„Zampolitui“ įkando rajožuvė

1954 m. iš Zarasų rajono Vajasiškio kaimo kilęs Valdas Kuolas lyžtelėjo jūros sūrimo. Jis, pasirinkęs laivo gydytojo specializaciją ir baigęs internatūrą, dešimtmetį dirbo laivuose. Po to 40 metų – Jūrininkų ligoninėje.

1980 m. baigęs Kauno medicinos institutą, jis nuo 1981 iki 1988 m. laivo gydytoju dirbo laivuose „Suvalkija“, „Aukštaitija“, „Seda“, „M.K.Čiurlionis“, „Šapošnikov“, „Jakob Smuškevič“.

Pirmoji pažintis su jūra ir užsieniu buvo keturių mėnesių gydytojo darbas remonto pamaininėje komandoje Senegalo sostinėje Dakare. Čia nutiko atmintin labiausiai įsirėžęs įvykis. Jauną, ką tik institutą baigusį gydytoją apie antrą valandą nakties pažadino laivo vyriausiasis kapitono padėjėjas, tarstelėjo, kad reikia padėti iš kažkurio laivo atgabentam komisarui (taip vadino kapitonų padėjėjus politiniams reikalams). Jam įdūrusi pavojinga žuvis – rajožuvė.

„Prabudęs viduryje nakties pradžioje nežinojau ir ko imtis, pirmą kartą girdėjau apie pavojingą žuvį, nežinojau, koks jos nuodingumas, gal kaip gyvatės..? Konsultavausi su žvejybos rajono vyriausiuoju gydytoju. Užveržėme dūrio vietą, daviau nuskausminamųjų“, – taip pagydė žmogų V.Kuolas. Tuomet kapitono padėjėjui viskas gerai baigėsi.

Karjera: V.Kuolo paskutinieji reisai buvo prekybos laivu „Kapitonas Stulpinas“. (Socialinių tinklų nuotr.)

Vėliau V.Kuolas išstudijavo, kokia ta rajožuvė, kuo pavojingi žmogui jos nuodai. Paaiškėjo, kad jie nėra tokie pavojingi kaip gyvačių, bet sukelia nemalonius skausmus. Geriausiai padeda skausmą malšinantys vaistai – analgetikai, kurių visada būdavo laivuose.

Daugiau ypatingų atvejų laivuose, kuriais plaukiojo V.Kuolas, nebuvo – įprasta laivo gydytojo kasdienybė.

Pajuto pasaulio laisvėjimą

1993–1994 m. V.Kuolui septynis su puse mėnesio teko dirbti Lietuvos jūrų laivininkystės laive „Kapitonas Stulpinas“. Jis plukdė krovinius užsakomaisiais reisais tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Būdavo įprasta, kad iš Švedijos gabeno metalus, rūdas, o iš JAV ir Kanados į Europą – grūdus.

Labai ryškiai skyrėsi plaukiojimai laivu po nepriklausomybės atkūrimo tais reisais, kurie buvo ir sovietmečiu.

Įstrigo: jūrininkui įdūrusi rajožuvė jaunam laivo medikui įsiminė visam gyvenimui. (Socialinių tinklų nuotr.)

„Jautėme, kad Lietuva laisva. Į krantą jau galėdavome išeiti ir po vieną, suderinę tai su kapitonu. Tarybiniais laikais išėjimai į krantą būdavo griežtai suformuotomis komandomis po 3–4 žmones. Komandoje būdavo jūreivis, motoristas, bufetininkė ar kita laivo tarnybos narė ir komandos vyriausiasis“, – yra pasakojęs V.Kuolas.

Ypač griežta tvarka buvo 1981–1984 m. Anot V.Kuolo, kiek laisviau pasidarė po „perestrojkos“ paskelbimo 1985 m. Jis prisiminė atvejį, kai 1987 m. Argentinoje Buenos Airėse į laivą atėjo rusų emigrantų ir pasisiūlė jūrininkus supažindinti su miestu. Nors laive dar tebebuvo „komisarai“, bet jie tokiai ekskursijai neprieštaravo. Įsivaizduoti ką nors panašaus prieš 5–6 m. buvo neįmanoma.

Visi emigrantai tuomet dar buvo laikomi didžiausiais priešais, galimais tarybinių jūrininkų verbuotojais likti svetimose šalyse.

Sunkus jūrininkų darbas

V.Kuolas 14 metų dirbo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Jūros medicinos poskyrio jūrininkų medicininėje komisijoje, paskutiniuoju metu buvo jos pirmininkas.

Pastebėjo, kad bet kokia kaina plaukti į jūrą besiveržiantys jūrininkai linkę nuslėpti sveikatos bėdas, kai kada griebiasi įvairių gudrybių. Dažni atvejai, kai jūrininkai gydosi kituose miestuose, slepia išrašus, kad tik žinios apie jų ligas nepakliūtų į komisiją.

Pagalba: V.Kuolas laive „Šapošnikov“ 1985 m. su pacientu laivo mechaniku J.Golevastu. (Socialinių tinklų nuotr.)

V.Kuolas atsiminė tik vienintelį jūrininką, kuris atėjo ir prisipažino, kad serga sunkia širdies liga. Bet tai labiau buvo reikalinga dėl to, kad gautų draudimą.

Pats laivuose dirbęs V.Kuolas pastebėdavo, kuris jūrininkas yra ko vertas. Jis suprasdavo jūrininkus. Darbas laivuose nelengvas. Įgulos mažėjo, jūrininkų darbo valandos ilgėjo. Savo gyvenime jis matė ir ypač stipriai „nusikalusių“ jūrininkų, kai darbas žvejybiniuose laivuose vykdavo pagal schemą: aštuonias valandas jūrininkas dirba, aštuonias ilsisi. Todėl kas antrą parą tekdavo dirbti po 16 valandų.

Prekybiniuose laivuose darbo sąlygos būdavo lengvesnės. 10–12 parų ir įveiki Atlantą. Uostuose laukdavo jūrininkų mėgstami išėjimai į miestus.

Atsirasdavo netinkamų jūrininkų

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje sudaryta komisija buvo vienintelė šalyje, kuri turėjo teisę tikrinti jūrininkų sveikatą ir išduoti atitinkamus pažymėjimus.

Pateisindama savo pavadinimą gydymo įstaiga sudarė išskirtines sąlygas jūrininkams. Profilaktiškai atėję pasitikrinti sveikatos jūrininkai prireikus pas bet kurį specialistą ar konsultantą patekdavo be eilės.

„Man ši išimtis visiškai suprantama. Juk laivas nelauks uoste, kol įgulos nariui ateis eilė planinei konsultacijai. Gavęs siuntimą jūrininkas pas specialistą gali patekti jau kitą dieną“, – yra apibūdinęs tvarką V.Kuolas.

Po reiso: Klaipėdoje 1984 m. sutinkamas laivas „M.K.Čiurlionis“, kuriame gydytoju yra tekę dirbti ir V.Kuolui. (Socialinių tinklų nuotr.)

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą jūrininkai privalo kartą per metus. Jų srautas poskyryje yra visiškai neprognozuojamas. Vieną dieną sulaukiama iki 10 jūrininkų, o kitą – ir viso pusšimčio.

Kad gautų komisijos leidimą dirbti, jūrininkui privalu apsilankyti pas vidaus ligų gydytoją, chirurgą, oftalmologą, otolaringologą, odontologą ir radiologą. Moterys siunčiamos ginekologo, o vyresnio amžiaus ar turintieji skundų vyrai – urologo konsultacijoms. Be to, jūrininkams atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, daroma plaučių rentgeno nuotrauka.

Komisijos pirmininkas įvertina gautų visų tyrimų ir specialistų apžiūros rezultatus. Jei nėra patologijos, jūrininkas pripažįstamas tinkamu darbui laive. Bet jei aptinkama pakitimų, jūrininkas papildomai siunčiamas gydytojų specialistų konsultacijoms. Šių išskirtinių pacientų sveikata rūpinasi ilgamečiai ligoninės gydytojai, turintys nemažą darbo praktiką.

„Tragedija“, – apie itin sunkiai priimamą sprendimą uždrausti toliau dirbti jūroje sakydavo buvęs komisijos pirmininkas. V.Kuolas puikiai suprato, kad neigiama galutinė jo išvada dėl sveikatos problemų iš jūrininko atima galimybę dirbti pagal specialybę. Per metus netinkami tolesniam darbui laivuose pripažįstami keli jūrininkai.