Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Įgyvendindama Ukrainos prezidento patvirtintą veiksmų planą „Bring Kids Back UA“, mūsų komanda kartu su Ombudsmeno biuro atstovais atliko dar vieną užduotį. Mes šiandien pasitikome penkis rusų pagrobtus vaikus: keturi yra iš vaikų namų (nuo 3 iki 10 metų) ir viena 12 metų mergaitė“, – pažymėjo A. Jermakas.

Anot jo, dar keturi vaikai anksčiau grįžo iš laikinai okupuotų teritorijų ir jau lankėsi Vaiko teisių apsaugos centre, kur teisėsaugininkams pasakojo apie rusų nusikaltimus, kurių liudininkais jie tapo.

„Vaikai buvo verčiami lankyti rusiškas mokyklas, kur jiems buvo teigiama, kad nepriklausomos Ukrainos valstybės nėra“, – pareiškė A. Jermakas.

Jis padėkojo visai komandai, taip pat Katarui  už tarpininkavimą.

„Tarptautinė Ukrainos vaikų grąžinimo koalicija dirba. Prezidento iškelta užduotis – grąžinti visus. Tęsiame darbą“, – pabrėžė A. Jermakas.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, Ombudsmeno biuras padėjo grąžinti motinai jos 12 metų dukterį.

„Viena iš susigrąžintų mergaičių su negalia negalėjo gauti visavertės medicininės priežiūros, tad dabar ji pagaliau sulauks reikiamos pagalbos Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje“, – pažymėjo D. Lubinecas. Jis pridūrė, kad apie kiekvieną sugrįžimą būtų galima sukurti atskirą filmą.

„Ukraina pasiruošusi susigrąžinti visus vaikus ir suteiks jiems bazinę humanitarinę, medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. O teisėsaugininkai fiksuos visus rusų nusikaltimus, kurių liudininkais ar aukomis tapo mūsų vaikai, kad nusikaltėliai ir tie, kurie duoda nusikalstamus nurodymus, sulauktų pelnyto atpildo“, – pabrėžė jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 18 d. iš laikinai okupuotų Zaporižios ir Donecko sričių į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją išvyko dar trys šeimos su vaikais.

Prezidento patarėjas Martinis Dregeris Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė, kad susitikimo metu E. Rinkevičius dar kartą patvirtino, jog Rygos parama Ukrainai ir jos žmonėms tęsis iki jos pergalės ir kad Latvija yra pasirengusi padėti susigrąžinti į Rusiją deportuotus ukrainiečių vaikus.

Latvijos prezidentas pasmerkė Rusijos vykdomą tikslingą Ukrainos vaikų deportaciją ir patvirtino, kad jo šalis yra pasirengusi padėti susigrąžinti deportuotus vaikus. Rusijos karinė taktika, kuria siekiama asimiliuoti Ukrainos vaikus, jo žodžiais tariant, yra niekinga ir šlykšti psichologinio karo dalis.

„Vaikų deportavimas, pilietybės keitimas, neteisėtas įvaikinimas ir jų karinis rengimas yra karo nusikaltimai. Latvija ir toliau skatins į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimą tiek dalyvaudama įsteigtoje tarptautinėje valstybių koalicijoje dėl deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo, tiek išlaikydama šį klausimą tarptautinių organizacijų darbotvarkėje“, – sakė E. Rinkevičius.

Prezidentas dar sykį pažadėjo tęsti ilgalaikę paramą Ukrainai ir jos žmonėms iki jos pergalės. E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad Latvija ir toliau teiks paramą Latvijoje esantiems ukrainiečių pabėgėliams, tarp kurių yra daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė abejoja, ar rusiška terpė geriausiai atitinka nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų interesus.

Greitai 130-ties metų sukaktį minėsiančios Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė Oksana Kietavičienė savo ruožtu pažymi, kad vietos rusų bendruomenė turi gilias šaknis ir žmonės nori išlaikyti galimybę komunikuoti gimtąja kalba.

„Mūsų mokykla atlieka daugiakultūriškumo misiją: šiandien mes turime 305 mokinius, ir iš jų 81 yra atvykęs – 69 ukrainiečiai ir 12 baltarusių. Rusų kalba svarbiausia kaip komunikavimo priemonė“, – BNS penktadienį sakė O. Kietavičienė.

„Gyvenime griauti ir sugriauti galima daug“

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad savivaldybės turės vykdyti sprendimus, kurie bus patvirtinti šalies mastu, tačiau siūlo negriauti sistemos, taip pat kelia klausimą, kur mokytųsi ukrainiečių vaikai, dabar daliai jų renkantis rusiškas mokyklas.

„Kalbant apie rusiškas mokyklas, reikalingas labai rimtas pasvarstymas, nes gyvenime griauti ir sugriauti galima daug, bet vienas iš klausimų, kuris automatiškai kyla – ką darysime su ukrainiečių vaikais, kurie tose mokyklose mokosi?“ – penktadienį savivaldybės BNS perduotame komentare sakė Klaipėdos meras.

Kalbant apie rusiškas mokyklas, reikalingas labai rimtas pasvarstymas, nes gyvenime griauti ir sugriauti galima daug.

„Klaipėda yra multikultūrinis miestas ir šios mokyklos neatsirado vakar, jos veikia daugybę metų, taip pat mes turime pabėgėlius iš Ukrainos, jų šeimas, jų vaikus, kurie ten mokosi, aš norėčiau matyti sistemą“, – pridūrė jis.

Ministro siūlymą skeptiškai vertina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Pasak jo, priešiška propaganda ateina iš šeimos aplinkos, o ne ugdymo įstaigos.

„Egzistuoja ta problema, kad dalis vaikų veikiami nacistinės propagandos ir ją reikia kažkaip spręsti, bet aš labai abejoju, kad ta propaganda eina iš mokyklos. Ji eina šeimoj, kur žiūrima palydovinė, internetinė kažkokia informacija, ir iš ten vaikai gauna tą informaciją, kuri juos nuodija. Rusiškų mokyklų uždarymas, mano nuomone, kažin, ar teisingas žingsnis, tik sukiršins mūsų visuomenę“, – BNS penktadienį sakė A. Žukauskas.

Seimo komiteto vadovas taip pat teigė, kad Lietuvoje padėtis skirtinga nei Latvijoje ir Estijoje, kurių pavyzdžiu sekti uždarant rusiškas mokyklas svarsto ministras, nes „Lietuva yra stipresnė šalis su gilesnėmis tradicijomis“. Vis tik jis sutinka, kad vertėtų daugiau turinio mokyti lietuvių, o ne tautinės mažumos kalba, neišskiriant rusų.

Vilniuje rusakalbių mokinių skaičius augo

Švietimą kuruojantis Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris sako, kad atėjo laikas diskusijai, kaip turėtų keistis mokymas rusų kalba, tačiau kol nėra pateikta konkrečių pasiūlymų iš Švietimo ministerijos, nėra aišku ir tai, kokių veiksmų turėtų imtis savivaldybės.

„Laikas diskusijai tikrai pribrendo ir geopolitinė situacija verčia galvoti, kokia padėtis yra Lietuvos mokyklose. Paties detalaus pasiūlymo nesu matęs, kiek žinau, ministerija jo nėra paruošusi, bet jei toks pasiūlymas atsirastų, jį būtų galima svarstyti“, – BNS sakė A. Šileris.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje šiuo metu yra 14 rusų kalba ugdymą vykdančių švietimo įstaigų. Nuo 2008 metų vaikų, besimokančių rusų kalba, skaičius išaugo nuo 9,5 iki 11,5 tūkstančio.

Čia matome dar vieną keistenybę ir problemą, kad asmenys, bėgantys nuo teroristinių Rusijos ir Baltarusijos režimų, patenka Lietuvoje į rusakalbę terpę, ir klausimas, ar tai geriausia atitinka tiek jų, tiek Lietuvos interesus.

Pasak vicemero, dalis jų – apie 1,5 tūkst. – yra nuo karo pabėgusių ukrainiečių ir dėl režimo pasitraukusių baltarusių vaikai, neįskaičiuojant besimokančių privačiose mokyklose.

„Čia matome dar vieną keistenybę ir problemą, kad asmenys, bėgantys nuo teroristinių Rusijos ir Baltarusijos režimų, patenka Lietuvoje į rusakalbę terpę, ir klausimas, ar tai geriausia atitinka tiek jų, tiek Lietuvos interesus“, – kalbėjo A. Šileris.

Lentvario gimnazijoje – didelė dalis ukrainiečių

Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė O. Kietavičienė sako, kad jos vadovaujama mokykla – lietuviška, nors ugdymas vyksta ir rusų kalba, taip pat ji tapo prieglobsčiu nuo karo ir režimo pabėgusių žmonių vaikams.

„Pas mane dirbs trys mokytojos ukrainietės, kurios ketina likti, intensyviai mokosi kalbos, todėl man atrodo, kad atimti kalbą, komunikavimo priemonę, būtų perdėta. Ukrainiečiams, kurie atvykę, yra greičiau suprasti, susikalbėti rusų kalba, bent pradžioj“, – kalbėjo direktorė.

Gimnazijos direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba paprasčiau bendrauti atvykusiems iš Ukrainos, Baltarusijos, bent iš pradžių, iki išmoks lietuviškai, o tą turės padaryti, norėdami integruotis.

„Dalis jų išvyks ir jau išvyko, bet dalis ketina likti, pagal tėvus matau, kad perka nekilnojamą turtą, akivaizdu, kad be lietuvių kalbos jie negalė likti“, – pridūrė direktorė.

Ji taip pat pažymi, kad mokykla įkurta 1896 metais, ir joje karta iš kartos mokosi vietos rusakalbiai, nes bendruomenė įsikūrusi seniai.

„Bendruomenė yra, jos niekur neišnaikinsi, nepanaikinsi, bet tai vietinė bendruomenė, mano pačios močiutės, tėvai vietiniai, ir gimtoji kalba rusų kalba, bet aš nenorėčiau, kad ją iš manęs visai atimtų“, – kalbėjo O. Kietavičienė.

Visagine rusiškas klase surinkti – sunku

Visagino „Atgimimo“ gimnazijos direktorė Veronika Voitekian sakė, kad svarstymų atsisakyti mokymo rusų kalba nekomentuos, nes nėra konkrečių siūlymų, kuriuos būtų galima vertinti.

Mokyklos vadovė taip pat teigė matanti tendenciją, kad rusakalbių ar mišrios šeimos pačios vis dažniau leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas.

„Kalbant apie Visaginą, tendencija yra tokia, kad vis daugiau (rusakalbių – BNS) šeimų pasirenka lietuviškas mokyklas, jau nuo pirmos ar penktos klasės. Mums kasmet vis sunkiau suformuoti tris devintas klases“, – BNS sakė V. Voitekian.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu, rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.

Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.

„Mano duomenimis, mažiausiai 380 ukrainiečių vaikų (Rusijoje) buvo paskirta vadinamoji laikinoji globa, nors aš tai vadinu įvaikinimu“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, Rusijoje nelegalaus Ukrainos vaikų įvaikinimo procesas vyksta plačiu mastu. „Ukrainiečių vaikus bandoma iškart apgyvendinti rusų šeimose“, – pažymėjo įgaliotinis.

D. Lubinecas pareiškė, kad šiuo metu yra oficialiai nustatytas vaiko iš Ukrainos įvaikinimo Rusijos Federacijoje faktas – Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Mironovas oficialiai įsidukrino ukrainietę Margaritą Prokopenko, o vėliau pakeitė jos dokumentus.

„Margarita tapo „Marina“, pavardė irgi buvo pakeista. Nors tai netgi ne įvaikinimas, nes jie pažeidė net ir savo procedūrą – tiesiog perrašė vaiko gimimo liudijimą ir pripažino, kad tai neva jų vaikas, kad ji neva visada buvo jų“, – sakė žmogaus teisių įgaliotinis.

Anot jo, šis atvejis nėra pavienis, tiesiog apie daugelį atvejų Ukrainos valdžia bent jau kol kas negali viešai kalbėti.

Kaip jau buvo pranešta, partijos „Teisingoji Rusija – už tiesą“ vadovas S. Mironovas slapta įsivaikino 10 mėnesių mergaitę, kuri buvo pagrobta Rusijos kareiviams okupavus Chersono sritį, ir pakeitė jos vardą bei pilietybę. Taip ukrainietė Margarita Prokopenko „tapo“ ruse Marina Mironova.

Rusija kaltinama prievarta deportavusi tūkstančius ukrainiečių vaikų iš mokyklų, ligoninių ir našlaičių prieglaudų Kremliaus pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

Minimi aštuonerių–penkiolikos metų amžiaus vaikai yra antroji nepilnamečių grupė, kuri bus grąžinta per Kataro ambasadą Maskvoje pagal Dohos tarpininkaujamą susitarimą tarp Maskvos ir Kyjivo. Spalį pagal jį buvo sugrąžinti keturi vaikai.

Kataro tarptautinio bendradarbiavimo ministrė Lolwah al Khater (Lolva Chater) teigė, kad jos šalis padėjo dar šešiems ukrainiečių vaikams prieš šventes grįžti į savo šeimas.

„Abi šalys visapusiškai ir sąžiningai bendradarbiavo viso proceso metu, o Kataras buvo tarpininkas“, – pridūrė ji.

Tarp perduotų vaikų yra 11 metų berniukas, kurio motina, Ukrainos karė, vis dar laikoma Rusijoje. Vaikas perduotas tetos globai ir per Maskvą keliauja į Ukrainą.

Kitas, aštuonmetis, berniukas nuo 2022-ųjų kovo su močiute buvo Rytų Ukrainoje, o Kataras derėjosi dėl jo susitikimo su motina Rusijos okupuotame Luhanske.

Abi šalys visapusiškai ir sąžiningai bendradarbiavo viso proceso metu, o Kataras buvo tarpininkas.

Visos šeimos kartu tuo pačiu maršrutu – per Maskvą ir Minską – keliauja į Kyjivą, o Kataro diplomatai lydi vaikus iki Ukrainos sienos, kur juos pasitiks šios šalies pareigūnai.

Ukrainos teigimu, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį į Rusiją buvo išvežta apie 20 tūkst. vaikų. Grįžo mažiau nei 400.

Maskva neigia prievarta išvežusi tūkstančius ukrainiečių vaikų į Rusiją, tačiau yra sakiusi, kad jie buvo perkelti dėl jų pačių saugumo, jei liko be tėvų globos.

L. al Khater sakė, kad Kataras tarpininkauja „reaguodamas į Rusijos ir Ukrainos prašymus nustatyti ir išnagrinėti galimas bendradarbiavimo sritis, siekiant sukurti abiejų šalių pasitikėjimo pagrindus“.

Pastaraisiais mėnesiais Doha dalyvavo keliose didelio atgarsio sulaukusiose derybose – visų pirma Izraelio ir „Hamas“ derybose dėl dešimčių įkaitų paleidimo ir penktadienį pasibaigusių savaitės trukmės paliaubų Gazos Ruože.

Ombudsmenas Dmytro Lubinecas žada kreiptis į Švietimo ir kultūros ministeriją, kad ši įgyvendintų į vaikus ir studentus orientuotą informavimo kampaniją apie tokias grėsmes.

„Ukrainos vaikai verbuojami iš Rusijos teritorijos ir verčiami melagingai pranešinėti apie bombas mokyklose ir kitose institucijose. Tai tapo masiniu reiškiniu. Mokymo įstaigose reikia atskiros pamokos, kad vaikams būtų išaiškinta, kad rusai nori juos išnaudoti prieš Ukrainą. Tai ne žaidimai, tai rimta propagandinė ir žvalgybinė veikla, kurią vykdo Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos“, – teigia D. Lubinecas.

Jis pridėjo, kad tokie veiksmai taip pat yra Rusijos vykdomas karo nusikaltimas.

Apie tai agentūrai „Ukrinform“ pranešė ministerijos atstovas.

„Užsienio reikalų ministerija patvirtina dviejų 2014 ir 2017 metais gimusių Ukrainos vaikų žūtį Gazos Ruože. Jų tapatybė nustatyta“, – sakė atstovas.

Jis pareiškė užuojautą vaikų tėvams ir informavo, kad Ukrainos atstovybė Ramaloje (Vakarų Krante) aiškinasi žūties aplinkybes ir palaiko kontaktą su vaikų šeimomis.

Kaip praneša „The Wall Street Journal“, mažieji ukrainiečiai į Baltarusijos sostinę buvo nugabenti geležinkeliu, o į stovyklas vežami futbolo komandos „Shakhtar Soligorsk“ autobusais. Ji priklauso „Belaruskali“ generaliniam direktoriui Ivanui Golovaty.

Kaip žinia, „Belaruskali“ taikomos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos. Įmonė yra didžiausia mokesčių mokėtoja Baltarusijoje. „Belaruskali“ išleido milijonus dolerių, kad nuo 2022 metų pavasario iš Ukrainos į Dubravos stovyklą nuvežtų septynias grupes po 310 vaikų. Oficialiuose dokumentuose teigiama, jog vaikai ten neva sportuoja ir gerina sveikatą.

Žurnalistai išsiaiškino, kad stovykla priėmė 1 tūkst. 50 vaikų iki penkiolikos metų iš Donbaso. Rusijos opozicijos teigimu, vaikai, tarp kurių yra ir 200 našlaičių, buvo išvežti iš penkiolikos okupuotų Ukrainos miestų. Baltarusijos vyriausybė tiesiogiai finansuoja dalį šių pastangų.

Ukraina jau nustatė apie 20 tūkst. į Rusiją ištremtų ukrainiečių vaikų vardus. Iš viso okupuotose Ukrainos žemėse buvo apie 700 tūkst. nepilnamečių.

Rusijos Federacijos vaiko teisių komisarė Maria Lvova-Belova pripažino, kad buvo ištremta 4,8 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 tūkst. vaikų.  Vėliau paaiškėjo, kad mažiausiai 2 tūkst. vaikų atsidūrė Baltarusijos teritorijoje, o Aleksandro Lukašenkos artimieji dalyvavo ukrainiečių vaikų grobime.

Kovo viduryje Hagos Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį M. Lvovai-Belovai ir Vladimirui Putinui dėl neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

A. Lukašenka neseniai paskelbė, kad padės rusų okupantams pagrobti ukrainiečių vaikus iš dalies Rytų Ukrainos.

Kyjivo turimais duomenimis, nuo pernai vasario, kai prasidėjo plataus masto invazija, į Rusiją neteisėtai išvežta daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, o daugelis jų, kaip teigiama, apgyvendinti institucijose ir globos namuose.

Rusija šiuos kaltinimus neigia.

„SOS vaikų kaimai“ remia tėvus, suteikdami jiems finansinių išteklių arba padėdami planuoti maršrutą“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė labdaros organizacijos atstovė spaudai Anna Radl (Ana Radl).

„Iš viso į Ukrainą iki šiol grąžinti 385 deportuoti vaikai, 84 iš jų grąžino „SOS vaikų kaimai“ ir jos organizacijos partnerės“, – teigiama nevyriausybinės organizacijos pranešime spaudai.

Šis skaičius pagrįstas oficialia Ukrainos vyriausybės statistika, sakė A. Radl.

„Dažnai pagalbos ieško patys vaikai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kitais atvejais – jų šeimos, kartais informacijos suteikia okupuotų teritorijų gyventojai“, – pridūrė ji.

„SOS vaikų kaimai“ teigia, kad yra vieni iš trijų vaikus namo grąžinti padedančių veikėjų.

Organizacija taip pat rengia socialinius darbuotojus ir psichologus, kurie padeda vaikams ir jų šeimoms grįžus į šalį.

Kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje paskelbė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos vaiko teisių komisarei dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Ir Ukraina, ir Baltarusijos opozicija tokius perkėlimus vadina neteisėtomis deportacijomis. Girdisi raginimų apkaltinti autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką karo nusikaltimais, panašiai kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiksmus griežtai kritikavo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, jos lyderis A. Lukašenka leido Kremliui naudotis Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. A. Lukašenka taip pat sutiko su Rusijos karių ir taktinių branduolinių ginklų dislokavimu jo šalyje.

Baltarusių opozicijos veikėjai kaltina A. Lukašenką padedant prievarta perkelti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, bet Minskas tokius kaltinimus piktai atmeta.

Trečiadienį parodytame valstybinės televizijos „Belarus 1“ reportaže buvo parodyta, kaip Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas Dzmitryjus Šaucovas lankosi Lysyčanske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srities dalyje.

Vaizdo įraše jis sako, kad jo organizacija aktyviai dalyvauja vežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, esą gerinti sveikatos. „Baltarusijos Raudonasis Kryžius aktyviai dalyvavo, dalyvauja ir dalyvaus“, – sakė Dz. Šaucovas.

Kaltinimai ir kritika

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) išduoti Dz. Šaucovo arešto orderį ir sakė, kad jis „viešai prisipažino dėl neteisėtos vaikų deportacijos iš okupuotų Ukrainos rajonų nusikaltimo“.

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, vienijanti 191 nacionalinę organizaciją, paskelbė susisiekusi su Baltarusijos Raudonuoju Kryžiumi, išreiškusi didelį susirūpinimą ir patarusi ateityje nevykdyti jokios panašios veiklos.

Praėjusį mėnesį baltarusių opozicijos aktyvistas Pavelas Latuška sakė pateikęs TBT medžiagos apie priverstinį 2 100 ukrainiečių vaikų perkėlimą iš mažiausiai 15 rusų okupuotų Ukrainos miestų į Baltarusiją, pritarus A. Lukašenkai.

Gegužę Ukrainos Generalinė prokuratūra paskelbė apie tyrimą dėl tokio prievartinio perkėlimo.

Baltarusijos valdžia patvirtino priėmusi daugiau kaip tūkstantį 6–15 metų vaikų iš Rusijos okupuotų Ukrainos dalių. Pirmoji 350 vaikų grupė, pasak pareigūnų, atvyko balandį.

Dz. Šaucovas sakė dirbantis su vienu valstybės remiamu labdaros fondu, kad „šie vaikai pamirštų karo siaubą ir tiesiog pailsėtų, pajustų esant laimės salą“.

Baltarusijos Raudonasis Kryžius, didžiausia humanitarinės pagalbos organizacija Baltarusijoje, priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui.

„Ne federacijos vardu“

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija nurodė apie Dz. Šaucovo vizitą Donbase sužinojusi iš žiniasklaidos. Federacija sakė, kad perdavė šį klausimą savo komitetui, tiriančiam pažeidimus.

„Šie kaltinimai gali pakirsti pasitikėjimą mūsų darbu remiant bendruomenes, kurioms reikalinga pagalba, kad ir kokios jos būtų, kad ir kurioje fronto linijų pusėje“, – sakoma naujienų agentūrai AP atsiųstame Federacijos pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas nekalba Federacijos vardu ir kad jo pareiškimai neatspindi Federacijos požiūrio.

P. Latuška, kuris kažkada buvo aukšto rango pareigūnas A. Lukašenkos vyriausybėje, tvirtina, kad yra neteisėta vežti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, kad tuo pažeidžiamos tarptautinės normos. Jis paragino TBT pradėti tyrimą, nes kai kurių vaikų globos teisės priklauso Ukrainos valstybei. Pasak jo, tarp šių vaikų yra našlaičių, neįgaliųjų, taip pat vaikų, iš kurių tėvų atimtos tėvystės teisės.

„Turime įrodymų, kad kai kurie ukrainiečių vaikai po to, kai buvo nuvežti į Baltarusiją, atsidūrė Rusijoje, ir tai turi tapti tarptautinio tyrimo klausimu“, – telefonu AP sakė P. Latuška.

Kovo mėnesį TBT išdavė arešto orderius V. Putinui ir jo vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai. Teisėjai Hagoje sakė turintys pagrindo manyti, kad šie du asmenys yra atsakingi už karo nusikaltimus – neteisėtą vaikų deportavimą ir neteisėtą vaikų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos rajonų į Rusiją. Maskva piktai į tai sureagavo.

Europos Parlamento nariai antradienį paragino TBT pagalvoti dėl panašaus arešto orderio A. Lukašenkai.