Kaip nurodoma Vyriausybės pranešime, premjerė pabrėžė, kad Rusijos veiksmai rodo ją išliksiant ilgalaike grėsme, todėl neatidėliotinais prioritetais turi būti NATO sąjungininkų dėmesys kolektyvinės gynybos stiprinimui, didesnės investicijos į gynybą.

„Labai svarbu, kad mes, visos Ukrainą ir jos kovą už laisvę remiančios šalys, stiprintume ir plėstume paramą Ukrainai – nėra geresnio būdo sustabdyti karą tęsiančią ir Vakarų atžvilgiu toliau agresyvėjančią Rusiją“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Be būtinybės stiprinti ir spartinti paramą Ukrainai vyriausybių vadovai taip pat aptarė Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių saugumo, energetikos, Baltijos jūros kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus, dvišalį Lietuvos ir Švedijos ekonominio bendradarbiavimo skatinimą.

Pasak Vyriausybės, Lietuva su Švedija turi dar neišnaudoto didelio potencialo aukštųjų technologijų sektoriuose, vienas siektinų vyriausybių tikslų yra gerinti sąlygas šalių bendradarbiavimui, verslo partnerystėms šiose srityse.

Per ceremoniją Vašingtone jis sakė, kad „šiandien yra laisvės pergalė. Švedija laisvai, demokratiškai, suvereniai ir vieningai nusprendė prisijungti prie NATO“.

Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priims ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.

Vėliau tą pačią dieną U. Kristerssonas greičiausiai liks pasiklausyti prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kuris stengiasi įtikinti konkuruojančią Respublikonų partiją pritarti naujai pagalbai Ukrainai, metinio pranešimo.

Pirmadienį Šiaurės Atlanto aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.

Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO, ypač jei Šiaurės šalyje bus dislokuoti Aljanso kariai ir technika.

Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė oficialiai įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.

Karinio neutralumo pabaiga

XIX amžiaus pradžioje pasibaigus Napoleono karams, Švedija nebuvo įsitraukusi į karinį konfliktą, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą.

Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.

Vėliau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareikalavo imtis griežtesnių veiksmų po to, kai protestuotojai, naudodamiesi Švedijos įstatymais dėl žodžio laisvės, išniekino šventąją islamo knygą Koraną.

JAV po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką, pritarė naikintuvų F-16 perdavimui Turkijai, susidūrusiai su sankcijomis dėl rusiškų raketų pirkimo.

J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.

Tuo pat metu JAV pranešė apie atskirą 8,6 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-35 pardavimą Graikijai – NATO narei, kurios santykius su Turkija daugelį metų kartina įtampa.

Net ir gavusi Turkijos pritarimą Švedija susidūrė su dar viena kliūtimi, nes paraiškai dar turėjo pritarti Vengrija, kurios nacionalistiškai nusiteikęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, dažnai pažeria griežtos kritikos Vakarų sąjungininkams.

Vasario 26 dieną Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę. Tačiau tuomet Vengrija dar negalėjo oficialiai pasirašyti stojimo dokumento, šalies prezidentei paskelbus apie savo atsistatydinimą po to, kai šalyje kilo pasipiktinimas dėl sprendimo suteikti malonę vyrui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla.

Neseniai Švedijos transliuotojo SR užsakymu atliktoje apklausoje teigiama, kad dauguma švedų mano, jog šalis per daug paaukojo, kad įstotų į NATO, nors daugiau nei trys ketvirtadaliai respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprins jos saugumą.

Po to, kai praėjusį mėnesį Turkija ratifikavo švedų paraišką, Vengrija liko paskutine to dar nepadariusia šalimi. Vis dėlto pirmadienį Vengrijos parlamentas ketina surengti lemiamą balsavimą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 2022 metų gegužę Švedija kartu su kaimynine Suomija pateikė paraišką prisijungti prie NATO. 2023 metų balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

„Sveiki atvykę į Vengriją, Švedijos premjere!“ – V. Orbanas rašė socialiniame tinkle „X“, pridėdamas nuotrauką, kurioje jis matomas spaudžiantis ranką U. Kristerssonui.

Abu lyderiai planuoja aptarti „bendradarbiavimo gynybos ir saugumo politikos srityje“ stiprinimą, teigiama Švedijos vyriausybės pareiškime.

Šią savaitę Vengrijos provyriausybinis naujienų portalas „Index“ pranešė, kad rengiamasi sudaryti „plataus masto karinę ir gynybos sutartį“ tarp abiejų šalių.

Vengrija turi 14 Švedijoje pagamintų naikintuvų „Jas-39 Gripen“, kuriuos eksploatuoja pagal 2001 metais pasirašytą ir vėliau du kartus pratęstą nuomos sutartį.

Anksčiau penktadienį V. Orbanas valstybiniam radijui sakė, kad „kai kurie neišspręsti [dvišaliai] kariniai ir ginkluotės klausimai“ turi būti išspręsti prieš tai, kai Vengrijos parlamentas pirmadienį „galės padėti galutinį antspaudą“ ratifikuodami paraišką.

„Mes pasisakome už taiką, o švedai – už karą Rusijos ir Ukrainos konflikte“, – teigė V. Orbanas, tačiau pridūrė, kad šiuos „aiškius vertybinius skirtumus“ galima įveikti.

Susidūręs su didėjančiu Jungtinių Valstijų ir kitų ES valstybių narių spaudimu pritarti Švedijos paraiškai į NATO, V. Orbanas praėjusią savaitę paskelbė, kad Budapeštas yra pasirengęs ją ratifikuoti.

V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su krikščionių demokratų partija KDNP turi daugumą parlamente, nurodė, kad parems Švedijos paraišką pirmadienį.

Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, pasisako už ratifikavimą.

Nors Vengrija ne kartą sakė, kad iš esmės remia Stokholmą, ji ilgus mėnesius vilkino paraiškos patvirtinimo procesą, prašydama Švedijos liautis daryti tai, ką vadino V. Orbano nacionalistinės vyriausybės šmeižimu.

Budapeštas dažnai smerkė, kaip jis vadina, Švedijos „atvirai priešišką požiūrį“, kaltindamas švedų atstovus, kad jie kritikuoja Vengriją teisinės valstybės klausimais.

V. Orbanas sausį pakvietė švedų premjerą atvykti į Vengriją, nurodydamas, kad reikia „kurti tvirtą abipusį pasitikėjimą“ per „intensyvesnį politinį dialogą“.

Budapešte vyksiančiose derybose su V. Orbanu bus aptariamas Vengrijos ir Švedijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo politikos srityje, sakoma antradienį paskelbtame Švedijos vyriausybės pranešime.

Vengrija, kuri paskutinė stabdo Stokholmo siekį įstoti į NATO, dėl šio klausimo balsuos pirmadienį.

Vengrijos valdančioji koalicija ratifikuos Švedijos narystę NATO tik tada, kai švedų premjeras Ulfas Kristerssonas atvyks į Budapeštą ir susitiks su kolega Viktoru Orbanu. Tai vengrų stočiai ATV pareiškė V. Orbano valdančiosios populistinės partijos „Fidesz“ parlamentinė frakcija. Valdančiajai koalicijai dar priklauso krikščionys demokratai (KNDP).

Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO šalies, dar neratifikavusi Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Vengrija delsia tai daryti, nes šalies vyriausybė jaučiasi „įžeista“ Švedijos kritikos dėl teisinės valstybės situacijos.

U. Kristerssonas ir V. Orbanas trumpam buvo susitikę ketvirtadienį ES viršūnių susitikimo Briuselyje kuluaruose. U. Kristerssonas vėliau spaudos konferencijoje švedų reporteriams teigė, kad „pokalbis su Viktoru Orbanu buvo geras“. Kada planuojami išsamesni pokalbiai Vengrijoje, jis nepasakė, tačiau davė suprasti, jog norėtų vykti į Budapeštą tik tada, kai Vengrija jau bus ratifikavusi Švedijos paraišką ir šalis turės visus narystei NATO būtinus ratifikavimus.

Vengrijos opozicija paprašė sušaukti specialų parlamento posėdį dėl Švedijos narystės ratifikavimo. Jis paskirtas vasario 5 d. Tačiau „Fidesz“ ir KDNP pareiškė, kad jų parlamentarai posėdyje nedalyvaus. „Fidesz“ priklausantis parlamento pirmininkas Laszlo Köveris turėjo paskirti posėdį, nes tam pakanka opozicijos balsų. Tačiau darbotvarkės turiniui opozicija įtakos neturi, nes jai nustatyti reikalingi ir valdančiųjų balsai. Iš tikrųjų Vengrijos parlamento sesija turi prasidėti vasario 26 d.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija kartu su Suomija 2022 m. gegužę pasiprašė būti priimamos į NATO. Suomija 31–ąja Aljanso nare tapo praėjusių metų balandžio pradžioje.

„Turime organizuotis taip, kad jei Jungtinės Valstijos priimtų suverenų sprendimą nutraukti arba sumažinti šią pagalbą, tai neturėtų jokio poveikio vietoje“, – sakė jis žurnalistams Stokholme kartu su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu).

„Švedijos narystės NATO ratifikavimo proceso Vengrijos parlamente užbaigimas sukurs tvirtą pagrindą judėti į priekį mūsų dvišaliuose santykiuose“, – laiške teigė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad tikisi aptarti šį klausimą Budapešte „mums abiem patogiu metu“.

„Taip pat turėsime galimybę susitikti vasario 1 dieną Briuselyje vyksiančiame svarbiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje“, – sakoma sausio 25-ąja datuotame laiške.

Turkijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė Švedijos siekiui tapti 32-ąja Aljanso nare. Turkijos lyderis artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti Švedijos ratifikacinį dokumentą.

Ankara daugiau nei metus blokavo Stokholmo narystę Aljanse, argumentuodama, jog Švedija nepakankamai stengiasi kovodama su terorizmu.

Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, mat prašymus dėl narystės NATO vienbalsiai turi patvirtinti visos Aljanso narės.

Antradienį vengrų premjeras pakvietė savo kolegą iš Švedijos į savo šalį aptarti jos narystės NATO.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Budapeštas sukritikavo Stokholmą, kad šis esą nesiima jokių priemonių dvišaliams santykiams stiprinti.

Budapeštas dažnai smerkė, kaip jis vadina, „atvirai priešišką Švedijos požiūrį“, kaltindamas švedus, kad jie „nuolat nori supriešinti Vengriją“ teisinės valstybės klausimais.

Vis dėlto Vakarams praėjusių metų liepą sutarus su Turkija dėl Švedijos prisijungimo, Vengrija pareiškė, kad ratifikuos paraišką ir kad tai tėra tik techninis klausimas.

Po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo, siekdamos prisijungti prie JAV vadovaujamos gynybos organizacijos.

Praėjusių metų balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare. 

„Šiandien išsiunčiau kvietimą ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui (Ulfui Kristersonui) atvykti į Vengriją derėtis dėl Švedijos stojimo į NATO“, – parašė V. Orbanas socialiniame tinkle „X“.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso, pateiktos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vengrija ne kartą tvirtino, kad remia Švedijos stojimą į NATO, nepaisant to, kad delsia savo parlamente ratifikuoti jos paraišką.

Pernai rugsėjį V. Orbanas pareiškė parlamentui, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra skubus reikalas, reikalaudamas daugiau pagarbos iš Šiaurės Europos šalies, priklausančios Europos Sąjungai.

Budapeštas teigė, kad daug metų buvo deklaruojamas „atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie ne kartą norėjo paveikti Vengriją teisinės valstybės klausimais.

Turkijos parlamentas antradienį turėtų balsuoti dėl Švedijos stojimo į NATO, pranešė televizija „CNN Turk“.

Jei Turkija ratifikuos paraišką, Vengrija liks paskutine to nepadariusia NATO šalimi.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su U. Kristerssono biuru, šis iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti V. Orbano kvietimą.

Praėjusią savaitę Vengrija kritikavo Švediją, kad ši esą nesiima jokių veiksmų dvišaliams santykiams stiprinti.

Ketvirtadienį V. Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) pasiūlė Švedijos vyriausybei „susisiekti ir pasiteirauti, kokius nuogąstavimus turi Vengrijos parlamentas ir ką ji gali dėl to padaryti“.

Vengrijos opozicija spaudžia vyriausybę surengti balsavimą dėl Švedijos paraiškos dėl narystės NATO. Vengrijos socialistų partija antradienį naujame pareiškime paprašė V. Orbano „nutraukti šią kvailą, žalingą ir nereikalingą šaradą“.

Nors Vengrija ne kartą yra pareiškusi, kad remia Švedijos paraišką, ji vis delsia surengti balsavimą parlamente dėl paraiškos ratifikavimo.

Praėjusių metų rugsėjį Vengrijos ministras pirmininkas sakė parlamentui, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra skubus ir pareikalavo, pasak jo, pagarbos iš švedų.

„Džiaugiamės šiuo svarbiu sprendimu, kuris kartu su artėjančiu Švedijos įstojimu į NATO taps reikšmingu indėliu stiprinant regioninį saugumą ir Latvijos gynybą“, – sakė ministras, šiuo metu dalyvaujantis Švedijos nacionalinės gynybos konferencijoje „Visuomenė ir gynyba“.

Latvijos gynybos ministerija naujienų agentūrai LETA pranešė, kad Stokholmas paskelbė apie ketinimą dalyvauti NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje, dislokuodama batalioną Latvijos teritorijoje, kai tik Švedija įstos į NATO.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) apie tokius planus paskelbė per minėtą konferenciją. Jis pabrėžė, kad tai yra dalis Švedijos įsipareigojimo stiprinti NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumus.

Tarptautinei kovinei grupei Latvijoje vadovauja Kanada. Ją sudaro daugiau kaip 1,7 tūkst. karių iš 11 šalių: Albanijos, Čekijos, Ispanijos, Islandijos, Italijos, Juodkalnijos, Kanados, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Šiaurės Makedonijos.

Sąjungininkų kariai dalyvauja bendrose karinėse pratybose kartu su nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis, gerindami sąveiką ir gebėjimą reaguoti į saugumo iššūkius.

Praėjusiais metais Latvijos ir Kanados gynybos ministrai pasirašė deklaraciją dėl NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Latvijoje stiprinimo ir tolesnės plėtros iki brigados lygio. Tikimasi, kad brigada visišką kovinę parengtį pasieks iki 2026 metų.

Švedija kartu su Suomija 2022 metais pateikė prašymą dėl narystės NATO po to, kai Rusija tų pačių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Suomija Aljanso nare tapo praėjusių metų balandį.

Turkija vilkina Švedijos stojimo į NATO protokolo patvirtinimą, kaltindama Šiaurės šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į asmenis ir grupes, kuriuos Ankara laiko keliančiais grėsmę jos saugumui.

Tikėtina, kad Turkijos parlamentas dėl Švedijos stojimo į NATO balsuos ne anksčiau kaip sausio viduryje, naujienų agentūrai AFP praėjusių metų pabaigoje sakė šaltiniai parlamente.

Vengrija, vienintelė kita NATO narė, dar nepriėmusi sprendimo Švedijos atžvilgiu, nepaskelbė, kada tai padarys.