Darbdaviai balandį paskelbė 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo pasiūlymų daugėjo 40 iš 60 šalies savivaldybių ir beveik visuose veiklos sektoriuose, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba.

„Darbuotojų paiešką suaktyvinę darbdaviai paspartino į darbo rinką grįžtančiųjų srautus bei nedarbo mažėjimą. Balandį dirbti pradėjusių klientų skaičius – didžiausias nuo 2022 metų rugsėjo“, – pranešime sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, įtakos tam turėjo ir šalyje vyksiantys rinkimai. Be to, daugiausiai per pastarąjį pusmetį laisvų darbo vietų skelbta ir apdirbamosios gamybos, prekybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose

Gegužės 1 dieną šalyje darbo ieškojo 153,5 tūkst. žmonių. Nedarbas per balandį sumažėjo visose šalies savivaldybėse ir visose stebimose amžiaus grupėse.

Didžiausias nedarbas fiksuotas Kalvarijos savivaldybėje – 12,9 proc., Ignalinos rajono – 12,2 proc., o mažiausias – Neringos savivaldybėje, kur jis siekė 3,8 proc.

Praėjusį mėnesį dirbti pradėjo 20,9 tūkst. asmenų, dar 8,9 tūkst. pasirinko savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.

Užimtumo tarnybos administruojamomis grįžimo į darbo rinką palengvinančiose priemonėse dalyvauti pradėjo 4,3 tūkst. gyventojų.

Remiantis ketvirtadienį pristatytos apklausos duomenimis, 74,7 proc. apklaustųjų mokymąsi visą gyvenimą vertina palankiai, tačiau per pastaruosius penkerius metus mokėsi ar lankė kursus trečdalis – 34,1 proc. respondentų. Apie du trečdalius per minėtą laikotarpį nesimokė.

Anot Užimtumo tarnybos, daugiausiai mokėsi jaunimas (41 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (52,2 proc.), vilniečiai (44,6 proc.), gaunantys didesnes pajamas (42,7 proc.), užimantys vadovaujančias (75,7 proc.) ar specialistų (48,2 proc.) pareigas, verslininkai (45,8 proc.).

Vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tai darė apie penktadalis 60-metį perkopusių žmonių, 50-59 metų grupėje jų buvo 28,7 proc., 30-39 ir 40-49 metų grupėse – kiek daugiau nei trečdalis.

Nekvalifikuoti darbininkai sudarė dešimtadalį besimokančiųjų, namų šeimininkės – penktadalį, pora procentinių punktų daugiau – kvalifikuoti darbininkai, ilgiau nei vienerius metus nedirbantys asmenys – 15 procentų.

Labiausiai apie mokymus galvoja turintys aukštąjį išsilavinimą (36 proc.) ir vadovaujančias pozicijas užimantys respondentai (54,1 proc.), mažiausiai – šešiasdešimtmečiai (14,7 proc.), nekvalifikuoti darbininkai (10,2 proc.).

Populiariausios mokymų sritys – apskaita ir finansai (16,1 proc.), užsienio kalbos (15,4 proc.) ir verslo kūrimas (14 proc.).

Paklausti, kas trukdo mokytis ir kelti kvalifikaciją, 38,9 proc. respondentų nurodė neturintys noro ir poreikio, 34,4 proc. – stingantys laiko.

„Tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją. Mokymosi ir kvalifikacijos kėlimu nesirūpina ir apie tai negalvoja didžioji dalis apklaustų darbingo amžiaus gyventojų – tiek dirbančių, tiek nedirbančių. Tai kelia susirūpinimą, kai visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus, o žmonės pasyvūs dėl tolesnės karjeros ir galvoja, kad tai jų neliečia“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė šių metų vasario 8 – kovo 23 dienomis. Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai.

Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose, interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).

Uostamiestyje moterų nedarbas aukštesnis nei vyrų. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedirbančių moterų skaičius siekia 9,2 proc., o vyrų – 8,8 proc., Vis dėlto įsidarbinusiųjų skaičius augo.

„Pernai nuolatiniam darbui įsidarbino beveik 13 tūkst. klaipėdiečių, o iki šios dienos Klaipėdoje registruota mažiau nei 10,5 tūkst. ieškančiųjų darbo“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Nemaža dalis moterų ir vyrų praeitais metais rinkosi reklamos ir rinkodaros specialisto profesiją, ši specialybė dominavo tiek vyrų, tiek moterų grupėse.

Bendra profesijų pasirinkimo tendencija, pasak M. Jankauskienės, išlieka ta pati daugelį metų. Rečiau, bet pasitaiko atvejų, kai moterys pasirenka sunkvežimio vairuotojo specialybę, o vyrai save išbando ir darželio pedagogo pozicijoje.

„Pavyzdžiui, personalo specialisto, buhalterio, administratoriaus, socialinio darbuotojo profesiją renkasi apie 90 proc. moterų, tačiau užregistruota ir bent po vieną vyrą, kurie taip pat rinkosi šias profesijas. Analogiškai yra ir su sunkiasvorių sunkvežimių, taksi ir furgonų vairuotojų, statybininkų, krovėjų profesijomis, šiuos darbus renkasi didžioji dalis vyrų, tačiau ir moterų pasitaiko“, – teigė atstovė.

M. Jankauskienės teigimu, klaipėdietės karjerą renkasi ir technologijų srityje.

„Mes suteikėme galimybę bedarbiams įgyti IT sektoriaus ir inžinerijos kvalifikacijų ir kompetencijų, šia programa praėjusiais metais pasinaudojo beveik 300 klaipėdiečių, iš jų didžioji dalis – moterų, kurios rinkosi grafinio, skaitmeninio ar tinklalapių dizaino mokymus. Nemažai jų pasirinko ir programavimą“, – sakė M. Jankauskienė.

UŽT 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 162 tūkst. bedarbių (2023 m. – 156,1 tūkst.), Kauno rajone – 6 167 (2023 m. – 5 835), iš jų ilgalaikių bedarbių 1 464. Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,4 proc. (0,1 proc. didesnis nei 2023 m.) nuo visų darbingo amžiaus gyventojų.

„Toks nedarbo rodiklis tikrai stebina, ypač kai Kauno rajone per metus atsidaro daugiau kaip 800 įmonių, o darbo užmokestis yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Mūsų krašte tikrai netrūksta mažesnės ar didesnės kvalifikacijos reikalaujančių darbų. Reikia ieškoti būdų, ką šioje situacijoje bendromis jėgomis dar galėtume padaryti“, – svarstydamas, kokios priežastys gali turėti įtakos ilgalaikio nedarbo problemai, kalbėjo V. Makūnas.

Anot Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (atvejo vadybininko) Edvino Urbono, dalis ilgalaikių bedarbių vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, slaugo artimus asmenis, dėl ribotų susisiekimo galimybių neturi sąlygų atvykti į darbo vietą arba dirba nelegaliai. Kitiems stinga motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, o dėl ilgalaikio nedarbo praranda ir socialinius įgūdžius.

Pasitarimo metu visi vieningai pritarė, kad labai svarbu įvertinti kiekvieno asmens atvejį, kokios priežastys lemia jo nedarbą. Jeigu kliūtis iš tikrųjų egzistuoja – reikia ją identifikuoti, suteikti paslaugų, kurios galėtų pašalinti problemą, ir tada grąžinti į darbo rinką. Jeigu žmogus tik piktnaudžiauja situacija, reikia imtis griežtesnių priemonių.

„Kiekvienas atvejis individualus, todėl visus juos reikėtų analizuoti ir įvertinti situaciją. Taip pat reikia tobulinti ir patį užimtumo problemos sprendimo modulį, žmogui užtikrinant saugias, poreikius patenkinančias pajamas ir sudarant sąlygas visos dienos užimtumui“, – teigė T. Bielozarevičius.

Tokiems nedarbo pinklėse įstrigusiems asmenims Kauno rajono savivaldybė jau kurį laiką tiesia pagalbos ranką ir padeda sprendžiant kliūtis. Su užimtumo iššūkiais susiduriantys asmenys mokomi finansinio raštingumo, krizių valdymo, jiems taikoma priklausomybių prevencija, teikiamos teisininko konsultacijos, pavežėjimo ir motyvavimo paslaugos, kita kompleksinė pagalba.

Pasitarimo metu vieningai nutarta, kad artimiausiu metu reikia padaryti gilesnę ilgalaikio nedarbo priežasčių nustatymo analizę ir parengti veiksmų planą.

Pranešime nurodoma, kad artimiausių trijų mėnesių Lietuvos darbo rinkos prognozės išlieka geresnės nei Europos vidurkis. Nors balandį barometras šalyje didėjo nežymiai (0,1 balo iki 103,0), situacija vertinama teigiamai.

„Europos ekonomika kovoja, kad išbristų iš sąstingio laikotarpio. Darbo rinkose nuotaikos pamažu gerėja“, – aiškino IAB prognozių vadovas Enzo Weberis.

Skelbiama, kad šį mėnesį didėjo abu Europos darbo rinkos barometro komponentai. Užimtumo didėjimui sąlygos išlieka palankios ir reikšmingai nesikeičia (+0,1 balo ir siekia 101,8). Nors Lietuvoje šis rodiklis balandį mažėjo 1,4 balo, viršijo vidurkį – 103,0.

Nedarbo komponentas Europoje dar labiau priartėjo prie neutralios ribos, didėjo 0,4 balo ir pasiekė 99,3. Lietuvoje situacija dar geresnė – šis barometro rodiklis balandį didėjo 1,6 balo ir dar labiau sustiprino pozicijas teigiamoje zonoje (103,0).

Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa.

Barometro skalė svyruoja nuo 90 iki 110. Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.

Po pateikimo už Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymų pataisas ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, 14 parlamentarų susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Teisės aktų pataisas Seimui teikė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Siūloma sugriežtinti užsieniečių atvykimo dirbti į Lietuvą sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios kviečia tuos asmenis dirbti Lietuvoje“, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, į Lietuvą atvykstančių gyventi užsieniečių skaičius auga, o tai pradeda kelti papildomus iššūkius, pirmiausiai, susijusius su nacionaliniu saugumu.

„Taip pat matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybę piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema. Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams, kurie kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.

„Įmonės privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis ar melagingų duomenų pateikimą ir privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

 Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

 

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Be to, siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

Anot A. Bilotaitės, kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dieną Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Taip pat siūloma pakoreguoti ir Užimtumo įstatymą, kuriame būtų numatytos pasekmės darbdaviams, kurie nesilaiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nustatyto įpareigojimo dėl atitinkamo darbo užmokesčio. Siūloma nustatyti, kad tai būtų laikoma užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

Jei Seimas galutinai pritars šiam pataisų paketui, dalis jo pataisų įsigalios nuo šių metų liepos 1-osios, o pilna apimtimi paketas įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.

Taip pat Seimas pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas. Už pasisakė 42 Seimo nariai, prieš – 3, 29 parlamentarai susilaikė.

Šiomis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.

Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.

Anot Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, darbuotojų atleidimų priežastys išlieka panašios – septynios įmonės pranešė apie bankrotus (pernai buvo trys). Darbo organizavimo pakeitimus įvardijo 10 įmonių: nusprendus imtis pokyčių, darbo neteks 418 darbuotojų.

„Statistika šiais metais nėra išskirtinė. Keli mėnesiai dar nerodo metinių tendencijų. Jei lygintume su dar ankstesniais metais, atleidimų būtų net mažiau. Įmonės persitvarko, vyksta optimizavimo procesai. Dar dirbdami įmonėse, darbuotojai dažnai jau turi potencialius kitus darbdavius“, – pranešime teigė ji.

Daugiausia atleidimų, kaip ir pernai, šiemet numato pramonės sektoriaus apdirbamosios gamybos įmonės. Trys siuvimo bendrovės šiemet paskelbė bankrotus ir pranešė, kad darbo neteks 189 darbuotojai, o pernai darbo neteko 55 siuvimo įmonių darbuotojai.

Rinkoje nebeliks seniai žinomų prekės ženklų – „Kauno Baltija“ ir „Rožė“ (atleidžia 51 darbuotoją). Taip pat veiklą nutraukia 23 dirbančiuosius turinti Telšių „Siulema“.

Informacijos ir ryšių srityje planuojami 3 grupės darbuotojų atleidimai – tiek pat kaip ir pernai pirmąjį ketvirtį. Pranešta apie 124 darbuotojų atleidimą: Vipps MobilePay AS Lietuvos filialas atsisako 74 darbuotojų paslaugų, UAB „Interactio“ – 28, Oracle East Central Europe Limited Filialas – 22.

Prekybos srityje šiemet paskelbti du atleidimai. KB „Lietuviškas pienelis“ dėl likvidavimo atleidžia 21 dirbantįjį. „Prekių gausa“, užsiimanti padėvėtų drabužių prekyba, paskelbė bankrotą ir atleis 74 darbuotojus. Statybos sektoriuje – du grupės darbuotojų atleidimai, ir darbo neteks 41 darbuotojas.

Užimtumo tarnybos teigimu, atleidžiamų darbuotojų sąraše daugiausiai – 100 –  siuvėjų. Kitos profesijos pagal darbdavio pagrindinės veiklos specifiką – šaltkalviai, apdailininkai, pardavėjai, laiškininkai, programuotojai, siuntų skirstytojai, pinigų plovimo prevencijos specialistai, statybininkai, buhalteriai, įmonės vadovai ir t. t.

Balandžio 1 dieną šalyje darbo ieškojo 166 tūkst. asmenų – 0,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo 35 iš 60 savivaldybių.

Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse (po 0,6 proc. punkto), mažėjo – Birštono savivaldybėje (0,9 proc. punkto).

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus. Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirbo 1,45 mln. asmenų – 1,5 tūkst. (0,1 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, viešojo valdymo, žemės ūkio sektoriuose. Mažėjo – apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių, nekilnojamo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos sektoriuje labiausiai dirbančiųjų sumažėjo drabužių siuvime.

Kovą tarnyboje įsiregistravo 19,8 tūkst. naujų klientų – 5,3 proc. mažiau nei vasarį ir 8,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą. 

Dirbti praėjusį mėnesį pradėjo 19,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – penktadaliu daugiau nei vasarį bei 2,1 proc. daugiau nei pernai kovą.

Kovą 4,2 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su vasariu, darbdavių skaičius išaugo 13,8 proc., darbo pasiūlymų – 12,7 proc.

Laisvų darbo vietų skaičius augo 44 savivaldybėse ir didesnėje dalyje sektorių. Labiausiai – 2,3 karto – darbo pasiūlymų skaičius didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje.

Užimtumo didinimo programą, kuriai šiemet skirta 218 tūkst. eurų, įgyvendins Kauno rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. 

Ką integruoti sunkiausia

Su sunkumais darbo rinkoje susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sudėtinga vietinėje darbo rinkoje rasti turimą kompetenciją atitinkantį darbą. Ypač sunku į darbo rinką integruoti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančius asmenis, nes jie ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją ar socialinius gebėjimus arba jų neturi. Dėl ilgalaikio nedarbo asmenys praranda motyvaciją dirbti, tampa socialiai atskirtais nuolatiniais socialinės paramos gavėjais.

„Užimtumo didinimo programa padeda spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. Šiais metais programoje galės dalyvaus 106 asmenys: įdarbinimo priemonėje – 36, o 70 gaus užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Kauno rajone 2019–2023 m. Užimtumo didinimo programoje dalyvavo 352 bedarbiai, kurie buvo laikinai įdarbinti seniūnijose.

Anot vedėjos, įdarbinimo priemonėje galės dalyvauti: grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų, piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, globėjai, tėvai, auginantys neįgalų vaikų, asmenys, priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, prekybos žmonėmis aukos, politiniai kaliniai ir tremtiniai, pabėgėlio statusą turintys asmenys, vyresni nei 40 metų amžiaus, darbo rinkai besirengiantys asmenys. Jie galės dirbti laikino pobūdžio darbus, kurie teikia naudą vietos bendruomenei.

Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas galės gauti darbo rinkai besirengiantys asmenys.

Nedarbas pakaunėje padidėjo

Užimtumo tarnybos 2024 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje registruoti 162 tūkst. bedarbių (2023 m. – 156,1 tūkst.), Kauno rajone – 6167 (2023 m. – 5835), iš jų ilgalaikių bedarbių 1464, vyresnių nei 50 metų bedarbių – 2338, jaunimo iki 29 metų – 1158.

Savivaldybės teritorijoje registruoto nedarbo rodiklis – 9,4 proc. (0,1 proc. didesnis nei 2023 m.) nuo visų darbingo amžiaus gyventojų. Rodiklis 0,3 proc. didesnis nei Lietuvos ir 0,2 proc. mažesnis nei Kauno apskrityje. Sparčiausiai augo (0,8 proc.) nedirbančio jaunimo (16–29 metų) rodikliai simboliškai pakilo vyresnių nei 50 metų ir ilgalaikių bedarbių asmenų skaičius.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Kauno rajone turi 174 gyventojai.

Darbo ieškojo tūkstančiai

2023 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi per 10 tūkst. Kauno rajono gyventojų, ieškančių darbo, iš jų – 9 020 bedarbio statusą turintys asmenys.

1,2 tūkst. asmenų buvo nukreipti į aktyvias darbo rinkos politikos programas: 491 gyventojas buvo nukreiptas į mokymus, 403 – įdarbinti, subsidijuojant darbo vietą įmonėse, kiti keitė kompetencijas, stažavosi, savanoriavo ir pan.

Neterminuotai pradėjo dirbti 6,5 tūkst. Kauno rajono klientų, 522 pradėjo dirbti terminuotai, 2,5 tūkst. rinkosi veiklą pagal verslo liudijimą. Pernai Kauno rajone buvo registruota 4,6 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų terminuotam įdarbinimui 152 laisvos darbo vietos. Daugiausia darbo vietų siūlė didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių remonto, statybos, apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdantys darbdaviai. Žemės ūkio srityje buvo ieškoma 85 darbuotojų. Daugiausia registruota asmenų, ieškančių nekvalifikuotų atsitiktinių darbų: pakuotojo, pardavimų vadybininko, pardavėjo, automobilio vairuotojo ir administratoriaus darbo.

Vienoje Šiaulių įmonėje gaminamos priemonės odontologams, ten produkcija pakuojama vietoje, tad įmonėje dirba per pusšimtis įvairių sričių specialistų. Šiandien bendrovei trūksta trijų darbuotojų – plastiko liejimo įrenginių operatoriaus, kokybės palaikymo specialisto ir chemiko technologo.  

„Daugiausiai susiduriame su sunkumais ieškant žmonių, kuriems reikalingos šiek tiek specifinės kompetencijos. Tai yra kokybės palaikymo vadybininkų, kurie dirba būtent su medicinos priemonėmis ir jų dokumentacija“, – teigė UAB „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace. 

Šiauliuose nelengva rasti ir kitų sričių kvalifikuotų darbuotojų.

„Sunkiai randame žmonių, kurie gali dirbti prie plastiko liejimo įrangos, todėl, kad patys gaminame dalį savo pirminių pakuočių: indelius, švirkštus ir panašiai“, – kalbėjo R. Žurauskaitė-Storace.

Įmonė, ieškodama darbuotojų, susiduria su dviguba problema, pavyzdžiui, medicinos kokybės specialistų ir chemikų technologų Šiauliuose beveik nėra, nes jiems nėra čia darbo, o štai su inžinieriais priešingai – jų stinga visur.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visam šiam reiškiniui yra terminas rinkoje – „galvų medžioklė“. Anksčiau šitą terminą naudodavome kalbėdami apie aukščiausių vadovų grandies perviliojimą, o dabar kalbame apie inžinerinės grandies darbuotojų perviliojimą“, – aiškino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose trūksta ne tik inžinierių, didelį darbuotojų trūkumą jaučia ir logistikos įmonės.

Net yra tokių atvejų, kai įmonės siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje.

 

„Darbuotojų poreikis yra tarp variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, metalo apdirbimo staklių operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.

Yra kelios darbuotojų sritys, kurių įmonės ieško nuolat.

„Staklių operatoriai, staklių inžinieriai, IT specialistai, programuotojai – tai visa paletė specialybių, kurias mes galėtumėme įdarbinti, jeigu tik turėtume šios specialybės darbuotojų“, – tikino V. Lembutis.

Kad prisiviliotų trūkstamų specialistų, įmonės naudoja įvairius metodus, esą vien gero atlyginimo jau nepakanka ir bendrovės turi teikti papildomas paslaugas ir net keisti darbo krūvį.

„Nelaimingų atsitikimų draudimas, sveikatos draudimas, laisvas darbo grafikas, nuotolinis darbas, net yra tokių įmonių, kurios siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje“, – teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Užimtumo tarnybai nerimą kelią nekvalifikuotų darbuotojų augimas, nes įmonėms jų nereikia.

„Du trečdaliai darbdavių nurodo, kad jiems reikia būtent kvalifikuotų darbuotojų ir tik kas penktas nurodo, kad reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai“, – kalbėjo R. Šukys.

Kad nedarbas sumažėtų, o įmonės įdarbintų kuo daugiau žmonių, Užimtumo tarnyba daug dėmesio skiria darbuotojų perkvalifikavimui. Pernai profesiją pakeitė daugiau nei 2000 asmenų, o tai dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Beveik 400 bedarbių įgijo aukštą kvalifikaciją ir tapo programuotojais, duomenų analitikais ar skaitmeninio dizaino kūrėjais.