Skirtingais kūrybos laikotarpiais rankomis lipdytus kūrinius vienija monumentali formų raiška ir saikinga glazūrų skalė. Koncentruota menine kalba ji kuria pasaulį, kuriame vyrauja gamtos formų sukelti vaizdiniai, o į juos žvelgiama tiek makrokosmine, tiek mikrokosmine prasme.
Jau ankstyvojo kūrybos periodo darbuose įžvelgiame sąsajas su gamta, kuri palaipsniui plėtė menininkės patyrimo erdves atverdama estetinės pajautos platybes. Ir vėlesnių metų kūryboje ji nuosekliai gilinasi į žmogaus ir tikrovės tarpusavio santykį, kūriniuose juos susiedama su gamtos pasaulio įvairove.
Nuo vaikystės lydėjęs polinkis minkyti molio masę, dar besimokant mokykloje aplankytas Kauno „Dailės“ kombinatas, nulėmė tolesnį keramikai paskirtą kelią. 1987 m. baigusi Lietuvos valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje keramikos studijas ji visa esybe pasinėrė į kūrybos pasaulį. Dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienio šalyse, kur vertintojų dėmesį atkreipia skulptūrine kūrinių raiška, subtiliu medžiagos pajautimu, autorinės medžiagos masės naudojimu.
Žmogaus ir tikrovės tarpusavio santykio prasmės paieškas kūryboje sustiprino ir keliolika metų, praleistų Londone, kur lankymasis parodose ir galerijose praplėtė vaizduotę ir paskatino meninės raiškos kitimą tolesniame kūrybos kelyje.
Nors parodoje „Tuolaik ir nūnai“ eksponuojami kūriniai ir sukurti skirtingais laikotarpiais, juos jungia meninis įtaigumas, minties krūvis ir dėmesys technologiniams sprendimams. Keramikė, naudodama akmens masę, dažniausiai išbando įvairias technologijas, deginimą skirtingoje temperatūroje. Išskirtinis amato įvaldymas jai leidžia ieškoti įdomesnių plastikos sprendimų, sudėtingesnių idėjos realizavimo formų.
Idėjas kūriniams dažniausiai padiktuoja susitikimai su gamta, pvz., kompozicijas „Mylėk artimą kaip save patį“ (2019) įkvėpė pasivaikščiojimas po Pažaislio mišką, dekoratyvinės vazos „Rytas prie jūros“ (2017) dekorą – Baltijos pajūryje bangų plaunamų akmenėlių įvairovė. Kūrinys „Anapus“ (2018) tiek forma, tiek balta glazūra primenantis kriauklę tarsi nukelia į žmogaus sielos keliones, primindamas gyvenimo trapumą ir laikinumą.
Prasmės paieškos ženklios ir naujausiuose kūriniuose „Kontempliacija“ I, II (2020, 2021), išsiskiriančiuose įtaigia plastine išraiška. Monumentalių formų, didelės apimties keramikos kūriniuose, nulipdytuose naudojant juodų ir baltų akmens masės juostelių pynimą, įžvelgiame autorės susitelkimą į savo vidinį pasaulį ir žvilgsnį į visuminę tikrovę.
Parodą „Tuolaik ir nūnai“ vienija emocinė išraiška, kuri paliečia ir kviečia stabtelėti prie įtaigių, savitu kūrybiniu braižu pasižyminčių kūrinių.
Kas? V.Kinderavičiūtės paroda „Tuolaik ir nūnai“.
Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.
Kada? Veikia iki kovo 6 d.
