BNS duomenimis, tarp šių kaltinamųjų yra Kauno advokatai Valda Grigonytė ir Ruslanas Mazurovas.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, duomenimis, pernai kovo-rugpjūčio mėnesiais kaltinamoji V. Grigonytė, veikdama bendrininkų grupėje su kitu kaltinamuoju, savo kontoros buvusiu darbuotoju Tautvydu Grigu, pasinaudodama pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pati susitarė priimti ir priėmė kyšius, pažadėjusi paveikti keletą Kaune dirbančių prokurorų ir teisėjų.

Buvo siekiama, kad pastarieji neteisėtai veiktų savo kontroliuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose ar nagrinėjamose bylose ir priimtų pageidaujamus procesinius sprendimus.

Advokatų taryba iš naujo vertins situaciją ir spręs dėl laikinio šių advokatų išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

Prokuratūros ir STT teigimu, šio tyrimo metu surinktais duomenys rodo, kad V. Grigonytė iš kitų kaltinamųjų asmenų priėmė per 40 tūkst. eurų kyšių.

Advokatas R. Mazurovas kaltinamas per tarpininkus paėmęs 4000 eurų kyšį iš kaltinamojo R. B. už tai, kad jis, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita įtaka valstybės tarnautojui, paveiks vieną Kauno apygardos prokuratūros prokurorą jo kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės R. B.

Advokatų taryba BNS informavo, kad dėl šių advokatų tolimesnio darbo buvo sprendžiama, kai jiems buvo pareikšti įtarimai ir tuomet nuspręsta laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo netaikyti.

Dabar rengiamasi dėl to spręsti iš naujo.

„Advokatų taryba iš naujo vertins situaciją ir spręs dėl laikinio šių advokatų išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Artimiausias advokatų tarybos posėdis yra numatytas rugpjūčio 30 dieną“, – informavo Lietuvos advokatūra.

V. Grigonytė ir T. Grigas taip pat figūruoja kitoje byloje dėl galimo tuometinio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo Rimanto Grigo papirkimo. T. Grigas yra R. Grigo sūnus.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pernai rudenį. Jį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

„Vakar, mano žiniomis, dirbo, šiandien, kiek turiu informacijos, teisėjas pranešė per kitus asmenis (aš asmeniškai iš jo neturiu gavęs jokios informacijos, nors turėtų teisėjas paisydamas teisėjų etikos, pranešti teismo vadovui), kad blogai pasijautė ir išvyko į gydymo įstaigą ar kažkur“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė teismo pirmininkas.

Jis taip pat teigė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo „yra nemaloni žinia“ teismui – anot jo, R. Grigas ilgą laiką specializavosi baudžiamųjų bylų ir administracinių nusižengimų nagrinėjime ir buvo „vienas seniausiai dirbančių teisme teisėjų“. Pasak A. Purvainio, rimtų R. Grigo nusižengimų nebuvo fiksuota, nors „tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta“.

A. Purvainis taip pat teigė neturintis duomenų apie teisėjo sulaikymą, kadangi teisėjo laisvę gali leisti suvaržyti tik Seimas arba prezidentas tarp Seimo sesijų.

„Galioja nekaltumo prezumpcija, šiandien nekalbame ir negalime kalbėti, kad teisėjas paėmė, kad jis yra kaltas. Bet jei pasitvirtintų informacija, nekalbant apie perdavimus, bet bent jau kad buvo užuominomis apie tai kalbama, tai, manau, atitinkamus sprendimus priimantys valdžios atstovai, pareigūnai, tikrai principingai reaguos ir atitinkamai bus greitai išspręstas klausimas ir vertinama, ar teisėjas nepažemino vardo“, – pridūrė teismo vadovas.

A. Purvainis sako kol kas negalintis įvardinti konkrečios administracinių nusižengimų bylos, kurioje teisėjas įtariamas paėmęs kyšį.

Anot teismo pirmininko, „jeigu tik bus išspręstas klausimas dėl teisėjų įgaliojimo sustabdymo“, o vėliau – ir dėl atleidimo, teisme bus sprendžiama dėl teisėjo nagrinėjamų bylų perdavimo kolegoms. A. Purvainis taip pat tvirtino, kad klausimas dėl galimo jau priimtų teisėjo sprendimų peržiūrėjimo „yra ankstyvas“.

„Jei vykdomas ikiteisminis tyrimas bus susijęs su kažkokia teisėjo nagrinėta ar galbūt išnagrinėta byla, priklausomai nuo to, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, prokurorai galėtų ir vertinti“, – teigė teismo pirmininkas.

Arūnas Purvainis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasak jo, teisėsauga galėtų priimti sprendimą dėl bylų, kurios dar nenagrinėtos apeliacine ir kasacine tvarka, grąžinti nagrinėti iš naujo, nes „šališkumas teismo tokiu atveju būtų daugiau nei akivaizdus“. Tuo metu jei ikiteisminis tyrimas apimtų bylas, kuriose priimti galutiniai, jau neskundžiami sprendimai, galimas proceso atnaujinimas.

A. Purvainis sako, kad teisėjų rotacija nebūtų galima dėl teisėjų nepriklausomumo principo, tačiau mato problemą, jog ne kiekvienas teisėjas geba atpažinti korupciją ir būti jai atsparus.

„Galiu paklausti retoriškai – ar neverta teisėjų atrankos proceso kažkurioje stadijoje, sukurti, pagalvoti apie tam tikrą metodika, kuri leistų mums ir įvertinti pretendentus į teisėjus dėl jų atsparumo korupcijai. Nežinau, kaip tai padaryti, specialistų galbūt yra daugiau, bet tai turbūt galėtų irgi būti stipri priemonė ir prisidėti prie efektyvios korupcijos prevencijos teismuose“, – sakė teismo pirmininkas.

Tam tikrų trūkumų tiek dėl procesinės veiklos, tiek dėl etikos, yra buvę išsakyta.

Teisėsauga trečiadienį pranešė vykdanti ikiteisminius tyrimus, kurių duomenimis, teisėjas paėmė kyšį už sprendimą vienoje administracinėje byloje.

Teisėsaugos duomenimis, už ne mažesnį kaip 2 tūkst. eurų kyšį siekta, kad teisėjas R. Grigas, nagrinėdamas vieno asmens administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, paskirtų švelnesnę administracinio poveikio priemonę ir sutrumpintų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą nuo 12 iki trijų mėnesių.

Anot prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, į kyšio R. Grigui perdavimo schemą buvo įsitraukę advokatai Bronislavas Liatukas ir Valda Grigonytė bei advokatės kontoros darbuotojas teisėjo sūnus Tautvydas Grigas. Jiems pateikti įtarimai dėl teisėjo papirkimo.

Bronislavas Liatukas/Teismo nuotr.

Antradienį taip pat atliktos kratos teisėjo ir įtariamųjų gyvenamosiose vietose. Atliekant kratą R. Grigo gyvenamojoje vietoje, jis bandė naikinti įrodymus, teigia teisėsauga.

R. Grigas apylinkės teismo teisėju Kaune dirba nuo 1999-ųjų.