Vietoj doktorantūros studijų – onkologinė liga ir daktarantūra

Buvusi NVI pacientė Rasa Balaišė onkologinės ligos diagnozę išgirdo prieš keletą metų. Netikėta žinia moterį privertė gyvenimą pasukti kitu kampu, atidėti planus ir kartu įkvėpė daug optimizmo sveikti. 

„Kai prieš  keletą metų išgirdau diagnozę, tapo aišku, kad kuriam laikui mano gyvenimas pasisuks kryptimi, kurios nebuvau nei planavusi, nei numačiusi, nei norėjusi. Esu kūrybinis žmogus, tuo metu turėjau prikaupusi nemažai profesinių žinių dizaino srityje ir mąsčiau, kad galbūt atėjo metas jas susisteminti doktorantūroje. Tačiau kai įvyko šis netikėtas posūkis, po šito šoko viską susidėliojau galvoje. Pamaniau, gyvenimas mano sako: „Tavo planas A nelabai eina. Galvok planą B.“ Tada sugalvojau, kad doktorantūros nebus, bet bus daktarantūra. Juk bus daktarai. Buvau toli nuo medicinos, iki tol nesu gulėjusi ligoninėje. Toks pervadinimas buvo labai gerai dalykas sau, susiduriant  su pirmuoju iššūkiu, kurį patiria dauguma, su vėžio diagnoze susiduriančių žmonių: kažkokiu būdu apie tai pasakyti brangiems, artimiems žmonėms. Įvardijimas, kad dabar kurį laiką studijuosiu daktarantūrą, sumažino streso tiek artimiesiems, tiek man.“

Rasa Balaišė. NVI nuotr.

Kitą rytą vykau į pirmąją savo chemoterapiją, būdama nusiteikusi, kad važiuoju į SPA.

Rasa pasakojo susigalvojusi ir daugiau metaforų, kurios į kovą su liga padėjo žiūrėti linksmiau, įkvėpė pozityvaus mąstymo. „Vertinama retrospektyviai, matau, kad labiausiai reikia palaikymo, vilties, optimizmo. O juk dažnai pasitaiko, kad artimieji, susidūrę su stresu, jį transliuoja atgal. Tad šiuo atveju terminas daktarantūra buvo pirmas geras neutralizatorius, pakeitęs vieną minusą pliusu. Kitas mano iššūkis buvo atsidurti ligoninėje – esu empatiška ir susidurdavau su daugybe ligos paliestų žmonių. Kai kurie jų buvo apimti fizinės ir emocinės kančios. Todėl kilo mintis, kaip tą niūrumą ir pilkumą kompensuoti. Supratau, kad noriu ryškaus drabužio. Tai yra geltonas džemperis su užrašu „Wonder“. Šis darbužis buvo mano viso chemoterapijos kurso ir buvimo ligoninėje uniforma. Dabar jį apsivelku tik ypatingomis progomis. Šis saulėtas ir nuotaikingas drabužis ir man pačiai kėlė nuotaiką, ir padėjo spinduliuoti optimizmą kitiems. Kitas, gan spontaniškas pervadinimas buvo išvakarėse prieš pirmąją chemoterapiją. Iš už Atlanto besigydžiusios bičiulės gavau palaikymo laišką, kuriame ji pasidalijo patirtimi, kad vykdama į chemoterapiją įsivaizduodavo, kad važiuoja į SPA. Op, galvoju, puikus terminas. Ir kitą rytą vykau į pirmąją savo chemoterapiją, būdama nusiteikusi, kad važiuoju į SPA. Skyriuje gavau gaiviai žalią šezlongą, pirmąjį savo iššūkį išbuvau stebėdama nuostabias pušis pro langą, nuotaika buvo tokia, lyg būčiau kurorte. Dar vienas minusas, kurį paverčiau pliusu, buvo chemoterapijos spalva. Viena iš jų yra raudona. Ji man pasirodė panaši į vieną alkoholinį gėrimą. Chemoterapinius preparatus aš pavadinau kokteiliais, taip visus pralinksmindama. Tokie pakeitimai vyko natūraliai, žingsnis po žingsnio. Atvykdama gydytis įsivaizduodavau, kad esu viešbutyje, sakydavau vyrui, kad laukiu, kokį man numerį paskirs. Šie pavadinimai nebuvo vien žodžiai mano galvoje. Tai buvo ir transformacija, virsmas, pakeičiantys mano nuotaiką,“ – prisiminimais dalijosi R. Balaišė.

Onkologinė liga už gydymo įstaigos ribų: kaip vėžys paveikia santykius su kitais žmonėmis?

 Dr. Giedrė Bulotienė. NVI nuotr. 

Gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė sakė, jog vėžio diagnozė visiems yra smūgis, o pagrindinis klausimas – kur surasti optimizmo ir vilties? „Labai dažnai vėžys – vis dar stigma. Kartais pacientas tai priima jau kaip mirties nuosprendį. Tenka konsultuoti pacientus, kurie jau pasiruošę išeiti, kelia klausimą, ar verta toliau gydytis? Labai svarbu mums visiems stengtis mažinti tą vėžio stigmą. Juk tarp mūsų gyvena daugybė žmonių, persirgusių onkologine liga ir sėkmingai gyvenančių daug metų.  Žmonės yra įvairūs – vieni atvirai pasakoja apie savo ligą, kiti  laiko tai savyje. Tai labai individualus pasirinkimas,“ – sakė gydytoja psichiatrė dr. G. Bulotienė.

Labai dažnai vėžys – vis dar stigma. 

Pasak dr. G. Bulotienės,  dažniausiai tenka konsultuoti pacientus, atvykusius dėl nerimo. „Nuo pat vėžio nustatymo, per visus gydymo etapus, iki onkologinės reabilitacijos pacientą dažnai lydi nerimas. Kas su manimi bus? Kaip mano šeima? Kaip mano vaikai? Kaip mano darbas? Kas bus su mano verslu? Žmogus nežino, ar pasakyti apie savo situaciją pagyvenusiems tėvams, kaip jie sureaguos, o jeigu nepasakyti, tai tikrai iškils keblių situacijų ir tiesa išaiškės. Visą šitą nerimą žmogus nešasi su savimi. Šiuo atveju tikrai norėtųsi, kad įsijungtų ir visuomenė, socialinė aplinka. Darbdavys gali jautriai bendrauti su darbuotoju, kuris yra gydymosi etapuose. Visada svarbu kurti pozityvų požiūrį. Net ir kalbant apie vėžio ligą reikėtų pasirinkti neutralų kalbos toną. Tai tikrai nėra išskirtinė liga. Turiu nemažai pacientų, sergančių ketvirtos stadijos vėžiu ir gyvenančių dešimtmečius. Jie niekuo neišsiskiria, yra tokie patys kaip mes, gyvena, dirba savo darbus,“ – pasakė dr. G. Bulotienė.

Danas Arlauskas. NVI nuotr. 

Per daug lįsti į darbuotojo širdį nereikia, gal geriau, kaip vadovui, parodyti daugiau atjautos.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas prisiminė dieną, kai manė, kad pats susidūrė su onkologine liga. Visgi, įtarimai nepasitvirtino – įsivėlė žmogiškoji klaida. Tačiau D. Arlauskas pamena, kad tąkart juto didelį nerimą, pasinėrė į apmąstymus. Todėl puikiai supranta, su kokiais iššūkiais suduria vėžiu susirgę darbuotojai ir koks svarbus vaidmuo tokioje situacijoje tenka darbdaviui. D. Arlausko įmonėje dirba dvi kolegės, kurioms seniau buvo diagnozuota onkologinė liga. „Dvi mano darbuotojos, viena paskui kitą susirgo vėžiu. Viena gydėsi švitinimu, kitai prireikė ir chemoterapijos. Kalbame apie empatiją. Aš manau, kad per daug lįsti į darbuotojo širdį nereikia, gal geriau, kaip vadovui, parodyti daugiau atjautos. Pirmiausia, susirgo mano vyr. finansininkė. Ji vedė apskaitą dar trijose įmonėse. Įsivaizduokite, viso keturios įmonės, su sudėtingais projektais. Ši darbuotoja su manimi dirba jau 30 metų. Todėl sutarėme paprastai: kur aš, ten ir ji. Tai vadinama pasitikėjimu. Mes sutarėme dėl nuotolinio darbo, suderinome dienotvarkę. Tai truko gal metus–pusantrų. Jos liga neprogresuoja. Darbuotoja pati yra labai pozityvi, vis kartodavo, kad viskas bus gerai. Su antrąja darbuotoja – sunkesnis variantas. Ji linkusi į depresiją. Kai kalbame, kad reikia išlaikyti gyvenimo džiaugsmą, pirmiausia jai ir pasakiau: „pakeisk požiūrį į gyvenimą.“ Man, kaip vadovui, šiuo atveju nereikėjo per daug giliai lįsti žmogui į širdį. Pirmiausia, žinoma, darbuotoja pradėjo klausinėti, ar turiu pažinčių tarp gydytojų. Pasakiau, kad  Lietuvoje yra puikūs gydytojai, aiškūs gydymo algoritmai, nereikia jokių pažįstamų. Juk Steve Jobsas buvo milijardierius, turėjo daugybę pažinčių. Pasakiau, kad jei ji bus pastoviai depresyvios nuotaikos, pralaimės. Šiandien ji gyva ir sveika. Iššūkis vadovui yra per daug nelįsti į darbuotojo vidų. Antrosios pacientės atveju, kai vyko chemoterapija, vėliau – reabilitacija, visą laiką jai mokėjau pilną atlyginimą. Versle svarbiausia žmogus, kuris turi puikių idėjų, jas gali paversti produktu ir suteikti naudą kitiems. Tokia yra verslo misija,“ – sakė D. Arlauskas.

Paslaugų prieinamumas Lietuvoje: nuo Vakarų vis dar atsiliekame

Doc. dr. Valdas Pečeliūnas. NVI nuotr. 

Kas antras žmogus, gimęs po 1960 m., per savo gyvenimą susidurs su vėžio diagnoze. 

Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus, doc. dr. Valdo Pečeliūno, vėžio diagnozė artimoje aplinkoje palies daugelį žmonių. Tačiau yra ir gera žinia – tobulėjant vėžio diagnostikai, gydymui, diegiant inovacijas gerėja išgyvenamumas. „Norėčiau pradėti nuo problemos aktualizavimo. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, jog kas antras žmogus, gimęs po 1960 m., per savo gyvenimą susidurs su vėžio diagnoze. Iš tiesų, kiekvienas iš mūsų, jeigu ir nesusirgsime, tai pažinosime žmones, kurie susidūrė su vėžiu. Tai didžiulio masto problema, pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau naujų vėžio atvejų. Pagrindinė priežastis – žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimas. Antras dalykas, diagnostinių technologijų tobulėjimas. Tačiau labai svarbu, jog gerėja išgyvenamumas. Čia veikia keli svarbūs faktoriai – vėžys nustatomas vis ankstyvesnių stadijų, o tai lemia geresnius gydymo rezultatus. Taip pat sveikatos technologijos žymiai sparčiau žengia į priekį,“ – sakė doc. dr. V. Pečeliūnas.

Anot įstaigos vadovo, pagal technologinę pažangą, vaistų prieinamumą Lietuva, deja, vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių. „Šiandien mes pasirinkome šnekėti apie tai, su kuo susiduria žmogus, išėjęs iš ligoninės – ligoninėje jis praleidžia mažesnę dalį savo gyvenimo, visi kiti gyvenimo įvykiai vyksta už jos ribų – darbas, mokslas, šeima, draugai. Vėžio diagnozė labai paliečia žmogaus gyvenimą. Daugelyje pasaulio šalių egzistuojantys pagrindiniai vėžio iššūkiai – lygybės problema, sveikatos draudimo prieinamumas, nelygybė dėl rasinių, religinių skirtumų. Lietuvoje šios problemos nėra ryškios. Tačiau yra kita nelygybė: dėl technologijų,  paslaugų prieinamumo. Palyginus su Vakarų šalimis, sveikatos technologijų prieinamumas tikrai yra mažesnis. Tikiuosi, kad judėsime į priekį spręsdami šias problemas,“ – aiškino NVI vadovas.

Vis dėlto, anot doc. dr. V. Pečeliūno, kalbant apie sveikatos paslaugų prieinamumą onkologijos srityje, matyti nemaži teigiami poslinkiai. „Tai žaliųjų koridorių plėtra, pacientų registracijos naujoji sistema. Taip pat nuo šių metų pacientams reikalingos onkologinės operacijos bus apmokamos atskira eilute, bus mažesnės finansavimo lubos. Galėsime teikti šias paslaugas ne galvodami apie ribojimus, o galvodami apie tai, kaip užtikrinti paslaugas visiems, kuriems jos reikalingos.

Stipresnio proveržio reikėtų gerinant genetinių tyrimų  prieinamumą. Genetinė diagnostika dabar tampa viena iš svarbiausių temų medicinoje. Dar nėra pakankamas genetinių tyrimų apmokėjimas arba kompensavimas. Turime labai pažangią biobankų programą, Lietuvoje turime išvystytą biobankų tinklą. Biobankai turi būti įveiklinti, tam kad galėtume vystyti personalizuotą mediciną. 

Šiemet laukiame didelio psichologų paslaugų išplėtimo ir finansavimo tvarkos pokyčių. Iki šiol psichologai buvo įtraukti į gydymo komandą, tačiau jų konsultacija nebuvo apmokama atskirai. Jau artėjame prie to sprendimo, kad psichologų paslaugos bus apmokamos ir šios paslaugos bus užtikrinamos visiems, kuriems jos reikia – onkologiniams pacientams, jų šeimų nariams,“ – apie proveržį kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

NVI vadovas taip pat priminė, kad pirmas žingsnis norint išvengti onkologinės ligos turėtų būti sveika gyvensena ir dalyvavimas prevencinėse programose. „Pirmas palinkėjimas – nerūkyti, antras – judėti, trečias – mažinti perdirbto maisto vartojimą, ketvirtas palinkėjimas – jeigu aptikote kokį nors neįprastą darinį, pasitikrinkite, jeigu pasikeitė sveikata – pasitikrinkite.

Ir dar. Labai svarbu dalyvauti visose keturiose ankstyvosios vėžio diagnostikos programose – krūtų, storosios žarnos, priešinės liaukos ir gimdos kaklelio vėžio.  Šios programos remiasi tvirtais mokslo įrodymais. Tais atvejais, kai anksti galime nustatyti ligą, galime tikėtis gerų gydymo rezultatų. Kviečiu visus piliečius dalyvauti, tikrintis, naudos iš programų bus žymiai daugiau, nei nepatogumų dalyvaujant programose“, – reziumavo doc. dr. V. Pečeliūnas. 

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų.

V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad autoritetingo nuolatinio vadovo atsiradimas įneš pokyčių organizacijos veikloje.

„Institutas jau eilę metų buvo be nuolatinio vadovo, kas palieka žymę organizacijos veikloje. Tikiuosi, kad su naujojo vadovo atėjimu bus imtasi organizacinių pertvarkų, kurios sustiprins kolektyvą, o taip pat lūkestis yra didinti apčiuopiamą naudą pacientams – vėžio susirgimų dinamika rodo, kad šios sveikatos paslaugos aktualios kaip niekad“, – teigia ministras.

Naujasis vadovas V. Pečeliūnas sako vertinantis NVI kolektyvo ilgametę veiklą, tačiau suprantantis, kad laukia daug darbų siekiant įtvirtinti įstaigos lyderystę vėžio gydymo ir mokslinių tyrimų bei edukacijos srityse.

„Vėžio diagnozė visada didžiulis emocinis smūgis, todėl ypatingą dėmesį skirsiu pacientų patirtims įstaigoje, paslaugų prieinamumo gerinimui. Suprantu, kad tinkamą emocinį palaikymą ir aukščiausios kokybės gydymą pacientams gali suteikti darbuotojai, kurie patys gerai jaučiasi darbe, yra motyvuoti, turi galimybių nuolat kelti kvalifikaciją“, – sako naujasis NVI vadovas.

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, šioje srityje savo potencialą gali realizuoti ir šalies mokslininkai. Naujajam instituto vadovui jis linkėjo drąsos siekti dar didesnio mokslo proveržio gydant onkologines ligas ir ieškoti sprendimų vienam iš aktualiausių visuomenės iššūkių.

„Nacionalinio vėžio institute dirba daug pasiekę mokslininkai, pripažinti Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų šalies onkologijos srities mokslininkai lyderiauja inovatyviais moksliniais tyrimais, augindami ir pritraukdami talentus, ypač aktyviai dalyvauja Europos Komisijos paskelbtame tarptautiniame kovos su vėžiu projekte. Tai rodo mūsų mokslininkų potencialą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sako ministras.

V. Pečeliūnas yra baigęs Kauno medicinos universitetą, kur įgijo dvi – vidaus ligų ir hematologijos – gydytojo specializacijas. Vilniaus universitete jis yra apgynęs biomedicinos srities daktaro disertaciją, paskelbęs per dvidešimt tarptautinių mokslinių straipsnių.

Kaip skelbia SAM, naujasis instituto vadovas yra sukaupęs daugiau nei dvidešimties metų praktikinio, mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį. Pradėjęs savo kaip praktiko karjerą Kauno medicinos universitete, vėliau tęsė ją Santaros klinikose kaip gydytojas hematologas ir įvairių skyrių vadovas. Pastaruosius trejus metus jis ėjo Santaros klinikų direktoriaus medicinai pareigas, vadovavo klinikų Amiloidozės kompetencijos centrui.

Už pasiekimus ir aktyvią veiklą V. Pečeliūnui yra suteiktas Nusipelniusio gydytojo vardas, jis Šiaurės šalių mielomos tyrimų grupėje užima valdybos nario pareigas.

NVI yra vienintelė specializuota onkologinių ligų gydymo ir mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia gydomi pacientai, sergantys įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais. NVI kolektyvą sudaro apie 1000 darbuotojų, kurie vykdo aktyvią gydymo ir mokslinę veiklą.

– Kodėl dabar pacientai dažniausiai pas jus kreipiasi?

– Visų pirma, neįvardinčiau, kad srautai yra kuo nors išskirtiniai, tiesiog įprastinės ligos, vienos ūminės, kitos – lėtinės. Atitinkamai, vienos paslaugos yra skubios, kitos – planinės. Tačiau yra vienas ypatumas – matome, kad paskutiniu metu situacija šiek tiek švelnėja. Turime duomenis, valstybės mastu medicinos paslaugų teikimas 2020–2021 metais sumažėjo apie 20–25 proc. Nesuteiktos paslaugos kaupėsi. Nemaža dalis paslaugų buvo planinės, kurias buvo galima atidėti. COVID-19 įkarščio metu turėjome sumažėjusį srautą net ir pacientų, sergančių tokiomis ligomis, kaip miokardo infarktas ar insultas. Net darėme atskirus susitikimus su regionų įstaigomis, buvo skiriami pakankami resursai, kad būtų galima gydyti visą srautą, kuris buvo įprastas.

Problema ta, kad vieni pacientai bijojo, kiti galbūt susidurdavo su prieinamumo problemomis pirminėse ir antrinėse sveikatos priežiūros įstaigų grandyse, tad srautas buvo sumažėjęs. Sakyčiau, kad šių metų pavasarį turėjome akivaizdžiai užleistų atvejų ir onkologijos srityje, ir kraujagyslių ligų srityje. Šiuo metu situacija normalizuojasi, paslaugų teikimas didėja.

– Ar dabar eilės pas gydytojus nutįsę net iki metų?

– Situacija yra gana kompleksiška. Yra daug įstaigų, kiekvienoje įstaigoje situacija yra šiek tiek skirtinga priklausomai, kaip tą įstaigą paveikė pandeminė situacija. Kai kurie skyriai nukentėjo labiau, kai kurie mažiau. Pas mus irgi yra atskirų padalinių, kuriuose veikla buvo gerokai sumažinta, krūvį perėmė kitos įstaigos. Padalinių veikla atsistato, pacientų srautas grįžta, kai kuriais atvejais planinės paslaugos atidedamos. Tikrai yra ne vienas padalinys, kuriame planinių paslaugų, kurias atidėjus negali pablogėti pacientų būklė, laukimo eilė skaičiuojama mėnesiais.

Kitas dalykas – valstybės užsakymą arba sutartines lėšas šiuo metu mes įsisaviname 100 proc. Kiek valstybė paprašo, tiek mes paslaugų ir suteikiame. Mes net ir pandemijos laikotarpiu atskiriems padaliniams duodavome rekomendacijas, kokius pacientus galima atidėti, nesukeliant žalos jų sveikatai, o kurių atidėti negalima.

– Kokios dabar vyrauja eilės?

– Labai įvairios, priklauso nuo padalinio. Vienuose padaliniuose laukimas skaičiuojamas savaitėmis, kituose – net mėnesiais. Tačiau nesame unikalūs. Plačiai visuomenėje žinoma, kad planinių paslaugų laukimo eilės net ir užsienio šalyse yra ilgos. Tas didžiąja dalimi susiję su sveikatos priežiūros finansavimu bei paslaugų užsakymu. Jeigu valstybė perka paslaugas, skiria lėšas – eilės trumpėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra pacientų, kurie apeina savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir važiuoja tiesiai į Vilnių arba Kauną?

– Šis procesas yra labai ryškus priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur didžioji dalis pacientų atvyksta dėl tokios problemos, dėl kurios nereikia stacionarinės pagalbos. Jie gauna ištyrimą, pagalbą ir važiuoja namo. Tai pacientams yra labai patrauklu, nes yra greita, operatyvu, yra budintys aukštos kvalifikacijos specialistai, visos technologijos. Tačiau šie padaliniai labai kenčia dėl pacientų srautų. Mes įstaigoje stengiamės visiems, kurie pas mus atvyko, suteikti paslaugas. Reguliuoti sistemiškai tuos dalykus reikia regionų ir valstybės mastu.

„Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Ir jis, ir Medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė tvirtino, kad finansiškai gydytojai labiausiai nukentėjo dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimo, praktiškai užkirtusį kelią gydytojams dirbti keliose įstaigose.

„Darbo ciklais įvedimas sukėlė didžiulę problemą, žmonės nebegali išvažiuoti dirbti, be to, kiekviena įstaiga tą įsakymą traktuoja savaip. Suderinti vieno žmogaus darbą tarp skirtingų įstaigų praktiškai neįmanoma“, – teigė V. Pečeliūnas.

Suderinti vieno žmogaus darbą tarp skirtingų įstaigų praktiškai neįmanoma.

„Popieriuje toks darbas yra labai įmanomas. Sudėlioji 12 valandų vienoje darbovietėje, po dviejų savaičių sudėlioji 12 valandų kitoje darbovietėje. Tikrai viskas gražiai atrodo popieriuje, bet pabandykite tą įgyvendinti fiziškai. (...) Atidirbus dvi savaites po 12 valandų vienoje darbovietėje, dar reikalaujama išeiti į saviizoliaciją, pasidaryti PGR tyrimus ir, jeigu jie neigiami, toliau tęsti darbą. Realiai to padaryti neįmanoma“, – sakė ir Ž. Gudlevičienė.

Jos teigimu, ministro įsakymas dažnoje gydymo įstaigoje priimamas ne kaip rekomendacija, o draudimas.

„Tai interpretuojama ne kaip rekomendacija, o draudimas“, – teigė ji.

Pasak V. Pečeliūno, šiuo metu gydytojai kalba ne apie kovą su COVID-19, o apie šį sveikatos apsaugos ministro įsakymą.

„Tas nekonkretumas ir intervencija į medikų darbo santykius sukėlė didžiulę sumaištį“, – sakė jis.

Medikų forumo vadovo teigimu, didžioji dalis gydytojų dirba ne vienoje darbovietėje.

Jis pabrėžė, kad netrukus gydytojų stygių pajus pacientai.

„Manau, kad po mėnesio ar dviejų bus ne tik skundai pacientų, bet ir prasidės rimtos problemos dėl sveikatos. Matau pacientus, kurie blaškosi, negauna reikiamų paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kada įstaiga teiks paslaugas“, – sakė V. Pečeliūnas.

Gydytojų atstovų teigimu, laikydamiesi privalomų saugumo reikalavimų dėl koronaviruso gydytojai gali priimti gerokai mažiau pacientų nei anksčiau, dėl to irgi formuojasi eilės.

„Jau dabar užrašinėjame pacientus konsultacijoms rugsėjo, spalio ar net lapkričio mėnesiais“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Medikų sąjūdžio vadovė ironizavo, kad rajoninių ligoninių, poliklinikų vadovai savo ruožtu turėtų rekomenduoti pacientams sirgti ciklais.

„Pavyzdžiui, Molėtų ar Utenos ligoninėje turėtume nėščioms moterims liepti pastoti ciklais: pastokite tą savaitę ir ateisite konsultacijai būtent tą savaitę, nes tada turėsime akušerį ginekologą specialistą savo ligoninėje“, – sakė ji.

Ž. Gudlevičienės teigimu, gydytojų pajamos mažėjo ir dėl to, kad dėl koronaviruso jie suteikė mažiau paslaugų, negauna priedų, pavyzdžiui, už profilaktinius tikrinimus ir pan.

„Šeimos gydytojų profesinė sąjunga skaičiavo, kiek netenkama pajamų. Bemaž 30 proc. pajamų gydytojai neteko“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl kontaktų su COVID-19 ligoniais turėję izoliuotis medikai negavo 100 proc. nedarbingumo, dalies jų pajamos mažėjo ir dėl šios priežasties.

Pasak medikų organizacijų vadovų, saugumo problemas gydymo įstaigose turėtų spręsti ne papildomi draudimai, o tinkamai naudojamos apsaugos priemonės.

„Kiekvienoje įstaigoje laikantis reikalavimų, iš tiesų gali darbuotojas dirbti taip, kaip dirbo anksčiau“, – antradienį Seime sakė Ž. Gudlevičienė.

Gegužės viduryje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė sprendimą, kad medikų, dirbančių ir kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai šie turi tiesioginių kontaktų su pacientais, darbas „gali būti organizuojamas ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku“. Kartu pažymima, kad darbo organizavimo būdas turi užtikrinti „minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą, užtikrinant kryžminės taršos prevenciją“.

„Ciklas suprantamas kaip einamojo mėnesio darbo valandų skaičių apimantis darbo epizodas, nepertraukiamai vykstantis vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje“, – rašoma A. Verygos sprendime.

A. Veryga anksčiau yra siūlęs, kad medikai dirbtų tik vienoje gydymo įstaigoje, siekiant taip sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Nesulaukęs medikų organizacijų pritarimo, jis tuomet įpareigojo medikus deklaruoti, kur dirba.

„Galima sakyti, kad ši savaitė yra pikas, bet čia būtų pats optimistiškiausias požiūris. Žiūrint į kelių dienų imtį, galima galvoti, kad ta imtis atitinka optimistiškiausią scenarijų“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė jis.

„Labai svarbu, koks procentas tarp ištestuotų yra teigiami (...) Vakar buvo ištestuota apie 2 tūkstančiai atvejų, nustatyta apie 40 atitinkamai. (…) Čia būtų apie 2 proc.“, – pridūrė V. Pečeliūnas.

Galima sakyti, kad ši savaitė yra pikas, bet čia būtų pats optimistiškiausias požiūris.

Jo teigimu, pesimistiškiausias variantas būtų 2 mln. koronavirusu užsikrėtusių asmenų.

„Pesimistiniai „akiniai“ būtų matematinis modelis, (…) kur mes suplanuojame, kad 60 proc. populiacijos bet kuriuo atveju susirgs ir taikomos kontrolės priemonės šiek tiek gali veikti to susirgimo greitį. Tada 2 mln. per skirtingą laiko tarpą“, – teigė Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Visgi gydytojų atstovas teigė neatmetantis optimistinio scenarijaus.

„Dėl optimistinio scenarijaus aš nenorėčiau sakyti, kad jis yra visiškai be pagrindo. Žiūrint į Pietryčių Azijos šalis, matyti, kad Pietų Korėja gražiai susitvarkė per tris savaites“, – sakė jis.