„Neatsisakoma sistemos, šitas sprendimas priimtas Vyriausybės kolegialiai, ir norint, kad sistemos būtų atsisakyta, reikia Vyriausybės kolegialaus sprendimo kitokio“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Pasak jo, modelis tikrai bus taikomas, o ar bus pakeitimų, spręs Vyriausybė.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria e. vaučeriams ir yra sakęs, kad jie nebus įvesti.

Vyriausybė pernai spalį patvirtino, kad maisto kuponus galės gauti šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, tačiau kuponai bus skirti tik vaikams.

Planuota, jog per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, kurie suteiks 20 proc. nuolaidą nuo jo vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė siektų 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.

Kai kurie ekspertai yra abejoję tokios naujovės nauda. Anot jų, kuponų sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas BNS yra sakęs, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą. Jo teigimu, kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą.

„Įvertinus tai, kad norint visiškai įgyvendinti e. kuponų sistemą kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų iki 14 mln. eurų, taip pat atsižvelgiant į neigiamą visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę, ŽŪM mano, kad šiuo metu tęsti šį projektą netikslinga“, – teigiama ŽŪM atsakyme Eltai.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „bendradarbiavimas“ tikslas išlieka toks pat – skatinti bendradarbiavimą, vietinių produktų pardavimą bei vartotojų pritraukimą pirkti vietinę produkciją.

„Ši priemonė jau duoda rezultatų – vertinimui pateikta 16 paraiškų, kuriose yra numatyta įsteigti daugiau kaip 20 prekybos vietų“, – komentare Eltai teigė ministerija.

Pagal šią priemonę remiamas ne mažiau kaip dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant ir vykdant trumpąsias tiekimo grandines. Parama teikiama investicijoms, susijusioms su prekybos vietų steigimu.

Anot ŽŪM, skatinant vartotojus įsigyti vietinę produkciją taip pat yra numatyta finansuoti pardavimą skatinančios reklamos išlaidas.

ELTA primena, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis yra sakęs, jog jam nėra priimtinas vadinamųjų „vaučerių“ projektas ir kad lėšas būtų galima panaudoti efektyviau.

Pernai lapkritį Vyriausybė buvo pritarusi vadinamajam kainų mažinimo planui, kurio viena iš priemonių – įvesti elektroninius maisto kuponus, kuriais būtų leista naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, o teisę parduoti turėtų verslininkai, dalyvaujantys trumpojoje maisto tiekimo grandinėje.

„Man asmeniškai nepriimtina, nes aš manau, kad Kaimo plėtros programos pinigus galima panaudoti efektyviau, negu investuoti į parduotuves, kurios neaišku, kada atsidarys“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė A. Palionis.

Kaip yra sakęs laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, iš pradžių bus numatyta, kad perkant projekte dalyvaujančiose mažose parduotuvėse pirkėjai, pirkdami, pavyzdžiui, už 10 eurų, gaus suvenyrus.

Vėliau turėtų startuoti kitas etapas, kai mažose parduotuvėse bus skiriamos 10 proc. siekiančios nuolaidos: klientas į telefoną gaus kodą ir galės pasinaudoti nuolaida. Tam vienai paraiškai numatyta 120 tūkst. eurų ES paramos. Jeigu bus matoma, kad susidomėjimas šia priemone didelis, Žemės ūkio ministerija kreipsis dėl 14 mln. eurų skyrimo iš valstybės biudžeto maisto kuponų įvedimui.

Jo teigimu, tai prieštarauja valstybės politikai mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą.

„VMI žiūrėjo į tai, kad mažinti šešėlį, bet mūsų siekis mažinti vartojimą kažkaip čia pamirštamas“, – BNS sakė R. Karbauskis.  

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina neįžvelgiantis, kad loterija skatins alkoholio ar rūkalų pirkimą.

„Pirkėjas, įsigijęs alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių ir norintis su pirkimą patvirtinančiu kvitu dalyvauti kvitų žaidime, turi tokias pačias dalyvavimo jame sąlygas, kaip ir kitas asmuo, kuris pirko kitokias prekes ar įsigijo paslaugas“, –  BNS nurodė departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

„Taigi, pagal savo tikslą ir pobūdį kvitų žaidimas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytiems draudimams, susijusiems su alkoholinių gėrimų, tabako gaminių įsigijimo ar vartojimo skatinimu bei šių prekių reklama“, – teigė ji.

R. Karbauskis su tokiu išaiškinimu nesutinka – jo įsitikinimu, loterija gali paskatinti žmones pirkti svaigalus, o valstybės pozicija turėtų būti priešinga.

„Kaip tik neįtraukdami šių prekių mes parodome valstybės požiūrį į tų prekių vartojimą. Dabar tas požiūris gaunasi toks, kad ar tu pirkai pieną, ar degtinę, yra tas pats, nes gali abu kvitus registruoti“, – BNS kalbėjo jis.

Tam tikrą skatinimą pirkti alkoholį įžvelgia ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas

„Yra nelogiška. Jeigu jau mes ėmėmės kovos su alkoholizmu, tai neturėtume skatinti pirkti tam, kad laimėti“, – BNS sakė jis.

Komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė teigia nematanti skirtumo, už kokią prekę gautą čekį žmogus registruos.

„Taip pat jis gali nusipirkti sviesto ar duonos, registruoti (kvitą) ir laimėti. Tai ką skatins sviesto ar duonos pirkimą? Jam vienodai, ar su tuo čekiu laimės, ar su kitu. Nematau, kad skatintų ar neskatintų. Čia ne apie tai kalba, o apie šešėlio mažinimą“, – BNS teigė A. Kubilienė. 

Kvitų žaidime nuo praeitos savaitės gali dalyvauti ir mažesnių tinklų parduotuvėse perkamos prekės, įskaitant ir specializuotas alkoholio bei tabako parduotuves.

Pirmoji šalies istorijoje nacionalinė kvitų loterija rengiama nuo 2017 metų lapkričio.

Kaip informavo ŽŪM, atsižvelgiant į tai, kad pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius ES teisės aktus parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus EK ir gavus iš jos pritarimą, vaučerių programa bus pradėta įgyvendinti tik gavus EK pritarimą.

„EK nepritarus projektui, planuojama, kad toliau šis klausimas bus sprendžiamas Vyriausybėje, tačiau ŽŪM, atsižvelgdama į trumpos (maisto. – ELTA) grandinės principą, jau šiandien skatina žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotis, atidaryti parduotuves ir teiks paramą smulkioms prekybos maisto produktais vietoms steigtis ar plėstis“, – teigiama Eltai atsiųstame ministerijos komentare.

Nuo kovo 4 d. ūkininkai bus kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) 2014-2020 m. priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Iš viso tam skirta 2,9 mln. eurų lėšų. Vienam projektui bus galima gauti iki 120 tūkst. eurų.

Taip pat į trumpąsias tiekimo grandines šį pavasarį bus kviečiami įsitraukti ir smulkieji ūkininkai bei gamintojai, nuo kovo pradžios galėsiantys vienu metu pretenduoti į dvi paramos priemones vienu metu. Iki šiol tokios galimybės ūkininkai neturėdavo.

Siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas projektui galės gauti iki 50 tūkst. eurų. Iš viso investicijoms įgyvendinti skirta 25 mln. eurų paramos lėšų.

Didžiausia išmokos suma, kurią galės gauti smulkieji ūkininkai verslo planui įgyvendinti, – 15 tūkst. eurų. Šiam paraiškų priėmimui skirta 10 mln. eurų ES ir valstybės paramos.

Nepaisant to, kad, kaip informavo ŽŪM, projekto derinimas su EK užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių, vaučerių bandomoji sistema, planuojama, pradės veikti jau nuo liepos 1 d.

Kaip ELTA jau rašė, nuo liepos turinti įsigalioti vaučerių sistema suteiks galimybę ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms pigiau įsigyti maisto produktų.

Vadinamųjų vaučerių pagalba minėti pirkėjai gautų 20 proc. nuolaidą nuo vaučerio vertės ūkininkų produkcijai smulkiose prekybos vietose.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas yra sakęs, kad leidimas pirmiausia maisto kuponais naudotis šeimoms, turinčioms ikimokyklinio amžiaus vaikų, gal ir teisingas, tačiau sprendimas už juos leisti pirkti tik iš smulkiųjų verslininkų nėra geras. Jo teigimu, asociacija pasisako už lygias konkurencines sąlygas visam verslui ir visiems vartotojams. Planuojamą sistemą kritikuoja ir kai kurios ministerijos.

Tačiau įdomu, kuo ši krizė baigsis. Ministrų kabinetas užsispyręs tvirtina, kad visiška nesąmonė kitąmet rasti 300 mln. eurų mokytojams. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis sako, kad reikia 6 kartus mažiau. Bet premjerui su finansų ministru per vargus ir raudonus žandus prisipažinus, kad pakaktų ir tų 50 mln. eurų, pagrindiniu klausimu išliks tradicinis priežodis: "O iš kur mes juos paimsime?"

Vauč! "Vaučeriai". Dalį biudžetininkams mokamų atlyginimų atseikėti Vyriausybės reklamuojamais "vaučeriais"! O ką? Jei mokytojams sakote, kad padidinsite gal nuo 2020-ųjų, gal nuo 2025-ųjų, o gal nuo "švento niekada", pabandykite truputį susiveržti ir patys. Kai kurie komandos nariai jau švarkų nebesusega...

Jei mokytojams sakote, kad padidinsite gal nuo 2020-ųjų, gal nuo 2025-ųjų, o gal nuo "švento niekada", pabandykite truputį susiveržti ir patys.

Šių metų trečiąjį ketvirtį premjerui buvo skiriama vidutinė 4 239 eurų mėnesio alga, finansų ministrui – 3 532 eurų, švietimo ir mokslo ministrei – 3 343 eurų. Bent pusę paversti "vaučeriais", o kitą atiduoti mokytojams. Eitų dabartiniai ir būsimi Ministrų kabineto nariai į turgus, krautuvėles, pirktų ekologiškus produktus, su žmonėmis bendrautų ir girtų savo gerus darbus bei mintis.

Ir teisėjams neblogai susiveržti. Ir jų, ne tik IT specialistų, algos gerina šalies atlyginimo vidurkį. Kai girtutėlis Generalinės prokuratūros prokuroras Dainius Baraniūnas automobiliu taranavo šviesoforą, paaiškėjo, kad prokurorams būtinai reikia diržo. Visą algą (paprastų Generalinės prokuratūros prokurorų atlyginimo vidurkis dabar siekia 2 946 eurus) jiems mokėti "vaučeriais". Kad nepragertų. Juk išgeriantiems varguoliams socialinės pašalpos talonais mokamos.

Vadinamąją vaučerių sistemą įvertinti turinti Žemės ūkio ministerija ją kritikuoja ir randa argumentų, kodėl kuponai nepasiteisins.

Tiesa, argumentai neoficialūs, o paviešinti nutekėjus ministerijos raštui.

Saulius Skvernelis pareiškė, kad neoficialių dokumentų nekomentuos, bet pakomentavo ir ministeriją apkaltino neveiklumu. Žemės ūkio ministras pažadėjo išsiaiškinti, kas tekina dokumentus ir pats maisto talonų viešai nekritikuoja.

Klaipėdietė vos nepakliuvo ant gudrių sukčių kabliuko. Moteris nustėro gavusi policijos pranešimą, kad yra kaltinama pornografijos platinimu ir kitais nusikaltimais. Ji taip skubėjo sumokėti baudą, kad jai įtarimų nesukėlė, jog prašoma atsiskaityti ne pinigais, o vadinamaisiais vaučeriais.

Žadėjo blokuoti kompiuterį

30 metų klaipėdietė ant sukčių kabliuko vos neužkibo priešpaskutinę praėjusių metų dieną. Atostogaujanti moteris naršė viename naujienų internetiniame portale.

Pasak klaipėdietės, svetainėje ėmė atsirasti neaiškios reklamos. Moteris tvirtino, kad taip kartais nutikdavo, tačiau ją uždarydavo ir tiek, nežiūrėdama, kas parašyta.

Tačiau šį kartą kompiuterio ekrane atsidaręs langas prikaustė dėmesį: "Gal dėl to, kad užstrigo kompiuteris?" – prisiminė klaipėdietė.

Atsidariusiame lange buvo pranešimas neva iš policijos. Pasak moters, raudonomis raidėmis buvo parašyta, kad žiniatinklio naršyklė bus užblokuota saugumo sumetimais dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Pabrėžta, kad visi veiksmai, atlikti šiuo personaliniu kompiuteriu, yra užfiksuoti.

Kaltinimai labai išgąsdino

Pranešime vartotojai buvo pateikta daugybė kaltinimų, kurie jai sukėlė baimę.

Pirmiausia klaipėdietė esą įtariama uždrausto turinio pornografinės medžiagos platinimu arba žiūrėjimu bei saugojimu. Skliausteliuose buvo patikslinta: "vaikų pornografija, zoofilija, prievartavimas".

Antrasis kaltinimas – Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pažeidimas. Patikslinta, kad tai piratinės muzikos, video-, nesankcionuotos programinės įrangos siuntimas.

Taip pat buvo nurodyta, kad iš kompiuterio buvo atlikta nesankcionuota prieiga prie visuomenei uždaros informacijos ir valstybei svarbios informacijos interneto tinkle.

Interneto vartotoja kaltinta ir dėl masinių brukalų atakų.

"Perskaičiau ir nustėrau – kaltinimai labai išgąsdino. Vis dėlto pagalvojau, kad kai kurie iš jų – visiška nesąmonė. Suprantama, parsisiunčiu vieną kitą filmą pasižiūrėti, bet pornografijos tikrai ne", – pasakojo klaipėdietė.

Bijojo netekti kompiuterio

Pasak moters, rimtumo šiam pranešimui suteikė tai, kad prie kiekvieno pažeidimo buvo smulkmeniškai nurodyta pažeistų kodekso straipsnių numeriai ir kokios baudos už tai gresia.

Taip pat buvo nurodyta, kad kompiuteris yra Klaipėdoje ir pateiktas jo IP adresas.

"Viskas tikrai atrodė rimta. Šone buvo parašyta "Interpol police". Gal taip nebūčiau sureagavusi, tačiau pastaruoju metu visur tik ir kalbama, kaip kovojama su piratinių filmų, muzikos siuntimu, kaip surandami pažeidėjai, kaip gerėja tokių nusikaltimų ištyrimas", – pasakojo klaipėdietė.

Pasak moters, susimąstyti privertė ir vieno pažįstamo patirtis. Vyras parašė neigiamą komentarą po vienu straipsniu. Publikacijos herojus kreipėsi į policiją ir iš moters pažįstamo policija laikinai paėmė kompiuterį tyrimui.

"Išgąsdino grasinimai, kad už išvardytus pažeidimus man bus iškelta baudžiamoji byla. Pagalvojau, kad tikrai nenoriu tokių nemalonumų. Bijojau netekti ir kompiuterio. Juolab kad pranešime buvo nurodyta, jog to galima išvengti", – dėstė moteris.

Nurodė, kur pirkti

Pranešime nurodyta, kad per 48 val. galima susimokėti baudą, kuri siekia 300 litų. Tačiau baudą prašoma sumokėti ne nacionaline valiuta, o PaySafeCard vaučeriais – išankstinio mokėjimo čekiais.

Nurodyta, kad sumokėjus baudą pinigai bus įskaityti į valstybės sąskaitą ir naršyklės blokavimas per 24 val. bus panaikintas. Pabrėžta, kad reikia įvesti tikslius vaučerių kodus ir po apmokėjimo jų neišgryninti.

Taip pat įspėjama, kad įvedus klaidingus kodus ar pabandžius juos anuliuoti po apmokėjimo, prie kitų kaltinimų prisidės ir sukčiavimas. Taip pat nurodyta, kas gresia už tai.

Kad vartotojui būtų lengviau susiorientuoti, pateikta, kur galima įsigyti minėtus vaučerius: prekybos centruose, tabako parduotuvėse ir "Perlo" terminaluose.

"Nesu iš lengvatikių, tačiau kažkaip susisuko protas. Puoliau ieškoti, kur galima nusipirkti tų vaučerių Klaipėdoje, kad greičiau sumokėčiau baudą. Nieko apie juos nebuvau girdėjusi", – atsiduso moteris.

Išgelbėjo draugės skambutis

Pasak klaipėdietės, iš pradžių ji nuėjo į arčiausiai esantį "Perlo" terminalą, tačiau pardavėja pasakė, kad čia vaučerių neparduoda. Kita darbuotoja aiškino, kad apie tokius nėra nieko girdėjusi.

"Išsiaiškinau, kad jais prekiaujama viename prekybos centre esančiame terminale. Nors siautė baisi pūga, trenkiausi per pusę miesto, kad jų įsigyčiau. Sumokėjau 300 litų ir gavau tokį pat, kaip loterijos bilietas, lapelį su kodu. Norėjau kuo greičiau grįžti ir viską sutvarkyti, tačiau dar turėjau susitikimą", – tvirtino moteris.

Po kelių valandų, važiuojant namo, klaipėdietei paskambino draugė. Moteris pasiguodė, kad pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Draugei pranešimas iš karto sukėlė įtarimų.

"Ji pasakė, kad jokiu būdu niekam nesiųsčiau kodo. Tvirtino, kad čia gali būti sukčiai. Draugė atkreipė dėmesį, kad baudų vaučeriais tikrai negalima susimokėti", – pasakojo moteris.

Skambino ir į policiją

Pasak klaipėdietės, draugė davė pakalbėti ir su savo antrąja puse, kuris nusimano technologijose. Šis paaiškino, kad minėti vaučeriai skirti atsiskaityti internetinėse parduotuvėse. Teigė, kad nusiuntusi kodą moteris tik kažkam papildys sąskaitą.

Lietuvoje galima įsigyti 20, 50, 100 ir 300 litų nominalų vaučerius. Didesniems pirkiniams siūloma sujungti čekius. Matyt, būtent dėl to sukčiai nurodė, kad baudos dydis 300 litų.

Klaipėdietė džiaugėsi, kad jai laiku paskambino draugė ir nepatyrė nuostolių. Juolab kad apie situaciją, į kurią pateko, žadėjo niekam nepasakoti.

"Buvo gėda. Gerai, kad viskas taip baigėsi. Tai buvo tarsi naujametė dovana. Uždirbu tikrai nedaug. 300 litų man dideli pinigai", – tvirtino moteris.

Tačiau klaipėdietė neslėpė, kad net ir po pokalbio su drauge nerimo liko. Moteris paskambino į policiją.

"Pareigūnui nupasakojau visą situaciją. Paklausiau, ar man tikrai nėra iškelta baudžiamoji byla. Šis nuramino, kad tikrai ne", – prisiminė moteris.

Bando atgauti pinigus

Klaipėdietė dar kartą perskaitė ir pranešimą, kuris tarsi iš niekur atsirado jos kompiuterio ekrane. Pasak moters, jame buvo daug gramatikos ir skyrybos klaidų.

"Neįsivaizduoju, kaip galėjau taip rimtai vertinti šį pranešimą", – teigė klaipėdietė.

Į sukčių pinkles vos neįviliota moteris tvirtino, kad internetinėse parduotuvėse apsipirkinėja retai. Ji pradėjo galvoti, kaip atgauti savo 300 litų.

"Bandžiau eiti į vietą, kur pirkau vaučerius. Darbuotoja pasakė, kad jie tik paslaugos teikėjai – prekiauja, bet negrynina. Ji negalėjo pasakyti, kur tai galima padaryti. Susiradau kompaniją, kuri platina tuos vaučerius Lietuvoje. Žadėjo grąžinti man pinigus. Dabar laukiu", – pasakojo moteris.

Naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos kriminalinės policijos biuras apie virusą, kuris skirtas apgaule išvilioti pinigus iš kompiuterių savininkų, prisidengiant Lietuvos teisėsaugos įstaigų vardu, pirmą pranešimą buvo išplatinęs pernai sausį.

Nurodyta, kad virusas "užrakina" užkrėstą kompiuterį, o jo savininkui parodo pranešimą su Lietuvos teisėsaugos įstaigų simbolika ir melagingu pranešimu.

Pastarajame nurodyta, kad įrenginys užblokuotas dėl neva padarytų teisės pažeidimų. Vartotojo prašoma sumokėti 300 litų dydžio baudą, kad kompiuterio blokavimas būtų panaikintas.

Gyventojai buvo įspėjami, kad tokie atvejai yra pasikėsinimas sukčiauti ir patariama jokiu būdu nepervedinėti pinigų nusikaltėliams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla tvirtino, kad policija nėra gavusi pranešimų, kad taip būtų nukentėję uostamiesčio gyventojai.

"Galbūt kai kas ir nukentėjo, bet nesikreipė į policiją", – komentavo atstovas.

Institucijos taip nesielgia

Anot A.Strumylos, naršant internete reikia būti labai atsargiems. Šioje erdvėje netrūksta nusikaltimų ir jų skaičius auga visame pasaulyje. Žmonės, pastebėję tokias veikas, gali pranešti policijai.

Nusikaltimams elektroninėje erdvėje skiriamas vis didesnis dėmesys ir Lietuvoje.

A.Strumyla atkreipė dėmesį, kad nei policija, nei kitos valstybinės institucijos baudų neprašo susimokėti kažkokiais vaučeriais.

Jei žmogus įtariamas pažeidimu ar nusikalstama veika, su juo susisiekiama oficialiai: išsiunčiamas registruotas pranešimas paštu, pas jį atvyksta policijos pareigūnai, turintys pažymėjimus.

"Internetu tokie dalykai nėra daromi. Nė viena institucija taip nesielgia", – pabrėžė atstovas.

Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje, Plungėje ir Rietave buvo išaiškinta 82 proc. visų sukčiavimo atvejų. Tai vienas geriausių rezultatų šalyje.

A.Strumyla pasakojo, kad dauguma pranešimų apie nusikaltimus elektroninėje erdvėje yra elementarūs. Žmonės kažką pirko, sumokėjo pinigus, o prekės negavo. Dar dažnesni atvejai, kai pinigus išvilioja telefoniniai sukčiai.

"Kai seni žmonės atiduoda pinigus ar padiktuoja elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, nėra taip keista. Dažnai jie nelabai gaudosi situacijoje. Tačiau kai taip nutinka verslininkams, kurie viską žino, stebina", – komentavo atstovas.

A.Strumyla pabrėžė, kad nusikaltėliai yra labai išradingi. Ypač tie, kurie sėdi kalėjime ir neturi, ką veikti. Sukčiavimas jiems yra laisvalaikio praleidimo būdas.