulumas, tiriamųjų asmenų netobulumas, biologinė variacija. Reikia visą kliniką analizuoti."

Jau persirgo?

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė teigė, kad, tikėtina, kad kiti šeimos nariai jau persirgo koronavirusu. "Šią galimybę patvirtina ir minėtasis antikūnų testas. Pažymėtina, kad besimptome arba lengva COVID-19 forma serga apie 70 proc. užsikrėtusiųjų šiuo koronavirusu. Tai reiškia, kad dažnu atveju asmuo gali net nežinoti sergantis ir persirgti", – teigė specialistė. 

Šiuo atveju, antikūnų testas nėra tinkamas, siekiant pasinaudoti numatyta išimtimi, kadangi nėra galimybės patvirtinti, kad asmuo persirgo 3 mėn. laikotarpiu.

Pasiteiravus, kodėl Kauno mobiliajame punkte yra atliekamas PGR tyrimas tik iš nosiaryklės, o mėginys iš gerklės nėra imamas, SAM atstovė teigė, kad kiekvienos savivaldybės mobilaus punkto ėminiai yra tiriami skirtingose laboratorijose. Laboratorijos pagal savo naudojamą įrangą mobilų punktą aprūpina terpėmis, skirtomis ėminiams paimti. "Susisiekus su Kauno mobilaus punkto koordinatoriumi, mums buvo patikslinta, kad Kauno mobilus punktas gavo terpes, į kurias imami ėminiai tik iš nosiaryklės. Svarbu pažymėti, kad mobilius punktus aptarnauja skirtingos laboratorijos (Kauno mobilaus punkto ėminius tiria Kauno "Antėja"), jos turi skirtingą įrangą, kuriai naudojamos skirtingos terpės ir mėgintuvėliai. Kiekvienos laboratorijos įranga turi savo vadinamuosius auksinius standartus, iš kur turi būti imamas ėminys konkrečiai jų aparatūra atliekamam tyrimui. Tie auksiniai standartai yra oficialiai patvirtinti įrangos gamintojų, taigi abejoti tyrimo tikslumu nereikėtų", – sakė N. Mikėnaitė. 

Pagal dabar galiojančią tvarką visi trys šeimos nariai, kurie sulaukė neigiamo tyrimo rezultato, vėl turėję kontaktą su sergančiuoju COVID-19, privalės izoliuotis. Ar nėra svarstoma, kad saviizoliacijos išimtys būtų taikomos ir tiems žmonėms, kurių antikūnų tyrimai rodo, kad jie sirgo COVID-19? "Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visi didelės rizikos kontaktą su kūdikiu turėję asmenys privalo izoliuotis 14 dienų teisės aktų numatyta tvarka, – aiškino specialistė. – Izoliacijos tvarka ir išimtys yra nuolat peržiūrimos ir koreguojamos, apie tai visuomenė nedelsiant informuojama. Šiuo metu jau galioja sprendimas persirgus koronavirusu išvengti izoliacijos net trims mėnesiams net ir po didelės rizikos kontakto su sergančiuoju. Tačiau šiuo atveju, antikūnų testas nėra tinkamas, siekiant pasinaudoti numatyta išimtimi, kadangi nėra galimybės patvirtinti, kad asmuo persirgo 3 mėn. laikotarpiu", – sakė N. Mikėnaitė. 

Atlikus epidemiologinę diagnostiką, nustatyta, kad 29 žmonės turėjo didelės rizikos sąlytį šeimose. Tai reiškia, kad COVID-19 patvirtinta jų artimiesiems.

Tuo metu, 254 žmonės buvo identifikuoti kaip turėję mažos rizikos sąlytį. Iš jų – 45 Raseinių kultūros centro darbuotojai, 72 Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos bei 82 Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos darbuotojai, taip pat 55 asmenys, rugsėjo 20 d. dalyvavę memorialo, skirto Lietuvos partizanams atminti, atidarymo ceremonijoje Kryžkalnyje.

NVSC ragina profilaktiškai mobiliame punkte pasitikrinti visus Raseinių rajono gyventojus. Tiek tuos, kurie jaučia koronavirusui būdingus simptomus, tiek tuos, kurie jų nejaučia. Taip pat – dėvėti asmenines apsaugos priemones, laikytis fizinės distancijos, atsisakyti visų išvykų iš namų, susitikimų, švenčių. Kitaip tariant – saugoti save ir kitus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pavedusi NVSC Raseiniuose registruoti tyrimui visus sąlytį turėjusius asmenis, t. y. visus asmenis turėjusius bet kokį kontaktą, jei įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, renginyje ar kitame susibūrime nustatytas bent vienas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejis. Visi kiti asmenys (tiek turintys kvėpavimo takų infekcijos simptomų, tiek sveiki) tyrimams užsiregistruoti gali karštąja linija 1808, nurodydami, kad jie yra Raseinių rajono gyventojai.

„Kol kas šis tyrimas nevyksta. Tyrimas bus paleistas, kai SAM nuspręs, kad jau reikia“, – BNS sakė departamento atstovė Birutė Stolytė.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad toks tyrimas būtų atliekamas tik tada, jei epidemiologinė situacija šalyje blogėtų.

„Vyriausybės sprendimu buvo suformuotas įrankis, kuris leidžia operatyviai pradėti statistinį COVID-19 ligos paplitimo tyrimą, jeigu epidemiologinė situacija šalyje pablogėtų“, – BNS sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

„Tokiu atveju tyrimas būtų pradėtas atskiru ministerijos pavedimu“, – pridūrė jis.

Gegužės pabaigoje Vyriausybė pavedė Statistikos departamentui iki 2021-ųjų liepos atlikti statistinį koronaviruso infekcijos paplitimo tyrimą, kurio metu būtų renkami duomenys apie galimus ligos pasireiškimo požymius ir taikomas prevencijos ir valdymo priemones.

Tyrimas būtų atliekamas anonimiškai apklausiant Lietuvos gyventojus. Klausimynas būtų pildomas internetu arba mobiliojoje programėlėje.

Žmonių būtų prašoma reguliariai – kas savaitę – pateikti tam tikrus duomenis, pavyzdžiui, informaciją apie savo savijautą, susijusią su galimais šios ligos simptomais, sergamumą lėtinėmis ligomis, aprūpinimą dezinfekcinėmis priemonėmis darbo vietose ir panašiai.

Surinkti duomenys būtų vaizduojami žemėlapyje, o tai leistų vertinti situaciją pagal šalies regionus, rajonus, miestus, gatves.

Ministerijos teigimu, turint šiuos duomenis, būtų galima operatyviau reaguoti priimant sprendimus dėl pacientų ištyrimo, pavyzdžiui, dar tik įtariant grėsmę atsirasti židiniui, masiniam sirgimui tam tikrame regione.

Kovo pabaigoje Statistikos departamentas parengė virtualų žemėlapių rinkinį, leidžiantį analizuoti įvairius su koronavirusu susijusius statistinius duomenis.

Kaiip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gydymo ir socialinės globos įstaigose per savaitę turės būti ištiriama nuo 2 iki 5 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama mažos rizikos savivaldybėms, ir nuo 15 iki 20 proc. visų darbuotojų, kai savivaldybė priskiriama didelės rizikos savivaldybėms, įskaitant šių įstaigų patalpose esančių vaistinių darbuotojus.

Taip pat nuo penktadienio, liepos 3-osios, atnaujinami kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės skirstomos į mažos ir didelės rizikos savivaldybes.

Savivaldybės priskiriamos mažos rizikos savivaldybėms, jei atitiks bent vieną iš šių kriterijų:

- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus bendram Lietuvos 14 dienų suminiam sergamumo rodikliui 100 tūkst. gyventojų;

- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis arba lygus 5;

- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas ne daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Savivaldybės priskiriamos didelės rizikos savivaldybėms, jei atitiks visus kriterijus:

- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis už bendrą Lietuvos 14 dienų suminį sergamumo rodiklį 100 tūkst. gyventojų;

- 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra didesnis kaip 5;

- per 14 dienų savivaldybėje nustatytas daugiau kaip vienas koronaviruso infekcijos atvejis.

Šią savaitę nustatytas Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 2,0. Savivaldybių rizikos nustatymo kriterijaus reikšmė pasirinkta, nes 14 dienų suminio sergamumo rodiklio 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje reikšmė 5 rodo, kad sukėlėjo cirkuliacija vyksta neintensyviai, rizika užsikrėsti yra nedidelė. Kaip praneša SAM, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų ženkliai mažėja, buvo nuspręsta atitinkamai koreguoti profilaktinių tyrimų apimtis.

Informacija apie bendrą šalies vidurkį ir sergamumą kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje reguliariai yra skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) interneto svetainėje.