30-metė kaunietė, pakeisianti buvusį ilgametį federacijos prezidentą Vigmantą Sinkevičių, teigia ateinanti su naujomis idėjomis, kaip Lietuvoje stiprinti šią olimpinę sporto šaką.

Praėjusią savaitę Kaune įvykusiame Lietuvos dziudo federacijos visuotiname narių susirinkime S. Jablonskytės kandidatūra sulaukė vieningo palaikymo. Ji prezidente išrinkta pilnai ketverių metų kadencijai. Darbas federacijoje olimpietei netaps naujiena, nes praėjusioje kadencijoje ji jau išbandė Sporto direktorės pareigas.

Pasak S. Jablonskytės, prieš keldama savo kandidatūrą ir rengdama programą, ji konsultavosi su Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) ir Europos dziudo sąjungos (EJU) atstovais bei sulaukė kolegų užsienyje palaikymo.

Per savo ilgą karjerą ant tatamio įveikiau ne vieną varžovę, tad sportinių iššūkių nebijau.

„Per savo ilgą karjerą ant tatamio įveikiau ne vieną varžovę, tad sportinių iššūkių nebijau. Tačiau vadovauti visai dziudo bendruomenei yra kur kas atsakingesnė užduotis. Suprantu, kad nuo šiol atsakysiu ne tik už savo asmeninius rezultatus, bet ir už visą mūsų sporto šaką. Jaučiuosi tam pasiruošusi“, - kalbėjo naujoji LDF prezidentė.

Ji teigė sieksianti apjungti visų dziudo bendruomenės narių pastangas pakeliant šio sporto bei kovos meno kartelę. Taip pat ieškosianti sąlyčio taškų su atsakingomis šalies sporto institucijomis. Pastaraisiais metais LDF teko bylinėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl šios sprendimo federacijai neskirti jokio valstybės finansavimo. Teismas šią ministerijos valdininkų veiklą pripažino neteisėta.

Nepaisant tokių iššūkių, dziudo yra viena iš nedaugelio sporto šakų Lietuvoje, kurios atstovai yra iškovoję kelialapius į visas olimpines žaidynes nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Išimtimi netapo ir pastaroji 2021 metų olimpiada Tokijuje. Japonijoje S. Jablonskytė pakartojo aukščiausią šalies dziudo kovotojų olimpinį rezultatą, užimdama devintąją vietą bei aplenkdama daugiau nei dvi dešimtis konkurenčių iš viso pasaulio. Be to, jai buvo patikėtos Lietuvos delegacijos vėliavnešės pareigos per olimpiados atidarymo ceremoniją.

Tais pačiais metais Europos čempionate Portugalijoje lietuvė pasiekė mažąjį finalą, kuriame po atkaklios kovos nusileido tituluotai priešininkei iš Baltarusijos. Savo pergalių metraštį atletė pradėjo 2009-aisiais, laimėjusi pasaulio jaunimo čempionato bronzos medalį. Vėliau ji ne kartą kopė ant prizininkų pakylos tarptautiniuose turnyruose bei nuskynė šūsnį Lietuvos čempionės titulų.

Artimiausias startas S. Jablonskytės laukia vasario 17-19 d. Tel Avive, kur ji pasirodys prestižinės IJF „Grand Slam“ serijos turnyre. Jame lietuvė kausis ne tik dėl pergalių, bet ir dėl olimpinio reitingo taškų. Pastarojo sezono pagrindinis tikslas – iškovoti kelialapį į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.

Rengdamasi atsakingiems startams naujoji LDF prezidentė gausias treniruotes derina su darbu federacijoje.

„Federacijos vadovės pareigos yra visuomeninės, už jas atlyginimo negaunu, todėl tenka neapleisti ir sportinės profesijos. Bent jau iki Paryžiaus olimpiados, - pasakojo S. Jablonskytė. - Pirmosios darbo savaitės yra ypatingai intensyvios, bet spėju visur. Esu dėkinga savo esamiems ir buvusiems kolegoms, LDF vykdomojo komiteto nariams, kurie geranoriškai padeda spręsti kylančius klausimus“.

Pašnekovė pasidžiaugė, jog naujajai kadencijai pavyko suburti kompetentingą Vykdomojo komiteto narių komandą, kurią papildė buvęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas.

Svarbiausiam karjeros startui 29 metų dziudo kovotoja kruopščiai ruošiasi ne tik aprangą.

Aklimatizacijos stovyklą Hiracukoje šios savaitės viduryje S. Jablonskytė pasiekė po parą trukusios kelionės. Iš Kauno į Vilniaus oro uostą, iš ten – į Helsinkį ir galiausiai – 10 val. skrydis į Japoniją. Atrodytų, jog nelengva kelionė turėjo nuvarginti olimpietę, tačiau vos išlipus iš lėktuvo visą nuovargį it ranka nubraukė. Lietuvę prie viešbučio pasitiko vietinių pagamintas plakatas su jos atvaizdu bei sėkmės palinkėjimais. Tas pats plakatas ją lydi ir prie treniruočių salės. Nors sportininkė šypsojosi nežinanti kodėl ji vienintelė iš visos mūsų šalies delegacijos sulaukė tokio išskirtinio dėmesio, kaltos gali būti japonų simpatijos. Tiesa, neaišku kam labiau: jų nacionalinei sporto šakai arba pačiai lietuvei.

Japonijoje S. Jablonskytė praleis daugiau nei pusę mėnesio, todėl kelionei ruošėsi apgalvodama visus aspektus. Nemažai laiko pareikalavo visų būtinų kelionės bei kitokių dokumentų pildymas, įvairiausių duomenų įkėlimas į specialią telefono programėlę. Jos pagalba žaidynių organizatoriai seks duomenis apie kiekvieną sportininką, jo sveikatos būklę, kitus duomenis. Taip pat atletų laukia COVID-19 testų maratonas. Nuo šios privalomos procedūros viešbutyje prasidės kiekvienas jų rytas. Tarp 7.30 ir 8 val. ryto į kambario duris kasdien belsis atsakingi pareigūnai, tad ilgiau pasnausti olimpiečiams negresia.

Net ir patyrusiai keliautojai teko atsakingai pažiūrėti ir į tokį, atrodytų, elementarų aspektą, kaip lagaminų sukrovimas. Juose daugiausia vietos užėmė sportiniai drabužiai. Jei Lietuvos rinktinės aprangos komplektai standartiniai visiems mūsų olimpiečiams, tai treniruočių įrankiais ir kimono ji turėjo pasirūpinti pati. Kadangi iki olimpinio starto atletės laukia dar daug pratybų, ji įsidėjo net 6 kimono komplektus.

Hiracukoje S. Jablonskytę pasitiko jau pažįstama aplinka, nes drauge su kitais olimpiečiais ji čia lankėsi prieš keletą metų, kai buvo vertinamos olimpinės bazės. Ir tąsyk, ir dabar kaunietei puikų įspūdį paliko viešbučiai, treniruočių salės, bendras organizacinis lygis. Atletė, prie kurios ugdymo namuose daugiausia prisideda treneriai Vigmantas Sinkevičius ir Danguolė Novikovienė, Japonijoje kol kas treniruojasi tik su D. Novikoviene. Vėliau ji prisijungs prie Sakartvelo sportininkų grupės, kurie atvyks kitos savaitės pradžioje.

„Sakartvele, padedama trenerio Eduardo Techovo, ne vieną mėnesį rengiausi olimpiadai, nes šios šalies atstovai yra gana stiprūs dziudo sporte, o mūsų federacija su jais yra užmezgusi draugiškus ryšius. Jie maloniai sutiko kartu padirbėti ir čia, Japonijoje. Man tai labai naudinga, nes paprastai sudėtinga rasti stiprių treniruočių partnerių“, - pasakojo S. Jablonskytė.

Dziudo kovotoja iš pradžių planavo į Japoniją skristi gerokai vėliau, nes jos startas nusimato tik liepos 30-ąją. Kita vertus, bus daugiau laiko aklimatizacijai. Teoriškai skaičiuojama, jog norint visiškai apsiprasti prie Japonijos laiko juostos reikia apie 10 dienų. Sandros žodžiais, olimpiadai ji ruošėsi planuodama, kad iš pradžių geriausią sportinę formą pasiektų balandžio viduryje vykusiam Europos čempionatui Portugalijoje. Ten atletė pakartojo savo geriausią rezultatą – užėmė 5-ąją vietą.

Po to sekė išvykos į tarptautinius turnyrus bei sunkios treniruočių stovyklos Sakartvele. Iš pradžių stovyklose buvo dirbama dukart per dieną, vėliau krūviai mažėjo. Likus porai savaičių iki olimpinio skrydžio į Japoniją, ji grįžo į Lietuvą, kur turėjo susitvarkyti susikaupusius buitinius reikalus bei susidėlioti paskutines kelionės detales.

Lietuvė kol kas nežino, kokią varžovę jai lems olimpiniai burtai. Faktas tik tas, kad silpnų priešininkių žaidynėse nėra.

„Žinant, kad čia patekome įveikusios didelę konkurenciją ir po ilgos atrankos, visos merginos yra vertos čia būti. Nesu pasaulinio reitingo viršūnėje, todėl aišku, kad teks kautis su tituluotomis varžovėmis. Tik būtų gerai iškart negauti kažko iš pajėgiausių aštuntuko“, - svarstė pašnekovė.

Svorio kategorijoje virš 78 kg startuosianti S. Jablonskytė taps tik antrąja Lietuvos dziudo olimpiete per visą mūsų šalies sporto istoriją.

Paklausta apie sau Tokijuje keliamą tikslą, kaunietė atsakė: „Man tai bus olimpinis debiutas, esu dėkinga likimui ir treneriams už tokią galimybę. O noriu tik vieno: kad po žaidynių galėčiau sau nuoširdžiai pasakyti, jog Japonijoje padariau viską, kas buvo mano jėgoms“.

Pranešime V. Sinkevičiaus kritikos strėlės lėkė į Švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Liną Obcarską. Lietuvos dziudo prezidento nepasitenkinimą sukėlė  ne tik sumažėjęs finansavimas, bet ir viceministro atvykimas į Lietuvos studentų sporto asociacijos organizuotas studentų dziudo pirmenybes. Iki viceministro pareigų L. Obcarskas šioje asociacijoje buvo atsakingas už studentų universiados ir SELL žaidynių rinktinių komisijos darbą. Taip pat jis daugelį metų Kauno technologijos universitete vedė dziudo ir sambo treniruotes. Vienas iš pirmųjų viceministro darbų teisėkūroje – studentų sporto grąžinimas į aukšto meistriškumo sporto sritį.

Apie dziudo sporto sopulius visuomenė išgirdo, kai žiniasklaidoje nuvilnijo banga apie sportininkų diržų atsisakymo protesto akciją. Dziudo atstovai tąkart garsiai prabilo apie ydingą dziudo federacijos valdymą, sportininkų persekiojimą ir įtarimus apie neteisėtai pasisavintas šiai sporto šakai skirtas lėšas. Buvusi sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė bandė kontroliuoti augančią įtampą tarp Lietuvos dziudo federacijos vadovo V. Sinkevičiaus ir stipriausių šalies dziudo sportininkų. Pasikeitus politinėms jėgoms pačiame susipriešinimo įkarštyje dziudo problemų sprendimą perėmė gerai situaciją išmanantis juodojo diržo dziudo meistras – naujasis sporto viceministras L. Obcarskas, iki tol vadovavęs Lietuvos sambo federacijai.

Sambo ir dziudo Lietuvoje tradiciškai susijusios sporto šakos. Sportininkai, turintys vienos sporto šakos įgūdžius, turi galimybę sėkmingai pasirodyti ir kitos sporto šakos varžybose. Abiejų sporto šakų atstovai nevengia išbandyti jėgų ir kitų kovos menų varžybose. Pagrindinis skirtumas – varžybų taisyklės. Dziudo sportininkai turi galimybę atlikti smaugimo veiksmus, o sambo sportininkai savo arsenale dar turi ir kojų laužimus. Juoda katė tarp sambo sporto šakos ir V. Sinkevičiaus perbėgo prieš gerą dešimtmetį, kai jis uždraudė dziudo sportininkams dalyvauti sambo varžybose. Tačiau sportininkai tąkart gausiai dalyvavo Lietuvos sambo čempionate. Tai sukėlė V. Sinkevičiaus įniršį ir Lietuvos dziudo federacija daugiau nei 200 sportininkų diskvalifikavo ir uždraudė jiems dalyvauti kitame šalies dziudo čempionate. Tada įvyko pirmoji vieša sportininkų protesto akcija – per čempionatą sportininkai užėmė varžybų tatamį, o Kūno kultūros ir sporto departamentas inicijavo sportininkų teisių gynimą. Tąkart pergalę šventė sportininkai – Lietuvos dziudo čempionatas buvo pratęstas tik tada, kai federacija leido kovoti visiems atletams, o viešasis interesas buvo apgintas Vyriausiame administraciniame teisme – penkių teisėjų kolegija pripažino neginčijamą sportininkų teisę pasirinkti norimas sporto šakų varžybas.

Tačiau  Lietuvos dziudo federacija ėmėsi atsakomųjų veiksmų – vienas ryškiausių Lietuvos dziudo sportininkų – daugkartinis šalies čempionas Radvilas Matukas niekada nebuvo išleistas į tarptautines dziudo varžybas. Kentėjo ir kiti protesto dalyviai – vieniems nebuvo išduotos pažymos stojant į universitetus, kitiems – užtrenktos durys į šalies rinktinę.

Dešimtmečio senumo įvykiai nauja jėga įsiplieskė prieš trejus metus. Neapsikentusi fiktyviais sporto klubais besiremiancio V. Sinkevičiaus savivalės, sportininkų persekiojimo ir neskaidraus lėšų skirstymo dziudo sporto visuomenė įkūrė alternatyvią šalies dziudo organizaciją – Nacionalinę dziudo asociaciją (NDA). Vienas iš organizacijos tikslų pademonstruoti gerojo valdymo, demokratijos ir skaidrumo principais pagrįstą sporto šakos valdymą. Vos per porą metų negaudama jokios paramos iš valstybės biudžeto nuo trijų narių NDA išaugo iki 51 nario. Tai realiai veikiantys dziudo klubai. Iš Lietuvos dziudo federacijos stipriausi šalies klubai pasitraukė, joje liko tik 16 realiai veiklą vykdančių klubų. NDA sėkmingai siekia užsibrėžtų tikslų, o asociacijos organizuojamose varžybose dalyvių gausa lenkia Lietuvos dziudo federacijos rengiamas varžybas.  Tais retais atvejais, kai varžybose tenka susidurti abiejų organizacijų sportininkams, triskart daugiau pergalių iškovoja NDA sportininkai.

Kylantį klausimą, kuri dziudo organizacija yra pagrindinė šalyje, Lietuvos dziudo federacijos prezidentas sprendžia savo maniera – žlugdo konkuruojančios organizacijos sportininkus – jiems draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, šalies čempionai neįtraukiami į rinktinę. Yra net tokių atvejų, kai sportininkai Pasaulio čempionato išvakarėse buvo informuojami apie išbraukimą iš varžybų. Per dvejus metus buvo sužlugdytos sportininkų viltys išvykti į daugiau nei 20 tarptautinių varžybų. Dalis jų – olimpinės atrankos varžybos. Neteisingos informacijos srautas pasipylė ir apie pačios Nacionalinės dziudo asociacijos veiklą.

Kai Švietimo, mokslo ir sporto viceministru tapo L. Obcarskas, buvo išklausyti abiejų pusių – Lietuvos dziudo federacijos ir NDA – argumentai. Naujasis viceministras per Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdį konstatavo, kad dziudo sporto problemos realios ir rimtos, o labiausiai kenčia sportininkai. Nutarta, kad nesutarus abiem pusėms, iš aklavietės bus bandoma išeiti, vadovaujantis teisės aktais ir politiniais sprendimais teisėkūroje.

NDA įsiklausė į viceministro nuomonę, todėl rekomendavo dziudo bendruomenei susilaikyti nuo protesto akcijų, o veiklą nukreipti konstruktyvia kryptimi. Visgi kitokią kryptį pasirinko Lietuvos dziudo federacijos prezidentas - šalies čempionams dalyvauti tarptautinėse varžybose sutiko su vienintele sąlyga, kad pastarieji pasirašys sutartį, kurioje draudžiama bet kokia kritika federacijos atžvilgiu. Visai neseniai bent 70 sportininkų buvo neleista dalyvauti federacijos organizuotame atvirajame šalies čempionate (tačiau leista varžytis Latvijos sportininkams). Oficiali priežastis – sportininkai ryšėjo kitos organizacijos dziudo diržą.

Tokia federacijos taktika atsisuko prieš ją pačią. Valstybės finansavimas skiriamas už sporto šakos atstovų tarptautinius pasiekimus ir Lietuvos čempionatų dalyvių skaičių. Deja, federacijai sutrukdžius stipriausiems šalies dziudo sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose ir nesulaukus sportininkų čempionate nebuvo pelnyti ir finansavimui reikalingi balai. Todėl valstybės finansavimas stipriai sumažėjo. Negana to, Sporto įstatyme įtvirtinta nuostata, kad finansavimas negali būti skiriamas, jei sporto federacija pažeidžia pagrindinius sporto principus, kaip „Lygiateisiškumas“, „Sporto veiklos nepertraukiamumas“, „Manipuliavimo sporto varžybomis draudimas“.  

Nacionalinės dziudo asociacijos teisinę veiklą kuruojantis Linas Šantaras po vakarykščio federacijos pareiškimo gūžčioja pečiais: „Asmeniškai pažįstu abu asmenis, bet tai visiškai skirtingi žmonės. Su L. Obcarsku jaunystėje teko susidurti ir pripažinti priešininko pranašumą ant varžybų tatamio. Dabar laikantis teisės viršenybės principo dėl sportininkų interesų tenka kautis teisiniais argumentais. Apie V. Sinkevičių mano nuomonė visiškai priešinga. Labiausiai užkliuvo jo vieši pasisakymai – tai mažai su realybe, teisingumu ar garbingu elgesiu susiję teiginiai.  Mano žiniomis, V. Sinkevičiaus veiklą ginče su jo pačio federacijos nariais greitu metu vertins ir teismas. Jau beveik metus federacijos nariams, kilus įtarimams dėl neskaidrios federacijos veiklos ir pradingstančių lėšų, nepateikiami federacijos veiklos dokumentai. Dėl sportininkų diskriminacijos NDA inicijuoja tyrimą Lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje, taip pat svarstoma galimybė dėl melagingos informacijos sukeltos žalos NDA reputacijai imtis teisinių priemonių. “

Į V. Sinkevičiaus skelbiamą odiozinę kovą tarp dviejų sporto šakų – dziudo ir sambo – su šypsena žiūri ir Lietuvos sambo federacijos prezidentas Eduardas Rudas. Į viceministro L. Obcarsko pusę stoja ir Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentas Justinas Kinderis: „Man patinka subalansuota viceministro pozicija, aistras dziudo bendruomenėje pavyko apraminti, sportininkai nuo viešų protesto akcijų perėjo prie teisinės argumentacijos. Deja, stebint federacijos viešus pareiškimus, to negaliu pasakyti apie Lietuvos dziudo federaciją. Dėl viceministro pozicijos Lietuvos sportininkų atžvilgiu nekyla abejonių. Siekiant užtikrinti, kad sportininkus pasiektų valstybės finansavimas, ministerija prioritetine skubos tvarka inicijavo būtinas įstatymo pataisas, kitus svarbius, bet pakankamai neišdiskutuotus klausimus atidedant vėlesniam svarstymui.“

Varžybose atsiskleidė ne vienas naujas vardas, tačiau per pusšimtis sportininkų ant tatamio taip ir nežengė, nes jų atstovaujama organizacija sąmoningai iš anksto pasirinko šiurkščiai pažeisti dalyvavimo taisykles.

Lietuvos dziudo federacija (LDF) praėjusį savaitgalį organizavo Lietuvos dziudo jaunių ir jaunučių  atvirąjį čempionatą, kuriame 32-ose svorio kategorijose buvo išaiškinti stipriausi savo amžiaus grupės sportininkai. Iš viso turnyre jėgas išbandė 191 dziudo kovotojas. Jų turėjo būti ir daugiau, jei ne keistas akibrokštas, nutikęs dar pirmąją čempionato dieną. Varžybų organizatoriams prieš pat jų startą buvo įteiktas oponuojančios organizacijos NDA raštas dėl šios asociacijos sportininkų dalyvavimo turnyre. Šios asociacijos atstovė pareiškė, kad buvo priimtas sprendimas į Lietuvos dziudo federacijos (LDF) čempionatą vykti be LDF budo pasų (pagrindinio sportininkų tapatybę bei meistriškumą nurodančio dokumento), tad visi atvykę jų sportininkai esą neturi budo paso.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos dziudo federacijos (LDF) budo pasas yra išduodamas visiems sportininkams, nepriklausomai nuo jų atstovaujamo klubo ar organizacijos. Pasas yra vienintelė oficiali identifikavimo priemonė, nurodanti sportininko tapatybę ir patvirtintus DAN-KYU meistriškumo lygius bei kvalifikacijas, patvirtintas LDF DAN-KYU komisijos direktorės parašu ir antspaudu. Sportininkui nepateikus budo paso, nėra galimybės identifikuoti jo DAN-KYU meistriškumo lygio ir kvalifikacijos, todėl kyla įvairių rizikų, pavyzdžiui, didelė traumų tikimybė, kai ant tatamio grumiasi visiškai skirtingų meistriškumo lygių atstovai.

LDF varžybų techninis direktorius Arnas Šikšnius dar sykį priminė NDA atstovams jiems žinomą informaciją, jog 2021 m. Lietuvos jaunių ir jaunučių dziudo čempionato nuostatuose yra aiškiai apibrėžta, kad sportininkas, atvykęs į svėrimą prieš varžybas, su savimi privalo turėti bei pateikti LDF budo pasą, asmens dokumentą su nuotrauką ir svėrimo lapą. Jei dalyvis neturi nurodyto dokumento, jam nėra suteikiama teisė svertis bei dalyvauti varžybose. LDF įstatų 23-asis punktas skelbia: ,,Be Federacijos išduoto ir galiojančio Budo paso dziudo sportininkui draudžiama dalyvauti Federacijos organizuojamuose Lietuvos Respublikos dziudo čempionatuose, pirmenybėse, varžybose bei kitose Federacijos organizuojamuose sportiniuose renginiuose‘‘. Pasak A. Šikšniaus, bet koks nukrypimas nuo šių įstatų būtų traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas.

Įdomu, kad po šių diskusijų paaiškėjo, jog, skirtingai nei tvirtino oponentų atstovai, net 58 sportininkai iš jų asociacijos sąrašo vis dėlto turėjo bei pateikė LDF budo pasą. Tad jiems be jokių kliūčių buvo leista dalyvauti tiek svėrime, tiek pačiose varžybose. Tačiau dar apie 70 potencialių dalyvių to nepadarė.

„Mes organizavome atvirąjį šalies čempionatą, kuriame nuoširdžiai laukėme visų jaunųjų sportininkų bei jų trenerių, nepriklausomai nuo atstovavimo pozicijos ar opozicijos klubams bei sporto centrams. Ir nepaisant visko, šalies čempionatas pavyko, konkurencija, dalyvių skaičius bei jų geografija buvo tikrai gera, buvo išaiškinti visų amžiaus bei svorio grupių nugalėtojai ir prizininkai. Tačiau neramina kitkas. Aš suprantu, kai vadinamosios dziudo opozicijos atstovai kursto aistras suaugusiųjų diskusijose, tačiau niekaip negaliu pateisinti to, kad ambicijos perkeliamos į vaikų pirmenybes, - teigė LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius. - Žinodami čempionato reikalavimus, jie demonstratyviai atsisakė pateikti būtinus sportininkų dokumentus. Taip iš vaikų buvo atimta galimybė sudalyvauti viename svarbiausių sezono startų, o pandeminiu laikotarpiu jų nėra tiek daug. Maža to, nedalyvaudami oficialiame Lietuvos čempionate jie praranda galimybę patekti į savo amžiaus grupių šalies rinktines bei dalyvauti šių metų Europos jaunių čempionate (iki 18 metų) Rygoje. Manau, kad sąmoningai, dėl didesnio aistrų pakurstymo bei konflikto aštrinimo, aukoti jaunųjų talentų sezoną, žaisti jų likimais, yra amoralu. Kyla klausimas: ar šie veikėjai prisiima asmeninę atsakomybę prieš vaikus ir jų tėvus už tokį savo elgesį? Raginu į tai atkreipti dėmesį ir šių sportininkų atstovaujamų klubų vadovus bei trenerius, o ypač sportininkų tėvelius“.

LDF prezidentas teigė sulaukęs signalų iš kai kurių Lietuvos rajonų sporto centrų, jog jaunieji sportininkai, jų tėvai ir netgi rajonų sporto skyrių vadovai yra klaidinami, jog oficialų šalies čempionatą visiškai atstos NDA rengiamos neoficialios pirmenybės, tačiau, anot V. Sinkevičiaus, bet kokie meistriškumo laipsniai ar reitingo taškai atletams ir jų treneriams suteikiami tik oficialiuose čempionatuose. Lygiai taip pat skirstomos ir vietos šalies rinktinėse. Apie tai yra informuotos visos svarbiausios Lietuvos sporto institucijos, įskaitant ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Šią LDF poziciją, įtvirtintą ir šalies įstatymuose, ne kartą patvirtino ir abi oficialios tarptautinės dziudo federacijos – Tarptautinė dziudo federacija (IJF) ir Europos dziudo sąjunga (EJU).

Dalyvauti jame kviečiami visų Lietuvos dziudo klubų sportininkai, atitinkantys kvalifikacinius meistriškumo reikalavimus.

Prieš Lietuvos čempionato startą Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo dziudo bendruomenės atstovai bei svarbiausių šalies sporto institucijų vadovai. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidentas Vigmantas Sinkevičius ir jam oponuojantis buvęs olimpietis Marius Paškevičius. Pažymėtina, jog pastarasis anksčiau ne kartą buvo kviestas susėsti prie bendro stalo pokalbiui LTOK, kuriam tarpininkautų aukščiausi šalies sporto vadovai, tačiau, net pažadėjęs, į susitikimą neatvykdavo.

Šįsyk susirinkime dalyvavo visų suinteresuotų pusių atstovai. Dziudo federacijos prezidentas V. Sinkevičius ir M. Paškevičius sporto vadovams išdėstė savo požiūrį į nesutarimus, kilusius šios sporto šakos bendruomenėje. LDF prezidentas dar sykį akcentavo, jog viešoje erdvėje skambantys teiginiai, jog opozicijos klubų atstovams neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, neatitinka tikrovės, tiesa, visi sportininkai turi atitikti privalomus kriterijus, nepriklausomai nuo to, kuriam klubui atstovauja – dalyvauti šalies čempionatuose ir kelialapius laimėti sąžiningai konkuruodami su savo kolegomis ant tatamio. Taip pat buvo aptartos politikų anksčiau išsakytos idėjos jungiant Lietuvos dziudo federaciją su M. Paškevičiaus neseniai įsteigta įstaiga.

Pokalbyje dalyvavusi LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pabrėžė, jog, nepriklausomai nuo skirtingų nuomonių ir pageidavimų, visų šalies sporto federacijų atstovai privalo laikytis oficialių federacijų įstatų ir veikti jų rėmuose. Pagal šias taisykles vietos šalies rinktinėse bei kelialapiai į oficialias tarptautines varžybas pelnomi oficialiuose nacionaliniuose čempionatuose. Olimpinė čempionė primygtinai paprašė M. Paškevičiaus paskatinti visus savo atstovaujamos organizacijos atletus bei trenerius dalyvauti jau 49 metus skaičiuojančiame Lietuvos dziudo čempionate. Tik tokiu būdu gali būti išaiškinti visi pajėgiausi šalies dziudo sportininkai, kurie galės atstovauti Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Taip pat LTOK prezidentė neslėpė nuostabos dėl bandymų dirbtinai sujungti dvi organizacijas, nes tai gali būti daroma tik pačių organizacijų išreikšta valia, kuri apibrėžiama įstatais bei įstatymais.

Beje, praėjusią savaitę tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek LTOK gavo oficialų Europos dziudo sąjungos (EJU) laišką, kurio kopija buvo atsiųsta ir LDF. Laiške pabrėžiama, jog abi svarbiausios dziudo institucijos žemyne ir pasaulyje - tiek EJU, tiek Tarptautinė dziudo federacija (IJF) - mūsų šalyje pripažįsta vienintelę savo atstovę – oficialią Lietuvos dziudo federaciją (LDF). Taip pat dar sykį patvirtinama, jog tik oficiali federacija gali rengti nacionalinius čempionatus, deleguoti šalies rinktinę į olimpines žaidynes ir suteikti meistriškumo ženklus.

„Tarptautinė dziudo federacija (IJF) ir Europos dziudo sąjunga (EJU) prieš daugiau nei metus buvo delegavusi savo oficialius atstovus – Vykdomojo komiteto narius Gerardą Benone ir Aleksandrą Jatskevičių į Lietuvą, kuriems buvo pavesta ištirti nesutarimus. Delegatai neužfiksavo jokių nelegalių ar įtartinų veiksmų ar aplinkybių. Dar daugiau, visi LDF veiksmai atitinka IJF ir EJU statutą. Todėl raginame LTOK ir Ministeriją užtikrinti oficialios Lietuvos dziudo federacijos juridines teises“, - sakoma kreipimesi.

Pernai surengta demonstratyvi meistriškumo diržų bei DAN vardų atsisakymo akcija, neprasprūdo pro tarptautinių dziudo organizacijų akiratį. Europos dziudo sąjunga atsiuntė laišką, kuriame dar kartą patvirtino, jog remiantis EJU statuto 26.1 punktu EJU ir Tarptautinė dziudo federacija (IJF) pripažįsta tik tuos meistriškumo laipsnius, kuriuos suteikia oficialios šalių federacijos savo nariams.  Jokios kitos organizacijos to daryti negali. Anot EJU, būtent oficialios šalių federacijos yra atsakingos už tai, kad jų šalyse būtų laikomasi DAN ir diržų suteikimo reikalavimų. EJU teigimu, griežtos taisyklės taikomos siekiant išvengti piknaudžiavimų ir negarbingo elgesio dalinant meistriškumo laipsnius šalių dziudo sporto bendruomenėse.

„Jokios kitos reakcijos ir nesitikėjome. Akivaizdu, kad savo privačią įstaigą, skambiai pavadinta „nacionaline asociacija“ įsteigę veikėjai nėra pripažįstami nei Europos, nei pasaulio dziudo federacijų, todėl ir jų sau suteikiami alternatyvūs meistriškumo titulai bei diržai negali turėti jokio oficialaus statuso. Įsivaizduokite, jei Lietuvos kariuomenėje kažkas staiga imtų ir, nepaisant reikalavimų bei taisyklių, pasiskelbtų generolu. Tokių „orinių generolų“ nepripažintų nei Lietuvos, nei, juolab, NATO kariuomenė. Atvirkščiai, pasiskelbęs generolu greičiausiai patektum į psichiatrų rankas, o tokie laipsnių dalijimaisi užtrauktų baudžiamąją atsakomybę ir labai rimtas pasekmes“, - EJU pranešimą komentavo LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius.

Primename, kad po kai kurių klubų atstovų viešų pareiškimų apie gražinamus diržus, LDF nutarė priimti iš kiekvieno pageidaujančio grąžinti BUDO pasą ir diržą patvirtinančius sertifikatus bei juos anuliuoti. Tačiau taip ir nesulaukus nei vieno oficialaus diržo grąžinimo, pasikonsultavus su EJU bei IJF pareigūnais, buvo priimtas Vykdomojo komiteto sprendimas „Už dziudo moralės kodekso ir dziudo juodojo diržo pažeminimą, dziudo sporto, kaip olimpinės sporto šakos, ir japonizmo vertybių menkinimą, panaikinti asmenims, viešai ir oficialiai išreiškusiems savo valią, LDF išduotus DAN sertifikatus, patvirtinančius meistriškumo ir nuopelnų LDF lygį“.

Pagal taisykles, neturint oficialiai išduoto juodojo diržo sportininkai negali dalyvauti nei Europos taurės, nei „Grand Prix“ ar „Grand Slam“ serijos turnyruose, jau nekalbant apie Europos ar pasaulio čempionatus.

Praėjusią savaitę LDF vadovai dalyvavo nuotoliniame pokalbyje su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais. Vėliau su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovybe buvo aptarti pasirengimo Tokijo olimpiadai planai, o dar kitą dieną vyko nuotolinis posėdis su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija.

Pastarojoje diskusijoje dalyvavę politikai domėjosi situacija šalies dziudo sporte ir bendruomenės problemomis. Anot LDF prezidento Vigmanto Sinkevičiaus, tikėtasi, jog diskusija su Seimo atstovais vyks vienodai įsiklausant į visų pusių argumentus ir tariantis dėl bendrų žingsnių, sprendžiant kylančius iššūkius. Vis dėlto kartais atrodė, jog kai kurie politikai, užuot padėję spręsti problemas, užsiėmė jų eskalavimu bei labiau rūpinosi triukšminga savireklama. Kuo daugiau šurmulio stengėsi įlieti ir kai kurie LDF pokalbyje oponavę kelių dziudo klubų atstovai. Tiesa, diskusijai išlaikyti racionalų toną padėjo ją vedęs buvęs garsus disko metikas Virgilijus Alekna.

Mes neskirstome dziudo atstovų į draugus ir priešus.

Atsakydami į politikų klausimą apie esą pažeidžiamas opozicijos teises, LDF vadovai pabrėžė, jog  demokratinėje organizacijoje kiekvienas narys gali turėti bei reikšti savo nuomonę, tačiau dziudo bendruomenė nėra labai didelė, todėl, užuot ją skirsčius į pozicijas ir opozicijas, būtina siekti vienybės.

„Mes neskirstome dziudo atstovų į draugus ir priešus. Įstatymai yra lygūs visiems – ir patenkintiems savo situacija ar pasiekimais, ir nepatenkintiems. Yra federacijos įstatai, sporto organizacijų veiklos taisyklės, kurių visi privalome laikytis“, - po posėdžio dar sykį pakartojo V. Sinkevičius, tą patį akcentavęs ir jo metu.

Anot jo, absoliuti dziudo bendruomenės dauguma veikia ir savo tikslus realizuoja po federacijos vėliava, o dėl keleto savo taisykles norinčių primesti dziudo klubų atstovų, neturi kentėti dauguma klubų bei organizacijos narių.

„Yra paprastas dalykas – sportinis principas. Visi sportininkai privalo jo laikytis. Jei kažkas nori oficialiose tarptautinėse varžybose atstovauti Lietuvai, turi savo meistriškumą įrodyti oficialiuose šalies čempionatuose ir patekti į savo amžiaus rinktines. Laimėk ir nereikės skųstis, kad esi neįvertinamas ar panašiai“, - sakė LDF prezidentas.

V.Sinkevičius pabrėžė, jog vasario viduryje Kaune vyksiančiame Lietuvos čempionate gali dalyvauti ir federacijai priklausančių, ir iš jos pasitraukusių klubų atstovai. Nacionalinėse varžybose nedraudžiama rungtis ir ne federacijos narių sportininkams, jeigu jie atitinka kitus kriterijus.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas pasiūlė vasario pradžioje atlikti auditą, kuris įvertintų organizacinius, finansinius ir teisinius federacijos principus. Komentuodamas politiko idėją LDF prezidentas jai neprieštaravo, teigdamas, jog federacija yra atvira visiems teisėtiems pasiūlymams ir veiksmams.

Beje, skirtingai nei pranešta žiniasklaidoje, LDF vadovai nepabėgo iš posėdžio. Iš anksto susitarus dėl valandos trukmės diskusijos, ji užtruko gerokai ilgiau. Praėjus sutartam laikui LDF vadovai paskyrė papildomą pusvalandį bei dalyvius informavo netrukus turėsią dalyvauti gerokai anksčiau suplanuotame tarptautiniame nuotoliniame posėdyje.

Tarptautinės dziudo organizacijos, atlikusios tyrimą dėl Lietuvos dziudo federacijos (LDF) prezidento ir kitų valdymo organų rinkimų bei LDF veiklos, jokių pretenzijų neturėjo. IJF ir EJU taip pat išreiškė palaikymą ir pabrėžė, jog Lietuvos teritorijoje pripažįsta tik LDF (Lietuvos dziudo federaciją) bei jos sprendimus.

LDF Vykdomojo komiteto nuomone, šmeižikiška kampanija prieš teisėtai išrinktą LDF vadovybę prasidėjo ne dėl kai kurių veikėjų deklaruojamų kilnių priežasčių, o siekiant atsigriebti už opozicijos pralaimėtus federacijos prezidento rinkimus. Viešojoje erdvėje reiškiami niekuo nepagrįsti kaltinimai pasiekė ir EJU, IJF bei kitas organizacijas, kurios išdėstė savo poziciją.

LDF manymu, nuolat besitęsiantys destrukciniai opozicija save vadinančių veikėjų veiksmai kenkia olimpinei sporto šakai bei niekuo dėtiems sportininkams, treneriams bei kitiems darbuotojams. Dėl eilinio bandymo diskredituoti federaciją esą grąžinant juodus diržus informuojame, jog federacijos DAN-KYU komisijos posėdyje buvo priimtas nutarimas „priimti iš kiekvieno pageidaujančio grąžinti BUDO pasą ir diržą patvirtinančius sertifikatus bei pagal pareiškėjų viešai išreikštą valią juos anuliuoti. Pabrėžtina, jog iki šiol nebuvo nei vieno oficialaus diržo grąžinimo, todėl tai vertiname kaip skambią, bet nevykusią viešųjų ryšių akciją, siekiant sumenkinti LDF autoritetą bei pigiausiu būdu sau „susimedžioti“ moralinių dividendų.

Informuojame, jog po konsultacijų su Europos dziudo sąjunga bei Tarptautine dziudo federacija, LDF Vykdomajame komitete nuspręsta: „Už dziudo moralės kodekso ir dziudo juodojo diržo pažeminimą, dziudo sporto, kaip olimpinės sporto šakos, ir japonizmo vertybių menkinimą, panaikinti asmenims, viešai ir oficialiai išreiškusiems savo valią, LDF išduotus DAN sertifikatus, patvirtinančius meistriškumo ir nuopelnų LDF lygį“.

Lietuvos dziudo federacijos inf.

Devintą kartą (ir šeštą iš eilės) šalies čempione S.Jablonskytė (svorio kategorija per 78 kg) tapo prieš porą savaičių Kaune.

Šįkart varžybose nekovojo į "Grand Slam" kategorijos tarptautinį turnyrą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) išvykusi viena pagrindinių jos konkurenčių Santa Pakenytė, taip pat dar keliasdešimt atletų, protestavusių prieš, jų nuomone, nedemokratiškai valdomą Lietuvos dziudo federaciją (LDF) ir jos prezidentą Vigmantą Sinkevičių.

"Niekada neabejojau – dalyvauti Lietuvos čempionate ar ne. Tai pagrindinės šalyje rengiamos varžybos, vyksta atranka į nacionalinę rinktinę. Kas gali būti svarbiau?", – teigė 2009-ųjų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) dziudo čempionato bronzos medalio laimėtoja.

– Sandra, kaip jūs reagavote į replikas, esą šį čempionatą iškovotos pergalės, titulai – nevisaverčiai, nes nebuvo tikros konkurencijos?

– Tikriausiai ne vien aš, bet ir dauguma sportininkų, žengdami ant tatamio, pirmiausia galvoja ne apie tai, kas atvyko į varžybas ar neatvyko. Bet kokiu atveju savo galimybes ir tai, ko esi vertas, vis tiek reikia įrodyti per akistatą su priešininku, kad ir kokio meistriškumo lygio jis būtų. Mano kolegė ir draugė S.Pakenytė, regis, pastaruosius dvejus metus irgi nedalyvavo Lietuvos čempionate, tad, kaip pernai ar užpernai, dėl aukso medalio kovojau su Justina Kmieliauskaite – gabia, perspektyvia sportininke. Gali būti, kad ji ateityje Lietuvos rinktinėje pakeis mane ir Santą.

– Tačiau S.Pakenytė irgi tapo šalies čempione – laimėjo anksčiau surengtas Nacionalinės dziudo asociacijos (NDA) surengtas varžybas. Ar jūsų nekvietė į tas pirmenybes?

– Specialaus kvietimo negavau. Turbūt išvis pamiršo, kad esu.

– Juokaujate?

– Anaiptol. Atkreipiau dėmesį į keistą tendenciją: kai kurie pažįstami treneriai ir sportininkai, kai susitinkame sporto salėje ar gatvėje, manęs jau lyg ir nepastebi, net nepasisveikina. Lyg ir nieko blogo nepadariau, nekonfliktavome.

– Galbūt priežastis ta, kad jūs neprisijungėte prie protestuojančiųjų prieš LDF ir jos vadovą V.Sinkevičių?

– O kuo čia dėtas Lietuvos čempionatas? Jeigu yra pretenzijų federacijai, jos prezidentui – derėtų rengti piketą prie LDF būstinės. Juk niekas iš federacijos vadovybės ar jai priklausančių klubų nevažiavo į Alytų ir neprotestavo prieš NDA varžybas, neagitavo jas boikotuoti. Dabar sukeltas ultimatyvus ažiotažas, mano nuomone – viso labo šou, tačiau visiškai nejuokingas, netgi apgailėtinas. Man teko sporto salėje raminti sutrikusią, ašarų nesutramdžiusią sportininkę, kuri ruošėsi dalyvauti varžybose, tačiau galiausiai atsisakė – dėl psichologinio spaudimo, kad kovoti šiame Lietuvos čempionate – gėda. Kraupiausia, kad tai kai kurių trenerių, netgi jos klubo buvusių draugų darbas. Kodėl gėda? Nejaugi sportininkas jau neturi teisės laisvai pasirinkti, kuriose varžybose jam dalyvauti, o teisėjas – teisėjauti? Ar LDF oponentų siekis – kas ne su mumis, tas prieš mus?

– LDF prezidento V.Sinkevičiaus oponentai deklaruoja, kad siekia, jog būtų pakeisti federacijos įstatai, atitiktų demokratinės organizacijos normas ir kad demokratiniu būdu būtų išrinkta nauja federacijos vadovybė.

– Nesu iš žmonių, linkusių smerkti ar teisti, gerbiu visas nuomones, tačiau negaliu būti abejinga, kai trimituojama – esą federacija kažkam kažko neleidžia, trukdo, globoja tik lojalius sportininkus, trenerius, kažkuo manipuliuoja. Kas ta mūsų dziudo žvaigždė ar superlyderis, į kurio poreikius visiškai neatsižvelgiama? Nepažįstu tokių.

Pasigendu LDF oponentų nuoseklumo. Juk pasakius A, reikia ištarti ir B. Antai neseniai Europos dziudo sąjungos (EJU) taurės turnyre Taline iškovojome tris medalius: sidabro – aš ir Karolis Bauža, bronzos – S.Pakenytė. Mus, kaip prizininkus, finansavo LDF, nors Karolis – jau kitoje barikadoje. Tačiau jis kažkodėl neatsisakė federacijos paramos, be to, regis, iki šiol tebevadovauja vienai LDF komisijai, kurios pareiga – užtikrinti sklandų LDF vadovybės ir sportininkų bendradarbiavimą, spręsti su tuo susijusias problemas.

NDA džiaugiasi, kad jos surengtose varžybose dalyvavo daugiau atletų, nei atvirame Lietuvos čempionate, bet nekonkretizavo, kokie buvo reikalavimai. NDA čempionate galėjo startuoti žalius, mėlynus, rudus ir juodus diržus turintys kovotojai, o Kaune – tik aukštesnių pakopų: rudus ir juodus.

Niekada neabejojau – dalyvauti Lietuvos čempionate ar ne. Tai – pagrindinės šalyje rengiamos varžybos.

Svarstau, kodėl kilo nepasitenkinimas Lietuvos dziudo rinktinės vyriausiuoju treneriu Eduardu Techovu. Juo labiau kad dar neseniai šypsojosi jam į akis, buvo patenkinti ir staiga – ne, jis nekompetentingas. Specialistas, paruošęs olimpietį? Kada išmušė valanda, panaikinusi dziudo etikos kodekso normas, kad sportininkai nesikuklinandami viešai kritikuotų savo trenerio kompetenciją? Kažkam prireikė šių pareigų?

Kita vertus, nesistebiu: jeigu per Lietuvos čempionatą iš tribūnos ar socialiniuose tinkluose jaunieji dziudo sportininkai svaidosi necenzūriniais žodžiais, o jų treneriai tai toleruoja ar netgi skatina, matyt, klasikinės mūsų sporto šakos vertybės – iš tiesų pavojuje.

– Kokia, jūsų nuomone, galėtų būti išeitis?

– Nežinau, kaip įvardyti tai, kas dabar vyksta Lietuvos dziudo bendruomenėje, bet siūlyčiau kiekvienam dirbti savo darbą: sportininkams – sportuoti, teisėjams – teisėjauti, treneriams – treniruoti, federacijai – administruoti, organizuoti. Kažkas netinka ar neįtinka – nesikarščiuodami ir neįžeidinėdami kalbėkimės, tarkimės, balsuokime. Ne už kalnų – Tokijo olimpinės žaidynės, susitelkime, kad jose savo atstovą ar atstovų turėtų ir Lietuvos dziudo.

Komentaras

Vigmantas Sinkevičius, Lietuvos dziudo federacijos prezidentas

S.Jablonskytė taip pat galėjo išvykti į "Grand Slam" kategorijos turnyrą Adu Dabyje ir jame iškovoti pasaulio reitingo taškų, labai reikalingų atrankai į Tokijo olimpiadą. Tačiau sportininkė pasirinko Lietuvos čempionatą, nors jame pasaulio reitingo taškai neskiriami. Vis dėlto būtent S.Jablonskytė šiuo metu iš visų Lietuvos dziudo atstovų yra aukščiausioje pasaulio reitingų pozicijoje (20-oji vieta) ir pretenduoja į olimpinį kelialapį.

Trys sportininkai pas mus turi vadinamąjį VIP statusą – S.Jablonskytė, S.Pakenytė ir K.Bauža. Tačiau Karolis yra pareiškęs, kad pasitrauks iš olimpinės atrankos, jeigu LDF prezidentas pasiliks. Tarptautinės dziudo federacijos (IFJ) duomenys liudija: K.Bauža olimpinės atrankos reitingų lentelėje su 492 taškais yra 56-oje vietoje, o pasaulio reitingų lentelėje su 820 taškų tarp savo svorio kategorijos sportininkų – 55-oje. Vien šios klasifikacijos antrojo dvidešimtuko kovotojai yra surinkę daugiau nei po 2 500 – 4 000 taškų. Tad tikimybė, kad Karolis pateks į olimpiadą – labai menka. Tačiau gyvenime viskas įmanoma, bet pirmiausia reikia reguliariai dalyvauti treniruočių stovyklose, dažniau startuoti varžybose. Prieš porą metų K.Bauža buvo Jurbarko sporto mokyklos direktorius, o vadovaujant biudžetinei įstaigai vargu ar įmanoma tinkamai pasiruošti olimpinėms žaidynėms.

Aš visada pasirengęs diskutuoti, konstruktyviai derėtis, ieškoti kompromisų, kurie lemtų pozityvius rezultatus ir niekada netoleruosiu ultimatumų, chuliganiškų išsišokimų. Nacionalinė dziudo asociacija – ne LDF narė, todėl sudėtinga reaguoti į reikalavimus, kuriuos kelia neasocijuota organizacija. Ji teigia atstovaujanti dziudo bendruomenę, tačiau ir LDF – taip pat, bet IJF ir Europos dziudo sąjunga (EJU), Lietuvos tautinis komitetas (LTOK) oficialiai pripažįsta tik LDF. O tuo metu NDA siunčia į IJF ir EJU laiškus, kad jos nariai nedalyvaus tarptautinėse varžybose su LDF vėliava, nors protestuojančiųjų klubai nėra išstoję iš LDF. Nonsensas.

LDF oponentai tvirtina: suprastėjo Lietuvos dziudo rezultatai, todėl federacijos prezidentas turi atsistatydinti, kaip, pavyzdžiui, tai padarė vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis. Tačiau nei LDF, nei jos prezidentas neruošia sportininkų nacionalinėms rinktinėms. Federacija – administracinis vienetas. Be to, reikia pripažinti, kad talentingų, motyvuotų sportui vaikų – vis mažiau, bet tai – ne vien dziudo problema.

Labai gaila, kad dziudo, kaip kovos meno, filosofija ir moralės kodeksas kai kurių žmonių galvose išsigimė. Kai kurie vyresnės kartos treneriai taip ir nesuvokė, kad dziudo pergalės esmė – ne raumenys ar įžūlumas, bet protas, intelektas. Stebiuosi specialistais, prie tatamio raginančiais savo auklėtinius – smauk, traiškyk, sulaužyk, nes jiems svarbiausia - medalis bet kokia kaina. Prieštarauju jiems: svarbiausia – žmogus.

Kreipėsi ir į IJF

Lietuvos dziudo federacijos (LDF) ir jos prezidento Vigmanto Sinkevičiaus oponentai varžybų išvakarėse išplatino viešą pareiškimą.

"Protesto akcija – svarbus žingsnis, norint atkreipti dėmesį į susikaupusias ir nesprendžiamas problemas bei LDF prezidento autoritarinį valdymą, dziudo sportininkų ir trenerių ignoravimą, – rašoma atvirame laiške, kuris, be kita ko, adresuotas Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui bei viceministrei Kornelijai Tiesnesytei, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui Kęstučiui Smirnovui, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei, šalies miestų ir rajonų sporto mokyklų bei sporto centrų vadovams. – LDF prezidentas ir jo komanda (vykdomojo komiteto nariai) ne tik nebendrauja ir nereaguoja į dziudo bendruomenės (LDF narių – klubų, trenerių ir didelio meistriškumo sportininkų) prašymus, klausimus ir sprendimus atsiribodama tylos siena, bet piktybiškai daro priešingai, demonstruodami nebaudžiamumą. "

Teigiama, kad Tarptautinei dziudo federacijai (IJF) išsiųstas laiškas su Lietuvos trenerių ir sportininkų parašais bei prašymu dėl susidariusios situacijos leisti dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose ne su LDF, bet su IJF vėliava.

"Sportą kuruojančios institucijos negali kištis į visuomeninių organizacijų veiklą, o tuo naudodamasi LDF toliau vykdo žlugdančius dziudo sportą ir bendruomenę veiksmus, švaisto biudžetines lėšas (prašymai LDF nariams leisti susipažinti su LDF finansine veikla buvo ignoruoti, iš LDF įstatų jau senokai dingo punktas apie revizijos komisiją, tad LDF finansai valdomi neskaidriai), Lietuvos dziudo treneriai ir sportininkai reikalauja LDF prezidento ir jo komandos atsistatydinimo (balsavimo metu perrinkti prezidento neįmanoma, nes LDF nariai yra LDF prezidento valdomos organizacijos, neturinčios sportininkų, tačiau turinčios balso teisę)", – teigiama kreipimęsi.

Tarp jį pasirašiusiųjų – dziudo treneriai bei sportininkai Petras Vinciūnas, Juozas Imenickas, Zenius Vencevičius, Lolita Dudėnienė, Ričardas Balta, Marius Paškevičius, Karolis Bauža, Marius Labalaukis, Santa Pakenytė, Rokas Nenartavičius.

Akcija per varžybas

Penktadienį, prasidėjus protesto akcijai, Nacionalinės dziudo asociacijos (NDA), kuriai vadovauja olimpietis M.Paškevičius, "Facebook" paskyroje buvo paskelbti reikalavimai LDF prezidentui V.Sinkevičiui.

Pokalbis: LDF prezidentas V.Sinkevičiaus (dešinėje) ir jo oponentai buvo susėdę prie vieno stalo.

"Suprask, Vigmantai Sinkevičiau, kad vadovas nėra valdovas. Moralė yra aukščiau už asmenines ambicijas. LDF privalo: pašalinti visas kliūtis visoms dziudo organizacijoms, norinčioms įstoti į federaciją; pakeisti federacijos įstatus, kad jie atitiktų demokratinės organizacijos normas; demokratiniu būdu išrinkti naują federacijos vadovybę", – skelbė NDA.

Plakatai su šiais reikalavimais buvo iškelti ir sporto salėje, kur vyko atviras Lietuvos dziudo čempionatas.

Laukia pagrįstų argumentų

LDF prezidentas V.Sinkevičius susitiko su protesto akcijos organizatoriais.

"Dažniausiai reaguoju į kritiką, galiu net iš savęs pasijuokti. Tačiau kritika turi būti argumentuota, santykiai tarp oponentų – civilizuoti, – sakė V.Sinkevičius. – Manau, kad kai kurie mūsų oponentai tiesiog pasiklydo tarp įstatymų. LDF įstatai – ne šiaip kažkieno surašyti postulatai, šį dokumentą yra patvirtinęs notaras. LDF – vienintelė šalyje dziudo organizacija, kurią pripažįsta Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, IJF. Natūralu, kad demokratinėje organizacijoje yra pozicija ir opozicija. Kažkas užaugo, nori būti lyderiais, bet turime elgtis pagal įstatymus. Sakyti, kad viskas yra blogai – kvaila ir neargumentuota. Nepatinka vadovai? Yra rinkimai, per juos galima viską išsiaiškinti, pasirinkti kitokią veiklos kryptį. Sako, nepriimame į federaciją jaunų klubų, esą per didelis įstojimo mokestis, tačiau jis – ne kieno nors užgaidų rezultatas, jį per visuotinį narių susirinkimą patvirtino pati dziudo bendruomenė. Lietuvos dziudo istorijoje buvo aukso amžius, dabar rezultatai – kuklesni, bet tai natūralus procesas bet kurioje sporto šakoje. Kita vertus, federacijos prievolė – administruoti, ji neruošia sportininkų. Tačiau mes gerai žinomi pasaulyje, Kaune surengtas Europos jaunių čempionatas – tarp sėkmingiausių EJU renginių, gerai užsirekomendavo kiti Lietuvoje organizuojami tarptautiniai turnyrai. Girdžiu, esą nesikalbame su bendruomene. Paklausiau opozicijos lyderio M.Paškevičiaus: kodėl nepaskambini, susitiktume pasikalbėti. Jis atsakė: tai tu man skambink."

Anot LDF generalinės sekretorės Justinos Stalionės, pretenzijos dėl neva švaistomų biudžeto lėšų – nepagrįstos.

"Atliktas auditas, mus patikrino visos atsakingos institucijos ir nepateikė nė vieno priekaišto. Kiekvienas centas suskaičiuotas ir išleidžiamas konkrečioms, tikslinėms programoms", – pabrėžė J.Stalionė.

"Dziudo bendruomenė pavargo nuo nedemokratinio valdymo. Nesakyčiau, kad ji – suskilusi, tiesiog viena dalis nepagrįstai palikta už ribos", – po susitikimo su V.Sinkevičiumi ir kitais LDF atstovais kalbėjo M.Paškevičius.

"LDF prezidentas užsibuvo šioje kėdėje, o sporto rezultatai vis prastėja", – sakė olimpietis K.Bauža.