Demokratai „Vardan Lietuvos“ žada jungti Kauno ir rajono skyrius.

„Bėgant per gyvenimą sunku įvertinti savo vietą jame. Kartais reikia stabtelėti ir pažiūrėti iš šono, kas esi, ką veiki, kur eini. 24 metai politinėje veikloje, iš jų pusė laiko – Kauno miesto savivaldybės taryboje. Skirta daug laiko ir nuoširdaus darbo mažiau laiko skiriant kitoms gyvenimo veiklos sritims. Norisi padaryti pauzę, užbaigti rašyti knygas, tęsti akademinę ir verslo veiklą. Galbūt atrasti tai, ko iki šiol nepastebėjau“, – „Kauno dienai“ teigė G. Labanauskas ir patvirtino, kad nedalyvaus ir artėjančiuose Seimo rinkimuose, tačiau išliks eiliniu Demokratų sąjungos nariu.

Dienraščio žiniomis, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ svarsto jungti žiedinėse savivaldybėse esančius skyrius. Pokyčiai paliestų ir Kauno miesto ir rajono skyrius.

„Šiuo metu partijos vadovybėje vyksta diskusijų dėl skyrių. Kai kūrėme partiją, skyrius steigėme gana tradiciškai, pagal esamas savivaldybes, ir tikrai neblogai pasisekė tai padaryti – sukūrėme arti 50 skyrių, bet ne 60, kaip buvo planuota. Turime kelis pasiteisinusius atvejus, kai, sujungus kelis administracinius vienetus dengiančius skyrius, sustiprinome savo bendruomenę. Dabar vėl kilo diskusija ir vienas iš siūlymų – sujungti Kauno miesto ir rajono skyrius ir taip dar labiau sustiprinti Demokratų sąjungos veiklą“, – teigė Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.

Kartais reikia stabtelėti ir pažiūrėti iš šono, kas esi, ką veiki, kur eini.

Pasak jo, kol nepriimtas sprendimas dėl skyrių sujungimo, buvo nuspręsta kol kas nerengti Kauno miesto skyriaus pirmininko rinkimų. „Svarstome sujungti ne tik Kauno miesto ir rajono skyrius, bet ir kitus, veikiančius žiedinių savivaldybių principu. Taip jau sutapo, kad Kauno miesto skyriaus pirmininkas nusprendė nesiekti perrinkimo, tad mūsų prašymas buvo turėti laikiną reikalų koordinatorių, kol partijos valdyba apsispręs, ar reikia sujungti skyrius. Kad ir koks bus priimtas sprendimas, tikiu, kad taip bus sustiprintas partijos veikimas Kaune, o tai rinkimų metais iš tiesų labai svarbu“, – pažymėjo L. Savickas.

Pasak jo, partijos valdyba dėl skyrių jungimo turėtų apsispręsti per kelias savaites. Tuomet, tikėtina, miesto ir rajono skyrius vadintųsi bendriniu Kauno pavadinimu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balandžio 10 dieną suėjo terminas, iki kurio privalu būti įsteigus naują partiją, norint dalyvauti Seimo rinkimuose.

Kaip BNS informavo Teisingumo ministerija, po 2020 metų parlamento rinkimų iki dabar įsteigtos dvi naujos politinės jėgos – ekspremjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir politinė partija „Nemuno Aušra“, jos lyderis – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Lietuvoje iš viso veikia 24 partijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Visgi, panašu, demokratų frakcijoje nuomonės dėl galimybės į komandą priimti A. Širinskienę – išsiskiria.

Buvusi ilgametė „valstietė“ Rima Baškienė tikina, kad apskritai frakcijoje niekas nedega noru matyti į komandą įsiliejančią A. Širinskienę. Praėjusioje Seimo kadencijoje su ja dirbusios politikės teigimu, neformaliai šis klausimas jau buvo svarstytas frakcijoje.

„Buvo užduotas klausimas, kas pageidautų, kad Agnė ateitų į mūsų frakciją. Niekam nepakilo ranka“, – Eltai teigė parlamentarė, pažymėdama, kad tokį norą neformaliai buvo išsakiusi pati Mišrios grupės narė.

Tačiau tarsi su kartėliu prisimindama bendrą darbą su A. Širinskiene, politikė abejojo, ar buvusios kolegės prisijungimas išeis į naudą demokratų frakcijai.

„Aš labai vertinu jos darbštumą, vertinu jos išmintį, tačiau nemanau, kad tai Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ tai suteiktų didelį pliusą. Ką reiškia žmogaus atėjimas prieš pat rinkimus? Tai reiškia tiesiog ieškojimą šiltesnės vietos sau. Ji dabar yra Mišrioje Seimo narių grupėje... Jos reikalas, kaip ji veiks toliau, bet tas faktas, kad frakcija nepanoro jos kviesti į savo frakciją, šį tą rodo“, – sakė politikė.

S. Skvernelis: kalbame apie bendrą dalyvavimą Seimo rinkimuose

Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas S. Skvernelis Eltai patvirtino, jog „Vardan Lietuvos“ diskutuoja apie politinius planus su A. Širinskiene. Visgi, jis akcentuoja, jog su buvusia „valstiete“ kalbama ne apie frakcijos pokyčius, bet apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Matyt, ne viena partija ir frakcija kalbasi. Mes irgi turime tokį dialogą“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Koks sprendimas bus – priklausys nuo jos pačios. Bet mes kalbame apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – tai ne šios kadencijos klausimas, kas ir kokioje frakcijoje bus“, – patikino jis.

Seimo koridoriuose buvo kalbama, jog „Vardan Lietuvos“ ir buvusios „valstietės“ A. Širinskienės suartėjimui prieštarauja dalis partiečių. Klausiamas, ar dėl tokių demokratų planų ketvirtadienį politinę jėgą paliko ir Laima Mogenienė, S. Skvernelis teigė priešingai.

„Ji jau prieš tris mėnesius pareiškė, kad nedalyvaus daugiau politikoje, rinkimuose. Galbūt kai tokį pareiškimą pasakai, tai gal kitas tikisi, kad bus daug įkalbinėjimų. Mes kiekvienas turime pasirinkti ir toks pasirinkimas yra gerbtinas. (...) Požiūrių skirtumas yra normalus dalykas, jis egzistavo, bet dabar kuriasi naujos partijos, nauji judėjimai, nauji lyderiai – gal tiesiog yra noras arčiau jų pabūti“, – užuominomis kalbėjo jis.

Ar A. Širinskienės klausimas partijos gretose išties įžiebė karštus ginčus, S. Skvernelis tiksliai neatsakė. Jis nepatvirtino ir to, ar daugiausiai aistrų šiuo klausimu kėlė bendrapartietė Rima Baškienė.

„Kiekvienas mes laisvas pasirinkti, kaip ir kas norėtų ateityje gyventi. Bet turi pirmiausiai žiūrėti savęs. Aš tikiuosi, kad ponia Rima aktyviai dalyvaus mūsų rinkiminėje kampanijoje, ji turėtų laimėti vienmandatėje apygardoje. Taip pat bus geroje pozicijoje ir sąraše. Reikėtų į tai koncentruotis, o nežiūrėti, ar kažkas kitas kitoje apygardoje dėl partijos interesų kovos. Bet matysime, kaip bus“, – kalbėjo ekspremjeras.

A. Širinskienė: gavau kolegų kvietimą

A. Širinskienė taip pat Eltai patvirtino svarstanti apie galimą ateitį su ekspremjero partija. Visgi, ji nurodė, jog kvietimą bendradarbiauti gavo iš „Vardan Lietuvos“ – pati demokratų priimama nesiprašė.

„Galiu patvirtinti, kad kalbamės. Jeigu kalbame apie procesą, galiu pasakyti, kad tikrai svarstau. Gavau kolegų pasiūlymą“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

„Yra tam tikras bendras darbas, kuris trunka kurį laiką. Manau, tai gana sėkmingas bendradarbiavimas“, – sakė ji.

Klausiama apie kalbas, esą politikė turėjo prisijungti prie demokratu frakcijos dar šį pavasarį, A. Širinskienė pažymėjo, kad jokių konkrečių susitarimų su S. Skvernelio vedama „Vardan Lietuvos“ dar nėra.

„Kol kas svarstau. O kas gandus leidžia dėl prisijungimo, dėl konkrečių datų – tai tikrai nežinau, nes konkretumų nėra, nėra bendro sutarimo“, – patikino ji, pridurdama, jog yra gavusi pasiūlymų bendradarbiauti ir iš kitų opozicinių jėgų.

ELTA primena, kad A. Širinskienė anksčiau priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), su kuria į Seimą 2016 m. bei 2020 m. buvo išrinktas ir S. Skvernelis.

Ekspremjeras paliko „valstiečių“ gretas 2021 m. rugsėjį ir netrukus įkūrė partiją „Vardan Lietuvos“. Tuo metu A. Širinskienė LVŽS paliko 2021 m. pabaigoje ir šiuo metu dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

„Tiesiog nesutapo požiūriai į tam tikrus dalykus“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentarė.

Ji teigė kol kas dirbsianti Mišrioje Seimo narių grupėje.

Į Seimą politikė išrinkta pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, bet 2021 metų rugsėjį iš jos pasitraukė ir su keliais kolegomis įkūrė Demokratų frakciją.

Tolesnių politinių planų L. Mogenienė neatskleidė.

Jai pasitraukus Demokratų frakcijoje liko 15 narių.

Prieš mėnesį šią frakciją paliko Seimo narys Zenonas Streikus.

Frakcijos seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius BNS sakė, kad pasitraukimo priežasčių reikia klausti Z. Streikaus, tik pridūrė, kad „bet kuriuo atveju, išsiskyrimas vyksta gražiai, abipusiu sutarimu“.

„Linkime geriausios sėkmės jam tolesnėse veiklose“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Z. Streikus BNS sakė frakciją palikęs dėl asmeninių priežasčių.

„Nėra kaltų, visiškai asmeninė nuomonė, asmeninis sprendimas“, – BNS sakė Z. Streikus.

Jis nekomentavo versijos, kad frakciją paliko ateinantiems Seimo rinkimams negavęs galimybės kandidatuoti Jotvingių apygardoje. „Interpretacijos“, – sakė Seimo narys.

Pasitraukęs iš demokratų ir neperėjęs į jokią kitą frakciją, jis tapo Seimo narių Mišrios grupės nariu.

Išėjus Z. Streikui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija sumažėjo iki 16 narių.

BNS žiniomis, frakcijos gretas artimiausiomis savaitėmis gali papildyti nauja atstovė – buvusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Tarp sąrašo lyderių yra ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, parlamentaras Lukas Savickas.

Sąraše taip pat yra ir Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Arnoldas Pikžirnis, Olga Vėbrienė, Fausta Roznytė, Vytautas Bakas, Laima Nagienė, Andrius Stasiukynas, Ramutė Kavaliauskaitė, Sigita Lenauskienė, Rasa Kiūdytė, Mantas Valukonis, Irena Šiaulienė, Lina Pagalienė, Vytautas Lamauskas, Virginija Vingrienė, Rūta Miliūtė.

Anot Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio, jis nusprendė dalyvauti rinkimuose siekiant paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Mano sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose lėmė noras paskatinti į rinkimus ateiti ir balsuoti kuo daugiau žmonių“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Partija EP rinkimuose dalyvaus su šūkiu „Veikianti Europa. Kasdien ir kiekvienam“.

„Veikianti Europa privalo aprėpti ne tik Europos saugumo klausimus, bet ir kasdienius žmogaus iššūkius“, – ketvirtadienį vykusiame pristatyme sakė Demokratų „Vardan Lietuvos“ sąrašo Europos Parlamento rinkimuose lyderis V. Sinkevičius.

Demokratai EP ketina kelti investicijų į ES gynybą, europinės pensijos, 4 darbo dienų savaitės, bazinių išmokų modelio klausimus.

ELTA primena, kad EP rinkimai vyks šių birželio 9 dieną.

„Gavęs kvietimą į svarstymą, asmuo pats nutraukė narystę partijoje per Teisingumo ministerijos sistemą“, – BNS sakė A. Pikžirnis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ etikos komisija pirmadienį ketino svarstyti J. Račiūno, iš kurio gautą antisemitinę žinutę feisbuke paviešino Lietuvos žydas Danielius Lupshitzas (Danielius Liupšicas), elgesį.

D. Lupshitzas pirmadienį paskelbė iš J. Račiūno gautą žinutę, kad „žydus reikia šaudyti, kaip darė vokiečiai“.

„Požiūris vienareikšmiškas – J. Račiūno elgesys yra apgailėtinas ir nepateisinamas, toks asmuo negali būti mūsų partijos nariu“, – partijos poziciją apie šią situaciją perdavė A. Pikžirnis.

Pernai savivaldos rinkimuose J. Račiūnas kandidatavo į Marijampolės tarybą, tačiau nebuvo išrinktas.

„VRK tikrai nevilkina procesų, nes registravimo terminai ir visos procedūros yra numatyti Rinkimų kodekse. Būtų negarbinga vieno kandidato atžvilgiu sprendimus priiminėti anksčiau nei numatyta Rinkimų kodekse“, – Eltai teigė L. Petronienė.

„Kadangi pati partija yra kreipusis su abejone, ar jis atitinka (reikalavimą – ELTA) – tuo metu buvo pateikta faktinė informacija. VRK atsakė, remdamasi Rinkimų kodeksu. Kai prasidėjo politinė kampanija, partija užsiregistravo savarankiška dalyve, nurodydama, kad jį kelia kandidatu į prezidentus – VRK kreipėsi ir į kandidatą, ir į politinę partiją, nurodydama reikalavimus ir pasiūlydama apsvarstyti galimybę pateikti dokumentus anksčiau tam, kad būtų įsitikinta. Tas ir yra dabar. Gavome atsakymą, gavome dokumentus – visi VRK nariai turi teisę su jais susipažinti“, – teigė ji.

Pasak jos, nuo vasario 19 d. visi kandidatai pradės teikti pareiškinius dokumentus ir VRK spręs, ar jiems išduoti parašų rinkimo lapus. L. Petronienė nurodė, kad prieš išduodant šiuos lapus, komisija įvertina dalį objektyvių kandidatams keliamų kriterijų – amžių, pilietybę. Kiti reikalavimai analizuojami vėliau, pažymėjo ji.

„VRK per tris darbo dienas turi priimti sprendimą išduoti parašų rinkimo lapus arba jų neišduoti. Toks sprendimas turėtų būti argumentuotas. Tada kandidatai renka parašus. Juos gavus, yra tikrinama visa kita“, – aiškino VRK vadovė.

„Jeigu VRK priiminėtų kažkokius nepalankius sprendimus – tai būtų tam tikras trukdis rinkimų kampanijai. Todėl numatyta, kad VRK patikrina tuos objektyvius kriterijus, o po to visa kita – yra numatyti laikai, kad VRK gali kreiptis į kitas institucijas, per kiek laiko jos atsako ir pan.“ – detalizavo L. Petronienė.

„O kai bus visi ir parašai patikrinti, ir visi kiti reikalavimai – tada ir bus priimtas sprendimas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai kritiškai pasisako apie VRK darbą. Pasak politikų, komisija sąmoningai vilkina procedūras ir nepateikia aiškaus atsakymo, ar partijos keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas atitinka trijų metų sėslumo kriterijų.

Partija siekia išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Įstatymas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.

Nurodoma, kad į VRK kreiptasi dar praėjusių metų spalį, tačiau sulaukta tik techninių, nedetalių atsakymų.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, t. y. balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl atsakymas ir situacijos įvertinimas vilkinamas? Kodėl į klausimus, iškeltus dar praėjusį rudenį, galutinai atsakyti VRK nusprendžia visai prieš pat rinkimus?“ – VRK poziciją kvestionavo „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.

„Sprendimą registruoti kandidatu VRK priima kolegialiai, ir tai yra sprendimas, ne išvada ar atsakymas“, – BNS pirmadienį sakė L. Petronienė, komentuodama demokratų kaltinimus VRK vilkinant atsakymą demokratams dėl jų atstovo kandidatavimo galimybių.

Demokratai į VRK kreipėsi pernai spalį, prašydami atsakyti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

Partijos vadovas Saulius Skvernelis piktinasi, kad komisija galutinio atsakymo taip ir nepateikė, sakydama, kad šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus.

„VRK, galimai tenkindami didžiausios valdančiosios partijos įgeidžius, daro viską, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas negalėtų dalyvauti pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį paskelbė S. Skvernelis.

Pasak L. Petronienės, komisija paprašė demokratų pateikti papildomos informacijos dėl G. Jeglinsko atitikimo sėslumo reikalavimui, bet galutinio atsakymo iki sprendimo dėl registracijos duoti nėra galimybių, nes tik komisija sprendžia dėl pretendento registravimo kandidatu, ir tai yra kolegialus sprendimas.

„Pati partija kreipėsi kilus abejonėms dėl kandidato registravimo, VRK pasiūlė pateikti papildomus duomenis, kad būtų įvertintos visos aplinkybės, ir jos bus įvertintos“, – teigė L. Petronienė.

Demokratai skelbia VRK sausio pradžioje pateikę G. Jeglinsko trejų metų finansines išlaidas Lietuvoje, įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymus, taip pat teisininkės Agnės Juškėvičiūtės-Vilienės teisinės situacijos vertinimą.

„Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai“, – sakoma demokratų skelbtame pranešime.

Rinkimų kodeksas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

G. Jeglinskas 2019–2022 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru.

Pasak demokratų, dėl kandidatui keliamo reikalavimo ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje, partija į VRK kreipėsi dar spalį.

„Nenorėtume, kad VRK taptų įrankiu, padedančiu mažinti konkurenciją prezidento rinkimuose. Kaip kitaip galima paaiškinti dėl mūsų iškelto kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko vilkinamas išvadas, nors patys į VRK kreipėmės dar spalį?“ – išplatintame pranešime cituojamas partijos pirmininkas Sauliaus Skvernelis.

Demokratų administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis sako, kad iš pradžių VRK pateikė šabloninį atsakymą be aiškaus situacijos vertinimo.

„Mums iš karto buvo svarbu išsiaiškinti G. Jeglinsko formalią atitiktį visiems kandidatui į prezidentus keliamiems reikalavimams. Deja, tuomet VRK savo atsakyme išsisuko nuo konkretumo“, – pabrėžė A. Pikžirnis.

Pasak A. Pikžirnio, šių metų pradžioje pateikus dokumentus apie G. Jeglinsko išlaidas Lietuvoje, jo įsitraukimo į šalies politiką įrodymus bei teisinį situacijos vertinimą, VRK pasiūlė pateikti paaiškinimus dėl kandidatui į prezidentus keliamo trejų metų sėslumo reikalavimo.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, tai yra balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. “, – išplatintame pranešime aiškino demokratų administracijos vadovas.

„Panašu, kad tokiu elgesiu VRK tiesiog atliepia tam tikrų politikų lūkesčius mažinti konkurentų skaičių“, – pabrėžė demokratų administracijos vadovas, akcentuodamas, kad jeigu VRK nuspręs neregistruoti G. Jeglinsko, kito kandidato į prezidentus partija iškelti nebegalės.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba G. Jeglinsko kandidatūrą dalyvauti šių metų gegužės 12 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose patvirtino praėjusių metų lapkričio pradžioje.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir kitos 4 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partija iškėlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą, o Krikščionių sąjunga ketvirtadienį išreiškė paramą advokato Igno Vėgėlės kandidatūrai.

Taip pat yra žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.