Aptikta įstatymų spraga?

Prieš Kauno apylinkės teismą 32-ejų V.A. spalio pradžioje dar stojo, kaip Kauno klinikų vaikų ligų gydytojas. Todėl spalio pabaigoje įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 3 400 eurų bauda, apie tai buvo informuota nuteistojo darbovietė. Remiantis Lietuvos įstatymais, nuteistieji pagal tokį Baudžiamojo kodekso straipsnį negali dirbti tik švietimo įstaigose. O dėl jų galimybės tęsti darbą sveikatos apsaugos sistemoje kiekvienu konkrečiu atveju jau sprendžia darbdavys.

Į V.A. viename Kalniečių mikrorajono daugiaaukštyje išsinuomoto buto duris Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai pasibeldė šiųmetės liepos 27-osios rytą. Jie tikrino iš vienos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos, stebinčios interneto vartotojus, bandančius pasiekti tinklalapius, kuruose patalpinti pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas, gautą informaciją, kad tai buvo daroma ir iš vienos internetinės prieigos, kuriai paslaugos teikiamos vienu Kauno adresu ir V.A. vardu.

Šokiruojantis prisipažinimas

Kaip teigiama Kauno apskrities policijos pranešime, iš kolegų gauta informacija pasitvirtino: „Nustatyta, kad įtariamasis dažnai lankėsi interneto resursuose, kuriuose buvo talpinama pornografinio turinio medžiaga su vaizduojamais vaikais. Domėdamasis neteisėtu turiniu daug kartų mėgino pasiekti policijai žinomus ir blokuojamus interneto resursus, buvo įspėjamas apie ketinimą pasiekti neleistiną informaciją, tačiau tokios veiklos nenutraukė. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir surinkus pakankamai įrodymų, įtariamasis savo kaltę pripažino.“

Viengungis V.A. neslėpė, kad domisi pornografija nuo paauglystės - pradėjo lankytis jos tinklalapiuose internete maždaug prieš devyniolika metų. Iš pradžių domėjosi tik suaugusiųjų pornografija, bet, jos ieškodamas, pateko ir į tinklalapius su vaikų pornografija. 

Prisipažino V.A. ir, kad žinojo, jog tai draudžiama, ir, kad būdavo apie tai perspėjamas ekrane iššokant lentelei „Stop policija“, tačiau ją ignoruodavo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti 204 V.A. prisijungimai prie įvairių pornografinio turinio internetinių svetainių.

Išgelbėjo švari biografija

Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras Andrius Brasas rugsėjo pabaigoje kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Ir šio teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė tai padarė, skirdama V.A. 5 100 eurų baudą. Tačiau, atsižvelgus į jo prisipažinimą, ši sumažinta trečdaliu – iki 3 400 eurų. Tuo pačiu konfiskuotas ir V.A. nešiojamas kompiuteris, kuris buvo naudotas darant jam inkriminuotą nusikaltimą.

V.A. šio baudžiamojo įsakymo neskundė, todėl jis jau įsiteisėjo.

Už disponavimą vaikų pornografija Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. V.A. atveju, atsižvelgta ne tik į jo prisipažinimą bei gailėjimąsi, bet ir tai, kad jis buvo neteistas ir net nebaustas administracine tvarka.

Atleistas iš darbo

Po žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos savo komentarą suskubo pateikti ir Kauno klinikų atstovai.

„Reaguojant į šiandien viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad nuteistas vienos Kauno gydymo įstaigos vaikų ligų gydytojas dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai, norime informuoti, kad nuteistas asmuo yra buvęs Kauno klinikų darbuotojas.

Gavus pranešimą apie Kauno apylinkės teismo priimtą nuosprendį, tą pačią dieną, remiantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, ir siekiant užtikrinti vaikų ir visuomenės saugumą, atleidome darbuotoją iš darbo.

Pabrėžiame, kad tirta veika nebuvo susijusi su darbu ligoninėje, tačiau tokie nusižengimai negali ir nebus suderinami su gydytojo darbu​“, – rašoma Kauno klinikų išplatintame komentare.

– Jūsų akimis, vakarėliuose žmonės jau atsipalaidavę?

– Visiškai, jokio susikaustymo. Nieko keisto, žmonės pasiilgę socializacijos, miesto. Pirmi vakarėliai po tokios pertraukos buvo gana keisti, kai grojau jau ne namuose, ne radijuje, bet žmonėms. Aišku, viskas pasikeitė po karantino. Žmonės, išsiilgę vieni kitų, linkę mėgautis laiku bendraudami, tad didžėjaus darbas, t. y. grojama muzika, lieka antrame plane. Kita vertus, visai neseniai grojau viename Kauno klube, kur sausakimša auditorija šėlo iki pat 6 val. ryto, tad būna visaip. Klausimas, kiek ilgai galėsime džiaugtis atlaisvėjusia kasdienybe.

B.Jonuškos darbo vietoje – traumatologo kabinete – visada groja muzika, o kai kurie pacientai net paprašo pagarsinti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– O ligoninės koridoriuose vis dar tvyro įtampa?

– Kadangi nedirbau COVID-19 skyriuje, tai įtampos nebuvo ir karantino metu. Dirbame viename burbule, kuriame visi pacientai ir jų tėvai testuojami, ir nesvarbu, ar pasiskiepiję, ar ne. O šiaip kartu su kolegomis pastebime, kad prieš kurį laiką pacientų, atskubančių dėl, tarkime, mažesnių problemų, buvo kur kas mažiau negu dabar.

– Ar kelia nerimą naujoji delta atmaina?

– Kelia nerimą ne pati atmaina, o būtent jos imlumas. Ji plinta 2,5 karto greičiau nei britiškoji. Ekspertų akimis, jeigu visų pasiskiepijusiųjų skaičius, tarkime, siekia 40 proc., tai skiepai, matant plitimą ir atmainos savybes, tampa nebe tokie efektyvūs. Tokiu atveju visos populiacijos atsparumas gali siekti vos 10 proc. Tai yra tas pats, ką mes patyrėme praeitą rudenį. Kažin ar norėtųsi dar kartą išvysti visuotinį užsidarymą ir sausakimšas ligonines. Portugalijos žingsniai link užsidarymo ir Rusijos pavyzdžiai rodo būtent tai, kad reikia ruoštis. Baisiausia, kad delta atmaina yra agresyvesnė jaunų žmonių, vaikų atžvilgiu. Nors vaikų iki dvylikos metų nepaskiepysi, tačiau vyresni gali tai padaryti, kad įgytų imunitetą. Kitų šalių patirtys rodo, kad paskiepyti žmonės nemiršta nuo COVID-19 infekcijos ir iki 99 proc. sumažėja hospitalizacijų. Dėl naujų atmainų skaičiai ateityje tikrai skirsis, bet be skiepų neišsisuksime.

Gydytojui, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, reikia turėti kokią nors malonią veiklą, nes gali labai lengvai nuvažiuoti stogas.

– Ar greičiau pavargstate, kai bandote suderinti budėjimus ligoninėse ir didžėjaus darbą?

– Jei atvirai, galbūt atpratau nuo vakarėlių karantino metu, nes tuo laikotarpiu būdavo tik darbas ligoninėje, studijoje ar radijuje. Kita vertus, dabar jau stengiuosi pasilikti daugiau laiko poilsiui. Tikrai greičiau pavargstu, bet pasiilgau ir judesio, o tai atperka visą nuovargį, kai, pavyzdžiui, po grojimo grįžtu patenkintas namo.

– Pamenate beprotiškiausią laikotarpį, kai buvo užklupęs darbų maratonas?

– Kalbant apie grojimus, tai vienas tokių įsimintinesnių buvo, kai vieną penktadienį reikėjo groti Vilniuje, o kitą dieną Nidoje. Palinksminęs publiką ten, paskutiniu keltu kėliausi į Klaipėdą ir galų gale grįžęs į sostinę kitą dieną vėl stovėjau prie pulto – turėjau groti viso renginio metu. Prie muzikinių reikalų tą savaitgalį užtrukau bene 30 valandų. Taip sakant, atėjo, praėjo, patiko, bet daugiau nekartoju. Prireikė laiko atsigauti.

– Kokia yra toji paslaptis, leidžianti neužmigti per visą budėjimo ligoninėje laiką?

– Budėjimas yra toks dalykas, kad niekada nežinai, kaip viskas bus. Intensyviausias, kokį teko patirti, buvo tada, kai dirbau sostinės Lazdynų ligoninėje suaugusiųjų skyriuje. Tądien per parą buvo paguldyti 22 pacientai. Be pacientų priežiūros, turėjome aštuonias operacijas, dar keturis perdavėme kitai brigadai, kuri budėjo kitą dieną. Tąkart atrodė, kad niekur nespėju, o dirbti reikėjo daugiau nei parą, kol susitvarkėme. Po tokių dienų tarsi iškrenti iš normalaus ritmo, bet toks tas darbas. Būtent todėl kai kada ir būna pikta dėl žmonių, kurie trečią nakties atvažiuoja dėl pilvo skausmų, kurie pasibaigė jau bevažiuojant.

– Ar neteko pramiegoti ko nors svarbaus darbo metu?

– Vienąkart per budėjimą nusprendžiau atsisėsti ir pailsėti. Kaip tik buvau pamiršęs įsijungti telefono garsą. Natūralu, kad užmigau, o po valandos prabudau nuo beldimo į duris. Pažvelgiau į telefoną, pamačiau, kad praleidau dvylika skambučių, o priėmimo skyriuje laukė pacientų eilė. Buvo tikrai labai nemalonu… Nuo to laiko garsas nuolat įjungtas, o suskambus žadintuvui, nepaisant to, ar esu pavargęs, ar ne, – visada keliuosi.

– Ar ligoninėje darbo metu klausotės muzikos? Jei taip, kokios?

– Mano darbo vietoje – traumatologo kabinete – visada groja muzika. Būna net ir tokių atvejų, kai atėję pacientai prašo pagarsinti. Taip pat ir operacinėje, kai būna ilgesnės operacijos, įsijungiame muzikos, kad nekankintų spengianti tyla ir kad nuotaika būtų geresnė. Kadangi komandoje gana dažnai darbuojasi vyresnio amžiaus medikai, tai esame išsibandę: „Modern Talking“ ar „Bee Gees“ repertuaras – kaip tik.

– Ar esate sutikęs savo pacientų vakarėliuose? Kokia būna jų reakcija?

– Pasitaiko. Prieina, pasilabina, pagaliau klausia, kur galėjo mane matyti ar iškart prisistato ir primena, kad jų vaiką operavau ar gipsavau. Kai mano hobis netrukdo darbui ligoninėje, kai stengiuosi viską atlikti kokybiškai ir žmonės patenkinti, tai ir emocijos pakilios. Tiesa, nesvarbu, kur gydytoją besutiktum – ar parduotuvėje, ar vandens parke – reikia nepamiršti, kad medikai irgi yra žmonės, turintys savų pomėgių, veiklų. Be jokios abejonės, tų reakcijų būna visokių, bet dažniausiai – teigiamos.

B.Jonuška ragina nepamiršti, kad medikai irgi yra žmonės, turintys savų pomėgių ir laisvalaikio veiklų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– „Medikas didžėjumi būti negali“ – ar išgirstate tokių replikų?

– Labai retai. Dažniausiai vyresnės kartos žmonės mano, kad, jei dirbi gydytoju, visą savaitę ir kiurksai ligoninėje, esą ligoninė tau turi būti viskas. Tai yra senamadiškas požiūris, kuris keičiasi taip pat, kaip ir keičiasi kartos. Jeigu nori būti geras specialistas, turi būti pailsėjęs. Juk akivaizdu, kas būna, kai perdega žmonės, tiesa? Turiu omenyje savižudybes ar kitus kraštutinius atvejus: ari, ari ir save pamiršti, o kai prisimeni, tai jau būna per vėlu. Ne kartą esu sakęs: man šeima yra svarbiausia, o paskui jau galima galvoti apie darbą, hobius, pomėgius. Aišku, reikia ir tų visiškai atsidavusių – juk taip turbūt ir gimsta genijai, moksliniai atradimai… Bet manau, kad gydytojui, kaip ir bet kuriam kitam žmogui, reikia turėti kokią nors malonią veiklą, nes stogas gali labai lengvai nuvažiuoti.

– Nusifilmavote vaizdo įraše „Petys už laisvę“, kur raginate skiepytis. Buvote pašieptas pabrėžiant jūsų darbų nesuderinamumą?

– Nieko naujo šiame fronte. Labai normaliai sureagavau, pasijuokiau ir tiek. Suprantu, kad skamba šokiruojančiai, kai didžėjus siūlo, kaip buvo ištarta vaizdo įraše, susileisti, t. y. vakcinuotis. Geriau didžėjus kviečia skiepytis, o ne nusipirkti narkotikų, ką kartais galima pastebėti vakarėlių metu. Verta paminėti, kad kiekvieną veiklą galima labai lengvai pašiepti. O pomėgiai – kiekvieno reikalas. Pavyzdžiui, vieni gydytojai mėgsta nardyti su rykliais, kiti – šoka tango, treti – dirba kepėjais ar tiesiog po darbo keliauja į vandens parkus.

– Esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Ar ten sulaukiate prašymų patarti sveikatos klausimais?

– Kiekvieną dieną. Sekėjų yra tikrai daug, tad ir klausimų būna nemažai. Nors konsultacija internetu niekada neatstos gyvos, bet bent jau taip galima pasakyti žmonėms, kai klausia dėl įvairių negalavimų, ar reikia kreiptis į gydytoją, ar ne. Problemų nekyla, kol spėju atrašyti visiems.

Geriau didžėjus kviečia skiepytis, o ne nusipirkti narkotikų, ką kartais galima pastebėti vakarėlių metu.

– Nemanote, kad ir nuotoliniu būdu pagalba gali būti nors kiek efektyvi?

– Skubi pagalba turi būti suteikiama gyvai: čia ir dabar. Taip, pavyzdžiui, mūsų ligoninėje radiologai puikiai dirba ir nuotoliniu būdu: gauna nuotrauką, parašo, kas ir kaip, perduoda kitam klinikos darbuotojui, ir šis jau vertina situaciją, bet… Gyvo kontakto tikrai nepakeisi, o ypač chirurginiais klausimais, kai reikia pamatyti, pačiupinėti, išsiaiškinti, kuo skundžiasi pacientas. Kai kas tikrai galėtų būti gydoma nuotoliniu būdu. Tai, mano galva, yra medicinos ateitis.

– Kuris jausmas mielesnis širdžiai: kai pacientas nusišypso, ar kai pavyksta išjudinti nejudrią publiką?

– Išjudinti nejudrią publiką, nes pacientą pralinksminti yra kur kas lengviau. Jei reikėtų rinktis tarp sėkmingos sudėtingesnės operacijos ir publikos išjudinimo, tai vienareikšmiškai rinkčiausi pirmąjį variantą. Emocija šokio aikštelėje būna laikina. Visai kas kita – pagelbėti sergančiam žmogui.

Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę jie gali patirti ne tik didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą, bet toks potyris netgi gali paveikti tolesnę vaiko raidą.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotame edukaciniame projekte „Pažadas sveikatai“ gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalinti sveikatos žiniomis, informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų ir paaiškina, kaip geriau elgtis patekus į sveikatos priežiūros įstaigą.

„Kuo mažiau mes žinome apie naują situaciją, tuo labiau jos bijome, todėl reikia supažindinti vaikus su tuo, kas gali nutikti. Kai vaikas iš anksto žino ir įsivaizduoja, kaip atrodo vizitas pas gydytoją, kad gali skaudėti, toje situacijoje jaučiasi ramesnis, nepatiria tiek streso. Jei vaikas susidurs su netikėtumais, jo nerimas tik išaugs“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų psichologė Rūta Vyšniauskė.

Pasak psichologės R. Vyšniauskės, tėvams ir personalui nepavykus vaiko nuraminti, jokiu būdu ant tokio vaiko negalima rėkti, reikia jį išklausyti.

Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo.

„Dažnai tėvai nori apsaugoti vaikus jiems nepasakydami visos tiesos, tačiau dažnu atveju taip tik pakenkia. Iš kitos pusės, reikėtų vaiko ir neperkrauti papildoma informacija, o atsakyti tik į užduodamus klausimus. Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo“, – dalijasi patarimais psichologė.

Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja, dirbanti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje,  dr. Sigita Burokienė sako, kad ypač stresas silpnina vaikų imuninę sistemą, todėl jeigu vaikas visą laiką verks, bus įsitempęs, tai gijimo procesas gali užsitęsti.

„Patekimo į gydymo įstaigą priežastys gali būti labai įvairios – nuo visiškai netikėtų iki planinio guldymo į ligoninę. Jeigu vaikas nukrito nuo dviračio, susilaužė ranką arba staigiai susirgo ir vaiko gydymo negalima užtikrinti namuose, pakankamai laiko pasiruošti ir nusiteikti vykti ligoninę, ko gero, nebus. Svarbiausia, vaikui ramiai paaiškinti, kodėl jis turi vykti į ligoninę ir su vaiku būti kartu kiek įmanoma ilgiau“, – sako gydytoja.

Paklausta, kas vis dėlto linkęs labiau išgyventi dėl vaiko patekimo į ligoninę – patys vaikai ar labiau jų tėveliai, gydytoja dr. S. Burokienė sako, kad kiekvienas atvejis individualus, bet kalbėjimas ir pasiruošimas iš anksto padeda stresą sumažinti.

„Jeigu tik yra laiko susiruošti į ligoninę iš anksto, tai reikėtų ne tik su vaiku pasikalbėti, bet ir suruošti reikalingiausius daiktus: paimti mėgstamiausią žaislą, knygą, brolio ar sesers nuotrauką, pižamą, rūbus, visas svarbiausias higienos priemones, rankšluostį, vienkartinių servetėlių, dantų šepetuką, ir pastą, šlepetes, vaiko dokumentus, vaistus ar vitaminus. Jeigu vaikas atvyksta į ligoninę skubiai, tai būtiniausiais daiktais visuomet aprūpina gydymo įstaiga“, – pataria gydytoja.

Medicinos srityje dirbanti 25-erius metus, dr. S. Burokienė sako pastebinti pokyčius.

„Skirtumas akivaizdus, nes anksčiau ligoninėse tėvai negalėdavo pasilikti budėti prie sergančių vaikų, žmonės galvodavo, kad vaikas paverks ir nusiramins. Kaip vėliau paaiškėjo, paguldyti į ligoninę ir vieni palikti vaikai, patiria didžiulį nesaugumo jausmą, psichoemocinį stresą, kuris gali paveikti netgi vaiko raidą, bendravimą su pažįstamais ar apskritai su suaugusiaisiais“, – sako vaikų ligų gydytoja.

Ji sako, kad dažnai tėvai daro klaidą gąsdindami savo vaikus ligonine ir gydytojais.

„Sakydami vaikui, kad jei jis bus negeras, blogai elgsis – bus išvežtas į ligoninę ir ten daktarai jam ką nors blogo padarys, tėvai pasmerkia vaiką bijoti gydytojų ir medicinos įstaigų. Įsivaizduokite, vaikas namuose visuomet turi mamą, tėtį, kurie jam atstoja visą pasaulį ir staiga jis atsiduria ligoninėje, visiškai svetimoje aplinkoje. Ligoninė vaiko akimis yra aplinka, pilna skubančių žmonių baltais chalatais, ilgi koridoriai, svetimi kvapai ir garsai. Tai – ne teatras ar žaidimų aikštelė. Tėvams rekomenduočiau namuose pažaisti su vaikais ligoninę, panaudojant žaislinį gydytojo rinkinį, „sutvarstyti žaizdą“ ir panašiai. Tai turėtų sumažinti vaikui stresą susidūrus su medicininėmis procedūromis ligoninėje“, – teigia dr. S. Burakienė.

Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriama ne tik diagnozuoti ir gydyti vaikų ligas, bet ir daugelis kitų paslaugų, teikiamų mažiesiems. Vienos svarbiausių – vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai.

„Profilaktiniai sveikatos tikrinimai turi būti atliekami nuo pat vaiko gimimo iki jo pilnametystės ne rečiau kaip kartą per metus. Šiems tikrinimams yra priskiriama odos, matomų gleivinių, burnos apžiūra, periferinių limfmazgių apčiuopa, arterinio kraujo spaudimo matavimas, regėjimo, klausos tikrinimas, bendras kraujo ir šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas, svorio, ūgio matavimas ir kiti tyrimai“, – teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.

Pasak jos, tėveliai turėtų rūpintis vaikų sveikatos profilaktika ir taip užkirsti kelią rimtesniems susirgimams. Juk kuo anksčiau yra diagnozuojama liga, tuo lengviau ją gydyti.

Mokėti nereikia

„Taip pat svarbu žinoti, kad kiekvienais metais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaiko tėvai privalo pasirūpinti savo atžalos sveikatos patikra, kurios metu išduotą vaiko sveikatos pažymėjimą reikia pateikti ugdymo įstaigai. Sveikatos patikros metu šeimos gydytojas įvertina vaiko fizinę būklę ir jo galimybes dalyvauti mokyklos ugdymo veikloje. Sveikatos tikrinimams taip pat priskiriama profilaktinė vaikų dantų ir burnos higienos būklės apžiūra “, – sako Daiva Berūkštienė.

Be to, pavojingų ligų prevencijai užtikrinti Lietuvoje vykdoma vaikų imunoprofilaktika. Tik gimęs mažylis ligoninėje pirmą kartą paskiepijamas nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Neskiepijami neišnešioti naujagimiai ir tie, kurie turi sunkią įgimtą patologiją arba serga sunkiomis ligomis (jie skiepijami vėliau). Vėliau profilaktinius skiepijimus skiria šeimos gydytojas, kuris vadovaujasi patvirtintu vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi.

Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai, imunoprofilaktika ir kitos gydymo paslaugos vaikams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir tėveliams už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia.