„Kaip partija, kurią ilgą laiką bandė palaidoti, mes pakankamai neblogai pasirodėme. Mandatų šiek tiek sumažėjo, bet jų sumažėjo ir Lietuvoje. Jeigu šnekėti apie merus antruose turuose, turime dešimt kandidatų, manau, kad panašų skaičių išlaikysime, gal ir geresnį  turėsime, nei turėjome anksčiau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Šiuo atveju paprasčiausiai nuotaikos mūsų pakankamai geros, nes jau pusantrų metų beveik mus laidoja, nepavyko, tai matyt, nacionaliniuose rinkimuose bandysime šnekėtis apie tai, ar liberalus pasaulis Lietuvoje įsigalės, ar grįšime prie tų darbų ir vertybių, kurias atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – sakė partijos lyderis.

Anot jo, vienas iš partijos bandymų buvo kviesti žmones aktyviai dalyvauti, o sekmadienio rinkėjų aktyvumo duomenys rodo, kad „žmonės išgirdo tą kvietimą“.

Pasak R. Karbauskio, pirmajame ture dalį balsų iš „valstiečių“ perėmė rinkimuose dalyvavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Vilniuje šiek tiek nustebino rezultatas, nes toks vaizdas, kad Vilnius visai nereaguoja į nacionalinę politiką valdžios.

Nė vienam „valstiečių“ kandidatui į merus nepasiekus pergalės pirmajame ture, R. Karbauskis teigė, kad rinkimai parodė, jog gerai dirbantys merai gauna pakankamai didelį palaikymą, o Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose partijos kandidatams pritrūko nedaug balsų iki pergalės pirmajame ture.

„Ten, kur dalyvavo mūsų buvęs meras, pavyzdžiui Klaipėdos rajone, Bronius Markauskas, jam pritrūko kelių šimtų balsų, Šiaulių rajone taip pat. Tiesiog reikia pasakyti tai, kad šie rinkimai, kaip ir ankstesni, parodė, kad ten kur gerai dirba merai, jie pakankamai didelį palaikymą gauna“, – sakė R. Karbauskis.

Nuvylė rezultatai Vilniuje

„Vilniuje šiek tiek nustebino rezultatas, nes toks vaizdas, kad Vilnius visai nereaguoja į nacionalinę politiką valdžios, bet kitas klausimas, žmonių sprendimas, jų valia, kiekvienas žmogus pasirenka“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie galimas koalicijas, R. Karbauskis sakė, kad tuo užsiims skyriuose esantys partijos nariai.

„Neturime raudonų linijų ir jų niekada nedarėme savivaldoje, žmonės vietoje vieni kitus gerai pažįsta ir tik miestuose turbūt gali būti, kad politikai apie vienas kitą žino mažiau, bet kaimiškose savivaldybėse tikrai visi nuo pat gimimo tikriausiai vienas kitą pažįsta, susitars jie tarpusavyje, nepriklausomai, kokioms partijoms reikės tartis“, – teigė jis.

„Rekomendaciją vienintelę darysime, kad negriauti tų daugumų, neiti į revoliucinius pokyčius, o dirbti stabiliai“, – kalbėjo jis.

Kauno miesto mero rinkimuose kandidatavęs „valstietis“ Aurelijus Veryga teigė, jog siekta, kad Kaune būtų antrasis rinkimų turas, tačiau tikėtina, kad žmonės, kurių nemaža dalis pagal apklausas buvo neapsisprendę, visgi atėjo į rinkimus ir balsavo už Visvaldą Matijošaitį. 

L. Balandžio / BNS nuotr.

Džiaugiasi frakcija Kaune

„Bet šiaip rezultatas neblogas, turėsime keturis žmones savivaldybės taryboje, atsiras frakcija, kurios iki tol nebuvo. Kaune įžengėm į savivaldą, ko anksčiau neturėjome“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat teigė, kad pirmajame ture dauguma žmonių balsavo už savo kandidatus, o balsų „prieš“ buvo vos vienas kitas.

Rekomendaciją vienintelę darysime, kad negriauti tų daugumų, neiti į revoliucinius pokyčius, o dirbti stabiliai.

„Vienas kitas galbūt atkeliavo kaip protesto balsas man, bet manau, tiek konservatoriai, tiek liberalai, kiti, kas dalyvavo rinkimuose, jie turėjo savo kandidatus, už juos, manau, dauguma ir balsavo. Jei būtų buvęs antras turas, tada, manau, būtų suveikusi ta logika, būtų buvę daug balsavimo ne už kažką, bet prieš dabartinį merą“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat sakė, kad neplanuoja jungtis prie „Vieningo Kauno“.

„Sudarius koaliciją reikia derinti klausimus, ieškoti bendrų sprendimų, juolab, koaliciją sudarinėjant kiekvienas koalicijos parneris nori įgyvendinti savo programinius tikslus, tai nemanau, kad „Vieningas Kaunas sutiktų su tuo, ką pasiūlėme, manau, tai nelabai realistiškas scenarijus“, – sakė A. Veryga.

LVŽS sekmadienį rinkimuose sulaukė 9,21 proc. rinkėjų palaikymo, prieš ketverius metus rinkimuose už partiją balsavo 11,16 proc. rinkėjų.

Klaipėdoje žada paramą A. Vaitkui, Vilniuje palaikytų A. Zuoką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis Klaipėdos miesto mero rinkimuose žada paramą buvusiam Klaipėdos uosto vadovui Arvydui Vaitkui, Vilniuje partija, anot jo, palaikytų Artūrą Zuoką.

„Jei ponas Vaitkus kreipsis į mane, aš tikrai jį paremsiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Jam reikės paramos antrame ture, ta parama turbūt bus reikalinga ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės, ir mūsų tarybos narių po to formuojant daugumą Klaipėdos taryboje“, – kalbėjo jis.

Politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis A. Vaitkus surinko beveik 24 proc. balsų, jo konkurentas antrajame ture konservatorius Audrius Petrošius – 20,43 proc. balsų.

Tuo metu Vilniuje R. Karbauskis sakė, kad svarstytų dėl paramos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatui Artūrui Zuokui, susikausiančiam antrajame ture su konservatoriumi Valdu Benkunsku.

„Vilniuje situacija paprastesnė, nelabai galėtume konservatorių kandidato palaikyti prie tos situacijos, kokia yra valstybėje, o kitas kandidatas mums nėra savo pažiūromis artimas labai, bet jis ne konservatorius, tai gimsta tokia logika. Jei reikės nacionalinės paramos, jei kreipsis Zuokas, mes tai svarstytume“, – sakė R. Karbauskis.

„Bet matyt mūšis bus ne tame, matyt vienysis visos partijos, kurios šiandien valdžioje, prie jų prisijungs tie, kurie liberalai savo esme ir nacionaliniu mastu, socialdemokratai, tai Zuokui bus tikrai nelengva“, – pridūrė jis.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Vis dėlto kovo pradžioje pateikta Teisingumo ministerijos ataskaita parodė, kad per pastarąjį pusmetį iš „valstiečių“ gretų pasitraukė 518 partijos narių – tai didžiausias narių pokytis tarp visų Lietuvos politinių partijų. „Valstiečių“ lyderis teigia ir pats nustebęs dėl tokių duomenų, tačiau, akcentuoja R. Karbauskis, tai tikrai nesusiję su Sauliaus Skvernelio įkurta politine partija „Vardan Lietuvos“.

„Visuotiniai LVŽS partijos pirmininko rinkimai, kuriuose dalyvavo visi iki vieno nariai, parodė, kas buvo išbraukti iš sąrašų. Buvo išbraukti žmonės, kurie per tą laiką buvo išvažiavę, netgi buvo atrasta, kad yra žmonių, iškeliavusių Amžinybėn, o jie dar buvo sąrašuose. Kitaip tariant, mes labai stipriai sumažinome narių skaičių, kai per rinkimus valėmės sąrašus“, – apie lapkričio 30–gruodžio 5 dienomis vykusius LVŽS visuotinius pirmininko rinkimus kalbėjo R. Karbauskis.

LVŽS lyderis tikina, kad nėra daug asmenų, kurie „valstiečius“ paliko dėl narystės kitoje partijoje. Kita vertus, anot jo, Teisingumo ministerijos pateiktoje statistikoje taip pat nėra duomenų apie prie partijos apsisprendusius prisijungti narius. Nors R. Karbauskis dar nuo praėjusių metų pabaigos kalba apie prie LVŽS prisijungti nusiteikusius žmones, visgi, kaip aiškina politikas, tai, kad jų „atėjimo“ nemato Teisingumo ministerija, susiję su tuo, kad vis dar nesuspėta kandidatų įregistruoti.

„Tų žmonių, kurie išėjo dėl kitos partijos, yra tikrai labai nedaug. O kas atėjo, mes dar nespėjome įregistruoti. Pasvalyje bus nemažai žmonių, Vilniaus mieste, kiek žinau pagal sąrašą, apie septyniasdešimt žmonių. Tai jie dar nėra įstoję į partiją, nes tai yra ilgos procedūros ir skyriai dar tik formuojasi“, – teigė R. Karbauskis.

Tų žmonių, kurie išėjo dėl kitos partijos, yra tikrai labai nedaug. O kas atėjo, mes dar nespėjome įregistruoti.

R. Karbauskis neslepia, kad klausimo dėl sumenkusių LVŽS gretų jis tikėjosi. Vis tik, dar kartą akcentuoja LVŽS lyderis, sumažėjęs narių skaičius partijoje tikrai nesusijęs su įsikūrusia ekspremjero S. Skvernelio Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos".

„Mes žinojome, kad kils toks klausimas ir kaip tik šnekėjome prieš kelias dienas partijos tarybos posėdyje, tai man paaiškino, kodėl taip yra. Aš ir pats nustebau, kodėl tiek, bet tiek tikrai neišėjo dėl jokių Sauliaus Skvernelio reikalų, tai buvo dėl visuotinių partijos pirmininko rinkimų“, – pakartojo LVŽS lyderis.

Be to, R. Karbauskio teigimu, kiekvienoje partijoje po pirmininko rinkimų situacija būtų analogiška.

„Ir jei visuotiniai rinkimai būtų visose partijose, tai jūs matytumėte tuos pačius procesus, nes kiekvienas skyrius, kiekviena partija apie tą patį pasakytų, kad yra sąrašuose žmonių, kurie yra neaktyvūs“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad kovo 1-ąją „valstiečių“ partijoje registruoti 3854 nariai – 518 mažiau nei prieš pusmetį – tai didžiausias narių pokytis partijų gretose. Tuo metu įsikūrusi nauja ekspremjero S. Skvernelio Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" subūrė daugiau nei 3 tūkst. narių, rodo naujausi Teisingumo ministerijos duomenys.

Dar sausio pabaigoje R. Karbauskis teigė artimiausiu metu pristatysiantis teigiamus partijos narių pokyčius. Jo teigimu, „tvarkiečiai“, kurie sugriuvus Rolando Pakso įkurtai partijai, neprisijungė nė prie vienos kitos politinės jėgos, ketina jungtis prie „valstiečių“ gretų.

„Kai aš skaičiuoju matematiškai – man gaunasi, kad pas mus gerokai daugiau įstos negu išstos. Išėjo tie, kurie nebuvo mūsų vertybių, o ateina tie žmonės, kurie dėl anų buvimo negalėjo ateiti“, – kiek anksčiau kalbėjo R. Karbauskis.

„Po kokio mėnesio aš pateiksiu skaičius, kurie bus įregistruoti Teisingumo ministerijoje, kurie parodys, kad pas mus per tą patį laiką įstojo daugiau žmonių negu išstojo. Nes tada, kai išėjo Saulius, pas mus pradėjo ateiti žmonės, kurie buvo Tvarkos ir teisingumo partijoje dar prie Pakso ir nestojo į jokias partijas. Jie nesiprašė į Valstiečių sąjungą tol, kol ji buvo kaip nors susijusi su Sauliumi“, – pridūrė jis.

„Mus visus vienija ne noras naudos sau, o tos vertybės, dėl kurių mes esame kartu. Šitoje situacijoje, kada mus laidoja, bando palaidoti, bando džiaugtis kažkas iš šalies, aš visada sakau, kad šitos partijos laidoti nereikia. Šita partija po pralaimėjimų neišsibėgioja“, – šeštadienį suvažiavime partiečiams kalbėjo politikas.

Jis teigė nesureikšminantis dalies politikų pasitraukimo tiek iš partijos, tiek iš frakcijos Seime. Politiko teigimu, taip įvyko „valstiečių“ apsivalymas.

Spalio viduryje LVŽS frakciją Seime paliko nepartinis Saulius Skvernelis ir dar 12 parlamentarų, kurie pranešė steigiantys centro kairės partiją „Vardan Lietuvos“.

Šitoje situacijoje, kada mus laidoja, bando palaidoti, bando džiaugtis kažkas iš šalies, aš visada sakau, kad šitos partijos laidoti nereikia.

Gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis ir „valstiečių“ Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė.

„Tarp mūsų vis mažiau žmonių, kuriems nerūpėjo tai, kas mus vienija. Tokių, pasirodo, buvo. Ne visą laiką tai pastebėjom, tokių žmonių labai mažai mūsų tarpe, – dėstė R. Karbauskis. – Aš nežinau kitos partijos, kurios pirmininkas turėdamas tribūną galėtų pasakyti, kad jo kolegos, bičiuliai, bendraminčiai yra tokių pat pažiūrų.“

Politikas teigė, kad LVŽS „pakėlę galvas gali žiūrėti žmonėms į akis“ dėl to, ką pavyko pasiekti būnant valdžioje.

Įtampos su „valstiečių“ Vyriausybe

R. Karbauskio teigimu, partija „sugebėjo išsaugoti savo grynumą“, o iki pernai vykusių Seimo rinkimų – ir valdančiąją daugumą.

Vis dėlto jis teigė, jog tarp Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kildavo įtampų.

„Aš galiu pasakyti tai, ko negalėjau pasakyti praėjusius ketverius metus. Nebuvo lengvas darbas daugumos ir Seimo nariai, kurie buvo praeitoje kadencijoje, o dabar yra opozicijoje, gali patvirtinti, kad mes turėjome labai daug įtampų su Vyriausybe, be galo daug įtampų“, – kalbėjo politikas.

„Kartais kritiškų įtampų, bet mes žinojome vieną dalyką – to negalime išnešti į viešumą. Dėl to, kad tai nieko nekeis, tik sukels žmonių įtampą“, – pridūrė jis.

Teigia negerbiantis S. Skvernelio

R. Karbauskio teigimu, būnant valdančiojoje daugumoje S. Skvernelis nenorėjo, kad aukštus postus užimtų „valstiečių“ partijos nariai.

„Mums buvo sakoma, kad politrukų nereikia, kad LVŽS narių niekur valdžioje būti neturi, čia Sauliaus žodžiai, čia citata“, – sakė jis.

Politiko teigimu, 2019 metais vykusių prezidento rinkimų metu dėl S. Skvernelio buvo padarytas „didžiulis darbas“.

„Tarybos posėdyje mums buvo pasakyta: jūs nevykėliai. Ne ačiū pasakyta, o jūs nevykėliai. Mes sumokėjome už tą rinkimų kampaniją 550 tūkst. eurų“, – aiškino R. Karbauskis.

Vis dėlto jis pabrėžė tikėjęs S. Skverneliu: „Mes tikime kitais žmonėmis, kai jie sako į akis kažką.“

Anot R. Karbauskio, buvę kolegos iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė nebūdami atviri dėl sprendimo priežasčių.

„Mane labai nuvylė, kad M. Mažvydo bibliotekoje pristatinėjo kolegos, ką jie ruošiasi daryti. Jie sakė, kad iš frakcijos išeina dėl A. Širinskienės ir taip toliau. Visa tai buvo melas“, – dėstė politikas.

„Kada manęs klausia, ar tu gerbi S. Skvernelį, šiai dienai pasakysiu – aš jo negerbiu kaip žmogaus, nes žeminti moterį, Seimo narę meluojant, kad ji buvo kalta... Ne ji buvo kalta, kalti yra paprasčiausiai buki, paprasti interesai, apskaičiavimas“, – pridūrė jis.

Kritika ir valdantiesiems, ir buvusiems bendražygiams

„Valstiečių“ lyderis dabartinę politiką vadino „kažkokiu košmaru“.

„Kažkokia netikra tikrovė. Kaip smėlio dėžėje pešasi tie, kurie yra valdžioje. (...) Mes tą darėme už uždarų durų“, – dėstė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko teigimu, šiuo metu valdžios postus užima žmonės, kurie nėra jų verti, todėl vykdoma politika žmones ir nuvilia.

„Kada valdžioje, ministrų postuose yra žmonės, kurių vienintelis pasiekimas gyvenime yra tai, kad jis yra anūkas, vaikas, dėdė, didelis viršininkas politinis, jeigu tai yra tai, dėl ko jie yra ministrais, tai kitaip būti ir negali“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis kritikavo ir Lietuvos socialdemokratų partiją, jog ši tampa liberalių pažiūrų politine jėga.

„Jinai tampa tokia pat, kokios yra visos socialdemokratų partijos Europoje. Socialdemokratų partijos lyderė balsuoja kaip liberalė Europos Parlamente: balsuoja už LGBT pasiūlymus ir taip toliau, – aiškino politikas. – Tai yra tai, ko ji nenori pripažinti Lietuvoje. Kita vertus, frakcija balsuoja ir taip, ir taip. Dėl to, kad jie nėra vienijami vertybių.“

Pasak jo, „valstiečiai“ pagal partinę demokratiją yra toli nuo kitų politinių jėgų „gerąja prasme“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi per 4,3 tūkst. narių ir antrą pagal dydį 21 nario frakciją Seime.

„Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus.

Palieku LVŽS frakciją ir partiją. Suprantu, kad tai visus nustebins, šokiruos, kels daug klausimų ir spėliojimų, o norintiems pakenkti LVŽS sukels daug džiaugsmo ir galimybę įkąsti“, – komentare feisbuke teigė parlamentarė.

„Pastaroji aplinkybė ir buvo tai, kas labai ilgą laiką sulaikydavo nuo tokio žingsnio bei ragino bandyti susigyventi ir viską vertinti dar ir dar kartą“, – pridūrė ji.

Kritika partiečiams

Politikės teigimu, jos netenkina „frakcijos Seime darbas ir jo vadyba“. Pasak jos, nors frakcijoje buvo keliolika darbo grupių, iš jų dirbo tik viena.

A. Širinksienė kritikavo ir opozicijoje esančių bendražygių įstatymines iniciatyvas: „LVŽS narių rankomis į Seimą atneštas ir registruotas samagono varymą įteisinantis įstatymas (...). Dabar jau antrą savaitę murgdysimės Seimo narių automobilių nuomos už valstybės biudžeto lėšas skandale.“

Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus. Palieku LVŽS frakciją ir partiją.

„Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui. Dabar frakcija prabilo apie būtinybę didinti Seimo narių atlyginimus. LVŽS svetimas valdžios troškimas, esame vertybių partija, kas nuolat deklaruojama, bet, panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė“, – rašo „valstietė“.

Kaip antrąją pasitraukimo priežastį ji įvardijo darbą šešėlinėje Vyriausybėje. Politikės teigimu, šešėliniai ministrai buvo vangūs teikiant siūlymus ir pristatant savo iniciatyvas.

„Kadangi teko kuruoti šešėlinės Vyriausybės posėdžių darbotvarkių sudarymą, mano elektroninis paštas puikiai atsimena, kiek ir kokių iniciatyvų bei kuris kolega šešėlinis ministras turėjo ir siuntė. (...) Negavus pasiūlymų, tekdavo sėsti ir pačiai rengti šešėlinės Vyriausybės dokumentus, siunčiamus raštus ar jos siūlomus projektus“, – dėstė politikė.

Ji kritikavo „kone visuotiniu patapusį idėjų ir noro dirbti nebuvimą“, akcentuodama, jog šešėliniai ministrai neturėtų tikėtis, kad už juos viską padarys kažkas kitas.

„Prakeiksmai posėdžių salėje“

Kaip trečiąją pasitraukimo priežastį A. Širinskienė įvardijo pavydą: „Jo politikoje ypač daug ir pavydi daugiausia tie, kurie nededa jokių pastangų. Žinau, ką reiškia, kai tau pavydi kad ir kiekvienos bent kiek labiau pavykusios laidos, portalo antraštės. Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą?“

„Ir žinau, kokia isterija buvo ir yra šiuo klausiamu keliama pastaruosius ketverius metus, kai kalbama už mano akių. Kaip problemos sprendimo išeitį, girdėjau ir pasiūlymą kitą kartą duoti blogesnį interviu, nes prieš tai buvęs „geras“ sukėlė kolegų pavydą“, – teigė ji.

Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą?

Anot parlamentarės, jai „teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje“, sužinoti, kad „valstiečių“ senbuviai bando drausti su ja bendrauti kitiems nariams. Parlamentarė teigė, jog jai buvo uždrausta žiūrėti į pirmininkaujantį plenariniams posėdžiams.

„Čia mes kalbame apie Seimą, ne apie įkalinimo įstaigą su kalinių subkultūrom, tik primenu“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat teigia gavusi vadovybės nurodymų nevaikščioti pagrindine Seimo laiptine prie plenarinių posėdžių salės, o į ją eiti aplinkiniais atsarginiais įėjimais, nes tada mažiau matys žurnalistai.

Politikė teigė esanti dėkinga LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui „už jo ištikimybę vertybėms, atsidavimą ir besąlygišką pasiaukojimą valstybės kūrimui“.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

Tokius pokyčius trečiadienį Vilniuje aptarė partijos taryba.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po tarybos posėdžio sakė, kad tokia įstatų pataisa svarstoma dėl to, jog partijos pirmininkas „turi žinoti savo kolegas partijoje, tą struktūrą, kuriai vadovautų“.

„Klausimas nėra susijęs su kokiu nors asmeniu“, – žurnalistams teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, šį siūlymą, kaip ir kitas LVŽS įstatų pataisas, pateikė partijos teisininkė. Jos bus tvirtinamos liepą per „valstiečių“ suvažiavimą.

R. Karbauskis taip pat patvirtino, kad siūloma keisti įstatus taip, jog partijos pirmininko pavaduotojai suvažiavime būtų tvirtinami pirmininko teikimu. Dabar pavaduotojus gali pasiūlyti ir LVŽS skyriai.

Jis tvirtino remiantis tokias pataisas, nes dabartinė tvarka lėmė, kad LVŽS pirmininko pavaduotojas pastaruosius kelerius metus buvo parlamentaras Tomas Tomilinas, anot R. Karbauskio, veikęs prieš partijos valią.

„Su juo darbas buvo neveiksmingas arba neproduktyvus“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Visose Lietuvos partijose – socialdemokratų, konservatorių, „darbiečių“ ir visose kitose – pirmininkas siūlo savo pavaduotojus“, – kalbėjo jis.

Keičiant partijos įstatus taip pat siūloma numatyti partijos pirmininko rinkimą visuotiniu partiečių balsavimu.

„Tai labai svarbus sprendimas partijos demokratijai stiprinti“, – sakė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko rinkimai vyks rudenį.

R. Karbauskis partijai vadovauja daugiau nei dešimtmetį. Pastarąjį kartą lyderiu jis perrinktas 2019 metais.

„Iš kitų politinių jėgų skiriamės tuo, kad nuosekliai laikomės savo vertybių ir vertybinių įsipareigojimų savo rinkėjui. Mūsų vertybinis stabilumas ir ištikimybė mūsų programai tampa ypač reikšmingais matant, kaip politinė dauguma Seime bando primesti visai tautai tam tikrą gyvenimo būdą ar savo ypač liberalius įsitikinimus, kai tuo tarpu tiems įsitikinimams nepritaria absoliuti dauguma mūsų tautos“, – sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Valstiečių“ taryba planuoja išreikšti paramą tradicinės šeimos puoselėjimui ir priimti rezoliuciją dėl LVŽS vertybių.

Taryba taip pat spręs dėl partijos pirmininko rinkimų, kurie pagal partijos įstatus turi įvykti dar šiemet.

Politinė dauguma Seime bando primesti visai tautai tam tikrą gyvenimo būdą ar savo ypač liberalius įsitikinimus, kai tuo tarpu tiems įsitikinimams nepritaria absoliuti dauguma mūsų tautos.

R. Karbauskio teigimu, taryboje bus pristatyta nauja rinkimų tvarka, kad partijos lyderis būtų renkamas visuotiniuose rinkimuose.

„Mūsų tikslas – didinti demokratiją, visų partijos narių įsitraukimą sprendžiant svarbiausius partijai kylančius klausimus. Tad siekiame turėti tokius LVŽS pirmininko rinkimus, kad juose dalyvautų visi partijos nariai“, – tvirtino R. Karbauskis.

Naują partijos pirmininko rinkimų tvarką planuojama patvirtinti liepą per suvažiavimą, o tiesioginius visuotinius rinkimus surengti rudenį.

Iki šiol „valstiečių“ pirmininkas buvo renkamas suvažiavime.

R. Karbauskis partijai vadovauja daugiau nei dešimtmetį. Pastarąjį kartą lyderiu jis perrinktas 2019 metais.

Tiesioginius partijos pirmininko rinkimus jau organizuoja konservatoriai ir socialdemokratai.

„Esu informuotas, jog pats partijos narys laikinai stabdo narystę partijoje, kol vyks tyrimas“, – BNS šeštadienį teigė partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Jo teigimu, V. Rinkevičius tyrime bendradarbiauja su teisėsauga.

„Taip pat esu informuotas, jog buvęs Seimo narys bendradarbiauja su teisėsauga. Žinant, kad mūsų partijos nariams kaltinimai metami retai, o ir tie paprastai nepasitvirtina, tikiu, kad ir šis atvejis gali būti toks pats“, – sakė „valstiečių“ pirmininkas.

FNTT tyrime dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo šią savaitę atliko kratas Biržų mieste ir rajone, dokumentų poėmiai atlikti su buvusiu Seimo nariu, „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi susijusioje įmonėje.

Bendrovei vadovauja buvusio parlamentaro sutuoktinė Birutė Rinkevičienė.

V. Rinkevičius BNS šeštadienį teigė, kad nebuvo sulaikytas apklausai FNTT pareigūnų, tačiau su jais bendravo.

V. Rinkevičius Seimo nariu buvo tris kadencijas – 2000-2004, 2004-2008 ir 2016-2020 metais. Šiuo metu jis teigė esantis ūkininkas.

Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją. Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.

Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.

Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.

Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.

Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.

„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.

„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.

Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė.

Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.

„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo... šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.

Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.

„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.

Yra dar vienas kelias

Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.

„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.

Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar  vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.

Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai.

„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.

„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.

Nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę.

R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save

Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.

„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – teigė R. Karbauskis.

„Apskritai aš negaliu komentuoti, ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.

Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.

„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių „socdemų“ frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.

Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.

Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.

„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras.

Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.

„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.

„Pirmoje kadencijoje visai neblogai sekasi, nebūnant partijos nariu, galbūt ir antroje taip bus“, – interviu delfi.lt sakė S. Skvernelis. Jis atkreipė dėmesį, kad analogiškų pavyzdžių yra ir Lietuvos politikoje (turimi mintyje konservatoriai – delfi.lt), ir tarptautinėje. „Politikoje gali visaip vykti, tai priklauso nuo to, kokie žmonės susiburia, kokios idėjos juos vienija“, – kalbėjo S. Skvernelis.