Tai krūties vėžiui gydyti skirtas vaistas trastuzumabo emtansinas. Jis gali būti skiriamas tik stacionarines onkologijos chemoterapijos paslaugas teikiančiose įstaigose pirmaeiliam ankstyvuoju krūties vėžiu sergančių suaugusių pacientų vėžiui gydyti.

Taip pat nuo 2023 m. kovo 1 d. VLK stacionarines vaikų ir suaugusiųjų neurochirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi inovatyvias medicinos pagalbos priemones. Viena jų – tai klajoklio nervo stimuliacijos terapijos sistema, skirta depresijai gydyti. Ši priemonė galės būti taikoma tik tais atvejais, kai pacientas daugiau nei dešimtmetį sunkiai serga atsparia medikamentiniam ar kitokiam gydymui depresijos forma ir pats pageidauja šio gydymo metodo. Kita į kompensavimą įtraukta naujovė – nugaros smegenų stimuliacijos sistema nuolatinius nepakeliamus skausmus kenčiantiems pacientams. Abi šia

Tokį sprendimą bendru sutarimu komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs parlamentarų Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio ir Beatos Petkevič inicijuojamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jie siūlė priemoką kompensuoti žmonėms nuo 70 metų, o ne nuo 75-erių, kaip yra dabar.

Galutinę išvadą dėl amžiaus kartelės Seimui teiks Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nuleisti amžiaus kartelę dar žemiau verčia sparčiai kylančios kainos. Pasak jo, tam biudžete reikėtų papildomai numatyti 6,9 mln. eurų.

Dabar paciento priemoka už kompensuojamus vaistus valstybė padengia tik atskiroms žmonių grupėms, įskaitant nepasiturinčius, neįgalius ir vyresnius nei 75 metų gyventojus.

Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų. 

Pasak Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, iki šiol buvo laikomasi taisyklės, kad išlaidos vaistams didėtų ne mažiau negu didėja pats biudžetas.

„Tai tas augimas yra gerokai didesnis nei pajamos auga: pajamos didėja 7 proc., o išlaidos vaistams – 17 proc.“, – komitete sakė ji. 

Pasak asociacijos vadovės Agnės Gaižauskienės, kitais metais vaistų ir medicinos priemonių įsigijimui biudžete numatyta 79 mln. eurų daugiau negu šiemet, tačiau lėšų vis tiek stigs. 

„Tik 13,6 mln. eurų iš šios sumos numatyta rezerviniame sąraše naujų inovatyvių vaistų kompensavimui“, – apgailestavo ji.   

Pasak IFPA atstovės, jau pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų naujų vaistų įtraukimui į kompensuojamų vaistų sąrašą, o taip nutiko, nes daugiau kaip metus Valstybinė vaistų kontrolės taryba nevertino paraiškų, nes trūko specialistų.

„Atnaujinus kitais metais vertinimą, faktinis lėšų poreikis bus didesnis. Minimaliai gali siekti 28 mln. eurų“, – skaičiavo A. Gaižauskienė.

Pasak jos, naujiems vaistams kompensuoti gyventojams 2023 metų PSDF biudžete planuojama numatyti 48 mln. eurų, o 2024 metais – tik 18,5 mln. eurų.

„PSDF išlaidų augimą sąlygoja tai, kad pastaraisiais metais į kompensavimo sąrašus įtraukiama vis daugiau naujų inovatyvių (gaminamų naudojant pažangiausias technologijas) vaistų. Tokiu būdu vis didesniam pacientų skaičiui yra užtikrinamas jiems būtinų vaistų prieinamumas“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme.

Pasak SAM, nauji vaistai dažniausiai yra saugomi patento ir gaminami vieno gamintojo – dažniausiai vienos iš kelių didžiausių kompanijų.

„Kol vaistui galioja patento apsauga, kiti gamintojai neturi teisės jų tiekti į rinką. Kadangi inovatyviems vaistams sukurti reikalingos didelės investicijos, juos gamina didžiosios farmacijos kompanijos, kurios turi atitinkamus pajėgumus“, – teigia ministerija.

Taip ministerija komentavo STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės pateiktą informaciją, jog pastaruoju metu labai išaugo valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams, tai siejant su gamintojų lobizmu.

„Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln. eurų – BNS) augimas yra labai susitelkęs keliolikos (17-os – BNS) didžiųjų farmacijos įmonių gaminiams kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ji.

R. Kazliūnaitės teigimu, daugiausia lobizmo atvejų deklaravo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) atstovai.

IFPA direktorė Agnė Gaižauskienė savo ruožtu BNS sakė, kad farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus pacientams.

STT duomenimis, pernai šios asociacijos atstovaujamų 18 gamintojų vaistų buvo kompensuota už 226,2 mln. eurų, arba 69,7 proc. PSDF išlaidų tokiems vaistams.

Inicijavo pataisas

Ministerija savo ruožtu teigia, kad paskutinius kelerius metus imtasi pastangų skaidrinti farmacijos bendrovių ir medikų bendradarbiavimą bei mažinti išlaidas.

Pasak SAM, siekiant mažinti PSDF išlaidas, skirtas vieno gamintojo vaistams kompensuoti, 2019 metais buvo priimti teisės aktų pakeitimai ir įšaldytos tokių vaistų bazinės kainos.

„Tai reiškia, kad jeigu rengiant naują kainyną nustatoma didesnė bazinė kaina negu galiojančiame kainyne, bazinė kaina nekeičiama, t. y. įšaldoma“, – teigia ministerija.

Be to ministerija primena inicijavusi pataisas, kuriomis nuo 2019 metų buvo uždrausti vaistų reklamuotojų vizitai į gydymo įstaigas siekiant asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu.

Nuo 2020 metų pradžios farmacijos pramonės įmonių perleistos vertės yra viešinamos, tuo taip pat siekiant didinti farmacijos pramonės įmonių, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų bei gydymo įstaigų bendradarbiavimo skaidrumą ir viešumą.

Šiuo metu ministerija teigia įgyvendinanti STT gegužę pateiktas rekomendacijas dėl vaistinių preparatų reklamos – numatoma reglamentuoti nuotolinius reklaminius renginius ir sustiprinti reklaminių renginių priežiūrą užtikrinant centralizuotą informacijos apie renginius valdymą.

R. Kaziliūnaitės duomenimis, nuo 2014-ųjų iki 2020 metų PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams padidėjo apie 70 proc., arba 134 mln. eurų. 

Pernai vaistų, kuriuos tiekia 102 gamintojai, kompensacijoms išleista beveik 325 mln. eurų.

Ministerijos duomenimis, 2018-2020 metais į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įrašyta atitinkamai 44, 31 ir 46 nauji medikamentai.

Dauguma jų, išskyrus keletą, įrašyti į pilnai kompensuojamų vaistų, skirtų konkrečioms ligoms gydyti, sąrašą.

„Prezidentas šiandien dekretu inicijuoja naują Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kuri numatytų palankesnes kritines ribas, kada nepasiturintiems asmenims būtų kompensuojami vaistai ir vaistų priemokos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

„Tai būtų tikrai aktualu neįgaliųjų bendruomenei“, – pridūrė jis.

Pasak Prezidentūros, Sveikatos draudimo įstatymo projektas artimiausiu metu bus registruojamas Seime.

Vaistų priemokas valstybė dabar padengia pensinio amžiaus bei neįgaliems žmonėms, kurių mėnesio pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalaus vartojimo poreikio.

Anksčiau skelbta, kad prezidentas siūlo taikyti 100 proc. minimalaus vartojimo poreikio ribą, be to pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal einamųjų metų minimalaus vartojimo poreikių dydį.

Neįgaliųjų atstovai anksčiau yra sakę, jog vaistų kompensavimo sistema gaunantiems mažas pajamas yra labai reikalinga, tačiau taip pat ragino numatyti galimybę vaistus kompensuoti ir šiek tiek didesnes pajamas gaunantiems neįgaliesiems.

Trūksta rūpesčio neįgaliųjų teisėmis

Ketvirtadienį G. Nausėda su žmona Diana Nausėdiene nuotoliniu būdu bendravo su Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovais ir nariais bei domėjosi bendruomenės gyvenimu, suaugusių žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įgalinimu, jiems ir jų šeimos nariams skirtų kokybiškų socialinių paslaugų plėtros ir prieinamumo didinimo būtinybe.

Pasak S. Krėpštos, Lietuvos rodikliai neįgaliųjų įtraukimo į visuomenę rodikliai yra gana prasti: tik trečdalis neįgaliųjų yra darbo rinkoje, tuo tarpu antra tiek jų skursta.

„Tą būtina spręsti kaip galima greičiau“, – sakė prezidento patarėjas.

Kauno „Arkos“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas savo ruožtu ragino aktyviau spręsti neįgaliųjų problemas ir pasirūpinti, kad būtų užtikrintos jų teisės.

Pasak jo, šiuo metu vykdoma institucinės globos pertvarka, kai neįgaliesiems stengiamasi suteikti labiau individualizuotą pagalbą, vyksta labai lėtai ir fragmentuotai, o kai kuriuose rajonuose paslaugų neįgalieji sulaukia labai mažai.

Dar viena opi problema, pasak jo, yra Lietuvoje dažnas neįgaliųjų pripažinimas neveiksniais. G. Malinausko teigimu, tai sovietinis palikimas, nesuteikiantis neįgaliesiems apsaugos.

„Asmenys su intelekto negalia turi savo valią, jie gali spręsti, tik reikia atitinkamų priemonių kaip alternatyvioji komunikacija, supaprastinta kalba, simbolių kalba“, – pabrėžė jis.

Grupinio gyvenimo namų neįgaliesiems bendruomenės vadovo teigimu, didelė problema lieka ir neįgaliųjų įsidarbinimas. Jis ragino darbdavius įvertinti neįgaliųjų kuriamą unikalią pridėtinę vertę: jų atvirumą, nuoširdumą.

G. Malinauskas taip pat akcentavo, jog dar viena itin opi ir nediskutuojama problema yra tai, jog neįgalieji neturi savo teisių gynimo mechanizmo, panašaus į vaikų teisių apsaugos tarnybas, kurios kilus bėdai vertina situaciją ir kovoja už vaikų teises.

Jis pabrėžė, kad nors Lietuva tarptautinėmis sutartimis yra įsipareigojusi ginti neįgaliųjų teises, nėra tuo užsiimančios institucijos.

Ketvirtadienį minima tarptautinė neįgalių žmonių diena.

„Šie pakeitimai leistų pasiekti to, kad pridėtinę klinikinę vertę turintys, tačiau labai brangūs vaistiniai preparatai būtų kompensuojami įvertinus valstybės finansines galimybes“, – pristatydamas klausimą posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pagal patvirtintus Farmacijos įstatymo pakeitimus, Ministrų kabinetas turėtų patvirtinti tų vaistų kompensavimą, kurių kaštų naudingumas neatitinka nustatytos referencinės vertės.

Šios pataisos toliau bus teikiamos svarstyti Seimui.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau teigė, kad kol kas nėra galimybės tiksliai pasakyti, kokioms ligoms ir pacientų grupėms šis įstatymo pakeitimas turėtų pagelbėti, nes tik neseniai patvirtinta nauja vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus tvarka, kuria įteisinami sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo  ir sprendimo priėmimo procesai.

56 balsais „už“ ir 43 „prieš“ po pateikimo antradienį pritarta tokioms sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės Astos Kubilienės pataisoms.

Toliau projektus svarstys Seimo komitetai. Projektai pateikti po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo, kuriuo minima tvarka nuo sausio atšaukiama.

Teismas konstatavo, kad patvirtindamas pirmojo paskyrimo tvarką įsakymu ministras viršijo kompetenciją. Į teismą dėl A. Verygos įsakymo kreipėsi du konservatoriai.

Įstatymų pataisas inicijavęs A. Veryga laikosi pozicijos, jog teismas netinkama pripažino procedūrą, kaip buvo patvirtinta tokia tvarka, o ne patį principą.

Ministras savo inicijuotą tvarką gina teigdamas, kad „pirmą kartą istorijoje pradėjo mažėti vaistų kainos“. Kritikai teigia, kad ji pacientams riboja galimybę rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.

Pataisos numato, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos paskyrus kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje turi būti parduodamas pigiausias kompensuojamas vaistas.

„Pirmojo paskyrimo“ tvarka galioja ir šiuo metu, tačiau po konservatorių skundo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ją nuo sausio atšaukė.

LVAT spalį konstatavo, kad ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, jog apdraustajam pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas.

Jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos.

Teismo sprendimu, neteisėtomis pripažintos ministro įsakymų dalys galios netenka paskutinę šių metų dieną.

Tvarka, kad pacientui pirmą kartą arba po pertraukos paskyrus kompensuojamą vaistą, jam vaistinėje turi būti parduodamas pigiausias kompensuojamas vaistas, įsigaliojo nuo liepos.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė vienintelė Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ji tikino, kad Estijoje vaistų priemokų kompensavimo tvarka nepasiteisino, nes daug žmonių negalėjo pasinaudoti kompensacijomis dėl pernelyg sudėtingo administravimo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad jokių pažymų apie pajamas gyventojams rinkti nereikės, o administruoti šią priemonę nebus sunku.

„Vaistininkas matys, kad nereikia imti priemokos“, – sakė jis.

Nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji gaus, jeigu visos jų pajamos bus mažesnės nei 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176–251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).

75 metų sulaukę ir vyresni asmenys nemokai šiuos vaistus gaus nepriklausomai nuo jų pajamų. 

Valstybė šiems gyventojams padengs ne tik 100 proc. bazinės kainos, bet ir priemoką.

Valstybei kainuos apie 4 mln. eurų 

Kompensuojamų vaistų priemokų vyresniems kaip 75 metų senjorams, mažas pajamas gaunantiems pensininkams ir neįgaliesiems panaikinimas kitąmet valstybei kainuos apie 4 mln. eurų, teigia sveikatos ministras A. eryga.

„Reiktų nepilnai 4 mln. eurų (...) Mums kartais atrodo nedideli pinigai tos priemokos, kurias žmonės moka vaistinėse, (...) bet vyresnio amžiaus arba mažas pajamas gaunantis ir daug ligų turintis žmogus, jam gali susidaryti keliasdešimt eurų per mėnesį ir tapti nepakeliama našta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Veryga.  

Jis pabrėžė, kad jokių pažymų gyventojams rinkti nereikės, o administruoti šią priemonę nebus sunku.

„Sodra“ žino, kokias pajamas gauna žmonės“, – tvirtino ministras. 

Turime lenkų pavyzdį, kur visuomenė labai džiaugėsi šiu sprendimu. Manau, kad mūsų visuomenė, tokio amžiaus žmonės taip pat sulauks tos socialinės pagalbos tokiu būdu.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis galimybę pensininkams ir neįgaliesiems nemokamai įsigyti kompensuojamus vaistus vadina savotiška socialine pagalba.

„Turime lenkų pavyzdį, kur visuomenė labai džiaugėsi šiu sprendimu. Manau, kad mūsų visuomenė, tokio amžiaus žmonės taip pat sulauks tos socialinės pagalbos tokiu būdu“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak A. Verygos, tarptautinės organizacijos Lietuvai jau seniai siūlo įteisinti galimybę daliai žmonių nemokamai gauti kompensuojamus vaistus. 

Valstybė jiems padengtų ne tik 100 proc. bazinės tokių vaistų kainos, bet ir priemoką, nepriklausomai nuo žmogaus pajamų. 

Už tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė trylika. Galutinai dėl pataisų Seimas balsuos vėliau.

Be to, nemokamai kompensuojamus vaistus gautų pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos (pensijos, šalpos ir kompensacinės išmokos, rentos) yra mažesnės kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176-251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).

Šiuo metu visa bazinė kompensuojamųjų vaistų kaina padengiama vaikams iki aštuoniolikos metų ir senatvės pensininkams, turintiems didelių specialiųjų poreikių.

PSO duomenimis, lėtinio hepatito C viruso infekcija pasaulyje serga 71 mln. žmonių. Lietuvoje apie 2 proc. gyventojų vis dar yra užsikrėtę hepatitu C, tačiau inovatyvūs gydymo metodai situaciją keičia.

Jau kelerius metus hepatitas C Lietuvoje yra gydomas inovatyviomis terapijomis, o neseniai buvo pradėtas kompensuoti pirmasis vaistas, skirtas suaugusiųjų ir paauglių, užsikrėtusių bet kuriuo lėtinės hepatito C viruso infekcijos genotipu, gydymui. Pasaulyje proveržį sukėlusiu vaistu vos per 2 mėnesių gydymo kursą pavyksta išgydyti daugiau nei 99 proc. ligos atvejų.

Nuo praeitų metų pabaigos pacientams jau yra kompensuojamas pirmasis vaistas, skirtas gydyti visų 6 genotipų hepatito C viruso infekciją.

„Pagaliau Lietuvoje matome realią galimybę pasiekti PSO iškeltų tikslų ir per artimiausią dešimtmetį eliminuoti hepatito C virusą. Didelę įtaką šių tikslų įgyvendinimui padarė inovatyvių vaistų atsiradimas šalies rinkoje. Nuo praeitų metų pabaigos pacientams jau yra kompensuojamas pirmasis vaistas, skirtas gydyti visų 6 genotipų hepatito C viruso infekciją, kurį rekomenduoja ir tarptautinės gydymo gairės. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra prieinamas inovatyvus gydymas, leidžiantis per trumpą laikotarpį išgydyti pacientus ir pagerinti tolesnę jų gyvenimo kokybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Anksčiau, iki naujų vaistų atradimo, hepatitu C sergantiems pacientams būdavo skiriamas gydymas interferonu ir ribavirinu, kuris trukdavo nuo 6 iki 12 mėnesių ir sukeldavo sunkias nepageidaujamas reakcijas.

„Iki praėjusių metų pabaigos toks gydymas vis dar buvo skiriamas pacientams, kuriems nustatytas 2 ir 3 genotipo hepatito C virusas. Tačiau dabar, kai turime kompensuojamą inovatyvų vaistą visiems 6 genotipams gydyti, dauguma pacientų pasveiksta vos per 8 savaites, o gydymas nesukelia reikšmingesnių nepageidaujamų reakcijų. Tokie pokyčiai medicinoje iš esmės pakeitė šių pacientų gydymo procesą“, – sako prof. Jonas Valantinas, Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.

Profesoriaus teigimu, kartu su inovatyvių vaistų atsiradimu, pasikeitė ir pacientų požiūris į ligą. Anksčiau daugelis nesiryždavo gydymui, nes jo procesas būdavo sunkesnis už pačią ligą.

„Injekcijas pakeitęs gydymas tabletėmis yra daug lengvesnis ir patogesnis vartoti, pacientams neprogresuoja kepenų pažeidimai, yra daug mažiau nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymą galima skirti net paaugliams. Visi šie pokyčiai yra labai reikšmingi, todėl pacientai drąsiau kreipiasi į medikus“, – sako prof. J. Valantinas.

Lietuva vadovaujasi PSO iškeltais tikslais ir siekia visiško hepatito C eliminavimo. Šalyje yra visos priemonės, reikalingos sėkmingai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus ir užtikrinti pilnavertį jų gyvenimą. Svarbu, kad šalies gyventojai aktyviai tikrintųsi savo sveikatą ir taip palengvintų hepatito C atvejų išaiškinimą.

Hepatito C virusu galima užsikrėsti per užkrėstą kraują ar jo produktus. Rekomenduojama atlikti tyrimus žmonėms, kuriems iki 1994 m. buvo atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros, kraujo perpylimas ar organų transplantacijos bei kitoms rizikos grupėms, apie kurias informacijos gali suteikti šeimos gydytojas.