Vartoja ir mergaitės

„Seniau narkotikų vartojimas tradiciškai asocijavosi su vyrais,  dabar galima teigti, kad mergaitės taip pat vartoja narkotikus, tik mažesniu mastu. Jos paprastai slepia savo žalingą vartojimą, kuris vėliau išauga į priklausomybę. Vartojimo padariniai tampa nekontroliuojami“, – išaugusią narkotikus vartojančių mergaičių dalį pastebi RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja socialinių mokslų daktarė Giedrė Misiūnienė.

Vis dėlto ji ir kiti ekspertai sutaria: nerimą kelia ne tik narkotikų, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų populiarėjimas tarp paauglių. „Šiandienos situacija šiurpina“, – prisipažįsta G. Misiūnienė.

Psichoaktyviosiomis medžiagomis vadinamos medžiagos, veikiančios žmogaus psichiką, sukeliančios sveikatos ir elgesio sutrikimų. Šių medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (tarp jų – raminamieji, migdomieji vaistai), bet ir alkoholis, nikotinas.

Paskutinį kartą didelės apimties moksleivių tyrimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo buvo atliktas 2019 m. Įvairių Europos šalių, taip pat ir Lietuvos, mokyklose atliktas tyrimas (ESPAD) parodė, kad 19 proc. 15–16 metų Lietuvos paauglių bent kartą yra pavartoję narkotikų. Dažniausiai moksleiviai minėjo vartoję kanapių produktus, taip pat LSD, haliucinogenus, ekstazį, kokainą. Kas penktas (20 proc.) šio tyrimo dalyvis Lietuvoje nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, nepaskyrus gydytojui. Dažniau tai darė merginos. Kitų šalių vidurkis buvo tik 6,6 proc.

Auga ir moksleivių, vartojančių naujas psichoaktyviąsias medžiagas, dalis. Remiantis ESPAD, jau 2019 m. 4,3 proc. Lietuvos moksleivių buvo vartoję sintetinių kanabinoidų, 0,9 proc. – sintetinių katinonų.

Lengvai užsisako internetu

Pasak G.Misiūnienės, naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo plitimą tarp paauglių lemia ir tai, kad šios medžiagos yra lengvai prieinamos. Kai kurias jų nesunkiai galima užsisakyti internetu.

Prekyba šiomis medžiagomis persikėlė į socialines medijas.

„Dalis medžiagų perkama iš pažįstamų, dalis siunčiamasi iš interneto. Prie mokyklų atvažiuojantys įtarimų keliantys automobiliai – jau praeitis. Dabar prekyba šiomis medžiagomis persikėlė į socialines medijas. Legalioje rinkoje atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų ir pan.“, – pašnekovės žodžiais, dėl to, kad dalis šių medžiagų yra prieinamos legaliai, tėvams reikėtų įgusti skaityti etiketėse koduotas sudėtis, atpažinti veikliąsias medžiagas ir vartoti tik paskyrus gydytojui.

Giedrė Misiūnienė. / Vilmanto Raupelio nuotr. 

Pastebima, kad sparčiai daugėja naujų medžiagų, imituojančių seniai žinomų narkotikų poveikį. „Jos pigesnės ir prieinamesnės, taip pat stipriau veikia, tačiau kaip kenksmingai, niekas negali atsakyti, nes nėra patikimų mokslininkų tyrimų. Nelegalioje rinkoje įsigijus narkotinę medžiagą, nei pirkėjas, nei pardavėjas nežino, kiek ir kokios veikliosios medžiagos apskritai yra tabletėje, kokių medžiagų į ją pridėta“, – dar vieną narkotinių medžiagų vartojimo riziką įvardijo G. Misiūnienė.

Pasak jos, nepaisant to, kad naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis žmogaus psichikai neištyrinėtas, jau dabar aišku, kad šios medžiagos yra klastingos: „Mišrios medžiagos gali turėti ir stimuliuojantį, ir slopinamąjį poveikį. Vieną minutę žmogus gali būti pasiruošęs kautis, o po kelių minučių gali pradėti retėti širdies dažnis, jis gali užmigti.“ Pašnekovė priminė modelio Dovilės Didžiūnaitytės žūties istoriją – atvejį, kai buvo vartojama viena iš naujų psichoaktyviųjų medžiagų – GHB, dar žinoma kaip oksikas, mėlynasis nitro arba prievartavimo narkotikas, galintis sukelti slopinimą, atsipalaidavimą, traukulių, slopinti kvėpavimą. „Visa tai kelia realią grėsmę gyvybei. Komplikacijos gali būti negrįžtamos“, – įspėja RPLC atstovė G. Misiūnienė.

Ekspertės teigimu, dabar atpažinti, ko pavartojęs paauglys, yra daug sunkiau nei anksčiau, kai egzistavo šešios pagrindinės psichoaktyviosios medžiagos. Dabar jų skaičius yra išaugęs iki 790 ar daugiau.

Pacientų amžius jaunėja

Priežastys, kodėl vaikai ir paaugliai griebiasi psichoaktyviųjų medžiagų, gali būti labai įvairios: problemos, krizės šeimoje, nuolat patiriamos nesėkmės mokykloje, psichikos ligos arba su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje ar popamokinėje veikloje. Kvaišalų kaip pabėgimo nuo stresą keliančios realybės griebiasi vis jaunesni.

G. Misiūnienė prisiminė, kad jauniausiu RPLC pacientu pernai tapo dešimtmetis.

„Liūdna, bet turime pripažinti, kad pacientų amžius jaunėja. Didžioji dalis mažųjų pacientų – iš šeimų, kuriose tėvystės įgūdžiai ypač skurdūs. Šiems vaikams sunkiau adaptuotis darželyje ir mokykloje, nes keliami standartai visuomenėje kardinaliai skiriasi nuo gyvenimo šeimoje. Atsiranda dvigubų standartų, vaikas sutrinka, elgesys darosi labai konfrontuojantis, kyla vis daugiau rūpesčių“, – ekspertės teigimu, tokiu atveju labai sunku gražinti vaiką į bendruomenę.

Tačiau pasitaiko, kai priklausomi nuo alkoholio, kitų kvaišalų tampa aukštais pasiekimais išsiskiriantys vaikai iš vadinamųjų gerų šeimų. Neseniai G. Misiūnienei teko konsultuoti keletą tokių šeimų.

„Tėvai, kurių vaikai buvo apsinuodiję, po ligoninės reanimacijos kreipėsi į mūsų centrą. Jų vaikų akademiniai ir sportiniai pasiekimai buvo aukštesni nei vidutiniai. Taikydami gydymo programą tėvus vertiname kaip didelę vaiko stiprybę. Kai yra tėvai, kurie geba suteikti struktūruotą ir stabilią aplinką, tinkamai stebi paauglio gerovę, mokyklos reikalus, popamokinę veiklą, kuria ir įgyvendina aiškias taisykles, taiko tinkamas paskatas, numato padarinius, kuria ugdančią aplinką, tinkamai ir nuosekliai reaguoja į paauglio problemas, darbas vyksta žymiai greičiau“, – pasak RPLC atstovės, tokiu atveju problema kaip netikėtai atsiranda, taip netikėtai gali ir išnykti.

G. Misiūnienė pabrėžė: šiais laikais, kai vis daugėja kvaišalų ir auga jų prieinamumas, labai svarbu vaikus išmokyti laiku pasakyti „ne“.

„Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir didinti jaunų žmonių supratimą apie narkotikus, naujų psichoaktyviųjų medžiagų keliamą grėsmę. Riziką sveikatai galima sukelti jų pavartojus vos vieną kartą. Galimi padariniai, jau nekalbant apie priklausomybės išsivystymo riziką: nerimas, perdozavimas, infarktas, infekcijos, psichozė ar netgi mirtis. Gali kilti ilgalaikių komplikacijų: plaučių ligų, psichikos sutrikimų, užkrečiamųjų ligų (ŽIV ar AIDS, hepatitas ir kt.)“, – apie vos po vienos dozės galinčius kilti padarinius užsimena G. Misiūnienė.

Kaip sustoti?

Pasak G. Misiūnienės, paaugliai ypač dažnai nepajėgia įvertinti, kad jau tapo priklausomi nuo narkotikų, alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų, nesuvokia keliamos grėsmės sveikatai ir gerovei. Be to, paaugliams sunkiau nei suaugusiesiems prisipažinti, kad jiems reikia pagalbos. Ypač, jei jie auga tokioje aplinkoje, kur šias medžiagas nuolatos vartoja suaugusieji. Todėl svarbu, kad šeimos nariai, kiti artimi žmonės skatintų kreiptis arba patys kreiptųsi dėl pagalbos paaugliui.

„RPLC yra sudarytos galimybės kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą, kuris įvertins sveikatos būklę, suteiks informacijos apie galimus gydymo būdus. Ši paslauga teikiama nemokamai, neatskleidžiant asmens tapatybės. Paaugliai nuo 16 metų į gydytojo psichiatro konsultaciją gali registruotis patys, be šeimos nario palydos. Prievartinio gydymo nėra“, – pasak G. Misiūnienės, įvertinus jaunuolių sveikatos būklę yra siūlomos įvairios alternatyvos, tariamasi, kas esamoje situacijoje galėtų būti geriausia jaunuoliui.

Ekspertės žodžiais, ar paauglys sugebės sustoti, atsisakyti narkotikų ir kitų svaigalų, labai priklauso nuo to, ar jaus šeimos, kitų artimų žmonių palaikymą. „Netinkamą įgūdį keisti ir suformuoti tinkamą, jei jis palaikomas šeimoje, paauglystėje galima per 3–6 mėn. Jei įdirbis reabilitacijoje bus tęsiamas ir šeimoje, tai bus gero starto pradžia. Paaugliams sudėtingiau nei suaugusiesiems atsisakant psichoaktyviųjų medžiagų išsaugoti motyvaciją. Tačiau būtent artimi suaugusieji gali padėti jos neprarasti“, – pastebi pašnekovė.

Bauginimai neefektyvūs

Tarp jaunimo augantį narkotikų vartojimą rodo ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atliekami tyrimai. Departamento užsakymu 2021 m. vykdyto bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis, narkotikų vartojimas nuo 2016 m. Lietuvoje tarp 15–64 metų gyventojų didėjo. Bent kartą gyvenime kokius nors narkotikus vartojo 23,4 proc. 15–29 metų jaunimo. Kanapes – 22,7 proc. respondentų, ekstazį – 3,1 proc., kokainą – 2,8 proc., amfetaminą – 2,4 proc., LSD – 2 proc., haliucinogeninius grybus – 1,8 proc. Tik keli jauni asmenys buvo vartoję opioidų (0,5 proc.).

Naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 3,5 proc. jaunimo. Dar 4,5 proc. jaunimo nebuvo tikri, ar kada nors jas vartojo.

„Jaunimo dažniausiai nurodomas įvairių narkotikų vartojimo pradžios amžius buvo 18–20 metų (sulaukus pilnametystės). Tyrimo duomenimis, naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 3,5 proc. jaunimo. Dar 4,5 proc. jaunimo nebuvo tikri, ar kada nors jas vartojo“, – komentuodama tyrimo rezultatus sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian.

Gražina Belian. / NTAKD nuotr. 

Pasak jos, siekiant sumažinti narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp paauglių, svarbus ne tik tėvų, bet ir mokyklos vaidmuo. Čia turėtų galioti netolerancijos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui taisyklės, į kurių kūrimą turi būti įtraukta visa bendruomenė. Mat tokiu atveju išauga motyvacija jų laikytis. Be to, mokykla turėtų nuolatos stebėti vietas, kur tokios medžiagos buvo arba galimai buvo vartojamos, bendradarbiauti su policija dėl periodinio patruliavimo šalia mokyklos.

G.Belian pabrėžia, kad baudimai, bauginimai siekiant paauglius atgrasyti nuo kvaišalų neefektyvūs. Dažnai neveiksmingos ir paskaitos ar spontaniškos diskusijos. Dar viena rizika: anksčiau narkotikus vartojusių liudijimai gali ne atstumti nuo narkotikų, o priešingai – jais sudominti, parodyti patraukliąją narkotikų vartojimo pusę. Dėl šių priežasčių NTAKD atstovai ragina siekiant paauglius atgrasyti nuo narkotikų neužsiimti saviveikla, o taikyti mokslu grįstą prevenciją, kreiptis pagalbos į specialistus.

Plinta naujos psichoaktyviosios medžiagos

Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, NPS) – tai medžiagos, neminimos tarptautinėse narkotinių ir psichotropinių medžiagų konvencijose.

Tai gali būti vadinamieji natūralūs ar legalūs produktai (legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai naujų psichoaktyviųjų medžiagų įsigyjama internetu kaip narkotikų pakaitalo. Šios medžiagos gali būti parduodamos kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės, pvz., odos valikliai, cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, „markutės“, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos naujų psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms.

Europoje didžiausią prekybos šiomis medžiagomis rinkos dalį sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių, kokaino ar amfetamino stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie „neskirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė. Šios medžiagos paprastai parduodamos kaip „teisėti“ tokių stimuliantų kaip amfetamino, ekstazio (MDMA) ir kokaino pakaitalai.

Šaltinis: NTAKD

Kaip atpažinti, kad paauglys vartoja narkotikų ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų?

Keičiasi šias medžiagas vartojančio vaiko arba paauglio bendravimas, emocijos. Jis tampa tarsi svetimas, slapukauja, apgaudinėja, darosi mažai kritiškas savo elgesiui. Pasak G. Belian, tėvai dažnai suklysta atsiradusius paauglio elgsenos pokyčius priskirdami paauglystės amžiaus krizei.

Gali atsirasti šių pokyčių:

1. Asmenybės pokyčiai (nuotaikos ar būdo savybių pasikeitimas, santykių su tėvais, šeima ir draugais pokyčiai, siekių stoka, savęs nuvertinimas, neigimas ir melavimas, nepaaiškinama baimė, įtarumas arba savisaugos instinkto stoka, priešiškumas kitiems ir sau, agresyvumas);

2. Veiklos ir įpročių pokyčiai (be pateisinamos priežasties nebūna namuose / mokykloje, apleidžiamos pareigos, pakinta kontaktas su bendraamžiais, kitais žmonėmis, pvz., trumpam išeina su draugais, atėjusių draugų nekviečia į vidų; prasideda konfliktai, sunkiai susikaupia, įtarus, greitai supyksta, nuolat liūdnas, keičiasi vertybės);

3. Išvaizdos pokyčiai (higienos stoka, raudonos akys, išsiplėtę arba susiaurėję vyzdžiai, nuolatinė sloga, dažnas kosulys, apetito stoka ar padidėjęs apetitas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, sutrikusi dėmesio koncentracija, išsiblaškymas, energijos stoka agresyvumas, keista kalba);

4. Randamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priemonės (tarp vaiko daiktų pastebima kapsulių, tablečių, miltelių, žiebtuvėlių, folija, šaukštas);

5. Teisėtvarkos pažeidimai (smulkios vagystės iš namų ir mokyklos draugų, bėgimas iš namų ir pan.).

Šaltinis: NTAKD

Pagalba psichoaktyviųjų medžiagų vartojantiems nepilnamečiams

• Pagalba jaunimui teikiama telefonu, internetu, gyvai. Teikiamos nemokamos psichologų konsultacijos. Jos teikiamos psichikos dienos centruose prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tokią pagalbą organizuoja ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

• Kaip viena iš pagalbos priemonių 14–21 metų jaunimui, eksperimentuojančiam ar nereguliariai vartojančiam alkoholio ir /ar narkotikų (išskyrus tabaką), veikia Ankstyvosios intervencijos programa. Vedami interaktyvūs užsiėmimai. Užsiėmimus organizuoja savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai.

• RPLC veikia Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai Vilniuje ir Kaune. Augant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui tarp paauglių, naujai įsteigti dienos stacionarai RPLC filialuose Vilniaus ir Klaipėdos miestuose. Siekiant padėti vaikams ir jaunimui, žalingai vartojantiems psichoaktyviųjų medžiagų ar turintiems priklausomybės problemų, taip pat teikiamos ambulatorinės paslaugos, kuriose konsultacijas ir kitas paslaugas gali gauti vaikai, tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai.

• Naudingų rekomendacijų tėvams galima rasti interneto mokymosi svetainėje kaveikiavaikai.lt. Taip pat aktuali askritiskas.lt interaktyvioji interneto svetainė jaunimui, suteikianti žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų vartojimo poveikį ir rizikas, siūlanti veiklų kaip alternatyvas vartojimui.

• Skubi psichologinė pagalba telefonu teikiama: Jaunimo linija 8 800 28 888, Vaikų linija 116 111, Linija „Doverija“ (rusų kalba) 8 800 77 277, Tėvų linija 8 800 900 12.