14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 39,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 10,7 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.

Pirmą kartą užsikrėtė 214, antrą – 87, trečią – 13 žmonių.

Ligoninėse penktadienį buvo gydomi 138 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 21,2 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,18 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.

Oficialioje statistikoje tokių skaičių toli gražu nėra.

Šį mėnesį Kinija staiga atsisakė pagrindinių savo nulinės tolerancijos COVIDui elementų – skubių teritorijų uždarymų, ilgų karantinų ir kelionių suvaržymų.

Atsisakius griežtos koronaviruso sulaikymo strategijos miestuose visoje šalyje kilo užsikrėtimų banga, dėl kurios ištuštėjo vaistinių lentynos, užsipildė ligoninių palatos ir, regis, su užgriuvusiu darbu nesusidoroja krematoriumai bei laidojimo namai.

Tačiau atšaukus griežtą testavimą visų atvejų praktiškai nebeįmanoma susekti, o valdžiai susiaurinus medicininį mirties nuo COVID-19 apibrėžimą, oficialioje statistikoje atsispindės ir mažiau mirties atvejų, sako ekspertai.

Vienas Komunistų partijos leidinys rytiniame Čingdao mieste penktadienį citavo municipaliteto sveikatos apsaugos vadovo Bo Tao žodžius, kad mieste kasdien būna po „490–530 tūkstančių“ naujų COVID-19 atvejų.

Šis maždaug 10 mln. gyventojų turintis pajūrio miestas išgyvena „greito plitimo periodą“ ir netrukus turėtų pasiekti COVID-19 bangos piką, sakęs Bo Tao.

Pranešimą paskelbė ir keli kiti leidiniai, bet šeštadienį ryte jis atrodė cenzūruotas – iš jo pašalinti naujų atvejų skaičiai.

Kinijos Nacionalinė sveikatos komisija šeštadienį pranešė, kad ankstesnę parą visoje šalyje buvo užregistruoti 4 103 nauji COVID-19 atvejai, o mirties nuo šios ligos atvejų nefiksuota.

Šandongo provincijoje, kur yra Čingdao, pareigūnai oficialiai įregistravo tik 31 naują COVID-19 atvejį.

Dauguma valstybinių žiniasklaidos priemonių menkina po suvaržymų atšaukimo kilusios COVID-19 bangos mastą ir politikos keitimą vadina logišku bei kontroliuojamu procesu.

Universiteto duomenimis, per pastarąją parą susirgimų padaugėjo iki 108 535 739, o mirčių – iki 2 393 703. Iš viso pasveiko daugiau kaip 80 mln. užsikrėtusiųjų.

Po 5 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Pagal infekcijos plitimo spartą pirmoje vietoje tebėra JAV, kur iš viso nustatyta daugiau nei 27,5 mln. užsikrėtimo ir per 484 tūkst. mirties atvejų. Nuo COVID-19 šalyje pasveiko apie 18 mln. žmonių.

Antrą vietą pagal užsikrėtusiųjų skaičių užimančioje Indijoje COVID-19 atvejų skaičius viršijo 10,9 mln., o mirties atvejų skaičius perkopė 155 tūkstančius. Apie 11 mln. žmonių pasveiko.

Trečioje vietoje esančioje Brazilijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 9,8 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau nei 238 tūkst. atvejų, pasibaigusių mirtimi. Šalyje pasveiko per 8,7 mln. žmonių.

Statistikos portalas „Worldometers“ nurodo, kad pasaulyje milijonui gyventojų tenkantis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 308,6. Jungtinėse Valstijose šis koeficientas yra 1 493, Indijoje – 112, Brazilijoje – 1 118.

Per praėjusią parą pasveiko 158 sirgusieji.

Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 126 tūkst. 581, iš jų 60 tūkst. 946 pasveiko, 63 tūkst. 832 – tebeserga.

Nuo COVID-19 mirė iš viso 1205 užsikrėtusieji, dar 598 mirė dėl kitų priežasčių.

Per parą atlikta 9 tūkst. 913 tyrimų dėl koronaviruso, iš viso iki šiol atlikta 1 mln. 570 tūkst. 101 tyrimas.

Per pastarąjį mėnesį žmonės mažiau judėjo tik į pavienius objektus. Pavyzdžiui, rugpjūčio 11 dieną, palyginti su baziniu laikotarpiu sausio 3 – vasario 6 dienomis, prekybos tinklų lankymas buvo sumažėjęs 5 proc., o rugsėjo 11 dieną – 9 proc.

Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, „Google“ mobilumo duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai tebėra aukšto lygio.

„Galima daryti prielaidą, kad bent jau kol kas ryškus naujų COVID-19 susirgimų skaičiaus augimas Lietuvoje stipriai nepakirto vartotojų lūkesčių ir nepadarė labai neigiamos įtakos gyventojų mobilumui“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jis pabrėžė, kad nors gyventojai išaugus užsikrėtimų skaičiui pradėjo rečiau lankytis parduotuvėse, judėjimas į kitus objektus netgi auga.

„Kiti Lietuvos gyventojų mobilumo segmentai didelės dramos nerodo – priešingai, situacija netgi gerėja“, – sakė ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įvairiu transportu keliaujančių gyventojų srautas rugpjūtį dar buvo mažesnis 4 proc. nei baziniu laikotarpiu, o rugsėjo 11 dieną – jau 7 proc. didesnis.

„Tai reiškia, kad gyventojai galėjo aktyviau naudotis viešuoju transportu arba aktyviau keliauti, pavyzdžiui, per oro uostus“, – sakė A. Izgorodinas.

„Kadangi Lietuva rugsėjo viduryje pakėlė COVID-19 sergamumo kartelę nuo 16 iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, manau, kad ateityje gyventojų srautas į tranzito objektus dar padidės, kadangi keliauti į užsienį galima kiek lengviau nei vasarą“, – mano jis.

Tuo metu rugsėjo 11 dieną, palyginti su rugpjūčio 11-ąja, žmonių judėjimas aplink jų gyvenamuosius kvartalus toliau mažėjo. Rugpjūčio 11 dieną, palyginti su baziniu laikotarpiu, jis smuko 1 proc., rugsėjo 11-ąja – jau 7 proc.

„Tai reiškia, kad nepaisant COVID-19 susirgimų šuolio, lyginant su rugpjūčio 11 diena, žmonės aktyviau dirba iš biurų ir mažiau dirba iš namų“, – komentavo A. Izgorodinas.

Jis pastebėjo, kad jei užsikrėtimų koronavirusu toliau daugės, tendencija gali pasikeisti ir daugiau žmonių vėl gali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu, ekonomisto vertinimu, išaugęs susirgimų skaičius Lietuvoje gyventojų „pernelyg neišgąsdino“.

„Google“ duomenys rodo, kad žmonių mobilumas Lietuvoje pirmosiomis kovo 16 dieną įvesto karantino savaitėmis, palyginti su baziniu laikotarpiu, buvo drastiškai sumažėjęs.

Pavyzdžiui, antrąją karantino savaitę lankytojų srautas prekybos ir rekreacijos objektuose buvo 65,1 proc. mažesnis nei metų pradžioje, biuruose dirbančių žmonių srautas buvo sumažėjęs perpus.

Gyventojų judėjimas į maisto parduotuves buvo sumažėjęs apie 30 proc., viešajame transporte – virš 50 proc., tuo metu aplink gyvenamuosius namus – padidėjęs apie 20 proc.