ES vadovai įveikė Vengrijos pasipriešinimą ir ketvirtadienį vadovų susitikime pasiekė susitarimą dėl paramos.

„Labai svarbu, kad sprendimą priėmė visi 27 vadovai, o tai dar kartą įrodo tvirtą ES vienybę, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis. – Tolesnė ES finansinė parama Ukrainai sustiprins ilgalaikį ekonominį ir finansinį stabilumą, kuris yra ne mažiau svarbus nei karinė pagalba ir sankcijų spaudimas Rusijai“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad tai „istorinės reikšmės žingsnis“.

„Tai rodo, kad bet kokios kalbos apie tariamą „nuovargį“ ar „silpnėjančią paramą“ yra tiesiog melagingos“, – rašė jis socialinėje žiniasklaidoje.

„Europa dar kartą pademonstravo savo stiprybę ir gebėjimą priimti svarbius sprendimus nepriklausomai nuo kitų, – rašė D. Kuleba. – Tai taip pat aiškiai rodo, kad [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino viltys išsekinti Ukrainos ir pasaulio ryžtą yra bergždžios“.

Per susitikimus ji pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai dirba su partneriais siekdama nepertraukiamo Ukrainai reikalingos ginkluotės, ypač oro gynybos sistemų, tiekimo.

Anot Lietuvos Vyriausybės vadovės, tai ypač svarbu Rusijai tikslingai taikantis į Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir paliekant milijonus gyventojų šaltyje ir tamsoje.

„Išpuoliai prieš Ukrainos civilius ir viešąją infrastruktūrą yra ne kas kita kaip teroro aktai, papildantys ilgą Rusijos karo nusikaltimų sąrašą nuo vasario 24-osios, kurių ji imasi vis akivaizdžiau pralaimėdama Ukrainai mūšio lauke. Lietuva buvo viena pirmųjų, inicijavusių diskusijas dėl specialaus tribunolo steigimo, skirto tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, ir sieks to toliau. Remsime Ukrainą iki pergalės, kiek leis mūsų jėgos, nes žinome – tai kova už jūsų ir mūsų laisvę“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.

Ji šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku.

Su jais aptarta situacija šalyje, karinė ir humanitarinė parama Ukrainai, Rusijos atsakomybė už vykdomus nusikaltimus, parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai, Ukrainos eurointegracijos procesas.

Per susitikimus I. Šimonytė patikino, kad Lietuva ir toliau sieks sankcijų Rusijai bei Baltarusijai griežtinimo ir sklandaus esamų sankcijų įgyvendinimo, nepaliekant spragų joms apeiti.

Aptariant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ji akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi teikti visokeriopą ekspertinę paramą ir prisidėti prie kuo sklandesnio,  spartesnio šalies europinės integracijos proceso.

Kitąmet Vilniuje vyksiant NATO viršūnių susitikimui, Ukrainos euroatlantinės aspiracijos bus tarp prioritetinių klausimų Lietuvai, užtikrino I. Šimonytė.

Per premjerės vizitą Kyjive atidengta jos vardinė lentelė „Drąsiųjų alėjoje“, skirtoje pagerbti aktyviausius Ukrainos rėmėjus, daugiausia – pasaulio valstybių vadovus.

Rusijos karinė invazija į Ukraina tęsiasi nuo šių metų vasario pabaigos.

Rusija turi jurisdikciją nagrinėti nusikaltimus bylose, keliamose dėl piliečių teisių pažeidimų per konfliktus Donbase, bei atlikti baudžiamąjį Ukrainos vadovų persekiojimą, pareiškė ketvirtadienį Rusijos Tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas.

Pasak jo, baudžiamojo atsakomybėn patraukta 30 asmenų – dabartinių ir buvusių Ukrainos valstybės tarnautojų.

Rusijos tyrėjai taip pat tvirktina laukią iš Ukrainos įrodymų apie Rusijos agresiją Donbase.

„Tyrėjai kartu su kitų centrinio aparato poskyrių atstovais išsamiai išnagrinėjo Rusijos jurisdikcijos klausimą dėl minėtų veikų tyrimo“, – pareiškė A.Bastrykinas savo ataskaitoje.

„Nustatyta, kad tarptautinės humanitarinės teisės normos suteikia Rusijai pagrindo vykdyti savą universalią jurisdikciją tokios kategorijos bylų tyrime“, – pranešė A.Bastrykinas.

„Kitaip sakant, kelti baudžiamąsias bylas dėl genocido, taip pat imtis baudžiamojo persekiojimo asmenų iš Ukrainos aukščiausios politinės ir karinės vadovybės yra teisėta ir pagrįsta tiek Rusijos įstatymų, tiek tarptautinės teisės normų požiūriu“, – pabrėžė Tyrimų komiteto vadovas.

Pasak jo, dėl karinių nusikaltimų Donbase Rusija yra iškėlusi bylas 30 asmenų. Tarp jų yra vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, buvęs gynybos ministras Valerijus Heletėjus, Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Viktoras Muženka, Saugumo tarnybos pirmininkas Valentynas Nalyvaičenka.

Anot A.Bastrykino, Rusijos Tyrimų komitetas taip pat išsiuntė pateikė Ukrainai paklausimą pateikti įrodymų dėl Kijevo pareiškimų, kad Rusija finansuoja terorizmą Ukrainos rytuose.

„Gavę atsakymus į šiuos paklausimus planuojame atlikti atitinkamą Ukrainos nurodytų faktų patikrinimą, ir apie patikrinimo rezultatus informuoti Ukrainą bei pasaulio bendruomenę“, – sakė A.Batrykinas.

Ta proga Ukrainos naujienų agentūra UNIAN primena, kad Rusija pernai kovą, įvedusi savo karius, aneksavo Krymą ir ėmėsi destabilizavimo veiksmų Ukrainos rytuose. Rusija tiekia prorusiškiems Donecko ir Luhansko kovotojams ginklus ir siunčia savanoriais vadinamus samdinius bei Rusijos reguliariųjų pajėgų karius.