Dalyvauti valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo procese, prisijungiant ar susijungiant su kita kolegija arba integruojantis į kitos kolegijos ar universiteto sudėtį, siekia Alytaus, Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Marijampolės, Vilniaus kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla.
Dalis šių kolegijų pateikė abipusius sutarimus sutelkti išteklius su kita aukštąja mokykla.
Išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis siekia Klaipėdos valstybinė, Panevėžio, Utenos, Šiaulių valstybinė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Keletas jų neatmeta ir galimybės prisijungti kitą valstybinę kolegiją.
Pateikti savo projektus valstybinės kolegijos galėjo iki balandžio 30 dienos.
„Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Individualius stiprinimo planus arba sprendimus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė visos valstybinės kolegijos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Individualius stiprinimo planus arba sprendimus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė visos valstybinės kolegijos.
Anot jo, iniciatyvas įvertins ministerijos suburta komisija, kuri savo rekomendaciją pateiks švietimo, mokslo ir sporto ministrei bei Vyriausybei.
„Ministerija valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų. Tai mums leistų finansuoti apie 5-7 jungimosi projektus“, – sako G. Jakštas.
Anot ministerijos, stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams.
Ministerijos teigimu, siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per metus po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip pusė visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip dešimtadalis mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Kaip skelbia ministerija, siekiant geresnės studijų kokybės, priimtas sprendimas dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 metų. Tai leis paskatinti studentų pasirengimą studijoms bei jų motyvaciją. Taip pat atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, rengiamas tyrėjų ir dėstytojų karjeros modelis.
Nuo 2024 metų atsiras ir aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.
Ministerijos teigimu, konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
