Tą trečiadienį posėdyje patvirtino Ministrų kabinetas, reaguodamas į gegužės pradžioje gautą Hondūro notą.

Centrinės Amerikos šaliai Vyriausybė ketino dovanoti „iki 90 tūkst. vienetų pediatrinių „Comirnaty“ vakcinos dozių“. Tai patvirtinta per posėdį balandžio viduryje.

Tokį žingsnį Ministrų kabinetas grindė Hondūro pagalbos prašymu.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau BNS teigė, kad savo atsisakymą priimti dovanojamas vakcinas Hondūras motyvavo tuo, kad per „Covax“ programą sulaukė pakankamo vakcinų kiekio.

„Jungtinės Valstijos nemokamai pasidalijo daugiau nei 500 milijonų saugių ir veiksmingų vakcinos nuo COVID-19 dozių su daugiau nei 110 šalių ir ekonomikų visame pasaulyje – vieninteliu tikslu išgelbėti gyvybes“, – teigia A. Blinkenas.

Vašingtonas siekia daugiau nei padvigubinti šį kiekį, iki 1,1 milijardo dozių, nes COVID pandemija tęsiasi visame pasaulyje.

A. Blinkenas taip pat teigė, kad nuo COVID-19 protrūkio daugiau nei prieš dvejus metus Jungtinės Valstijos suteikė beveik 20 mlrd. dolerių sveikatos, humanitarinei ir ekonominei pagalbai daugiau nei 120 šalių, kad padėtų joms kovoti su pandemija ir jos padariniais.

A. Blinkenas nurodė tokius pavyzdžius kaip JAV remiamos skiepijimo programos Paragvajuje, Zambijoje, Malavyje ir Tailande. Pagal vieną tokią JAV remiamą programą Šiaurės Tailande buvo sukurta mokomoji žiniasklaida ir seminarai septyniomis vietos kalbomis, siekiant išmokyti žmones apsisaugoti nuo koronaviruso, sakė A. Blinkenas.

„Mes taip pat investavome ir rėmėme regioninės COVID-19 vakcinos gamybos plėtrą Afrikoje ir Azijoje, – teigė jis. – Šis darbas labai svarbus, nes ši pandemija nesibaigė. Daugeliui gyvybių vis dar gresia pavojus visame pasaulyje, šalys kovoja su omikron, gali būti ir naujų atmainų“.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad 50 310 „Comirnaty“ vakcinos dozių Sakartvelui būtų skirta kaip humanitarinė pagalba dar iki lapkričio pabaigos.

Lietuva kaip paramą jau padovanojo apie 0,8 mln. dozių vakcinų Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui, Armėnijai, Taivanui, Latvijai, Tadžikistanui, Armėnijai, Vietnamui.

Atsisakoma planų įsigyti „Valneva“ vakcinų 

Lietuva neįsigys planuotų „Valneva“ vakcinų nuo COVID-19 dėl bendro vakcinų pertekliaus ir nepakankamo šio preparato veiksmingumo, netinkamumo revakcinacijai trečiadienį nusprendė Vyriausybė.

Šių metų vasarį Vyriausybė buvo pritarusi, kad bendru Europos Komisijos koordinuojamu pirkimu Lietuva įsigytų 186 tūkst. šios, kol kas Europoje nepatvirtintos vakcinos dozių, tačiau vėliau padidino šį kiekį iki 370 tūkst. šių vakcinų.

Protokolinį sprendimą parengusi Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad Vyriausybė šias vakcinas rezervavo „atsižvelgdama į tuo metu turimus duomenis bei epidemiologinę situaciją“.

„Kadangi situacija pasikeitusi, mes norime pasiūlyti nebeįsigyti vakcinų iš kompanijos „Valneva“, – Vyriausybės pasitarime sakė Arūnas Dulkys.

Ministerija nurodo, kad šiuo metu nepaskiepytų ir nepersirgusių pilnamečių asmenų Lietuvoje yra 350 tūkst., tačiau Lietuva jau yra užsitikrinusi skiepų poreikį kitomis vakcinomis, „todėl nėra poreikio įsigyti šią vakciną“.

Be kita ko, pažymima, kad „Valneva“ skiepai netinka revakcinacijai, jos pristatymo terminai nėra palankūs, o tikėtinas vakcinos veiksmingumas yra 70 proc. bei „yra nepakankamas nuo viruso mutacijų apsaugoti“.

A. Dulkys be kita ko tvirtino, kad „Valneva“ vakcinas pristatytų tik 2022 metų antrą ketvirtį.

Lietuva yra pasirašiusi sutartis dėl septynių vakcinų įsigijimo: 1,86 mln. dozių „AstraZeneca“, 0,7 mln. dozių „Janssen“, 1,38 mln. dozių „CureVac“, 0,5 mln. dozių „Moderna“ 9,3 mln. dozių „Pfizer“ vakcinos, 0,6 mln. dozių „Novavax“ vakcinos, taip pat jau minėtus 0,37 mln. dozių „Valneva“ vakcinos.

Papildomos skiepų dozės, apie kurias paskelbė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), pridedamos prie 250 mln. kitoms šalims, ypač Afrikoje, jau pažadėtų dozių.

„Šiandien galiu paskelbti, kad Komisija pridės... dar 200 mln. dozių iki kitų metų vidurio“, – sakė U. von der Leyen, skaitydama Europos Parlamente metinį pranešimą.

Strasbūre susirinkusiam Europos Parlamentui U. von der Leyen sakė, kad ši dovana yra „investicija į solidarumą ir... pasaulinę sveikatą“.

Ji pripažino skirtumus, išryškėjusius tarp ekonomiškai pažengusių šalių, tokių kaip JAV ir ES narės, jau paskiepijusių daugumą savo gyventojų, ir neturtingesnių valstybių, kurioms sunku gauti skiepų.

„Mažų pajamų šalyse sunaudojus mažiau nei 1 procentą visame pasaulyje sunaudotų dozių, neteisybės mastas ir skubos laipsnis akivaizdūs“, – sakė U. von der Leyen.

Ji gyrė ES vakcinavimo kampanijas – bloke nuo COVID-19 jau visiškai paskiepyta per 70 proc. suaugusių gyventojų.

Pasak EK vadovės, Europa nuveikė daugiau už visus kitus regionus, kad vakcinų dozių gautų ir kitos šalys.

Pusė iš 1,4 mlrd. bloko teritorijoje pagamintų skiepų dozių eksportuota į užsienį, pažymėjo U. von der Leyen.

„Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas. Tam, kad gamintojas prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, perdavimai trečiosioms šalims pagal tas sutartis, kurios yra sudarytos Europos Sąjungoje su gamintojais, turi būti suderintos su gamintojais“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.

„Kol kas vienintelis gamintojas, su kuriuo toks algoritmas yra veikiantis, yra „AstraZeneca“, – pridūrė ji.

Lietuva yra paskelbusi apie savo sprendimus paaukoti šią vakciną Rytų Partnerystės šalims bei Taivanui. Premjerės teigimu, šie kiekiai gali didėti, tačiau „AstraZeneca“ iš anksto nepraneša apie tiekimo kiekius, kas apsunkina procesą.

„Tos vakcinos, kurios reikalauja vadinamojo šalčio kelio, tai yra „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcina, jos turi logistinių apsunkinimų, jų tiesiog nepakrausi ir neišveši automobilio bagažinėje. Ir kadangi tai yra labai maži kiekiai, tai tiesiai pasakysiu, kad gamintojai nėra labai suinteresuoti netgi pasiūlyti tą būdą, kaip jie prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, kuri, pavyzdžiui yra perduodama Ukrainai ar Gruzijai ar kitai šaliai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Tos vakcinos, kurios reikalauja vadinamojo šalčio kelio, tai yra „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcina, jos turi logistinių apsunkinimų, jų tiesiog nepakrausi ir neišveši automobilio bagažinėje.

Pasak jo šiuo metu dirbama siekiant užtikrinti didesnę paramą vakcina kitoms valstybėms, nes Lietuva taip mato kaip indėlį į globalinės krizės sprendimą, pasirūpinant užkirsti kelią tolesnių viruso mutacijų atsiradimui.

„Bet kita vertus, mes negalime tiesiog kaip plytos atiduoti ir pasakyti – atvažiuokite, išsivežkite“, – pabrėžė ji.

„Mes planuojame didesnių perdavimų, mes planuojame pildyti savo tiekimus ir paramos teikti daugiau, kadangi tikrai vakcinų kiekis, kuris Lietuvą turėtų pasiekti, yra nemažas ir galiojimo laikas yra ribotas“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,7 proc. žmonių. Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 3,2 mln. skiepų dozių, nepanaudota daugiau nei 822 tūkst. dozių.

Vilniaus miesto savivaldybė paskutiniu metu pranešė apie maždaug 4 tūkst. „Modernos“ vakcinų utilizavimą, pasibaigus jos galiojimui.