O jeigu paklaustume apie Kauną tų, kurie jau kurį laiką čia gyvena: kaip jiems atrodo šis miestas? Kauno technologijos universiteto (KTU) tarptautinių studentų, atvykusių iš įvairių pasaulio kampelių, įspūdžiai – įvairūs.

Sužavėjo alėja

„Negalėjau atsistebėti, kiek Kaune daug šviesoforų. Dar labiau stebina tai, kad vairuotojai ir pėstieji jų paiso!“ – sako Ifeoluwa Omolola Adesina iš Nigerijos, KTU studijuojanti naujųjų medijų kalbą.

„Mano mėgstamiausia vieta Kaune – Laisvės alėja miesto centre. Ten tiek daug parduotuvių ir restoranų!“ – pridūrė Ifeoluwa (toliau tekste – Ife).

„Kaune man gražiausia senos, istorinės ir modernios architektūros sintezė“, – apibendrina Kauno centre patirtus įspūdžius Viešojo valdymo bakalauro studentė, azerbaidžanietė Narmin Mammadova.

„Jei mėgstate gamtą, įsimylėsite Kauną nuo pat pirmosios sekundės – visur žaliuoja medžiai“, – sako informatikos bakalaurą studijuojantis Mahammadas Ismayilovas iš Azerbaidžano. Vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų Lietuvoje – kaip čia gyvenantiems žmonėms patinka sveika gyvensena ir kaip jie myli gamtą.

Netgi Ife, kuri prisipažįsta nesanti didelė pasivaikščiojimų mėgėja, laisvalaikiu mėgaujasi Kauno gamtos ir parkų aplinka.

Nuo Santakos slėnio iki Pažaislio vienuolyno – Kaunas turi ką pasiūlyti kiekvienam, mėgstančiam keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Miestas didžiuojasi didžiausia Europoje beveik 800 ąžuolų giria urbanistinėje teritorijoje, kuri yra visiškai šalia KTU miestelio.

Galimybe laisvai vaikščioti ir jaustis saugiai mėgaujantis gamtos žaluma Kaune gali džiaugtis daugelis, na, o ar kada susimastėme, kaip yra svetur?

„Mano šalyje moteris negali išeiti viena po 5 val. vakaro. Vakare galime vaikštinėti tik su draugų kompanija ar giminaičiais. Kaune man patinka būti nepriklausoma, būti laisva, jausti ramybę – galiu išeiti iš namų ir žinoti, kad esu saugi“, – sako architektūros magistrantė Alejandra Gutierrez Luna iš Nikaragvos.

Transporto sistema

„Per 10 minučių Kaune pėsčiomis galima atsidurti nuostabiame parke. Nuotykių ištroškę miestiečiai gali sėsti į autobusą ir po 20 minučių atsidurti laukinėje gamtoje. Kai skambinate draugams, galite pasakyti: susitinkame X vietoje po 30 minučių, nes Kaune atsidurti bet kuriame taške galima per daugiausiai 30 minučių“, – sako informatikos studentė Eylul Guleryuz iš Turkijos.

Studentė dalijasi, kad Kaunas labai kompaktiškas miestas, o pasiilgus aktyvaus didmiesčio gyvenimo, galima nukeliauti į sostinę Vilnių. Kelionė traukiniu trunka tik 1,5 valandos.

Po dvejų metų Kaune nigerietė Ife vis dar žavisi Kauno transporto sistemos efektyvumu. Ji nuo pat pradžių pastebėjo šviesoforų gausą ir  kaip saugaus eismo kultūros laikosi tiek pėstieji, tiek vairuotojai.

Visos Kauno miesto dalys yra lengvai pasiekiamos. Popierinius miesto autobusų ir troleibusų bilietus iš vairuotojo galima nusipirkti už 1 eurą. Tačiau kelionėms po miestą pigiau ir patogiau įsigyti elektroninę „Kauno kortelę“, kurią galima įsigyti kioskuose mieste arba atsisiųsti programėlę „Žiogas“.

Pratinasi prie maisto

Kadangi lietuviška virtuvė yra gausi įvairių mėsos ir bulvių derinių, pripratusiems prie kitokio maisto gali būti gana sudėtinga.

Kaune man gražiausia senos, istorinės ir modernios architektūros sintezė.

„Kad būčiau žinojusi, kaip sunku bus gauti maisto, prie kurio esu įpratusi! Afrikoje mano mityba yra visiškai kitokia, aš mėgstu labai aštrų maistą“, – sako lingvistikos studentė iš Nigerijos Ife.

Alejandra, kilusi iš Nikaragvos ir nemažą gyvenimo dalį praleidusi Zambijoje, sutinka, kad maistas Lietuvoje labai skiriasi nuo maisto Nikaragvoje ar Zambijoje.

„Nikaragvoje turime daug kukurūzų ir žuvies, valgome daug šaknų. Šalia morkų ir bulvių valgome ir manijokų – jas reikia daug virti, kad  taptų minkštos ir skaidulingos“, – pasakoja Alejandra.

Tačiau aviacijos inžinerijos magistrantūrą studijuojančiam ispanui Carlosui Sosa Henríquezui tradicinėje Lietuvos virtuvėje yra tam tikrų patiekalų, kuriuos jis mėgsta: „Nesu cepelinų mėgėjas, bet mėgstu šaltibarščius ir bulvinius blynus. Šie du yra mano mėgstamiausi.“

Pasirodė šaltesni

Vienas dalykas, dėl kurio Ife nėra tikra, – ar ji kada nors susiras vietinių draugų: „Iš to, ką pastebėjau, gali būti šiek tiek sunku susidraugauti su vietiniais.“

Iš pradžių azerbaidžanietis Mahammadas taip pat manė, kad lietuviai yra gana šaltoki ir nutolę – viena iš kliūčių, jo manymu, galėjo būti kalba. Tačiau šiuo metu jis jau džiaugiasi vietinių draugų kompanija.

„Jei atvirai, nepaisant kitokios religijos, aš nematau didelio skirtumo tarp savo kultūros ir Lietuvos. Kaip ir mano šalyje, čia žmonės malonūs, draugiški, šnekūs“, – sako  informatikos studentas.

„Reikia laiko, kol vietiniai atsivers ir tave įsileis. Tačiau, kai jie tai padarys, – jūs tapsite it šeima. Tai toks drastiškas pokytis! Savo kurse turiu labai gerą draugę – pradžioje ji su manimi beveik nekalbėdavo, o dabar apsikabina, šnekučiuojasi ir kviečiasi į savo gimtąjį miestą susitikti su jos tėvais“, – pasakoja Alejandra iš Nikaragvos.

Nerimas dėl praktikos

Praėjusią savaitę aukštosios mokyklos pradėjo naujus mokslo metus, bet susirinko dar ne visi studentai. Dėl privalomos saviizoliacijos, atskirų valstybių vėl užvertų sienų ir dėl kai kurių kitų priežasčių studijų procesas įsisiūbuos po savaitės kitos.

Kauno aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad buvo studentų iš užsienio, nusprendusių nebetęsti studijų Lietuvoje. Tiesa, tai labiau lėmė kitos priežastys nei koronaviruso grėsmė.

"Kauno dienos" kalbintų Nicko Delono iš Izraelio, baltarusio Michailo Dulko ir Azado Ismayilovo iš Azerbaidžano studijų sritys, specifika ir patirtys per karantiną – skirtingos, tačiau jie teigė, kad nebuvo nė minties mesti mokslus mūsų šalyje.

Būsimas aviacijos inžinierius Azadas keturiems mėnesiams grįžo namo į Azerbaidžaną, bet liepos pabaigoje jau vėl buvo mūsų mieste. Baltarusis Michailas Kaune praleido ir karantiną, ir likusią vasarą – dirbo universitete. Mediciną studijuojantis Nickas karantiną ir atostogas leido taip pat ne tėvynėje.

Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti.

"Negalėjau vykti namo. Šiek tiek buvau Kaune, o vėliau išvykau į Vokietiją pas giminaičius, nes juos buvo lengviau pasiekti nei namus. Grįžau prieš tris savaites", – pasakojo būsimas medikas iš Izraelio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentas.

Paskaitos jo grupei kol kas vyko tik nuotoliniu būdu. Jokių praktinių užsiėmimų. Jis nerimauja, ar gaus pakankamai praktikos, kurios galimybės gali būti apribotos dėl koronaviruso grėsmės.

"Bet nemąstau, kad reikėtų pristabdyti studijas", – tvirtino N.Delonas. Metų pertrauka, jo vertinimu, bet kuriam studentui, siekiančiam kokybiško išsilavinimo, prilygsta košmarui. Jau geriau dalinės nuotolinės, bet nepertrauktos studijos.

Jis norėtų, kad studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti, tirti koronavirusą. Taip labiau pramoktų profesinės lietuvių kalbos, įgytų daugiau žinių ir kartu būtų naudingas šiuo ypatingu metu. "Mes pasirinkome būti gydytojais, ir universitetas bei Vyriausybė į tai turėtų atsižvelgti", – sakė N.Delonas ir pridūrė, kad turėdamas per mažai bendravimo su lietuviais pacientais praktikos, negalėtų net galvoti apie tolimesnę mediko karjerą mūsų šalyje būtent dėl kalbos barjero.

Praktikos: N.Delonas norėtų, kad medicinos studentai būtų labiau pasitelkti siekiant suvaldyti koronavirusą. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Keturi mėnesiai namie

Būsimas aviacijos inžinierius A.Ismayilovas, pasirinkęs studijas Kauno technologijos universitete (KTU), kaip ir N.Delonas, buvo sunerimęs dėl galimybės praktikuotis tiek, kiek reikia, bet panašu, kad šiais mokslo metais bėdų dėl to nebus. Laboratorijose ir praktikos vietose darbuosis mažesnėmis grupelėmis laikydamiesi saugumo reikalavimų.

Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas.

Per karantiną paskaitos vyko tik nuotoliniu būdu, tad jas galėjo lankyti ir būdamas namuose Azerbaidžane.

Vaikinas – jau vėl Kaune. Čia grįžo dar gerokai iki prasidedant naujiems mokslo metams – liepos pabaigoje. Dvi savaites izoliavosi, o paskui pradėjo tvarkytis reikalus, pavyzdžiui, ieškojo buto.

"Lietuva vasarą pagal koronaviruso sergamumo statistiką buvo viena saugiausių vietų pasaulyje, grįžau nedvejodamas", – kalbėjo KTU trečiakursis, saugiai besijaučiantis ir dabar, nors COVID-19 kreivė šalyje kyla. Jis sakė, kad studijuoti į užsienį būtų vykęs ir tada, jeigu šiemet būtų buvęs pirmakursis.

Studijos nenukentės

M.Dulko, besigilinantis į pasaulio politiką ir ekonomiką, iki šiol Kaune mokėsi dvejus metus. Iš pradžių vienus metus studijavo Vilniuje, tačiau vėliau mokslus pratęsė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune.

Kodėl Lietuva, kodėl Kaunas? Be studijų kokybės, jam aktuali ir jų kaina bei kultūrinė-socialinė aplinka. Kaip priimtiniausią variantą jis pasirinko mūsų šalį. Ir šio sprendimo nesigaili.

Karantinas jam sukėlė ne vien tik bėdų ir nepageidaujamų apribojimų. "Viena vertus, tai buvo gana įdomu", – komentavo baltarusis.

Šią vasarą namuose Baltarusijoje jis praleido vos savaitę, bet daug ilgiau juose viešėjo per žiemos atostogas, kurios VDU trunka visą sausį. "Grįžom į studijas, pora savaičių – ir pokšt karantinas. Bet po trumpo štilio atnaujinus studijų procesą, tai yra prasidėjus nuotoliniam mokymui, buvome maloniai nustebinti universiteto IT sistemos. Paprasta ir patogu naudotis, viskas gerai sudėliota", – gyrė pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad jo studijų programa yra patogi nuotolinio mokymosi galimybių aspektu, nes nebūtinas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, nereikalinga užsukti į laboratorijas.

Namai: M.Dulko karantiną leido Kaune. Michailo Dulko asmeninio archyvo nuotr.

Karantiną leido Kaune

Kaune baltarusis praleido visą karantiną. Čia jautėsi saugesnis, be to, kam blaškytis? "Virusas visur tas pats. Čia turiu, kur gyventi. Čia visas mano gyvenimas. Turiu viską, ko man reikia, – kartojo M.Dulko, drausmingai paisantis koronaviruso suvaldymo rekomendacijų. – Kuo galiu šiuo metu padėti? Pats neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų."

Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti.

Visuomenė, institucijos ir medikai dabar yra daug labiau pasiruošę koronavirusui. Vis dėlto jeigu šiemet būtų pirmakursis, dėl koronaviruso keliamo neapibrėžtumo M.Dulko tikriausiai nedrįstų vykti studijuoti į užsienį. "Manau, likčiau Baltarusijoje", – sakė studentas.

Asmeninį baltarusių gyvenimą ir apsisprendimą dar labiau jaukia staiga įkaitusi politinė situacija. "Man pakankamai pasisekė. Baltarusijoje lankiausi liepos pabaigoje, dar iki prezidento rinkimų pradžios. Tuomet jau buvo mitingų. Keliuose ir pats dalyvavau. Bet dar nevyko toks teroras kaip dabar", – kalbėjo vaikinas, neslėpęs, kad neretai nejaukiai jaučiasi dėl to, kad sėdi ramiame Kaune, kai šalia esančioje jo tėvynėje vyksta tokie dalykai.

"Tėvams dabar viskas gerai, jie Minske. Sesei, kuri yra jaunesnė, irgi. Pagal galimybes jie dalyvauja manifestacijoje. Situacija slegianti, bet kartu ir daug žadanti. Tokio tautos dvasios pakilimo apskritai niekada nėra buvę", – atkreipė dėmesį M.Dulko.

Dviem šimtais daugiau

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas Alvidas Šarlauskas skaičiavo, kad šiais mokslo metais universitete vien nuolatinių užsienio studentų bus dviem šimtais daugiau nei prieš karantiną.

Neskaitant atvykusiųjų pagal mainų programas, pernai rudenį mokslus LSMU krimto 1 148 jaunuoliai, atvykę iš kitų šalių. Jų buvo net 65 pilietybių. Šiais mokslo metais, kai neapibrėžtumo ir nežinios, ko tikėtis, kaip vyks studijų procesas, kaip niekada daug, užsienio studentų sulaukta net 12 proc. daugiau, tai yra 1 315. Ir jie – net 76 pilietybių.

Daugiausia – iš Izraelio (384), Švedijos (301) ir Vokietijos (124). Pernai pagal skaičių treti buvo Indijos piliečiai. Šiemet padaugėjo vokiečių, o dar labiau – švedų.

"Sumažėjo studentų pirmakursių iš Libano. Jaučiame toje šalyje besitęsiančios politinės suirutės ir neseniai įvykusio sprogimo padarinius – dalis pretendentų į studijas keitė savo planus", – teigė A.Šarlauskas.

Vien pirmakursių iš užsienio šiemet – 324. Dar su 22 vyksta sutarčių pasirašymo procesas.

"Nuo 2020 m. pradžios iš viso nutrauktos 31 studento studijų sutartys, tai sudaro 3 proc. nuo bendro studijuojančiųjų skaičiaus. Pačių studentų iniciatyva (jų prašymu dėl asmeninių priežasčių ar tiesiog negrįžus po akademinių atostogų) išbraukta dvylika studentų. Keletas jų tiesiog keitė studijų programą. Likusieji devyniolika užsienio studentų išbraukti jau universiteto iniciatyva, priežastys susijusios su nepažangumu, akademinio nesąžiningumo atvejais ar kitų įsipareigojimų nevykdymu", – dėstė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad didesnioji studentų dalis mokosi medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos studijų programose, išsiskiria aukšta motyvacija sėkmingai baigti studijas, nes jas vertina kaip investiciją į savo ateitį.

Nenutraukė: A.Ismayilovas jau grįžo į Kauną tęsti studijų. Azado Ismayilovo asmeninio archyvo nuotr.

Tokios pat sąlygos

LSMU turimais duomenimis, kovą paskelbus karantiną ir studijas perkėlus į nuotolinę erdvę, apie trys ketvirtadaliai studentų išvyko į savo šalis ir dalyvavo nuotolinėse studijose.

Šiais mokslo metais nuotoliniu būdu planuojama vesti bendras paskaitas, dalį seminarų. Universitetas praneša, kad su praktiniais darbais ir įgūdžiais susijusi studijų dalis vyks įprastai, tačiau atsižvelgiant į COVID-19 rizikos prevenciją.

"Daugumos universiteto studijų programų specifika neleidžia studijuoti vien nuotoliniu būdu, nes tai neužtikrintų visų kompetencijų įgijimo. Tai supranta ir dabartiniai studentai, kurie labai stengiasi grįžti į studijas", – teigė A.Šarlauskas ir pridūrė, kad LSMU užsieniečiams netaiko kokių nors išskirtinių sąlygų dėl nuotolinio mokymo, studijų procesas yra toks pat tiek užsieniečiams, tiek vietiniams studentams.

"Vienintelė taikoma išimtis yra privaloma saviizoliacija atvykus į šalį ir tiems, kurie dar laukia vizų įvažiuoti ar tiesiog, kol bus atnaujintas susisiekimas iš jų šalies. Jiems nuotolinis mokymas organizuojamas iki tol, kol jie galės įsitraukti į įprastas studijas, ir tiek, kiek tai nekenkia praktinių įgūdžių formavimui", – kalbėjo universiteto atstovas.

LSMU vyresniųjų kursų studentus į Kauną prieš naujus mokslo metus atvykti kvietė, kiek įmanoma, anksčiau, kad liktų laiko išspręsti atvykimo problemas, jeigu tokių kiltų. "Praktiškai studentai negalėjo atvykti tik iš tokių šalių, iš kurių buvo ar yra sustabdytas bet koks susisiekimas (pvz., Indijos, Australijos), arba kurios sustabdė vizų išdavimo paslaugų teikimą", – sakė A.Šarlauskas.

Kai kurie apsigalvojo

VDU Tarptautinių ryšių departamento direktorė Ilona Kazlauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad šiemet į nuolatines studijas priimta daugiau užsienio studentų. Iš viso universitete nuolatinėse studijose užsieniečių šį rudenį – 798 (30 doktorantų), kai pernai užsieniečių buvo 701.

Vien pirmakursių į bakalauro ir magistro studijas VDU šiais mokslo metais priimti 296. Daugiausia – iš Kinijos (40), Azerbaidžano (31), Ukrainos (27), Nigerijos ir Indijos (po 21).

"Pernai tarp populiariausių šalių buvo Kazachstanas. Šiemet dėl pandemijos kazachų priimta mažiau. Dalis studentų iš ne ES šalių pradėjo studijuoti nuotoliniu būdu, nes kol kas nėra galimybės atvykti arba vėluoja atvykti dėl labai sulėtėjusio, riboto vizų išdavimo proceso kai kuriose šalyse", – sakė I.Kazlauskaitė.

Sumažėjo mainų studentų, kurie atvyksta pusmečiui ar metams, jų sulaukta du kartus mažiau. 159 vietoje pernykščių 307. Jų mažiau atvyko ir iš ES, ir iš ne ES šalių.

Dėl pandemijos nesulaukta svečių iš Japonijos, Pietų Korėjos, kurių anksčiau atvykdavo apie šimtą. "Iš tų kraštų atvyko tik pora studentų visoms studijoms", – kalbėjo I.Kazlauskaitė. Anot jos, dauguma mainų programos studentų savo atvykimą persikėlė į pavasario semestrą.

Kai kurie užsienio studentai dėl koronaviruso grėsmės apsigalvojo ir nusprendė nepradėti nuolatinių studijų VDU. Tarp jų ir tie, kurie jau buvo užsitikrinę stipendijas. Vienų neišleido tėvai, kiti savo iniciatyva taip nusprendė.

Plečiasi į Afriką

Kauno technologijos universitete užsienio studentų skaičius išliko pastovus. "Tiek pernai, tiek šiemet universitete studijuoja beveik 1 tūkst. tarptautinių pakopinių studijų ir mainų programos studentų. Užsienio studentai studijų nenutraukė ir tęsia jas įprastai, kaip ir kiti KTU studentai", – sakė universiteto atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas. Jis pridūrė, kad tarptautinių studentų geografija šiemet plečiasi į Šiaurės Afrikos bei Azijos šalis.

Anot jo, dalis tarptautinių pakopinių studijų studentų karantino pradžioje išvyko į savo kilmės šalis ir studijas tęsė nuotoliniu būdu, bet dabar jau vėl yra Kaune ir tęsia studijas, kurios bus organizuojamos mišriu būdu. Dalis paskaitų vyks per atstumą.

Saviizoliacijoje esantiems ar dėl apribojimų vėluojantiems atvykti užsienio studentams sudaromos sąlygos studijuoti nuotoliniu būdu. Naujai priimtų ar vyresnių kursų KTU studentų izoliacijai, jeigu to prireiks, paruošti poilsio namai Palangoje.

Pasak jos, operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pirmadienį patvirtintuose reikalavimuose numatyta, kad dviejų savaičių izoliacija galės vykti gyvenamosios, poilsio ar kitos paskirties pastatuose, pavyzdžiui, socialiniuose būstuose, bendrabučiuose, poilsio, jaunimo nakvynės namuose, kaimo turizmo sodybose.

„Izoliavimui skirtos gyvenamosios patalpos užtikrinamos tokia prioriteto tvarka: atskiras butas, kiekvienam asmeniui atskira gyvenamoji patalpa su atskiru sanitariniu mazgu, kiekvienam asmeniui atskira gyvenamoji patalpa su bendru sanitariniu mazgu, bendri gyvenamieji kambariai su bendrais sanitariniai mazgais“, – teigia ŠMSM.

Nesant galimybei užtikrinti kiekvienam asmeniui atskirą gyvenamąją patalpą su atskiru sanitariniu mazgu, asmenys turi būti grupuojami bendruose gyvenamuosiuose kambariuose pagal izoliavimo pradžios laiką.

Jei studentai apgyvendinami patalpose su bendrais sanitariniais mazgais ir kitomis bendromis patalpomis, būtina užtikrinti, kad nesikirstų izoliuotų ir neizoliuotų asmenų srautai, taip pat būtinas dažnesnis valymas ir dezinfekcija.

Izoliavimui skirtos patalpos turi būti aprūpintos būtiniausiais baldais, inventoriumi, indais, valymo ir dezinfekcijos priemonėmis, buitinių atliekų surinkimo konteineriais, patalynės bei suterštų drabužių surinkimo talpomis, jei nėra galimybės juos skalbti.

Studentai izoliavimo patalpose turi būti apgyvendinami po vieną, jei tokios galimybės nėra, būtina užtikrinti, kad viename kambaryje gyventų ne daugiau kaip trys asmenys. Vienos šeimos nariai pagal galimybes izoliuojami vienoje patalpoje.

Izuoliuotiems asmenims turi būti tiekiamas maistas, vaistai, higienos ir kitos būtinos priemonės.

Kaip ir kiti asmenys, studentai, atvykę iš valstybių, kur dviejų savaičių sergamumo rodiklis viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, turi pateikti neigiamą koronaviruso testą, atliktą ne daugiau kaip prieš tris paras. Kitu atveju aukštosios mokyklos turi pasirūpinti, kad studentai per parą nuo atvykimo į Lietuvą kreiptųsi dėl koronaviruso tyrimų šalyje.

Studentų izoliavimo patalpas, transportavimą į izoliavimo patalpas ir į tyrimo dėl COVID-19 ligos paėmimo vietą, taip pat tyrimą privalo užtikrinti ir apmokėti arba studentus priimančios mokslo ir studijų institucijos, arba patys studentai.

Vyriausybė praėjusią savaitę numatė išimtį studentams, jog jiems nebūtų taikomi įprastiniai Lietuvos draudimai, įvesti dėl siekio suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad artėjant mokslo metų pradžiai gaunama „daug paklausimų dėl studentų atvykimo“, o išimtys dėl laisvesnio judėjimo šiai grupei numatomos ir Europos Sąjungos rekomendacijose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad lengviau duris būtina atverti ir investuotojams, nes jie  „paprastai nepriima sprendimų dėl investavimo prieš tai neapsilankius ir neįvertinus esamų aplinkybių“.

Išimtis taip pat siūloma numatyti sporto medicinos personalo darbuotojams, partnerystę su Lietuvos piliečiais užsienyje įregistravusiems užsieniečiams.

„Siekiant šiuolaikiškumo: istorinis modernizmo miestovaizdis ir jo vertė“ – taip pavadinta mokykla, kuri yra Jungtinio programavimo iniciatyvos „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“ programos „Paveldo praktika“ dalis.

Kviestiniai mokyklos dėstytojai – Bartleto architektūros mokyklos (UCL) Londone atstovai Edward Denison ir Hannah Corlett. Jiems ir studentams talkina „Office de Architectura“ arhcitektai Andrius Ropolas, Jautra Bernotaitė ir Paulius Vaitiekūnas, suprojektavę Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje. Stovyklos kuratoriai – „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ atstovai Žilvinas Rinkšelis ir Vaidas Petrulis.

Į keturias grupes pasiskirstę studentai šiuo metu tyrinėja buvusio prekybos centro „Merkurijus“, V. Putvinskio gatvės link Žaliakalnio, Miško gatvės ir K. Donelaičio gatvės priešais Kauno paveikslo galerija kvartalus. Skirtingos jų problematikos bei įvairios galimybės tapti patraukliems tiek gyventojams, tiek miesto svečiams – šie dalykai atsispindės baigiamajame stovyklos rezultatų pristatyme visuomenei. Sužinoti, kaip istorinio Kauno ateitį mato būsimieji architektūros ir paveldosaugos specialistai, atstovaujantys skirtingoms Europos mokykloms, bus galima penktadienį, birželio 29 d., 16 val. Pristatymo renginys vyks „Pienocentro“ bendrovės pastate.

Šiame istoriniame pastate vyksta ir praktiniai užsiėmimai bei miestiečiams atviros mokyklos paskaitos. Antradienį, birželio 28 d., 18 val. Edward Denison kalbės tema „Modernizmo miestai ir istoriniai miestovaizdžiai“. Taip pat antradienį 19 val. vyks Hannah Corlett paskaita „Istorinė aplinka ir kūrybiškumas“. Ketvirtadienį, birželio 28 d., Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas diena kviečia pradėti paskaita provokuojančiu pavadinimu – „Kodėl paveldas yra blogai?“. Šios paskaitos pradžia – 9.30 val.

Ši mokykla – tai platesnio renginių ciklo, skirto Europos paveldo metams, dalis. 2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant šį palikimą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei.

Rugsėjį Kaune vyks tarptautinė paveldosaugos konferencija, skirta aktualizuoti modernizmo palikimą, likimus ir reikšmę šiandieniniame gyvenime, taip pat – Modernizmo miestų forumas, kurio dalyviai kalbės apie galimybes ir poreikį kurti bendrą modernizmo miestų tinklą, orientuojantis į modernizmą kaip į patrauklų turizmo išteklių. Šį forumą „Kaunas 2022“ ir Kauno miesto savivaldybė rengia kartu su Kultūros paveldo departamentu prie LR Kultūros ministerijos.

Taip skatinama užsienio piliečius aktyviau domėtis lietuvių kalba ir jos studijomis, prisidedama prie lituanistikos studijų programų plėtros, pranešė ŠMM.

Stipendijas 2017–2018 metais gaus Frankfurto prie Maino Gėtės universiteto studentas Filipas Manuelis Buchas, Latvijos universiteto magistrantūros studijų studentė Ieva Bukša, Varšuvos universiteto doktorantė Zofija Mitan-Gavryševska, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto bakalauro studijų studentė Marija Ponomariova, Prahos Karolio universiteto doktorantė Nada Vaverova ir Šarka Zdražilova, studijuojanti Masaryko universiteto magistrantūroje.

Stipendijos dydis – 304 eurai per mėnesį.

Šios Lietuvos skiriamos stipendijos ne tik skatina užsienio piliečius domėtis lietuvių kalba, mūsų šalimi, bet ir formuoja teigiamą Lietuvos įvaizdį, teigia ŠMM.

Į stipendiją kasmet gali pretenduoti užsienio šalių aukštųjų mokyklų studentai, pagal lituanistikos ar baltistikos studijų programas lietuvių kalbą studijuojantys ne trumpiau kaip vienerius metus. Studentus turi rekomenduoti dėstytojai. Atrenkant stipendininkus, atsižvelgiama į jų studijų rezultatus, mokslinius interesus, lietuvių kalbos studijų pasirinkimo motyvaciją ir tikslus.

„Žinios greitai sensta. Įgyk išsilavinimą. Šiais žodžiais pavasarį ir vasarą jus kvietėme į Vytauto Didžiojo universitetą. Šiais žodžiais noriu kreiptis į jus ir šiandien, Rugsėjo 1-ąją, ypatingą mokslo bendruomenei dieną“, – savo šventinę kalbą pradėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Rektoriaus teigimu, pirmiausia, universitetas yra besimokančių žmonių bendruomenė. „Kiekvienas, nuo studento iki dėstytojo, universitete turi mokytis, kurti ir dalintis savo žiniomis. Buvimas šios bendruomenės dalimi neatsiejamas nuo aktyvaus pilietiškumo, suvokimo, jog pokyčiai gali gimti bet kuriame iniciatyvių, neabejingų žmonių rate. Tikėjimas, jog egzistuoja ir kitoks, geresnis būvis, turėtų būti kiekvieno iš mūsų veiklos motyvas“, – pasakojo prof. J. Augutis.

Atviros ir nepriklausomos idėjos

Naujų mokslo metų pradžios šventėje buvo akcentuojama atvirų ir nepriklausomų idėjų raiška, kuri svarbi visos visuomenės ir šalies progresui. Pirmo kurso ir tarptautinius studentus sveikino VDU Studentų atstovybės prezidentė Greta Šmaižytė, kuri drąsino ir skatino būti pilietiškais ir veikliais. „Šioje alma mater kiekvieno mūsų nuomonė yra svarbi, tad nebijokime būti išgirstais, nebijokime dalintis idėjomis – kiekvienas čia esame svarbus“, – į studentus kreipėsi G. Šmaižytė.

VDU Studentų atstovybės prezidentė akcentavo, kad šiame universitete galima pasirinkti,  kurias duris atsidaryti, kurią savo svajonę išpildyti, kokia kryptimi eiti. „Linkiu surasti savąjį kelią, o suklydus nebijoti pasitaisyti. Jeigu tik reikės pagalbos – mes visada šalia. Nes vienas universitetas – viena šeima“, – pasakojo G. Šmaižytė.

Apie studijų bendruomeniškumą ir gebėjimą šioje aplinkoje atrasti savąjį kelią kalbėjo ir VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto absolventas, viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ projektų vadovas Martynas Prievelis. „Savo studijų pradžioje dar nesupratau, kiek daug gali duoti šis universitetas – formuodamas tiek asmenybes, tiek platų požiūrį į pasaulį turinčius savo srities specialistus“, – mintimis dalijosi absolventas. „Verslios Lietuvos“ projektų vadovas skatino nebijoti iššūkių ir siekti kuo aukštesnių tikslų pasinaudojant tarpdiscipliniška bei visapusį išsilavinimą suteikiančia aplinka ir taip kurti modernią valstybę bei atvirą visuomenę.

Pasak rektoriaus, universitete nėra vienos tiesos – čia vyrauja apsikeitimo nuomonėmis atmosfera – studentas ir dėstytojas yra partneriai. „Noriu tikėti, jog universitetas – tai ir ieškotojų bendruomenė, kuri vertina pažinimą, kelia netikėtas, gal iš pirmo žvilgsnio utopines idėjas, bet tik taip gimsta permainos ir progresas“, – aptarė prof. J. Augutis.

Galimybė bendrauti su pasauliu

Naujus mokslo metus universitete pradės daugiau nei 600 studentų, atvykusių net iš 60 užsienio šalių.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, VDU gretas papildė užsienio šalių studentai, pasirinkę nuolatines bakalauro ir magistrantūros studijas ar atvykę pagal tarptautinių mainų programas. Naujus mokslo metus universitete pradės daugiau nei 600 studentų, atvykusių net iš 60 užsienio šalių. „Tai dar vienas universitetinio gyvenimo privalumas – galimybė bendrauti su pasauliu, pažinti kalbas ir kultūras, čia, universitete. JAV, Brazilija, Pietų Korėja, Japonija, Prancūzija, Italija, Gana, Ukraina, Kanada, Didžioji Britanija, Meksika – vos kelios šalys, kurių piliečiai pasirinko studijas VDU“, – akcentavo VDU rektorius. Šiuo metu beveik 10 proc. visų VDU studentų sudaro užsienio piliečiai.

Kauno miesto vicemeras ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventas Simonas Kairys užsienio šalių studentus sveikino pasirinkus Kauno miestą ir pristatė turizmui skirtą naujadarą apie miestą – „kaunastic“ („kaunastiškas“), kuris asocijuojasi su anglų kalbos žodžiu „fantastic“ („fantastiškas“). Vicemeras prisiminė savo studijų laikus VDU ir skatino visus studentus prasmingai išnaudoti mokslo metus ir akademinę aplinką, nes tai puiki draugų rato ir socialinio kapitalo kūrimo vieta.

„Reikia suprasti, kad ne tik žinios, bet ir gebėjimas atrasti bendraminčių, bendramokslių, kolegų, kurie gali tapti visuomeninės veiklos ar verslo partneriais, yra viena svarbiausių galimybių, kurią suteikia universitetas“, - kalbėjo Kauno miesto vicemeras ir VDU absolventas S. Kairys.

Rugsėjo 1-osios renginius, kaip įprasta, pradėjo Šv. Mišios Kauno universitetų bendruomenėms Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Vėliau pirmakursiai dalyvavo šventiniuose susitikimuose fakultetuose su dekanais, dėstytojais ir aukštesnių kursų studentais.

Iškilmės tęsėsi prie Vytauto Didžiojo paminklo, kur susirinkusi universiteto bendruomenė klausėsi sveikinimų, nusifotografavo bendroje nuotraukoje ir pradėjo šventinę eiseną į VDU didžiąją salę su Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“. Visa universiteto bendruomenė ir svečiai rinkosi VDU Didžiojoje salėje, kur susirinkusieji giedojo Lietuvos Respublikos himną ir „Gaudeamus Igitur“, visus pasveikino VDU rektorius prof. J. Augutis, o pirmakursiai sakė tradicinę priesaiką. Paskutiniu iškilmių akcentu tradiciškai tapo šventinis VDU tortas.

Susiduria su priešiškumu

Netolerancija mąstantiesiems ir garsiai tą išsakantiesiems, besielgiantiesiems ar atrodantiesiems kitaip nei dauguma, Lietuvoje gana dažnai pasitaikantis reiškinys. Su juo susidūrė ir didžiuosiuose universitetuose ne vienus metus studijuojantys kitataučiai.

Kai kurie jų prisipažino iš praeivių ne kartą sulaukę ne tik užgauliojimų ir priekabių dėl savo egzotiškos išvaizdos, bet ir buvę išvadinti kebabais ar kitais įžeidžiais žodžiais. Tiesa, akademinės bendruomenės atstovai džiaugėsi, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, o miestiečiai iš konservatyvių provincialų pamažu virsta plačių pažiūrų pasauliečiais.

"Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės į kitataučius žiūri įtariai, ypač po pasaulį sukrėtusių teroro išpuolių ir augančios pabėgėlių imigracijos į Europą. Žiniasklaidoje pasirodančios žinutės taip pat turi įtakos gyventojų požiūriui. Todėl natūralu, kad viešajame transporte šalia savęs išvydę tamsesnio gymio studentą ne visi  jaučiasi gerai. Atvykėliai šias nuotaikas labai pastebi", – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų atstovybės prezidentas Laurynas Jarukas.

Viename didžiausių ir tarptautiškiausių universitetų Baltijos šalių regione, pašnekovo skaičiavimais, šiuo metu mokosi daugiau nei 800 studentų iš įvairių pasaulio šalių. Atvykusieji mokytis čia sudaro daugiau nei 10 proc. visų studijuojančiųjų LSMU. Gerokai mažesnė nei kitose Europos šalyse studijų kaina ir aukšto lygio paruošimas į Kauną vilioja abiturientus iš Izraelio, Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės. Vis dėlto didžiąją dalį būsimųjų medikų sudaro Vakarų ir Šiaurės šalių jaunimas. Kiek rečiau studentų sąrašuose atsiranda Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos ar Kinijos piliečių pavardės.

Lietuvoje neužsibūna

Tūkstančius kilometrų įveikusių ir į Lietuvą studijuoti atvykusių  jaunuolių, pasak L.Jaruko, laukia daugybė iššūkių. Visų pirma jie turi adaptuotis svetimoje valstybėje, kurioje galioja kitos tradicijos ir papročiai, kita kalba ir net studijų sistema. Norėdama palengvinti atvykėlių adaptaciją, LSMU bendruomenė rengia atvirų durų dienas, kurių metu būsimieji studentai supažindinami su naująja aplinka.

"Manau, kad užsieniečių integravimas – ne tik akademinės bendruomenės atsakomybė. Lietuvos politikos atstovai taip pat turėtų būti labiau suinteresuoti draugiškos aplinkos kūrimu ir socialine kitataučių integracija. Taip, pokyčiai vyksta, tačiau padaryta dar labai nedaug. Tai tarsi neatverstas lapas", – apie integravimo spragas kalbėjo L.Jarukas.

Pradėję mokslus dažniausiai visi studentai juos baigia, tačiau atsiėmę diplomus Lietuvoje nelieka – doktorantūros ir rezidentūros studijas čia tęsia vienetai. Likusieji grįžta namo. L.Jarukas neslėpė, kad prie to prisideda ne tik akivaizdūs medikų atlyginimų skirtumai.

"Nepritapimas Lietuvoje – dar viena priežastis. Manau, kultūrų skirtumai ir gana šaltas mūsų būdas taip pat turi įtakos, – Savo pokalbį ir kitataučių atskirtį pašnekovas iliustravo skaičiais. – Kiek jų dalyvauja sportiniuose renginiuose ar visuomeninėje veikloje? Kiek girdėjote užsieniečių atviraujant, kad jie norėtų likti gyventi Lietuvoje? Vienetai."

Kitokios gyvenimo sąlygos

LSMU, kaip ir kitų universitetų studentai, gali rinktis kur gyventi. Priklausomai nuo finansinių galimybių ir poreikių, dalis būsimųjų medikų nuomojasi būstus. Kalbų, esą vieni jų reguliariai moka mokesčius, o kiti užsirekomenduoja kaip nepageidaujami triukšmadariai, L.Jarukas negalėjo patvirtinti.

Skandalingos žinios apie kitataučių bendruomenės narių gyvenimą užvėrus universiteto duris, studentų atstovybės esą nepasiekė.

"Šiuo metu užsienio studentai apsistoja viename, specialiai užsieniečiams skirtame bendrabutyje. Svarstome galimybę patiems studentams leisti spręsti, kur jie nori gyventi, – lietuvių ar jau minėtame bendrabutyje. Manome, tai padėtų jaustis vienos didelės tarptautinės universiteto bendruomenės dalimi", – apie universiteto planus prasitarė L.Jarukas. Gyvenimas vienoje bendruomenėje ir bendri užsiėmimai – geriausias kelias integruotis, o lietuviams puiki proga mokytis tolerancijos ir užsienio kalbų.

Panaši apgyvendinimo tvarka šiuo metu galioja ir Aleksandro Stulginskio universitete (ASU). Čia studijuojantiems kitataučiams skirtas penktuoju numeriu žymėtas bendrabutis. Šis kur kas geresnis nei likusieji – renovuotas, modernus ir su naujais baldais.

"Gyvenamosios vietos pasirinkimą dažniausiai lemia prioritetų paskirstymas. Tie, kam svarbūs tik mokslai, apsistoja universiteto miestelyje. Kiti ieško butų arčiau miesto centro", – kalbėjo užsienio komiteto reikalus kuruojanti ASU trečiakursė Evelina Karžukauskaitė. Užsienio studentams ne kartą talkinusi ieškant būsto, mergina tikino nesusidūrusi su šeimininkų priešiškumu sužinojus, kad gyvenamasis plotas reikalingas ne lietuvaičiams, o kitataučiams. Tiesa, kai kurie jų tik paprašė sumokėti nuomos mokestį kelis mėnesius į priekį.

Tyli studentų kaimynystė

"Visuomenėje sklando įvairios kalbos apie užsieniečius, tačiau visos mano asmeninės patirtys buvo geros", – lėtai vaikščiodama tarp bibliotekos stalų E.Karžukauskaitė stabtelėjo prie vieno jų. Užgulę kompiuterių monitorius du studentai iš Ispanijos čia ruošė namų užduotis.

"Susipažinkite, tai Sara ir Migelis", – tarptautinio komiteto kuratorė rankos mostu porelę pakėlė iš vietos. Susikuklinę jiedu nuleido akis, o paklausti, kaip sekasi, laužyta anglų kalba teprasitarė, kad Kaune skaičiuoja antrą mėnesį. To esą dar nepakanka, kad galėtų objektyviai vertinti miestą ir pačias studijas.

"Kol kas viskas patinka. Gyvename nuomojamame bute. Penkiese. Kartu su mumis apsistojęs ir studentas iš Kauno technologijos universiteto", – Kaune praleisto laiko įspūdžiais dalijosi Migelis. Visą dėmesį sukoncentravęs į mokslus, jaunuolis linksmybėms kol kas neturi laiko, gal todėl apie tai, kad šalia jų gyvena būrelis užsieniečių, nežino net ir kaimynai iš to paties aukšto.

"Muzikos garsiai neklausome. Daug skaitome", – akinius pirštu kilstelėjo Sara.

Neatsako už kitus

Porai grįžus atgal prie kompiuterio, E.Karžukauskaitė tik dar kartą patvirtino, kad užsienio studentai – ne nuotykių ieškotojai. Laisvesnis elgesys esą labiau būdingas trumpam į Kauną atvykusiems turistams, bet ne mokslus kremtančiam jaunimui.

"Jei atidžiau pastebėtumėte, užsieniečiai vaikšto grupelėmis ir jose labai retai pamatysite lietuvį", – apie kitataučių studentų įpročius pasakojo mergina. Tokį uždarumą esą lemia daugybė veiksnių. Vienas jų – užsieniečiai čia nesijaučia savi.

"Akademinė bendruomenė kaip įmanydama stengiasi sukurti geresnes sąlygas, tačiau studijos neapsiriboja universitetu. Už jo ribų galima sutikti visokių žmonių, – trečiakursė prisiminė vieną nemalonią situaciją, kurios liudininke tapo ji pati. – Praėjusiais metais klube buvau kartu su vienu studentu iš Nigerijos. Išgėrę vaikinai ėmė jį stumdyti ir klausinėti, ko čia atvyko. Galiausiai į konfliktą teko įsikišti apsaugininkams."

Priešiškumo kitataučiams, net jei jį ir jaučia, ASU studentai esą nedemonstruoja, todėl apie panašius incidentus tarp universiteto sienų E.Karžukauskaitei neteko girdėti. Kur kas dažniau studentų atstovybę pasiekia istorijos apie tarpusavyje ko nors nepasidalijusius užsieniečius: vieną supykdė per garsiai gitara grojantis kambario draugas, kitas pasigedo piniginės ir vagyste apkaltino kraštietį bičiulį.

Pasigenda ne saugumo

Nusiskundimų dėl netolerancijos kitataučiams ar priešiškumą sukeliantį svečių elgesį neteko išgirsti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinei bendruomenei, kuri į savo ratą įsileidusi 78 užsienio studentus iš Kazachstano, Kinijos, Ispanijos, Izraelio, Graikijos, Turkijos, Portugalijos, Belgijos, Maltos, Kanados, Australijos ir Vokietijos.

"Nesulaukiame skundų dėl netinkamo bendramokslių elgesio. Užsienio studentams kur kas dažniau kyla klausimų, kaip nuvažiuoti į tam tikrą vietą, kur užsiregistruoti ar susimokėti už bendrabutį. Yra buvę, kad studentai norėjo parsisiųsti knygų, bet bijojo, kad į bendrabutį gali jos ir neatkeliauti, todėl prašė studentų atstovybės narių namų adreso. Tokie prašymai nevargina. Mentoriai ar kiti atsakingi žmonės universitete ir yra tam, kad atvykėliai jaustųsi gerai ir saugiai", – kalbėjo LSU atstovė Urtė Urnikytė.

Studentė neabejojo, kad į Kauną atvykę kitataučiai ir apie Lietuvą, ir apie universitetą yra girdėję įvairių nuomonių, tačiau čia dažniau pasigenda ne saugumo ar bendraamžių supratimo, o kur kas žemiškesnių dalykų: daugiau anglų kalbos paskaitose, elementarių užrašų skelbimų lentose, ant kabinetų durų ar miesto gatvėse.

"Dar, aišku, skundžiasi ir oro sąlygomis, bet šito mes pakeisti, deja, negalime", – atsisveikindama nusijuokė U.Urnikytė.

Lietuviški šokiai, lietuviškos dainos ir kiek sutrikę, bet linksmi įvairiataučiai veidai – taip finišuoja lietuvių kalbos ir kultūros kursai Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Šiemet į juos susirinko 81 studentas iš 19 pasaulio šalių.

„Jie, grįžę į savo šalį, pasakoja, kas yra Lietuva, kas yra lietuvių kalba, kokie čia žmonės, koks maistas, kaip čia viskas kvepia, kaip čia viskas atrodo – tai yra labai svarbu“, – pasakoja LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.

„Jie yra stiprūs Lietuvos ambasadoriai, grįžę savo šalį – Ukrainą, Lenkiją, Gruziją – parašo straipsnį arba išleidžia monografiją, kuri yra susijusi su Lietuva“, – pridėjo LEU Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė.

Noras išmokti ar bent pramokti lietuvių kalbą – toli gražu ne vienintelis motyvas užsieniečiams atvykti į mūsų šalį. Vieni ieško savo lietuviškų šaknų, kiti nori susipažinti su kultūra prieš pradėdami studijas Lietuvoje, o dar kiti paprasčiausiai tenkina smalsumą ir plečia akiratį, paraginti anksčiau kursus baigusių draugų.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Edukologijos universitete organizuojami nuo 2004-ųjų. Per tą laiką juos baigė šimtai studentų iš kelių dešimčių pasaulio valstybių.

Programose dalyvaus daugiau nei 20 studentų iš JAV, Kanados, Ispanijos, Čekijos, Baltarusijos, Vengrijos ir kitų šalių.

Profesinės praktikos

„Universitetui svarbus bendradarbiavimas su lietuvių bendruomene, šiai tradicijai tęsiantis, džiugu, jog atvykstantis studentai įsilieja į įvairių Lietuvos institucijų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų veiklą“, – pristato VDU Tarptautinių ryšių prorektorė profesorė Ineta Dabašinskienė.

Stažuočių metu studentai atliks profesinę praktiką šalies valstybinėse įstaigose, kultūros, verslo, finansų, teisės, turizmo įmonėse, mokysis lietuvių kalbos bei susipažins su šiuolaikine Lietuva. Praktikos vietos studentams suteikiamos atsižvelgiant į jų pasirinktą studijų kryptį. Suteikiama galimybė atlikti praktiką darbovietėse ar įstaigose, kurios yra VDU partneriai.

Atlikdami profesinę praktiką studentai ne tik mokosi tos srities – socialinio darbo, finansų, gamtosaugos, viešojo administravimo ar marketingo ir komunikacijos – dalykų, bet sykiu per šiuos dalykus atpažįsta ir Lietuvos, kaip unikalią kultūrinę ir politinę patirtį turinčios šalies, išskirtinumą.

Lietuvos kalbos ir kultūros pažinimas

Šešių savaičių programose numatyti ne tik lietuvių kalbos kursai, bet ir apsilankymai Trakuose, Vilniuje, Rumšiškėse, Kauno 9-ajame forte, pažintys su lietuviškais patiekalais ir kino filmais. Viename iš įžanginių renginių studentai mokysis lietuviškos virtuvės paslapčių – gamins cepelinus.

„Kultūrinių veiklų metu studentai iš užsienio mokosi lietuvių kalbos, susitinka su Pasaulio lietuvių bendruomene, lanko istorines šalies vietas, labai džiugu, kuomet dalis užsienio lietuvių jau kalba lietuviškai bei perduoda žinias savo bendruomenėms svetur“, – pasakoja VDU Tarptautinių ryšių tarnybos direktorė Zinaida Baltrėnienė.

Pasaulio lietuvių universitetas

LISS programa skirta daugiausia iš JAV ir Kanados atvykstantiems lietuvių išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, tuo tarpu SIP programoje dalyvauja užsieniečiai iš viso pasaulio, nebūtinai turintys lietuviškų šaknų. Nuo 2014 m. rengiamoje SIP programoje dalyvavo prancūzai, ispanai, vokiečiai, ukrainiečiai, gruzinai, turkai, azerbaidžaniečiai, korėjiečiai ir kitų šalių studentai.

Kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomene rengiamos LISS stažuotės organizuojamos jau aštuntus metus iš eilės. Per visus jų rengimo metus Lietuvoje jau stažavosi daugiau kaip 300 jaunuolių iš JAV ir Kanados. Tuo tarpu SIP programa rengiama nuo 2014-ųjų ir yra skirta visiems užsieniečiams – galbūt neturintiems giminaičių Lietuvoje, tačiau susidomėjusiems Lietuva ir norintiems čia įdomiai ir naudingai praleisti laiką.

„Vytauto Didžiojo universitetui, kaip Pasaulio lietuvių universitetui yra svarbu palaikyti ryšius su Lietuvos išeivių bendruomenės centrais, todėl šios programos ir toliau bus vykdomos ir plėtojamos“, – teigia I. Dbašinskienė.

Studentų stažuočių programos yra didesnio socialinio VDU projekto, vadinamo Pasaulio lietuvių universitetu (PLU), dalis. Abiejų programų tikslas – skatinti Lietuvos ir kitų pasaulio kraštų mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą ir kūrybinius mainus, burti lietuvių išeiviją bei pritraukti visus, besidominčius šiuolaikine Lietuva ar jos istorija.

Šios vasaros stažuočių programos Vytauto Didžiojo universitete vyks iki rugpjūčio 18 d., o jų dalyviams bus įteikti VDU sertifikatai, liudijantys apie sėkmingai atliktą praktiką ir įskaitytus akademinius kreditus, kurie bus atitinkamai įvertinti studentams po vasaros grįžus į savo šalies universitetus.