„Šiandien priimtas sprendimas (planuojamas teikti EK pasiūlymas – BNS) yra galbūt vėluojantis, norėtųsi tokių sprendimų anksčiau, bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių, kad jis turėtų galimybę būti priimtas. Jeigu šalys narės priims greitai sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainą galėtų pasiekti jau liepos 1 dieną“, – LRT radijui trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.

Jo teigimu, palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti du kartus per metus, peržiūrint depozitoriumus.

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad EK pasiūlyme dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.

Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže.

 

Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų. 

V. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainai numatomos skirti pajamos iš įšaldyto Rusijos turto bus papildomos Kyjivui skirtos lėšos, o ne dabartinių ES įsipareigojimų padengimas.

Eurokomisaro teigimu, trečiadienį planuojamas pateikti EK pasiūlymas ir pagal jį priimtas sprendimas neturėtų sulaukti teisinių pasekmių.

„Komisija konsultavosi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Didžiojo septyneto lygmeniu. Čia buvo labai svarbi ir Europos Centrinio Banko rolė. Dabar bent jau tas siūlymas, kuris yra teikimas, Komisija nemato realių priežasčių bijoti kažkokių teisinių pasekmių“, – teigė eurokomisaras.

„Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže. Dėl to jis turi galimybių pagaliau būti patvirtintas“, – pridūrė jis. 

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.

Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Pasak V. Sinkevičiaus, daugiausia ES narių nuogąstavimų dėl įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai buvo susiję su šio sprendimo poveikiu finansų rinkoms, taip pat galimai krisiančiu euro kaip tarptautinės valiutos vartojimu. 

ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.

Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.

Planuojama, kad įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus EK vertinimo, Lietuva 2024 m. balandį gaus 360 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų, praneša Finansų ministerija.

Papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymo vertė iš viso yra 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą.

Numatomos 2024 m. balandį Lietuvą pasieksiančios beveik 400 mln. eurų lėšos bus naudojamos suplanuotoms papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonėms finansuoti: 1 mlrd. eurų žaliosioms, skaitmeninėms ir inovatyvioms verslo technologijomis įsigyti ar vystyti, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų orientuotos į eksportą, ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai teigė, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę

„Šiandien Europos Komisija turėtų patvirtinti antrą dalį išmokų Lietuvai, 222 mln. eurų. Ji patvirtina pilnai, nes Lietuva pilnai įgyvendino įsipareigojimus dėl viešųjų paslaugų, viešųjų pirkimų centralizavimo bei sveikatos sričių“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Vis dar lieka įšaldyti 8 mln. eurų nuo tos praėjusios mokesčių reformos istorijos, bet pozityvi žinia dėl 222 mln. eurų išmokos“, – kalbėjo jis.

Anot EK nario, trečio mokėjimo laikotarpis priklausys nuo to, kada Lietuva paruoš paraišką.

„Trečias mokėjimas priklausys nuo Lietuvos, kada ji paruoš paraišką ir kada ją pateiks Komisijai, tada EK įvertins ir tada bus atsakymas. Bet kol kas šiandien yra tik antras išmokėjimas, po paraiškos pateikimo“, – sakė jis.

Lietuva bus gavusi 27 proc. planuotų RRF lėšų, visoms ES šalims išmokėti 34 proc.

V. Sinkevičius aiškino, kad Lietuva, EK patvirtinus antrą RRF išmokų dalį, gaus 27 proc. planuotos sumos, t. y. mažiau negu Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis.

„Lietuva su šiandieniniu patvirtinimu gavo apie 27 proc. Tai žemiau negu Europos Sąjungos vidurkis, nes 8 šalys narės yra gavusios daugiau negu 40 proc., o viso buvo išmokėta daugiau negu 34 proc. visos RRF sumos“ , – teigė eurokomisaras.

Jis kalbėjo, kad Lietuva nebuvo vienintelė šalis norėjusi keisti savo EK pristatytą planą, o korekcijų poreikis, pasak EK nario, yra normalus.

„Buvo pakeitimų. Naujiena buvo kas su Lietuva įvyko tada, kad Lietuvai buvo atsakyta „ne“, neleista pakeisti ir priežastys neįtikino. Bet šalys narės keitė tuos planus, vien tada, kai Lietuvai buvo dalinai leista pakeisti ir pridėti paskolinę dalį, tai buvo priimtas sprendimas dėl 8 kitų šalių narių plano pakeitimo“, – aiškino V. Sinkevičius.

Lietuva su šiandieniniu patvirtinimu gavo apie 27 proc. Tai žemiau negu Europos Sąjungos vidurkis (...)

 

„Šalys narės keitė planą per visus pastaruosius metus, keitėsi ir politiniai prioritetai. Planas pradžioje buvo sukurtas po kovido gaivinti ekonomikai, o po to užklupo ir energetikos krizė prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Natūralu, kad šalys narės keitė tuos planus ir redagavo, tame nėra nieko blogo“, – sakė jis.

Viso ES šalims išmokėti 225 mlrd. eurų, didelė dalis skiriama žaliajai tranzicijai

EK narys tikino, kad trečiadienį suėjo pusė RRF termino, įvyko vidurio termino peržiūra, kurios metu EK įvertino progresą. Anot jo, šalims išmokėta per 225 mlrd. eurų, o įvykdytos priemonės turės pozityvų pokyti realiam bendrajam vidaus produktui (BVP).

„Šiandien sueina pusė RRF termino, vadinamoji vidurio termino peržiūra, kur Komisija įvertino progresą. Iš to, kas yra vertinime, pirmiausia pabrėžiama, kad šalims yra išmokėta per 225 mlrd. eurų. Apie 75 proc. iki 2023 m. pabaigos planuotų tikslų Komisija jau įvertino kaip įvykdytus sėkmingai“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

„Skaičiuojame, kad tai turės pozityvų pokytį tiek realiam BVP, tiek padidins užimtumą ES“, – pažymėjo jis.

Galiausiai eurokomisaras išskyrė, kad visos ES narės viršijo tikslą bent 37 proc. fondo lėšų skirti žaliajai tranzicijai, o kai kurios iš šalių tam numatė net daugiau negu 50 proc. sumos.

„Reglamentas reikalauja, kai jis buvo kurtas, kad 37 proc. būtų skiriami žaliajai tranzicijai, tai visos narės viršijo šį tikslą. Kai yra kalbos apie žaliojo kurso kažkokią mirtį, tai valstybės narės viršijo 37 proc. tikslą, o kai kurios net ir 50 proc. nuo bendro jų plano, skirdamos lėšas tikslams susijusiems su žaliuoju kursu, klimato politika ir pan.“, – sakė EK narys.

„Priešingai nei ankstesnėse krizėse, po kovido ir energetikos krizės, viešosios ES investicijos buvo išsaugos ir net padidintos, nuo 3 proc. 2019 m. iki 3,3 proc. 2023 m.“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

„Rekomendacijų turinys ir tikslas, skirtas tam, kad karo žala, kuri padaryta aplinkai, ji taip pat būtų paskaičiuota. Prezidentas Zelenskis savo taikos formulėje aštuntu punktu yra numatęs būtent žalą aplinkai ir jis subūrė tą darbo grupę, kur mes pateiktume rekomendacijas, kaip galėtų vykti įrodymų rinkimas, kad tie įrodymais taptų vėliau tikra byla tribunole ir Ukraina galėtų reikalauti iš Rusijos reparacijų už padarytus nusikaltimus. Nusikaltimai aplinkai taip pat liečia žmones“, – LRT radijui sakė V. Sinkevičius.

Ukraina nurodo, kad Rusijos agresijos padariniai aplinkai siekia apie 54 mlrd. eurų, o nusikaltimų gamtai atvejus skaičius pasiekė 3,6 tūkst. atvejų.

Europos Komisijos nario biuras skelbia, kad rekomendacijose numatyti strateginiai pasiūlymai, kaip padėti Ukrainai trimis pagrindiniais aspektais: įvertinti karo aplinkai padarytą žalą, įgyvendinti tvarų atkūrimą bei užtikrinti teisinę atsakomybę už aplinkai padarytus karo nusikaltimus.

Aukšto lygio darbo grupė veikia nuo 2023 metų birželio, joje be V. Sinkevičiaus yra buvusi Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström (Margo Valstriom), Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Heidi Houtala, buvusi Brazilijos aplinkosaugos ministrė Izabella Teixeira (Izabela Teišeira), aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg.

V. Sinkevičius taip pat susitiks su Ukrainos premjero pavaduotoju Oleksandru Kubrakovu, aplinkosaugos ministru Ruslanu Strilets, Rados aplinkosaugos komiteto pirmininku Oleksandru Bondarenko, prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku aptars Ukrainos aplinkos būklę, kritinės infrastruktūros atstatymo poreikį.

„Europa, nuo pat šio niokojančio karo pradžios, įrodė, kad yra patikima Ukrainos partnerė. Be 86 milijardų eurų, kuriuos jau skyrėme finansinei ir karinei pagalbai bei pabėgėlių paramai, dabar užtikrinome ir Ukrainos fondą, kuris per ateinančius ketverius metus suteiks besiginančiai šaliai papildomus 50 milijardų eurų. Pagalba Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, bet svarbus ir globalios visuomenės susitelkimas. Mes, Europos bendruomenė, privalome kalbėti vienu balsu. Priešingu atveju, bet koks delsimas pavirs ne tik naujais iššūkiais kovojančiai Ukrainai, bet ir atsilieps visam mūsų regionui“, – pranešime teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Šeštadienį EK narys lankysis Černobylio regione ir iš arčiau susipažins su karo padaryta žala miškams ir nykstančiomis ekosistemoms.

„Darbo grupė dėl karo padarinių aplinkai baigė rengti rekomendacijas, kaip dokumentuoti karo nusikaltimus aplinkai ir kaip užtikrinti, kad tos pasekmės būtų tinkamai dokumentuojamos ir perduotos tribunolui“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Sinkevičius.

„Rusija turės sumokėti už žalą, kurias jie padarė Ukrainos aplinkai ir žmonėms“, – nurodo eurokomisaras.

Po kelių savaičių sukaks dveji metai, kai Ukraina susiduria su plataus masto Rusijos invazija. Nuo pat karo pradžios tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Vakarų valstybės finansiškai rėmė Rusijos agresiją patiriančią Ukrainą.

Šalis jau kovą sulauks pirmųjų paramos lėšų iš planuojamo naujo 50 mlrd. eurų ES pagalbos ekonomikai paketo. Tai šią savaitę patvirtino Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Prieš taršą – įstatymais

– Kokią įtaką Baltijos jūros užterštumui daro Klaipėdos uoste vykstanti laivyba, krova?

– Dėl dramatiškų pokyčių Baltijos jūroje negalima apkaltinti ar išskirti ir vienos veiklos. Baltiją teršia tikrai ne tik Klaipėdos uostas. Bet jei jau kalbame apie Klaipėdos uosto laivybą, aišku, kad visos transporto operacijos daro poveikį aplinkai. Vienas pagrindinių aspektų, kalbant apie laivybą, vis dar yra teršalų patekimas į aplinką, kitaip tariant, emisijos, kalbant apie laivų degalus. Europos Sąjunga (ES) siekia spręsti šią problemą įgyvendindama darnaus judėjimo strategiją. Baltijos jūra – viena iš dviejų vietų ES, kur kontroliuojamas sieros ir azoto oksidų išmetimų kiekis laivyboje. Taip užtikrinama, kad laivams, gabenantiems krovinius ir keleivius į Baltijos jūros uostus, taikomi griežtesni ribojimai. Todėl Baltijos šalyse išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis, lyginant su kitomis teritorijomis. ES koncentruojasi į pagrindines poveikio aplinkai problemas, mūsų šalies atveju aktualios klaipėdiečių, žmonių, gyvenančių pakrantės zonoje, jaučiamos jūros taršos aktualijos. Siekdamos kuo mažesnės taršos ES institucijos priima specialius teisės aktus, nustato reikalavimus, ypač dėl laivų įplaukimo į uostą ir panašių dalykų. Pats Klaipėdos uostas taip pat stengiasi mažinti taršos pėdsaką. Vystant žaliąjį kursą, planuojama įkurti gamyklą, kurioje bus įrengtas žaliojo vandenilio gamybos įrenginys. Pastarąjį kartą lankydamasis Klaipėdoje bendravau su uosto vadovu, šią temą šiek tiek aptarėme. Tai yra pirmas, patiems uosto vadovams šiek tiek naujas dalykas, bet neabejoju, kad tai bus labai svarbi inovacija. Be to, uoste planuojama įrengti elektros prijungimo taškus keleiviniams laivams. Matau, kad žaliojo kurso diegimas bus matomas ir Klaipėdos uoste, apie tai sprendžiu iš investicijų.

Uosto direkcijai labai svarbu paskirti atsakingą žmogų, kuris susitiktų su gyventojais ir atsakytų į jiems rūpimus klausimus.

– Neseniai Darbėnų miestelio gyventojai labai aktyviai protestavo prieš ketinimą statyti žaliojo vandenilio gamyklą. Ar nemanote, kad Klaipėdoje tokios gamyklos statyba gali sulaukti dar didesnio pasipriešinimo?

– Manau, neverta gąsdinti žmonių. Prieš statant tokius objektus visada atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, užtikrinami visi saugumo reikalavimai. Neturiu argumentų sakyti, kad toks objektas būtų pavojingas ir išskirtinis, lyginant su tuo, kas jau įgyvendinama visame pasaulyje. Esu įsitikinęs, kad Uosto direkcijai labai svarbu paskirti atsakingą žmogų, kuris susitiktų su gyventojais ir atsakytų į jiems rūpimus klausimus. Priešingu atveju, tokios diskusijos persikelia į virtualią erdvę ir tada skleidžiamos klaidinančios sąmokslo teorijos, o gyventojams tai sukelia dar daugiau baimių. Manau, kad bet koks projektas turi būti aptartas su gyventojais.

Valymo įrenginiai – netobuli

– Praėjusiais metais uoste krova mažėjo dešimtimis procentų. Šiais metais prognozuojamas dar 6 proc. kritimas. Vadinasi, veikla traukiasi, menksta. Ar yra požymių, kad ekologinė Baltijos jūros situacija kinta?

– Norėčiau, kad viskas būtų taip paprasta, tačiau taip nėra. Dėl mažėjančios krovos uoste ekologinė situacija Baltijos jūroje staiga nepasidarys geresnė. Kai traukiasi Klaipėdos uosto veikla, nebūtinai mažėja ir kaimyninių ar kitų šios jūros uostų užimtumas. Deja, bet ir Rusija turi priėjimą prie Baltijos jūros. Baltiją veikia daug neigiamų veiksnių, dėl kurių nyksta biologinė įvairovė ir tai turizmui ar žvejybai sukelia socialinių bei ekonominių padarinių. Pavojingų medžiagų situacija Baltijos jūroje rodo tam tikrus pagerėjimo ženklus, bet ta tarša vis dar yra kur kas didesnė nei leistinas minimalus lygis. Daug pavojingų medžiagų į jūrą patenka su upių vandeniu, į kurį jos srūva iš nuotekų valymo įrenginių. Taršos šaltinių yra daug, bet Klaipėdos uostas tikrai nėra didžiausias jų. Net jei Klaipėdos uostas pasiektų nulinį taršos lygį, o kiti Baltijos jūros uostai to nedarytų, naudos nebūtų labai daug. Gausiausia tarša į Baltiją atkeliauja iš didžiųjų Europos miestų paviršinių vandenų. Europos Komisija (EK) stengiasi harmonizuoti įstatymus.

Menkės – ant išnykimo ribos

– Priekrantės žvejai vis dar piktinasi, kad uždrausta menkių žvejyba. Ar šis draudimas jau davė kokių nors rezultatų?

– Visi mūsų sprendimai priimami pirmiausiai gavus mokslininkų rekomendacijas. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarnyba konstatuoja, kad jau beveik 10 metų rytinėje Baltijos dalyje menkių skaičius yra gerokai mažesnis už tvarų jų lygį. 2020 m. menkių populiacija Baltijos jūroje buvo žemiausia istorijoje. Subrendusios menkės buvo daug mažesnės, liesesnės nei anksčiau. 2019 m. liepą priimtos šios situacijos valdymo priemonė – tikslinės žvejybos draudimas neršto metu. Tai leidžia tikėtis, kad Baltijoje nebus išgaudytos visos menkės. Kol kas šių žuvų populiacijos atsigavimas nėra labai spartus, tam neužtenka tik apriboti žvejybą. Menkių problema susijusi su kitu veiksniu – šioms žuvims Baltijos jūroje trūksta deguonies, jos ieško vėsesnių vandenų, todėl migruoja šiauriau. Matydami kritinę padėtį, ES žuvininkystės įstatymų leidėjai įpareigoja politikus reaguoti ir priimti sprendimus, užtikrinančius, kad žuvų populiacija būtų išsaugota. Puikiai atsimenu nelengvas derybas priimant sprendimą dėl rytinės Baltijos pusės menkių. Labai daug ginčytasi dėl ribojimų vakarinėje jūros pusėje. Siūlyta bent metus palaukti, tikėtasi, kad tai buvo vienkartinė mokslininkų rekomendacija. Aš siūliau negaišti, tikinau, kad po metų turėsime grįžti prie šių sprendimų svarstymo, bet situacija bus dar blogesnė. Būtent taip ir atsitiko. Po metų svarstėme šį klausimą ir turėjome dar dramatiškesnę padėtį.

– Ar Baltijos jūroje pagautos žuvys yra vartotinos? Mokslininkai teigia, kad menkių mėsa yra užteršta ir net pavojinga.

– Nemačiau mokslininkų tyrimų ir nežinau, kuo jie remiasi teigdami, kad menkės dėl taršos tapo nuodingomis. EK tokių duomenų neturi. Išsaugoti žuvis ir konkrečiai menkes, svarbu ekosistemai, nes išnykus vienai jos daliai, didelė rizika, kad išnyks ir kitos. Kita vertus, žinome, kad menkės buvo labai vertingos žuvys, jos turėjo didelę paklausą. Netekę galimybės gaudyti menkes daug mūsų žvejų buvo priversti pasitraukti iš ekonominės veiklos, keisti savo gyvenimo būdą ir supjaustyti laivus.

Amunicijai ieškoti – milijonai

– Ar yra kas nors daroma dėl Baltijos jūroje nuskandintų apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo komponentų?

– Aš buvau antrosios Baltijos konferencijos iniciatorius. Jos metu svarstėme nuskandinto cheminio ginklo klausimus. Manau, kad šiai aktualiai temai dėmesio skiriama gerokai per mažai. Ištirtas tik mažas jūros dugno plotelis. EK nuo 2016 iki 2022 m. yra investavusi per 6 mln. eurų į projektus šia tema. Šie klausimai įtraukti į ES jūrų saugumo strategiją. 2022 m. atlikome tyrimą, kurio tikslas buvo sudaryti nuskendusios amunicijos žemėlapį, kartu išsiaiškinti atsitiktinių susidūrimų galimybes, ypač vystant atsinaujinančios energetikos projektus. Baltijos konferencijoje paskelbėme, kad komisija investuos 2 mln. eurų į projektą, kuriuo siekiama užpildyti žinių spragą apie nesprogusią amuniciją Baltijos jūroje. Siekiama užtikrinti bendradarbiavimą šiuo klausimu tarp ES šalių. Vėliau komisija pradės dar vieną projektą, kurio vertė – per 5 mln. eurų. Juo bus siekiama sukurti technologijas tokią amuniciją aptikti, įvertinti ir pašalinti. Šiuo metu labai sunku ką nors konkretaus pasakyti apie kiekvieno tokio amunicijos telkinio būklę. Rizikos – nevienodos, kai kuriose vietose šių objektų net neverta liesti. Labai svarbios investicijos į žinių šiais klausimais gilinimą. Džiaugiuosi, kad didelį dėmesį šiai problemai skyrė Vokietija.

– Į Baltijos jūrą iš Lietuvos teritorijos įteka 6 upės (Nemunas, Dreverna, Smeltė, Dangė, Rąžė, Šventoji), iš Latvijos – net 13, iš Estijos – 10, iš Rusijos – 4. Kaip tai paveikia Baltijos ekosistemą?

– Baltija yra gana uždara jūra, vandens apykaita – labai lėta. Neturime konkrečios stebėsenos, kuri upė labiausiai teršia Baltiją, bet faktas tas, kad daugiausiai taršos dabar į jūrą atkeliauja upėmis. Į upes teršalai patenka iš valymo įrenginių, kurie vandenis išvalo ne iki galo. Dabar priimame įstatymus ir keičiame direktyvas dėl vandens valymo ir naujų chemikalų atsiradimo. Visai neseniai priėmėme preliminarų susitarimą būtent dėl šio įstatymo. Ūkinė veikla, vystoma arti upių, neišvengiamai didina chemikalų patekimą į vandenis. Tai, kokią dabar matome taršą Baltijos jūroje, yra keliolikos metų veiklos pasekmės.

– Kaip įvertintumėte Lietuvą aplinkosaugos požiūriu? Ar mūsų šalis šiai problemai skiria pakankamai dėmesio?

– Lietuva nėra didelė teršėja, priešingai, mūsų šalis imasi priemonių neteršti jūros. Kita vertus, bet kuri ekonominė veikla daro poveikį aplinkai. Lietuvoje aplinkosaugos klausimai žmonių nedomina, kol nesusiduriama su tikra problema, o kasdienės higienos atlikimas mūsų šaliai – vis dar iššūkis.

Estai nustebino

Klaipėdos piliavietės rytinės konferencijos salė vakar buvo pilnutėlė.

Į konferenciją atvyko aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo jūrinių reikalų komisijos pirmininkas prof. Valdas Rakutis, Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Lietuvis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas, Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis.

Pasisakyti buvo pakviesti ir Klaipėdos bei rajono, Palangos, Neringos merai.

Pasiklausyti pranešėjų atvyko politikai, verslininkai, jūrinės kultūros žinovai ir puoselėtojai, ji buvo transliuojama internetu.

Trumpai ir koncentruotai pakviesti kalbėti pranešėjai buvo lakoniški – pagrindinę mintį kiekvienas jų buvo išgryninę ir nepaslėpė žodžių lavinoje.

Konferencijos pradžioje klausytojai patyrė tikrą šoką, išklausę Estijos mažųjų laivų uostų vystymo centro vadovo Jaano Martin Ots pranešimą.

Jis skaičiais ir vaizdais ekrane parodė, kaip estai „aplipdė“ savo jūros krantą ir vidaus vandenis mažais uosteliais, papasakojo, kaip jie kuriami ir kokią naudą duoda ne tik buriuotojams bei jūrinio verslo atstovams, bet ir tų vietovių gyventojams.

Stulbinantys pasiekimai yra Estijos vyriausybės ir verslo bendro darbo rezultatai.

Būtinas atsakingas asmuo

Eurokomisaras V. Sinkevičius įsitikinęs, kad Lietuva galėtų bent pradėti daryti ką nors panašaus, jeigu mūsų šalyje būtų atliekama uostų infrastruktūros išlaidų ir naudos analizė.

Jis ne kartą lygino Lietuvą ir Belgiją, kuri turi tik vos per 60 kilometrų jūros pakrantės, bet joje telpa penki tarptautiniai uostai, kurie yra krovos lyderiai Europoje.

Jungti valstybės institucijų ir privataus kapitalo pastangas ir daryti tai užtikrinant tvirtą finansavimą yra racionaliausias būdas vystyti uostus.

Svarstydamas apie tai, kaip galėtume išnaudoti vandens vandenis bei jūros pakrantę, V. Sinkevičius minėjo daug sričių, bet visi planai gali likti popieriuje, jeigu idėja nebus paremta konkrečia jos įgyvendinimo strategija ir paskaičiavimais.

O ir sukūrus projektą, be atsakingo už jo įgyvendinimą asmens ar institucijos sunku tikėtis rezultato.

Europos Komisijos narys įsitikinęs, kad mums svarbu identifikuoti, kokios bus Lietuvos uostų funkcijos, o tada išlaikyti jų infrastruktūrą ir prie jų kurti kuo įvairesnes paslaugas skirtingus interesus turintiems žmonėms.

Jungti valstybės institucijų ir privataus kapitalo pastangas ir daryti tai užtikrinant tvirtą finansavimą yra racionaliausias būdas vystyti uostus.

Planai ir trukdžiai

Kalbėdami apie uostelių infrastruktūras pajūrio miestuose, merai ir guodėsi, ir teikė vilčių.

Didžiausią proveržį uostelių plėtroje žadėjo Klaipėdos vadovas Arvydas Vaitkus. Jis pasakojo apie nacionalinės marinos projektą, vadinamą dar ir Stariškės vardu, pietinėje Klaipėdos pusėje.

Šio projekto pradžia – 2003 metais, o 2012-aisiais šis projektas buvo išbrauktas iš strateginių dokumentų.

Dabar techninis projektas baigiamas rengti, esama veiksmų planų su konkrečiomis jų atlikimo datomis.

A. Vaitkus minėjo ambicingą planą Žiemos uostą paversti rekreacine zona, kuria galėtų naudotis jachtų savininkai.

Pirmasis darbas – pakeisti du bendruosius planus, o tai susiję su „Achemos“ grupės valia perkelti savo infrastruktūrą į kitą uosto vietą.

Meras kalbėjo apie ketinimą įrengti pramoginių laivelių uostelį ties Joniškės gatve, apie infrastruktūros plėtimą ir gerinimą jachtklube ir aplink jį. Vilhelmo kanalo, kaip laivybos kelio, vystymas, panašu, keblus.

Uostelių plėtros ir vystymo istorijos kitose Lietuvos pajūrio vietose daugeliu atveju – liūdnos. Tai lemia ne tik pinigų stoka ar biurokratinės kliūtys, bet ir itin griežti gamtosaugos reikalavimai.

Atremdamas priekaištus aplinkos ministras turėjo savų argumentų.

Planai garantuos apsaugą

Latviai su estais jau turi uostų plėtros projektą ir jį vysto, tačiau Lietuvos jame nėra.

Konferencijoje buvo minima, kad mūsų biurokratija tarsi pjauna mūsų pačių intencijas ir iniciatyvas.

„Jūrinė Lietuvos valstybė prasidės tada, kai švedas, danas ar suomis sakys, kad čia yra geras uostas su puikiai teikiamomis paslaugomis. Reikia valstybės, savivaldos ir verslo sąjungos. Svarbiausias dalykas – padėti įgyvendinti projektus, o ne trukdyti jiems“, – kalbėjo R. Dargis.

„Ignitis grupės“ vadovo pasakojimas apie planus kurti du išskirtinius vėjų jėgainių parkus jūroje ir taip regionui tapti energijos tiekimo centru į industrines Vakarų Europos valstybes suteikė galimybę suvokti, kad tai turėtų užtikrinti mūsų šaliai bei kaimynėms ir karinę apsaugą.

„Man labai gaila, nes ta problema, kad iššūkis bus su daugiametėmis pievomis, buvo matoma 2020 metais, nes kai referenciniai metai – 2018 metai, tai jau matėsi, kad deklaravimo didėja – Lietuvoje nuo 500 tūkst. hektarų staiga augo daugiamečių pievų iki 750 tūkst. hektarų“, – BNS penktadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.

„Ir čia jau reikėjo kreiptis į Komisiją, ieškoti būdų, kalbėtis. Visa problema, aš suprantu, kad buvo deklaracijos sistema, kur nebuvo tarpinio varianto ir ūkininkai deklaravo daugiametes pievas, taip save dabar įvarydami į tokius spąstus“, – pridūrė jis.

Nereikia tikėtis, kad įvyks atšaukimas daugiamečių pievų reglamento, to tikrai nebus, bet tikiuosi, kad bent sisteminės klaidos bus ištaisytos.

 

Anot V. Sinkevičiaus, šiuo metu EK Žemės ūkio direktoratas vertina situaciją ir galimus sprendimo būdus.

„Nereikia tikėtis, kad įvyks atšaukimas daugiamečių pievų reglamento, to tikrai nebus, bet tikiuosi, kad bent sisteminės klaidos bus ištaisytos“, – sakė eurokomisaras.

Pagal ES reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

„Lietuvoje kritimas yra unikalus visoje Europos Sąjungoje – 18,4 proc., reikia atkūrinėti labai didelį plotą, kas ūkininkams reiškia didelį iššūkį“, – teigė V. Sinkevičius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

K. Navicko teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.

Žemdirbių įsitikinimu, toks didelis pievų atkūrimas yra didelė našta, nes jas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Jis Klaipėdoje susitiks su miesto meru Arvydu Vaitkumi aptarti mėlynosios ekonomikos, vėjo jėgainių jūroje statybos ir grūdų tranzito klausimus, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

V. Sinkevičius taip pat dalyvaus konferencijoje „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“, kurioje skaitys pranešimą apie Baltijos regiono uostų vystymo tendencijas.

„Dėkoju už vienbalsį pritarimą vesti sąrašą į Europos Parlamento rinkimus. (...) Manau, kad mūsų visų misija – užtikrinti, (...) kad visa Lietuva atstovautų kiekvieno žmogaus interesams, kartu užtikrintų, kad Europa neprarastų savo kurso“, – kreipdamasis į bendrapartiečius sakė V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai iškėlė 23 kandidatus dalyvauti EP rinkimuose. Daugiausia balsų skyriai atidavė eurokomisarui V. Sinkevičiui.

Partija pranešė, kad kartu su eurokomisaru balsų daugumos sulaukė ir partijos lyderis Saulius Skvernelis bei Lukas Savickas.

Kandidatų sąraše įrašyti ir Seimo nariai Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas.

Taip pat Vytautas Lamauskas, Toma Karvelytė-Janulionienė, Sigita Lenauskienė, Jonas Mockūnas, Arnoldas Pikžirnis, Fausta Roznytė, Andrius Stasiukynas, Algirdas Stončaitis, Ervinas Šurka, Ritas Vaiginas, Mantas Valukonis, Olga Vėbrienė.

Šias kandidatūras „Vardan Lietuvos“ taryba svarsto šeštadienį Kaune. Partijos suvažiavimo metu taip pat planuojama apsvarstyti bendruomenės ilgalaikį veiklos planą bei diskutuoti dėl partijos bendruomenės iškeltų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.

V. Sinkevičius įstojo į „Vardan Lietuvos“ gretas

V. Sinkevičius jungiasi prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Tai jis paskelbė šeštadienį, partijos politinės tarybos posėdyje.

„Šiandien jungiuosi prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Tikiu, kad esate tie, kurie nešate pokytį“, – demokratų renginyje šeštadienį sakė V. Sinkevičius.

Naują partijos narį scenoje pasveikino ir partijos pirmininkas S. Skvernelis. 

„Mūsų bendruomenės narys jis de facto buvo visada. Šiandien tampa de jure“, – sakė S. Skvernelis.