Troško naujų žinių

Ko gero, būtent taip galima būtų apibūdinti DFDS įkūrėjo, Carlo Frederiko Tietgeno būdą bei sėkmės raktą.

Visas dabar pasaulinį garsą pelniusios bendrovės pavadinimas yra "Det Forenede Dampskibs-Selskab" santrumpa, pažodžiui reiškia Jungtinė garlaivių bendrovė.

C.F.Tietgenas gimė 1829 m. kovo 19 d. Odensėje, svarbiausiame Fiūno salos mieste, kuris yra trečiasis pagal dydį Danijoje. Jo tėvas buvo vietos biurgerių klubo vadovas, tad vaikas nuo mažumės mokslams gavo nemenką paramą.

Teigiama, kad berniukas buvo labai stropus ir žingeidus.

Baigęs prekybos mokslus 20-metis vaikinas penkeriems metams buvo išsiųstas padirbėti į Mančesterį (miestas šiaurės vakarų Anglijoje) danų valdomoje kompanijoje.

Čia jaunuolis įgijo neįkainojamos patirties bankininkystės srityje. Būdamas jaunas jis pabuvojo Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir domėjosi pramonės bei prekybos dalykais.

Į tėvynę atvežė naujovių

Anglijoje tuo metu industrializacija buvo itin pažengusi, tad žingeidus vaikinas greitai perprato, kaip vyksta darbo pasidalijimas tarp regionų bei valstybių.

Danijai tai buvo savotiškos stagnacijos metas, valstybė po daugybės karų ir sukilimų buvo praradusi nemažai teritorijų, tvarkėsi konservatyviai, tad angliškas industrinės revoliucijos tempas jos dar nebuvo pasiekęs.

C.F.Tietgenas buvo itin energingas, atviras naujovėms.

Teigiama, kad būtent jis tapo telegrafo, tramvajaus bei kitų naujovių savo šalyje pradininku. Jam kilo mintis suvienyti kelias laivybos įmones ir įkurti vieną didelę laivybos kompaniją.

Šį siekį įgyvendinti jam pavyko. 1866 m. gruodžio 11 d. C.F.Tietgenas pakvietė labai rimtus Danijos verslininkus. Tarp jų buvo ir "Carlsberg" įkūrėjas Karlas Jakobsenas, būsimos garsios kompanijos "Man" šeimininkai.

Šio pirmojo susirinkimo metu nuspręsta pritraukti kelias mažesnes kompanijas.

Yra žinoma, kad ne visi pakviestieji vienytis to labai norėjo, tačiau finansinės problemos kai kuriems jų nepaliko kitos išeities, tad susijungimas su galingesniais partneriais jiems išėjo į naudą.

DFDS pradžia – 19 laivų, kurie pradėjo plaukti Anglijos bei Baltijos kryptimis.

Baltijoje jaunos kompanijos laivai užsukdavo į Karaliaučių, Liepoją, Sankt Peterburgą.

C.F.Tietgenas sudarė sutartis su Rusijos imperijos geležinkeliu, gabeno grūdus.

Plaukė ir iš Rusijos į Rusiją

Kompanija sparčiai plėtėsi, jos laivai amžių sandūroje plaukiojo Juodojoje jūroje.

Rusijos šiaurę aprūpindavo šios šalies pietuose nuimtu grūdų, vaisių bei daržovių derliumi, mat geležinkelis šioje imperijoje dar nebuvo išvystytas.

Beje, XIX a. 8-ajame dešimtmetyje DFDS laivai, nors ir nereguliariai, bet atplaukdavo ir į Klaipėdą.

Po dviejų pasaulinių karų bei sovietų okupacijos DFDS ryšiai atsinaujino su Klaipėda tik 1996 m., kai ši kompanija nupirko tarptautinių keltų liniją Klaipėda–Frederisija.

Tai buvo pirmasis žingsnis.

Kai danų milžinė nupirko reorganizuotą Lietuvos jūrų laivininkystės dalį "Lisco Baltic Service".

Verslininkas pykosi su spauda

Pasiekęs brandos C.F.Tietgenas tapo labai įtakingu ir gerbiamu savo šalyje žmogumi.

Esama žinių, kad jis neretai pykdavosi su spauda. Provincijos žurnalistai buvo labai nepatenkinti, kad Kopenhaga daro didžiulę įtaką periferijai.

Tuo metu nacionaliniai dienraščiai C.F.Tietgeną laikė itin nuožmiu verslininku.

Konfliktas su laikraštininkais buvo toks aštrus, kad verslininkas uždraudė vieną įtakingiausių šalies laikraščių pardavinėti laivuose bei prie kompanijos vartų.

Už tai laikraščio smaigalys nukrypo į DFDS. Buvo rašoma, kad kompanija labai negerbia keleivių, nesuteikia jiems pakankamai patogumų.

Kaip ir viskas pasaulyje, ši nesantaika galiausiai baigėsi, bet DFDS įkūrėjo įvaizdis liko kontroversiškas.

C.F.Tietgenas mirė būdamas 72 metų ir yra palaidotas Kopenhagoje.

Vis dėlto danai C.F.Tietgeną gerbia už daugybę dalykų.

Būdamas daugelio garsių bei iki šiol veikiančių Danijos kompanijų įkūrėjas, jis suvaidino svarbų vaidmenį Danijos industrializacijos procese, be to, buvo mecenatas.

Lego butelį – į lego bortą

Šiemet DFDS mini 150 savo gyvavimo metų. Akcinės bendrovės "DFDS Seaways" Lietuvoje sukaktis kuklesnė – 15 metų.

Mąstydami apie tai, kaip pažymėti didelės įmonės jubiliejų, jos vadovai ilgokai suko galvas ir rado tikrai danišką sprendimą. Jie sumanė pastatyti didžiausią pasaulyje lego kaladėlių laivą. Jam sulipdyti panaudota per milijonas kaladėlių, jį statė visi DFDS darbuotojai.

"Aš stačiau baltų plytų dalelę, todėl žinau, kad mano indėlis yra kažkur antstate", – teigė bendrovės "DFDS Seaways" Komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys. – Šio iš pirmo žvilgsnio vaikiško darbo idėja – parodyti, kaip iš mažų daugybės žmonių darbų gimsta didelis rezultatas. Tai rodo bendro darbo vertybę."

Rugpjūčio 17 d. kūrinys buvo pristatytas visuomenei.

Šis žaislinis laivas gavo vardą, jis pavadintas "Jubiliejiniu".

Kaip ir kiekvienas, šis laivas taip pat pakrikštytas pagal visas jūrininkų tradicijas. Į jo bortą buvo sudaužytas butelis – taip pat pagamintas iš lego kaladėlių.

Šis laivas keliauja per visas DFDS būstines.

Pabuvojęs Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, rugsėjo viduryje jis bus atvežtas ir į Lietuvą.

Čia unikalųjį laivą bus galima pamatyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Didžiųjų metų švenčių grįžtantys emigrantai neleidžia atsikvėpti keltų kompanijoms. Beveik visi reisai gruodį – sausakimši.

Danų kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad daugiausia keleivių turi vasarą, bet nemažiau darbingas ir paskutinis metų mėnuo – keltai pilni norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius švęsti Lietuvoje. Nemaža jų dalis – emigrantai.

„Švedijos linijoje jau vasario viduryje populiariausiomis dienomis nebebuvo bilietų, dabar galbūt vieną kitą sėdimą vietą galima atrasti. O Vokietijoje tai dar šiek tiek tų vietų yra“, – sako „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Daugiausia žmonių parplaukia iš Švedijos. Į keltą šioje Skandinavijos šalyje įsėda ir grįžtantys iš Norvegijos ar Danijos. Kylį renkasi lietuviai, dirbantys Vokietijoje ar Anglijoje. Pasak bendrovės atstovo, nors linijoje Klaipėda-Kylis, keleivių šiemet pervežta panašiai, kiek ir pernai, vis dėlto pastebima, kad lietuvių srautai čia gerokai sumažėjo.

„Šita tendencija prasidėjo po krizės, kada pasikeitė darbo jėgos judėjimas iš Vakarų Europos, iš Anglijos. Ypač persimetė į Skandinaviją. Tai dėl to Kylio linija šiek tiek nukentėjo, bet Švedijos linija ūgtelėjo“, – sako V. Klumbys.

Lietuvių mažėjimą Kylio linijoje esą kompensuoja 6 proc. išaugęs žmonių srautas iš Vokietijos. Dvigubai daugiau šiemet keltais plaukė ir olandų turistų.

Sausakimši keltai plauks ir po Naujųjų, tik priešinga kryptimi. Kito keleivių proveržio laukiama per Velykas.

Pasaulio laivybos kompanijos su nerimu laukia 2015-ųjų, kai įsigalios Europos Komisijos reikalavimas mažinti laivų keliamą taršą. Specialistų teigimu, tai neabejotinai sukels pokyčių laivybos sektoriuje. Kai kurios bendrovės jau ėmėsi priemonių taršai mažinti, kitos, teigiama, gali tiesiog užsidaryti.

Nuo kitų metų laivai Baltijos, Šiaurės jūrose ir Lamanšo sąsiauryje išmetamą sieros kiekį privalės sumažinti dešimt kartų – nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Specialistų teigimu, norint įgyvendinti šį reikalavimą, būtina dabar naudojamą mazutą keisti kitu kuru. O tai esą laivybos kompanijoms gerokai kirs per kišenę.

„Laivybos sektorius degalams šiuo metu išleidžia 3 mlrd. eurų. Įsigaliojus naujam reglamentui ir perėjus prie jūrinio dyzelino, išlaidos didėja apie 1,2 mlrd. eurų“, – sako AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Vien kuro pakeitimas laivuose – iš mazuto į jūrinį dyzeliną ar dujas, teigiama, kai kurias kompanijas sužlugdytų, nes didėjantys kaštai nepadengia pelno. Skaičiuojama, kad visų laivybos kompanijų Šiaurės Europoje bendras turtas siekia vos apie 0,5 mlrd. eurų. Norint naudoti dujas, reikėtų statyti naujus laivus, o tai – dar didesni pinigai.

Kai kurios kompanijos, kaip „DFDS Seaways“ nutarė laivuose įrengti dujų plautuves. Žadama, kad iš 50 kompanijos valdomų laivų iki 2016 metų jas turės pusė. Tokios plautuvės jau įrengtos dviejuose laivuose. Viena jų kainuoja apie 6 mln. eurų. Tačiau ne visuose laivuose jas galima įrengti – vieni laivai pasenę, kituose to padaryti neįmanoma. Bendrovės neslepia, kad dėl pokyčių kitais metais brangs ne tik keltų bilietai, bet ir krovinių gabenimas.

„Šiuo metu skaičiuojama, kad vidutiniškai kažkur šitam laivybos sektoriui pervežimo kainos turėtų 15–20 proc. brangti“, – teigia V. Klumbys.

DFDS kompanija šiuo metu jau pradėjo konsultacijas su krovinių vežėjais, koks brangimas jiems būtų galimas, o štai Kylio uosto vadovai pastebi, kad vežėjų akys jau dabar krypsta į sausumos kelius.

„Be abejo, įgyvendinus sieros emisijos reikalavimus krovinių gabenimas jūra brangs. Todėl dalis krovinių siuntėjų krovinius iš jūros kelių perkels į sausumos kelius“, – teigia Kylio uosto atstovas Ulfas Jahnke.

Laivybos kompanijos sako bandysiančios kreiptis į uostų vadovus ar krovos kompanijas, kad sugriežtinus taršos reikalavimus šios paremtų finansiškai.

Nuo rugsėjo pabaigos nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą. Šią liniją danų kompanija „DFDS Seaways“  uždaro, nes sumažėjo geležinkelio vagonų srautas. Tikimasi, kad keliaujantys į Vokietiją rinksis Kylio liniją.

Iš Klaipėdos į Zasnicą „DFDS Seaways“ keltai plaukioja nuo 2001 metų, kai danų kompanija privatizavo bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Šios linijos keltai pritaikyti gabenti geležinkelio vagonus.

„Geležinkelių vagonų skaičius mažėjo ir galiausiai pasiekė tokį lygį, kad nebėra prasmės šios linijos eksploatuoti“, – teigė AB „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.

Apsisprendimą uždaryti liniją paspartino paskutinio likusio didelio geležinkelio vagonų gabenimo kliento pranešimas, kad nutraukia sutartį. Pritraukti naujų klientų nepavyksta.

DFDS tikisi, kad keleiviai plaukiantys į Rytų Vokietiją arba Riugeno salą, naudosis Kylio linija. Pastaroji kartu su Švedijos Karlshamno linija – populiariausios iš keturių kompanijos linijų. Per metus abiejų linijų keltai pergabena daugiau negu 170 tūkst. keleivių ir beveik 70 tūkst. automobilių.

Pasak bendrovės atstovo, Švedijos linijoje šiemet stebimas 3 proc. augimas. O į Kylį kol kas keleivių pervežta procentu mažiau nei 2012 m.

Didelių keleivių srautų sulaukiama per didžiąsias metų šventes. Tuomet keltuose trūksta vietų, nors kartais keturvietėje kajutėje apsistoja tik porą žmonių.

„Vokietijoje, Danijoje keltai labai populiarūs. Jie mėgsta gyventi vieni, nenori dalintis su kitais keleiviais. Tai tiesiog išsiperka keturvietę kajutę ir joje gyvena vieni“, – aiškino kelto „Victoria Seaways“ komercijos vadovė Aurelija Klimošenkaitė.

Pastaruoju metu, pasak kompanijos atstovo, daugėja keleivių iš Italijos, Prancūzijos, Olandijos ir Šveicarijos. Tikimasi, kad srautai ateityje didės ir iš Rusijos.