„Griežtindami teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų, turime apsaugoti valstybę nuo asmenų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė pasirašė įsakymų pakeitimus, kurie keičia dokumentų išdavimo tvarką užsieniečiams pageidaujantiems būti ar gyventi Lietuvoje, antradienį pranešė VRM.

Pakeitimais nustatomi papildomi reikalavimai pateikti papildomus dokumentus ar informaciją tam tikrų kategorijų užsieniečiams, kurie kreipiasi dėl vizos, leidimo gyventi Lietuvoje ar  Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelės išdavimo.

Griežtindami teisinį reguliavimą dėl imigracijos ir pilietybės nagrinėjimo procedūrų, turime apsaugoti valstybę nuo asmenų, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak VRM, prašomos informacijos nepateikimas ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas padės Migracijos departamentui efektyviau įvertinti neteisėtos migracijos riziką ir priimti sprendimus dėl dokumentų išdavimo ar jų panaikinimo.

Be to, planuojamos ir kitos priemonės, kuriomis, bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, bus stiprinama užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolė.

Ministrė A. Bilotaitė pavedė Migracijos departamentui atlikti pagal verslo perkėlimo schemą iš Baltarusijos atvykusių užsieniečių, ypatingai Rusijos piliečių, įskaitant ir turinčius dvigubą pilietybę, buvimo Lietuvoje patikrinimą.

Taip pat Migracijos departamentas įpareigotas ypatingą dėmesį skirti Lietuvos pilietybės netekimo procedūroms tais atvejais, kai Lietuvos pilietis įgis Baltarusijos ar Rusijos pilietybę.

Vidaus reikalų ministerija taip pat planuoja teikti pataisas, kurios numatytų galimybę riboti teisę gyventi Lietuvoje suteikiančių dokumentų užsieniečiams išdavimą ar keitimą, panaikinti jau išduotus dokumentus, leistų riboti tam tikrų paslaugų tokiems užsieniečiams teikimą ar sandorių sudarymą, taip pat šių užsieniečių Lietuvos pilietybės įgijimo klausimų svarstymą.

„Uždrausime užsieniečių iš viso pasaulio (naujus) atvykimus, pradedant nuo lapkričio 30 dienos“, – žurnalistams sakė F. Kishida.

Šis sprendimas atšaukia prieš kelias savaites įvestą sušvelninimą, leidusį į Japoniją atvykti kai kuriems asmenims, keliaujantiems verslo reikalais, ir studentams.

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios Japonijos sienos buvo beveik visiškai uždarytos į šalį naujai norintiems atvykti užsieniečiams. Vienu metu į Japoniją negalėjo sugrįžti netgi leidimą gyventi šalyje turintys užsieniečiai.

Lapkričio pradžioje vyriausybė paskelbė leisianti kai kuriuos trumpalaikius verslo vizitus, taip pat atvykti studentams ir kitiems vizas turintiems asmenims, bet turistinių kelionių draudimas liko galioti.

Kaip praneša vietos žiniasklaida, apie 370 tūkst. vizas turinčių žmonių, norinčių atvykti į Japoniją, bus įleidžiami palaipsniui.

Tokijas jau penktadienį pranešė, kad žmonės iš šešių pietinių Afrikos šalių, turintys leidimą atvykti į Japoniją, atvykę privalės 10 dienų karantinuotis vyriausybės nurodytose įstaigose. Nuo savaitgalio šios priemonės taikomos iš viso devynioms šalims: Pietų Afrikai, Namibijai, Lesotui, Esvatiniui, Zimbabvei, Botsvanai, Zambijai, Malaviui ir Mozambikui.

F. Kishida pirmadienį sakė, kad tolesnės karantino priemonės bus taikomos atvykėliams iš dar 14 šalių ir regionų, kur buvo aptikta užsikrėtimo omikron varianto virusu atvejų, bet išsamesnių detalių nepateikė.

Premjeras nurodė, kad Japonija yra „stipresnėje pozicijoje prieš omikron variantą negu kitos šalys“, atkreipęs dėmesį į savanorišką kaukių dėvėjimą ir užsikrėtimo riziką galinčios kelti veiklos vengimą.

Japonijoje nuo pandemijos pradžios mirė tik kiek daugiau negu 18,3 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių ir nebuvo skelbiama visuotinio uždarymo. Po lėto starto skiepijimo programa šalyje įsibėgėjo, ir dabar jau visiškai vakcinuoti 76,5 proc. Japonijos gyventojų.

Japonijoje iki šiol neaptikta nė vieno užsikrėtimo omikron varianto patogenu, bet Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas tiria, kokios atmainos koronavirusu užsikrėtęs vienas neseniai iš Namibijos atvykęs asmuo, kuriam buvo patvirtinta COVID-19.

Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .

Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“

Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.

Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.

Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.

Taip pat be kliūčių leista užsieniečiams atvykti į artimųjų laidotuves.

Vidaus reikalų ministerijos parengtuose pakeitimuose nurodoma, kad atsižvelgiant į „praktikoje pasitaikančias situacijas“ taip būtų atsisakoma kliūčių atvykti su užsieniečiais susituokusių ar partnerystėje gyvenančių asmenų vaikams ar įvaikiams.

Pažymima, kad „praktikoje daugėja atvejų“ ir kai užsieniečiai negali laisvai atvykti į Lietuvoje vykstančias artimųjų laidotuves.

Iki šiol minėtiems trečiųjų šalių užsieniečiams leidžiama atvykti tik su atskiru Vyriausybės sutikimu.

Pažymima, kad išimtys dėl šių atvykstančių asmenų izoliacijos, reikalavimai dėl testavimo būtų sureguliuotinos operacijų vadovo sprendimais.

Pasak ministro, prašymai buvo atidėti, kad būtų galima įvertinti jų aplinkybes ir būtinumą.

„Epidemiologinė situacija blogėja, ir Lietuva griežtina apsaugos nuo užkrato reikalavimus. Per praėjusį COVID-19 komiteto posėdį buvo sutarta, kad atvykti į mūsų šalį būtų leidžiama tik išimtinais atvejais“, – pranešime teigė ministras.

„Vyriausybės pasitarimui teikti Egipto ir Sirijos piliečių prašymai bus įdėmiai įvertinti, ir tada bus sprendžiama, ar juos tenkinti“, – pridūrė jis.

Epidemiologinė situacija blogėja, ir Lietuva griežtina apsaugos nuo užkrato reikalavimus.

R. Tamašunienę pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vyriausybės pasitarime trečiadienį paprieštaravo siūlymui leisti vyrui atvyktį į Lietuvą, taip pat – perkelti sirų šeimą iš Jordanijos pagal Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungai.

Tačiau Ministrų kabinetas nusprendė leisti atvykti užsieniečiams dirbti šalies įmonėse, o kelioms krepšinio komandoms iš Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano – rengti stovyklas Druskininkuose ir Prienuose.

E. Jankevičius savo opoziciją Vyriausybėje grindė tuo, kad atvykti užsieniečiams galima „tik labai išimtiniais atvejais“.

Besilaukianti 31-erių Austėja Simanavičiūtė BNS teigė buvusi šokiruota tokio Ministrų kabineto sprendimo.