Tai bent kompanija

Kartu su trimis Kauno „berniukais“ dėl surengto linčo teismo V. Vilkauskui teista Danutė Fedotova, kaip taip pat jau rašyta, – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teistų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš keturiolika metų per buitinį konfliktą nušauto mafijos veteranams priskiriamo Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Jo draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius – mažiau garsūs. Remiantis kaltinamuoju aktu, D. Fedotova atsilygino dviem pastariesiems už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas, remiantis kaltinamuoju aktu, 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Rezonansinės bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į 2021-ųjų vasarį Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti V. Vilkausko byla dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo dar vienas jo įkalinimas. Šį kartą – keturiolikai metų.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę. Ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

M. Žemaitis

Išdavė pokalbiai telefonu

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas jo savininkas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltintųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams buvo grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

Talentas nežuvo ir už grotų

Atlydėtas konvojaus į vieną šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu, kaip pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba, jis dažnai už grotų lipa ant scenos – režisuoja spektaklius Šiaulių kalėjime, kuriame atlieka bausmę.

Beje, pirmasis vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytojo V. Vilkausko spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

Po V. Vilkausko kreipimosi 2018-aisiais į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamųjų parodymai skyrėsi

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova savo parodymus buvo surašiusi į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas.

Pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova nepripažino. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie „išmuštų“ iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimant skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą.

Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti.

Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas. Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Nežinojo, už ką teisiamas

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino ir, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo kaltintas E. Jurkynas.

Siūlytos skirtingos bausmės

Prokuroras įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Ir meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, siūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. Fedotova

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį, priteisiant jam solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, kaip nepadariusius jiems inkriminuojamų nusikaltimų. To paties prašė ir patys teisiamieji.

Nuosprendis priminė sprigtą

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Vaiva Nevardauskienė šių metų kovą pripažino kalta dėl savavaldžiavimo naudojant fizinę ar psichinę prievartą visą ketveriukę.

D. Fedotovai skirtas trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją tiek laiko dirbti ar bent užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Anot teisėjos, D. Fedotovai skirta bausmė – švelnesnė negu grėsė, atsižvelgiant į iš esmės nepriekaištingą jos reputaciją. Ir į tai, kad jos padarytą nusikaltimą sąlygojo pažinties su V. Vilkausku rezultatai. Nei iki tol, nei po to ji jokių nusikaltimų nepadarė.

E. Jurkynui, kuris išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, skirtas vienerių metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, taip pat atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. Visi įpareigoti bausmės atidėjimo metu dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.

D. Fedotovos pagalbininkams taip pat skirtos švelnesnės bausmės už grėsusias, atsižvelgus į ilgai – beveik ketverius metus trukusį teismo procesą bei į tai, kad V. Vilkauskui nebuvo padaryta ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų.

Įžvelgė ir nukentėjusiojo gudravimus

Teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo pasirinktą gyvenimo būdą, t. y. į tai, kad jis nebuvo atsitiktine auka.

O E. Jurkynas išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, nes, teismo nuomone, nepadarė šio nusikaltimo. Remtasi M. Žemaičio parodymais teisme. Bet konstatuota, kad nebuvo jokios tyčios – po automobilio apgadinimo ketinta jį suremontuoti, o ne grąžinti apdaužytą V. Vilkauskui.

Tik iš dalies tenkintas ir paties V. Vilkausko ieškinys. Ir tik dėl prašytos neturtinės žalos, priteisiant solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų.

V. Vilkauskas

V. Vilkausko ieškinys dėl padarytos esą 150 eurų turtinės žalos – sugadintų džinsinių šortų ir marškinėlių atmestas.

Toks sprendimas priimtas po šių esą per egzekuciją sugadintų V. Vilkausko rūbų apžiūros viename iš teismo posėdžių, kuomet konstatuota, kad jie sugadinti žirklėmis arba peiliu, o tokie įrankiai tada nebuvo naudoti.

Anot teismo, nenustatyta, kad V. Vilkauskui negrąžintas ir pistoletas. Motyvuota tuo, kad teisiamiesiems net nebuvo pareikštas kaltinimas dėl ginklo pagrobimo.

Galutinis teismo verdiktas

Vos paskelbus minėtą nuosprendį, D. Fedotova pareiškė, kad šio nusikaltimo neorganizavo ir nieko nedarė, todėl nuosprendį skųs.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi, prieš nuosprendį teigę, kad tikisi, jog bus išteisinti, atsakyti, ar skųs teismo sprendimą, jeigu šis bus kitoks, tada negalėjo.

Kauno apygardos teismas nagrinėjo tik D. Fedotovos, panašu, kad labiau norėjusios nusikratyti teistumo biografijoje negu nepatenkintos jai skirtos bausmės parodija, ir V. Vilkausko, kuris buvo nepatenkintas per švelniomis bausmėmis savo skriaudikams bei prašė šiuos nubausti ir už pasikėsinimą jį nužudyti, skundus.

Nors apskųsti nuosprendį bandė ir E. Jurkyną bei G. Matulevičių gynęs advokatas, tačiau šio skundai, pražiopsojus apskundimo terminus, buvo atmesti.

D. Fedotovos advokato ir V. Vilkausko skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio kolegija šiandien paskelbė, kad abu juos atmeta.

Atmetant D. Fedotovos advokato skundą teigta, kad jos argumentai – esą nebendrininkavo su kitais nuteistaisiais, nebuvo su jais Kleboniškio miške, neperdavė jiems piniginio atlygio ir nevartojo prieš bendrą auką psichinės prievartos, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. O Kauno apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas dėl jos kaltės.

Šiandien paskelbtoje minėtos teisėjų kolegijos nutartyje konstatuojama ir, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmus, nes prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas naudotas siekiant susigrąžinti ginčijamą skolą, o ne jį nužudyti. Ir bausmės už tai yra skirtos teisingos.

Beje, šiandien paskelbtoje minėtoje Kauno apygardos nutartyje V. Vilkauskas jau turi skliausteliuose ir Leonovo pavardę. O paskelbus šią nutartį, Kauno apylinkės teismo nuosprendis savavaldžiautojams įsiteisėja.

Iškalbinga kompanija

Kaip jau rašyta, kartu su trimis Kauno „berniukais“ teista Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teistų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš keturiolika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M. Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D. Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

D. Fedotova

Rezonansinės bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į prieš dvejus metus Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V. Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo naujas jo įkalinimas.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę. Ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

Išdavė pokalbiai telefonu

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas jo savininkas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltintųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams buvo grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

Aukštyn kojomis

V. Vilkauskas, vežiotas į šios bylos posėdžius su antrankiais, nes iš pradžių laukė suimtas jau minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D. Fedotovos apiplėšimas. Šiuo metu jis atlieka už minėtus nusikaltimus jam skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu apie jį rašyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje – kaip apie vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytoją ir režisierių. Beje, pirmasis V. Vilkausko Šiaulių tardymo izoliatoriuje pastatytas spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

Po V. Vilkausko kreipimosi 2018-aisiais į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu, suguldytus į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova nepripažino. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie „išmuštų“ iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už padėjimą atsiimti skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

V. Vilkauskas ir D. Fedotova

Priešpriešinė versija

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą. Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Tačiau E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti. Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo kaltintas E. Jurkynas.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Siūlytos skirtingos bausmės

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Ir meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, siūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį, priteisiant jam solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, kuri dar vadinama moraliniu atlygiu. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Teisiamųjų advokatai prašė teismo jų ginamuosius išteisinti, kaip nepadariusius jiems inkriminuojamų nusikaltimų. To paties prašė ir patys teisiamieji.

Išlipo beveik sausi

Bylą nagrinėjusi teisėja Vaiva Nevardauskienė penktadienį pripažino kalta dėl savavaldžiavimo naudojant fizinę ar psichinę prievartą visą ketveriukę.

Į nuosprendžio paskelbimą neatvyko tik G. Matulevičius. D. Fedotova, kaip įprasta, klausėsi jo nuotoliniu būdu iš Vilniaus.

D. Fedotovai skirtas trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją tiek laiko dirbti ar bent užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Anot teisėjos, D. Fedotovai skirta bausmė – švelnesnė negu grėsė, atsižvelgiant į iš esmės nepriekaištingą jos reputaciją. Ir į tai, kad jos padarytą nusikaltimą sąlygojo pažinties su V. Vilkausku rezultatai. Nei iki tol, nei po to ji jokių nusikaltimų nepadarė.

E. Jurkynui, kuris išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, skirtas vienerių metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, taip pat atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. Visiems trims į skirtą laisvės atėmimo laiką įskaičiuotas ir septynių dienų suėmimas, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Visi įpareigoti ir bausmės atidėjimo metu dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.

D. Fedotovos pagalbininkams taip pat skirtos švelnesnės bausmės už grėsusias, atsižvelgus į ilgai trukusį teismo procesą bei į tai, kad V. Vilkauskui nebuvo padaryta ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Be to, teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo pasirinktą gyvenimo būdą, t. y. į tai, kad jis nebuvo atsitiktine auka.

O E. Jurkynas išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, nes, teismo nuomone, nepadarė šio nusikaltimo. Remtasi M. Žemaičio parodymais teisme. Bet konstatuota, kad nebuvo jokios tyčios – po automobilio apgadinimo ketinta jį suremontuoti, o ne grąžinti apdaužytą V. Vilkauskui.

Tik iš dalies tenkintas ir paties V. Vilkausko ieškinys. Ir tik dėl prašytos neturtinės žalos, priteisiant solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų. V. Vilkausko ieškinys dėl padarytos esą 150 eurų turtinės žalos – sugadintų džinsinių šortų ir marškinėlių atmestas. Toks sprendimas priimtas po šių esą per egzekuciją sugadintų V. Vilkausko rūbų apžiūros viename iš teismo posėdžių, kuomet konstatuota, kad jie sugadinti žirklėmis arba peiliu, o tokie įrankiai tada nebuvo naudoti.

M. Žemaitis

Anot teismo, nenustatyta, kad V. Vilkauskui negrąžintas ir pistoletas. Motyvuota tuo, kad teisiamiesiems net nebuvo pareikštas kaltinimas dėl ginklo pagrobimo.

Paskelbus nuosprendį vėl aktyviausiai reiškėsi D. Fedotova, pareiškusi iš ekrano, kad šio nusikaltimo neorganizavo ir nieko nedarė, todėl nuosprendį skųs. E. Jurkynas su G. Matulevičiumi, prieš nuosprendį teigę, kad tikisi, jog bus išteisinti, atsakyti, ar skųs teismo sprendimą, negalėjo. „Dar turime laiko pagalvoti“, – teigė jie per daug nenuliūdusiais veidais. Prokuroras taip pat buvo panašios nuomonės.

Iškalbinga kompanija

Kaip jau rašyta, kartu su trimis Kauno „berniukais“ savavaldžiavimu kaltinama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teisiamų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – beveik prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M. Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D. Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į beveik prieš dvejus metus Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti V. Vilkausko byla dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo naujas jo įkalinimas.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į

vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kurioje, beje, įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra, ir ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V. Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltinamųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

V. Vilkauskas ir D. Fedotova

Aukštyn kojomis

V. Vilkauskas, vežiotas į šios bylos posėdžius su antrankiais, nes iš pradžių laukė suimtas jau minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D. Fedotovos apiplėšimas, o šiuo metu atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu apie jį rašoma ir Kalėjimų departamento interneto svetainėje – kaip apie vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytoją ir režisierių. Beje, pirmasis V. Vilkausko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame jis atlieka bausmę, pastatytas spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

O 2018-aisiais po V. Vilkausko kreipimosi į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu, suguldytus į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas. O dėl pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova viską neigė. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų "berniukus", kad šie "išmuštų" iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už padėjimą atsiimti skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

Priešpriešinė versija

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs visą šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą. Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Tačiau E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

D. Fedotova

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti. Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E. Jurkynas.

Meluoja visi?

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras šiandien teismui įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, pasiūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį priteisti solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jam padarytą 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, kuri dar vadinama moraliniu atlygiu. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Kitas šios šokiruojančios bylos posėdis, kuriame savo baigiamąsias kalbas sakys teisiamųjų advokatai, numatytas jau tik kitais metais.

Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno gaujų atstovais teisiama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė,  įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į šios bylos posėdžius teisme iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M.Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas ir Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D.Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą ir šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote. Visiems jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Viktoras Vilkauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V.Vilkauskas 2018 m. rugpjūčio 24 d. prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E.Jurkynu ir G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Ši solidi pinigų suma buvo susijusi su D.Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į daugiau kaip prieš pusantrų metų Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V.Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų.

Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, D.Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V.Vilkauskas. Jis pasiūlė jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliojo ryšio telefonus, bet galiausiai pasiuntė pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D.Fedotovą, kaltinamuoju aktu, praėjus metams po jos apiplėšimo, nuvežę pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai jį spardė, daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko vardinę rankinę, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas ir orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plente esantį garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Vėliau atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kur prie pagrobėjų prisijungė dar ir M.Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šio įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio atėmimą. Kaltinamajame akte ši transporto priemonė įkainota 17 tūkst. eurų. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas Islandijos plente esančiame garaže, kur buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Apsistota prie versijos, kad šis „Volkswagen Phaeton“ buvo suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš ketverto, kaltinamo savavaldžiavimu, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. D.Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M.Žemaičio pokalbių.

Aukštyn kojomis

V.Vilkauskas į šios bylos posėdžius buvo vežiojamas surakintas antrankiais, nes iš pradžių buvo suimtas ir laukė Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D.Fedotovos apiplėšimas: šiuo metu jis atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš D.Fedotovos ir jos bendrininkų bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V.Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavu. Davęs parodymus, jis prašė leisti daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau šis V.Vilkausko prašymas buvo atmestas.

Gana neįprastą nukentėjusiojo statusą turintis V.Vilkauskas jokio ieškinio teisiamiesiems nepareiškė. Be to, pranešė policijai apie šį įvykį tik po kurio laiko.

Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo ir D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ėjimas: D.Fedotova pati pasikvietė žiniasklaidą į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą jos bylą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kas meluoja?

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D.Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu (surašyta apie 20 lapų). Tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylos įvykių priešistore, t. y.  santykiais su V.Vilkausku, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikštus kaltinimus savavaldžiavimu D.Fedotova neigė. Esą ji nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie išmuštų iš V.Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją, siekdama ją atgauti.

D.Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimti skolą. Ji net nebuvo Kleboniškio miške, kai, V.Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė, kad D.Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus, kai jai paskambino pats V.Vilkauskas, esą inscenizavęs visą šį spektaklį. To jis ėmėsi, neapsikentęs D.Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V.Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų –  aptarti galimos cigarečių kontrabandos. Šiam reikalui nepavykus, V.Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti: už spektaklio D.Fedotovai surengimą žadėjo po 2 tūkst. eurų.

Kai V.Vilkauskas jai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D.Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V.Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, B.Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E.Jurkynu, kad šis praskels V.Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Atrodo, tai, ką išvydo atvykusi D.Fedotova, padarė įspūdį, nes po 15 min. ji išvažiavo: tik pakalbėjo su V.Vilkausku apie savo skolą ir neprašė užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi tikino, kad M.Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Jie susiję tik tiek, kad supažindino E.Jurkyną su D.Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Prisiėmė kaltę ir dingo

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M.Žemaitis, jis taip pat neigė turintis ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M.Žemaitis tikino, kad sudaužė V.Vilkausko automobilį, atsitrenkęs į kelkraštį. Nors svetimo turto sugadinimu, už tai papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E.Jurkynas.

Ketvirtadienį šioje jau daugiau kaip trejus metus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ne pirmą kartą bandyta pradėti baigiamąsias kalbas. Tačiau posėdyje nepasirodė M.Žemaitis: jo advokatas teigė, kad jo ginamajam neįmanoma prisiskambinti nuo trečiadienio, nes telefonas išjungtas.

Teisėjai pasiteiravus prokuroro, ką jis siūlo daryti toliau, šis teigė, kad nepagarbą teismui parodęs M.Žemaitis į kitą posėdį turėtų būti atvesdintas prievarta. Prokurorui pritarė ir V.Vilkauskui, kuris kategoriškai atsisakė dalyvauti šios bylos baigiamosiose kalbose, skirta valstybės advokatė. Ji piktinosi, kad jos planus, kad kuo greičiau baigtųsi ši byla, žludo ir M.Žemaitis, ir D.Fedotova, pastaruoju metu dalyvaujanti teismo posėdžiuose tik nuotoliniu būdu.

Istorija: anksčiau M.Žemaitis buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, iš jų paleistas anksčiau laiko. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tačiau teisiamųjų advokatai ragino teisėją nepriimti sprendimų, kol nepaaiškės, kas atsitiko M.Žemaičiui. Tačiau nuo prievartinio atvesdinimo į kitą posėdį bent laikinai jį išgelbėjo E.Jurkynas: jis  pareiškė, kad kol kas niekam nereikia nieko daryti, nes jis pats per kelias artimiausias dienas susiras M.Žemaitį ir kitame posėdyje jau bus galima sakyti baigiamąsias kalbas.

Po tokio E.Jurkyno pareiškimo teisėja priėmė sprendimą artimiausias kelias dienas dar pabandyti susisiekti su M.Žemaičiu byloje esančiu jo mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu. Jeigu tai nepavyks –  spręsti dėl prievartinio jo atvesdinimo į kitą posėdį.

Tarp aukų – ir pareigūnė

Ir tai – jau aštuntas nuosprendis šio nepailstančio sukčiaus biografijoje. Ne per seniausiai 48-erių sulaukusiam V.Vilkauskui jis paskelbtas dar už dešimt nusikaltimų, padarytų neišnykus teistumui už ankstesnius panašius nusikaltimus. Nors nuolat – ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodymus keitęs V.Vilkauskas galiausiai prisipažino įvykdęs tik keturis iš jų.

Kaip jau rašyta, panašiai, kaip ir parodymus, šis pagarsėjęs aferistas linkęs keisti ir savo vardą bei pavardę. Į naujausią jo bylą sugulusių įvykių metu jis buvo Viktoras Leonovas. Juo tapo, atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, už kuriuos dar buvo nuteistas kaip Kęstutis Vilkauskas. O po skyrybų su sutuoktine, kurią vedė su pirmaisiais laisvės gurkšniais ir pasiėmęs kurios pavardę tapo Leonovu, jis ir vėl panoro būti Vilkausku. Bet naująjį savo vardą – Viktoras pasiliko.

Viktoras Vilkauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Viena iš V.Vilkausko aukų šioje didelio masto sukčiavimo byloje – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė. Ir jai po tarnybos tapus verslininke – atidarius kavinę Saugumo departamento kaimynystėje, kaip ir kitoms savo aukoms iš įvairių Lietuvos miestų, V.Vilkauskas siūlė bendrus verslus. Iš pradžių – kartu plėsti jo saugos tarnybos Londone veiklą, įkuriant šios biurus kitose šalyse. Ir buvusiai kriminalinės žvalgybos pareigūnei net nekilo įtarimas, kad būsimas jos verslo partneris galėjo suklastoti šios, kaip paaiškėjo vėliau, neegzistuojančios tarnybos puslapį internete. Jis dėvėjo kažkokią nematytą uniformą ir važinėjo automobiliu su herbais bei švyturėliais. Kaip paaiškėjo vėliau, šią uniformą jam pasiuvo viena Prienų siuvėja, o minėta atributika jo automobilį papuošė vieno Jonavos autoserviso darbuotojai. Patikėjusi su Norvegijoje gyvenančiu savo broliu šiuo V.Vilkausko įvaizdžiu, buvusi pareigūnė nuvežė jam į Marijampolę 15 tūkst. eurų – bendro verslo pradžiai, įkuriant padalinį Norvegijoje.

Tačiau dar didesnius nuostolius ši eilinė V.Vilkausko auka patyrė, susigundžiusi pirkti jo siūlomus mobiliuosius telefonus perpus mažesne už rinkos kaina. Sumokėjusi už šiuos 5 tūkst. eurų avansą, ji surinko per V.Vilkausko nurodytą terminą ir likusius 29 tūkst. Nors šiuos skolinantis net teko užstatyti mamos butą. Tačiau šiuos pinigus iš jos netrukus pagrobė kartu su V.Vilkausku viename teismo narve sėdėjęs kitas pagarsėjęs aferistas – jau dešimt kartų teistas Alfredas Grigutis. Anot nukentėjusiosios, šį, ginkluotą pistoletu, į iš anksto sutartą pinigų perdavimo vietą atsiuntė V.Vilkauskas, ilgą laiką sekęs ten vykstantį jos automobilį ir galiausiai pareiškęs, kad pats atvykti negalės, bet atsiųs minėtų telefonų savininką. Taip jai buvo pristatytas ne mažiau dėl savo aferų žinomas A.Grigutis, šiuo metu atliekantis už jas skirtą taip pat eilinę laisvės atėmimo bausmę, kuris tada vos įsėdęs į pinigus atvežusios buvusios pareigūnės automobilį išsitraukė pistoletą.

Alfredas Grigutis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Sustabdytas laiku?

Nukentėjusiaisiais naujausioje V.Vilkausko byloje buvo pripažinta trylika asmenų: dešimt moterų ir trys vyrai.

Bylon sugulę įvykiai prasidėjo tais pačiais 2015-aisiais, kai jis buvo paleistas į laisvę po įkalinimo už ankstesnius nusikaltimus r netrukus įtikino vieną iš naujų savo aukų tapti dalininke statant tariamą globos įstaigą. Po to šiai moteriai pasiūlyta investuoti į džiovintų vaisių verslą. Iš viso iš jos apgaule išviliota daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Kitai nukentėjusiajai V.Vilkauskas pasiūlė pirkti Švedijoje vištieną ir perparduoti ją brangiau Irane. Ir ši, patikėjusi tokiais jo svaičiojimais, prarado beveik 40 tūkstančių eurų. O vėliau susigundė ir kitu panašiu V.Vilkausko pasiūlymu – tapti neva Latvijoje steigiamo etnografinio žvejų kaimo dalininke. Ir investavo į tai dar didesnę pinigų sumą.

V.Vilkauskas buvo sulaikytas 2018-ųjų rugsėjį galimai užbėgant už akių naujiems jo planuotiems nusikaltimams. Nes tada jis vos prieš savaitę pagal Darbo biržos siuntimą buvo įdarbintas Lietuvos samariečių draugijoje socialiniu darbuotoju. Neatmetama, kad jo taikinyje buvo atsidūrę pasiturintys seneliai, kuriems reikėjo slaugos.

Tačiau eiline V.Vilkausko auka tada tapo 40-metė verslininkė, su kuria jis, kaip ir su dauguma kitų, tapusių nesibaigiančių jo apgavysčių aukomis, taip pat susipažino pažinčių portale draugai.lt. Ir po vos kelių pažinties dienų apgaule iš jos išviliojo 12 tūkst. eurų. Nukentėjusioji tada teisėsaugininkams teigė, kad, įgavęs pasitikėjimą, internetinis draugas pasisiūlė jai padėti įsigyti verslui reikalingas patalpas. Esą žino tokias nebrangiai parduodamas iš varžytinių. Minėti 12 tūkst. eurų tebuvo avansas.

Neeilinis chameleonas

Minėtai paskutinei savo aukai iki sulaikymo V.Vilkauskas prisistatė vienos užsienio kovos su kontrabanda tarnybos darbuotoju. Ir net rodė savo nuotrauką su kažkokia, anot apgautosios, svetimos valstybės uniforma.

Kitoms aukoms iš ankstesnių bylų V.Vilkauskas buvo prisistatęs ir JAV lietuviu, ieškančiu moters nuo 40 iki 60 metų verslui bei šeimai kurti, ir prekeiviu deimantais, ir teisininku. Viena iš jų net pardavė tėvų namą ir nunešė su šiuo aferistu pareiškimus tuoktis. Tačiau jaunikis į vestuves neatvyko.

Byloje, kurią šiandien vainikavo nuosprendis, vienai verslininkei iš Vilniaus V.Vilkauskas prisistatė Interpolo specialiuoju agentu. Ši verslininkė tuo metu bylinėjosi su kolegomis ir ieškojo pagalbos. V.Vilkauskas paprašė už ją 3 tūkst. eurų ir pasiūlė suvesti verslininkę su generaliniu prokuroru. Tačiau verslininkei prasitarus, kad jį pažįsta, nes abu kilę iš ten pat, V.Vilkauskas atvedė jai „generalinio prokuroro pavaduotoją“. Taip verslininkei buvo pristatytas kartu su V.Vilkausku naujausioje šio byloje teistas anksčiau policijoje dirbęs Kauno rajono gyventojas Darius Bacevičius. „Generalinio prokuroro pavaduotojui“ pažadėjus verslininkei padėti, V.Vilkauskas pareiškė, kad tai kainuos jau 10 tūkst. eurų. Po ko skambino verslininkei be perstojo, bet ši galiausiai atsakiusi, kad dar pagalvos, ir daugiau telefonu V.Vilkauskui neatsiliepė.

Darius Bacevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kituose epizoduose D.Bacevičius figūruoja jau kaip antstolis, o V.Vilkauskas – kaip šešis aukštuosius išsilavinimus turintis pulkininkas, mokantis septynias kalbas.

Iš tikrųjų V.Vilkauskas yra studijavęs Policijos akademijoje bei tarp ankstesnių savo teistumų baigęs Lietuvos sporto universitete edukologijos bakalauro studijas. Šiaulių universitete jis studijavo Socialinės globos ir negalios skyriuje. O tarptautiniame Ukrainos universitete įgijo ir socialinio darbo magistro laipsnį.

Vienas kartas nemelavo

Kartu su V.Vilkausku naujausioje jo byloje buvo teisiama ir, anot vienos nukentėjusiosios, auksinius kiaušinius jam dėjusi Raminta Aleknavičienė, kaltinta apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu bei turto pasisavinimu.

Raminta Aleknavičienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Atsidūrė teisiamųjų suole ir jau minėta buvusi pareigūnė. Kauno apylinkės teisme dėl karantino yra įstrigusi byla, kurioje ji kaltinama pasitelkusi pagalbon Kauno gaujų atstovus ir surengusi V.Vilkauskui linčo teismą. Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, kartu su buvusia pareigūne teisiami Kauno „berniukai“ 2018-ųjų rugpjūtį, dienos metu, prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje įsisodino V.Vilkauską jėga į savo automobilį ir nusivežė į Kleboniškio mišką. Ten iš pagrobtojo naudojant smurtą reikalauta grąžinti 40 tūkst. eurų skolą. Anot V.Vilkausko, jam grasinta ir ginklu. Galiausiai iš jo atimti turėti brangiausi daiktai. O pats apiplėštasis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą ir ten kurį laiką kalintas, nuleidus jį į garažo duobę. Galiausiai nuspręsta konfiskuoti V.Vilkausko pagrobimo vietoje likusį jo automobilį, kuris po kurio laiko rastas sudaužytas.

Už savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą, kuo yra kaltinama buvusi pareigūnė, jai su bendrininkais gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismo verdiktas

Naujausią V.Vilkausko bylą nagrinėjo pats Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis. Šiandien jis paskelbė, kad siunčia šį pagarsėjusį sukčių už grotų jau minėtiems keturiolikai metų, nors prokurorė prašė skirti V.Vilkauskui 23-ejų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jį ir pavojingu recidyvistu. Teismas dėl dviejų sukčiavimo epizodų V.Vilkauską išteisino.Tačiau, skirtingai nei prašė prokurorė, pasiuntė už grotų ir visus tris kartu su juo teistus asmenis.

A.Grigutis, kuris vienintelis iš šio bylos kaltinamųjų kategoriškia neigė savo kaltę, įkalintas dar dvejiems metams, nors prokurorė taip pat prašė jam griežtesnės bausmės – trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo.

Tačiau R.Aleknavičienei, kuri prisipažino tik dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, skirtas ketverių metų ir vienuolikos mėnesių įkalinimas, pirmus metus – pataisos namuose, o likusią bausmės dalį atidedant trejiems metams. Prokurorė buvo prašiusi skirti R.Aleknavičienei, kaip ir A.Grigučiui, – trejų metų ir aštuonių mėnesių atėmimą.

V.Bacevičiui, kuris vienintelis visiškai pripažino savo kaltę, taip pat skirtas trejų metų ir dešimties mėnesių įkalinimas, pirmus metus – pataisos namuose, o likusią bausmės dalį atidedant trejiems metams. Nors prokurorė buvo prašiusi skirti jam pusės metų laisvės atėmimą, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams. Panašu, kad patikėjęs, kad taip ir bus, V.Bacevičius šiandien atvyko išklausyti nuosprendžio į teismą. Kai tuo tarpu R.Aleknavičienė, kaip ir jis laukusi teismo verdikto laisvėje, nerizikavo ir klausėsi nuosprendžio, kaip ir jo už grotų laukę V.Vilkauskas bei A.Grigutis – nuotoliniu būdu.

Ir V.Bacevičius, ir R.Aleknavičienė iki nuosprendžio, kurio apimtis - net 146 lapai,įsiteisėjimo palikti laisvėje. Kuriam laikui – neaišku, nes abejonių, kad jį skųs ir nuteistieji, ir greičiausiai prokurorė – beveik nėra.

Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno „berniukais“ savavaldžiavimu kaltinama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, šiandien turinti kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgsta rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Kartu su šia buvusia pareigūne teisiamas ir prieš dešimtmetį per buitinį konfliktą nušauto Kauno gaujų atstovo Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Jis atvežamas į šios bylos posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atlieka 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą.

Mažiau garsūs Kukiuko draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius teismo verdikto šioje byloje laukia būdami laisvėje. Kaip ir D.Fedotovai, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilyginusiai šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Garsios bylos šešėlis

Jau septynis kartus teistas V.Vilkauskas, apgavęs ne vieną pasiturinčią moterį, 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Remiantis kaltinamuoju aktu, kartu su E.Jurkynu bei G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų skolą.

„Kauno diena“ šią savaitę rašė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje 47-erių V.Vilkausko byloje yra ir D.Fedotovos apiplėšimo, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, epizodas. D.Fedotovos įsitikinimu, šį nusikaltimą organizavo V.Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus ir pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

D. Fedotova

Iš miško – į duobę

Nuvežę už metų po šio apiplėšimo pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu.

Reikalaujant grąžinti D.Fedotovai 40 tūkst. eurų, aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Reikalaujant grąžinti D.Fedotovai 40 tūkst. eurų, aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų jo laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas.

Po to jis atvežtas į Kauno centrą – Maironio g., kur prie pagrobėjų prisijungė ir M.Žemaitis.

Mįslingas automobilio likimas

Nusprendus, kad kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą įvertinti šią transporto priemonę. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis yra registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, po to vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, konfiskavimo. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Realiausia versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“ suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį.

Kaltės nepripažįsta

Nė vienas iš kaltinamųjų savavaldžiavimu ketveriukės savo kaltės nepripažįsta. D.Fedotova ikiteisminio tyrimo metu iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su Agurkiniais siejamo M.Žemaičio pokalbių telefonu.

V.Vilkauskas, kaip ir M.Žemaitis, atvežamas į šios bylos posėdžius su antrankiais, parodymus jau davė. Ir prašė leisti jam daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Jokio ieškinio teisiamiesiems V.Vilkauskas nėra pareiškęs. Ir apie šį įvykį jis pranešė policijai tik po kurio laiko. Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas vyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Spaudimas teisėjai

Šią savaitę įvyko pirmasis šios bylos posėdis po karantino.

Išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, konvojaus į jį atlydėtas V.Vilkauskas labiau slėpė veidą, negu teisiamieji.

Kadangi bylos dalyviai vos tilpo į teismo salę, žiniasklaidai buvo sudaryta galimybė stebėti, kas joje vyksta, nuotoliniu būdu.

Susirinkus į bylos nagrinėjimą po pertraukos, apie valandą ginčytasi, ar prijungti prie bylos kaltinamųjų advokatų pateiktas ankstesnes žiniasklaidos publikacijas apie V.Vilkausko aferas bei dalį šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos jo bylos medžiagos.

Kaltinamųjų advokatai teigė, kad tai turi įrodyti, jog tikėti nukentėjusiojo parodymais negalima. Užsiminta ir apie ypatingus V.Vilkausko sugebėjimus psichologiškai manipuliuoti moterimis. Tačiau bylą nagrinėjanti Kauno apylinkės teismo teisėja Vaiva Nevardauskienė nebuvo linkusi pasiduoti ir kaltinamųjų advokatų spaudimui, patenkindama tik dalį jų prašymų.

Liudytojai keičia toną

Vėliau apklausta moteris, vienintelė skolinusi pagrobtam V.Vilkauskui pinigų. Ji turi nukentėjusiosios statusą, nes tada paskolintų 170 eurų lig šiol nėra atgavusi.

Ši nukentėjusioji pasakojo tada dar nežinojusi, kas iš tikrųjų yra V.Vilkauskas ir, kad netrukus šio aukų sąraše atsidurs ir ji, nes tik buvo pradėjusi su V.Vilkausku verslo santykius. O tądien po skambučio šis atvažiavo pas ją į namus su palyda ir kruvinas. Tačiau teigė, kad jam viskas gerai. Ir laukė, kol ji atveš bankomate išgrynintus pinigus, kuriuos perdavė jį atlydėjusiam nepažįstamajam. Apie tai, kad visa, ką ji matė, užsakė moteris, V.Vilkauskas pasakė jai tik vėliau. Tačiau daugiau detalių atskleisti nenorėjo.

Po šios nukentėjusiosios apklaustas ir garažo Islandijos plente savininkas. Teisme jis jau pasakojo apie tai, kaip tada jo garaže šeimininkavo V.Vilkauską atsivežę teisiamieji, kitais žodžiais, negu ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jau jis buvo linkęs teigti, kad šie tik prašė, o ne liepė, kaip jis teigė anksčiau, jam nieko nematyti ir negirdėti.

Kaltinamieji teigė duosiantys parodymus tik po visų liudytojų apklausų. O šių – dar nemažai.

Trys viename

Į šią bylą sugulusių įvykių metu teisiamasis buvo Viktoras Leonovas. Juo tapo atlikęs bausmę už panašius nusikaltimus, už kuriuos dar buvo nuteistas kaip Kęstutis Vilkauskas.

Tačiau po skyrybų su sutuoktine, kurią vedė su pirmaisiais laisvės gurkšniais ir kurios pavardę buvo pasiėmęs, jis vėl susigrąžino savąją. Bet naująjį savo vardą – Viktoras – pasiliko.

Viena iš jau septynis kartus teisto 47-erių V.Vilkausko aukų šioje didelio masto sukčiavimo byloje – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė D.F.

Ir jai po tarnybos tapusiai verslininke – atidarius kavinę Saugumo departamento kaimynystėje, kaip ir kitoms moterims iš įvairių Lietuvos miestų, V.Vilkauskas siūlė užsiimti įvairiausiais verslais. Ir vienas apžavėjęs savo kalbomis, kitas – kaip vyras, apgaulės būdu iš jų pasisavino dideles pinigų sumas.

"Pastaruosius ketverius metus gyvenau tik V.Vilkausko organizuotą savo klaikų gyvenimą – esu nukentėjusi nuo jo ir fiziškai, ir psichologiškai. Tačiau išsiaiškinau, kad iš viso nuo jo Lietuvoje nukentėjo 35 žmonės. Dar tokių yra ir Rusijoje", – tokia buvo D.F. parodymų teisme pradžia.

Pastaruosius ketverius metus gyvenau tik V.Vilkausko organizuotą savo klaikų gyvenimą – esu nukentėjusi nuo jo ir fiziškai, ir psichologiškai.

Ji pasakojo, kad pažintis su V.Vilkausku prasidėjo nuo netikėtos jo žinutės pažinčių svetainėje draugai.lt. Kaip vėliau paaiškėjo, iki tol jis buvo surinkęs apie ją nemažai informacijos, nes jau per pirmą susitikimą viską apie ją žinojo.

Iš pradžių V.Vilkauskas D.F., kaip buvusiai pareigūnei, pasiūlė bendrą verslą – esą plečiant jo Londone turimos saugos tarnybos veiklą, įkuriant šios biurus kitose šalyse. D.F. neslėpė, kad jai net nekilo įtarimas, kad V.Vilkauskas galėjo suklastoti šios, kaip vėliau paaiškėjo, neegzistuojančios tarnybos puslapį internete. Jis dėvėjo kažkokią nematytą uniformą, kurią, kaip paaiškėjo vėliau, jam pasiuvo viena Prienų siuvėja. Ir važinėjo automobiliu su herbais bei švyturėliais, kuriuos jam įrengė vieno Jonavos autoserviso darbuotojai. Patikėjusi su Norvegijoje gyvenančiu savo broliu šiuo V.Vilkausko įvaizdžiu, ji nuvežė šiam į Marijampolę 15 tūkst. eurų – bendro verslo pradžiai, įkuriant padalinį Norvegijoje.

Mįslingos konsultacijos

Tačiau didžiausius nuostolius D.F. patyrė, susigundžiusi pirkti V.Vilkausko siūlomus mobiliojo ryšio telefonus, kurių kaina buvo beveik perpus mažesnė už rinkos. Dėl to ji ne tik sumokėjo 5 tūkst. eurų avansą, bet ir surinko per V.Vilkausko nurodytą terminą likusius 29 tūkst., kuriuos skolindamasi net užstatė mamos butą.

Šią sumą ji vežė V.Vilkauskui kartu su draugu iš Irako. Tačiau buvo V.Vilkausko sekama nuo pat Vilniaus, nes vos pasiekus Kauną, šis paskambino ir ėmė priekaištauti, kodėl ji veža pinigus ne viena. Esą jos palydovo niekas į sandėlį, kuriame yra telefonai, neįleis. Po šio skambučio ji išlaipino savo bendrakeleivį degalinėje. Ir tęsė kelionę į susitikimą su V.Vilkausku viena. Šis netrukus perskambino, kad pats atvykti negalės – esą atvažiuos telefonų savininkas. Jai laukiant jo V.Vilkausko nurodytoje vietoje – prie terminalų, esančių už "Megos", atėjo kitas šios bylos teisiamasis – 60-metis vilnietis Alfredas Grigutis, kurio ji iki tol nepažinojo. Šis, įsėdęs į jos automobilį, išsitraukė pistoletą. Ir liepė važiuoti tiesiai. Ji važiavusi 120 km/val. greičiu, kol bendrakeleivis liepė sustoti. Ir, pagrobęs jos turėtus 29 tūkst. eurų, pasišalino.

Apie šį įvykį moteris pranešė policijai tik po konsultacijų su buvusiu savo viršininku iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės žvalgybos valdybos bei tuometiniu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku. Tačiau tik beveik po metų, kai V.Vilkauskas buvo sulaikytas dėl kito nusikaltimo. Bylos duomenimis, per tą laiką jų galimai įvykdęs dar apie dešimt.

Laiku sustabdytas?

Be D.F., nukentėjusiomis šioje byloje yra pripažintos dar devynios moterys.

Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, bylon sugulę įvykiai prasidėjo 2015-aisiais, kai V.Vilkauskas buvo paleistas į laisvę ir netrukus įtikino vieną iš savo aukų tapti dalininke, statant tariamą globos įstaigą. Vėliau šiai moteriai pasiūlyta investuoti į džiovintų vaisių verslą. Tačiau tam jau ankstesnės kelių šimtų eurų investicijos buvo per maža. Jau reikėjo kelių tūkstančių eurų. Iš viso iš šios aukos sugebėta išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Kitai nukentėjusiajai buvo pasiūlyta pirkti Švedijoje vištieną ir perparduoti ją brangiau Irane. Ir ši, patikėjusi tokiais V.Vilkausko svaičiojimais, prarado beveik 40 tūkst. eurų. Be to, susigundė ir kita jo idėja – tapti neva Latvijoje steigiamo etnografinio žvejų kaimo dalininke. Ir investavo į tai dar didesnę pinigų sumą.

Be D.F. brolio, į V.Vilkausko pinkles įkliuvo ir dar porą jo verslo idėjomis patikėjusių vyrų.

V.Vilkauskas buvo sulaikytas 2018-ųjų rugsėjį. Ir taip galimai užbėgta už akių jo planuotiems naujiems nusikaltimams, nes tada jis vos prieš savaitę pagal Darbo biržos siuntimą buvo įdarbintas Lietuvos samariečių draugijoje socialiniu darbuotoju.

Neatmetama, kad V.Vilkauskas tada taikėsi slaugyti pasiturinčius senelius. Bet iš pradžių buvo pasiųstas dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Tačiau eiline jo auka tada teigė tapo 40-metė verslininkė, su kuria V.Vilkauskas taip pat susipažino pažinčių portale draugai.lt. Ir po vos kelių pažinties dienų iš naujosios savo pažįstamos, anot šios, apgaule išviliojo 12 tūkst. eurų. Nukentėjusioji tada policijai teigė, kad, įgavęs jos pasitikėjimą, interneto draugas pasisiūlė padėti įsigyti verslui reikalingas patalpas. Esą žino tokias nebrangiai parduodamas iš varžytinių. Minėti 12 tūkst. eurų tebuvo avansas. Verslininkė suprato, kad yra apgauta tą pačią dieną. Jai kreipusis į policiją, įtariamasis buvo sulaikytas jau kitos dienos pavakarę.

Chameleonas su fantazija

Minėtai savo aukai V.Vilkauskas tada prisistatė vienos užsienio kovos su kontrabanda tarnybos darbuotoju. Ir net rodė savo nuotrauką su kažkokia, anot apgautosios, svetimos valstybės uniforma.

Ankstesnėms savo aukoms V.Vilkauskas buvo prisistatęs ir JAV lietuviu, ieškančiu moters nuo 40 iki 60 metų verslui ir šeimai kurti, ir prekeiviu deimantais, ir teisininku. Viena iš aukų net pardavė tėvų namą ir nunešė su šiuo aferistu pareiškimus tuoktis. Tačiau jaunikis į vestuves neatvyko.

V.Vilkauskas yra studijavęs Policijos akademijoje ir tarp ankstesnių savo teistumų baigęs Lietuvos sporto universitete edukologijos bakalauro studijas, Šiaulių universitete studijavęs Socialinės globos ir negalios skyriuje, o tarptautiniame Ukrainos universitete įgijęs socialinio darbo magistro laipsnį.

Kauno apygardos teismui perduotoje naujojoje savo byloje V.Vilkauskas, kuriam gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų, laukia nuosprendžio suimtas. Kartu su juo teisiama ir viena moteris – sukčiavimu, turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinama 55-erių Raminta Aleknavičienė. Jau minėta nukentėjusioji D.F. teisme teigė, kad ir ši teisiamoji – V.Vilkausko auka, nesuvokusi, ką daro. Jis pats jai kartą apibūdinęs R.Aleknavičienę, kaip vištą, dedančią jam auksinius kiaušinius.

Kartu su V.Vilkausku su antrankiais į šios bylos posėdžius atvedamas ir Alfredas Grigutis, kuris šiuo metu atlieka prieš porą metų jams skirtą bausmę už sukčiavimą. Kaltinimai sukčiavimu šioje byloje pareikšti ir nuosprendžio laisvėje laukiančiam 48-erių Dariui Bacevičiui iš Kauno rajono. Viena liudytoja teisme pasakojo, kad V.Vilkauskas jai šį asmenį pristatė kaip generalinio prokuroro pavaduotoją. Su V.Vilkausku ją, tuo metu besibylinėjančią su kitais verslininkais ir ieškojusią pagalbos, supažindino D.F.

V.Vilkauskas jai tada prisistatė Interpolo specialiuoju agentu ir už paslaugą paprašė 3 tūkst. eurų. Vėliau pasisiūlė suvesti su tuo metu ne per seniausiai generaliniu prokuroru paskirtu Evaldu Pašiliu. Bet, kai ji prasitarė, kad šį pažįsta, nes abu – iš Ukmergės, atvedė jai minėtą "E.Pašilio pavaduotoją". Šis pažadėjo padėti, po ko V.Vilkauskas jai pareiškė, kad tai kainuos jau 10 tūkst. eurų. O jai pasakius, kad mokės tik tada, kai bus pasirašyta sutartis, V.Vilkauskas atsakė, kad reikės atsiskaityti grynais. Vėliau skambino jai be perstojo, kol galiausiai pareiškė: "Tu supranti, kad čia rimti žmonės?! Duok pinigus!" Į ką ji atsakiusi, kad dar pagalvos ir daugiau telefonu V.Vilkauskui neatsiliepė.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl kai kurių jam inkriminuojamų nusikaltimų V.Vilkauskas iš dalies prisipažino. Tačiau, stojęs prieš teismą, jau buvo linkęs jų skaičių mažinti.