Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (935,8 mln. eurų) vertės paketą, į kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, šaudmenys tiksliųjų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, prieštankiniai ginklai ir šarvuočiai.

Tačiau naujoji parama – patvirtinto 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo dalis – buvo suteikta tik po kelis mėnesius trukusių JAV politinių ginčų dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. Per tą laiką Kyjivo pajėgos susidūrė su dideliu šaudmenų trūkumu ir dėl to patyrė nesėkmių mūšio lauke.

„Ukrainos pajėgos jau kurį laiką normuoja šaudmenis ir savo pajėgumus. Taigi Rusijos pajėgos iš esmės įgijo iniciatyvą“, – žurnalistams sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Pasak jo, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių pagalba leis ukrainiečiams pradėti perimti iniciatyvą, tačiau tai nebus greitas procesas.

„Ukrainiečiams teks atsistatyti, kad galėtų priimti visas šias naujas atsargas [...] ir ginti savo pozicijas. Todėl artimiausiu metu neprognozuočiau jokio didelio masto puolimo“, – pridūrė pareigūnas.

Jungtinės Valstijos yra viena iš pagrindinių karinės pagalbos Ukrainai teikėjų, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį skyrusi dešimtis milijardų dolerių (eurų) saugumo paramai.

Tačiau nevieningas Kongresas iki šio mėnesio labai ilgai delsė patvirtinti didelį finansavimą Kyjivui, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tik trečiadienį galėjo pasirašyti teisės aktą, kuriuo leidžiama skirti naują pagalbą.

Ukrainos kariuomenei labai trūksta ginkluotės ir personalo, Maskvos kariams nuolat spaudžiant iš rytinės fronto dalies. Anot Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano (Džeiko Salivano), „tikrai įmanoma, jog artimiausiomis savaitėmis Rusija gali pasiekti papildomų taktinių laimėjimų“.

Maskva nepateikė jokios informacijos apie tai, kada įvyko susitikimas, tačiau iš valstybinės žiniasklaidos paskelbtos filmuotos medžiagos matyti, kad jis vyko naktį.

Rusų prezidentas susitiko su generolais po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino Nyderlandų ir Danijos naikintuvų F-16 perdavimą Kyjivui.

„Vladimiras Putinas surengė susitikimą Rostove prie Dono esančios specialiosios karinės operatyvinės grupės būstinėje, – sakoma Kremliaus pranešime. – Valstybės vadovas išklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, krypčių vadų ir kitų aukšto rango karininkų informaciją.“

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tamsoje iš džipo išlipa kostiumu vilkintis Rusijos vadovas, o karine apranga vilkintis V. Gerasimovas jį pasitinka rankos paspaudimu.

Jame taip pat matyti, kaip V. Putinas pirmininkauja susitikimui su aukšto rango kariuomenės vadais.

Rostovas prie Dono – netoli Ukrainos esantis miestas Rusijos pietuose – tapo Rusijos pajėgų Ukrainoje operacijų centru.

Birželį čia taip pat įvyko dramatiškas ginkluotas bendrovės „Wanger“ samdinių maištas, kurio metu jie trumpam užėmė kariuomenės štabą Rostove, o paskui savo sukilimą nutraukė.

V. Gerasimovą, kurį „Wagner“ norėjo atstatydinti, nuo to laiko viešumoje matomas retai.

V. Putinas retai keliauja į vietoves, esančias netoli Rusijos puolimo Ukrainoje.

Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani (Antonijumi Tajaniu), A. Blinkenas teigė, kad JAV yra įsitikinusios, kad ukrainiečių veiksmai ir toliau bus sėkmingi po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad vyksta ilgai lauktas puolimas.

„Sėkmingas kontrpuolimas padarytų du dalykus: sustiprintų jos pozicijas prie bet kokio derybų stalo ir gali paskatinti Putiną pagaliau sutelkti dėmesį į derybas dėl karo, kurį jis pradėjo, nutraukimo“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Šia prasme tai iš tikrųjų gali priartinti, o ne atitolinti taiką“, – teigė jis.

A. Blinkenas sakė, kad šis puolimas parodo, jog reikia „dabar maksimaliai padidinti mūsų paramą Ukrainai, kad ji galėtų sėkmingai veikti mūšio lauke“.

Rusija yra viešai pareiškusi, kad remia derybas, o Kinija yra tarptautinių raginimų tarpininkauti centre.

JAV skeptiškai vertino tokias pastangas, nes manė, kad Rusija nėra rimtai nusiteikusi derėtis ir yra suinteresuota tik apginti savo teritorinius laimėjimus.

Taika turi būti teisinga ir ilgalaikė, teigė A. Blinkenas.

„Turime omenyje ilgalaikę taiką, kuri paprasčiausiai neleidžia susiklostyti taip, kad Rusija galėtų pailsėti, persiginkluoti ir vėl pulti po pusmečio, po metų, po dvejų metų“, – sakė jis.