Valstybės biudžetas pernai gavo 12,809 mlrd. eurų pajamų – 963 mln. eurų (8,1 proc.) daugiau nei planuota ir 2,067 mlrd. eurų (19,2 proc.) daugiau nei užpernai, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 12,027 mlrd. eurų – 1,989 mlrd. eurų (19,8 proc.) daugiau nei 2021 metais.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pernai gauta 5,736 mlrd. eurų pajamų – atitinkamai 388 mln. eurų (7,3 proc.) ir 1,028 mlrd. eurų (21,8 proc.) daugiau. Tokį pajamų augimą lėmė augusi apmokestinamų paslaugų ir prekių pardavimo vertė bei žema 2021 metų palyginamoji bazė.

Akcizų per metus gauta 1,669 mlrd. eurų – atitinkamai 18 mln. eurų (1,1 proc.) mažiau ir 11,5 mln. eurų (0,7 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo augę kai kurių akcizais apmokestinamų prekių pardavimai didmeninėje rinkoje, taip pat nuo 2022 metų padidinti kai kurių tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio bei alkoholio akcizai.

Pelno mokesčio įplaukos pernai siekė 1,592 mlrd. eurų – 173 mln. eurų (12,2 proc.) daugiau nei planuota ir 409,2 mln. eurų (34,6 proc.) daugiau nei 2021-aisiais. Tai lėmė didesnės avansinio ir metinio pelno mokesčio įmokos.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo 5,118 mlrd. eurų – 929,8 mln. eurų (22,2 proc.) daugiau nei 2021 metais, o vien valstybės biudžeto – 2,649 mlrd. eurų – 10,2 proc. daugiau nei planuota ir 21 proc. daugiau nei užpernai.

Išaugusias įplaukas lėmė augęs užimtų gyventojų skaičius bei darbo užmokestis, taip pat gerokai išaugusios individualios veiklos bei turto pardavimo apmokestinamosios pajamos.

Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus Europos Sąjungos (ES) lėšas, į valstybės biudžetą gauta 782,5 mln. eurų – atitinkamai 15 ir 11 proc. daugiau.  

Jau išleisti 300 mln. eurų

Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus paaiškino, dėl ko taip vyksta: „Pridėtinės vertės mokestis pas mus yra natūraliai didėjantis dėl augančių kainų“. Pernai Vyriausybė surinko net 1,35 mlrd. eurų viršplaninių pajamų, o tai daug, net 11 proc. metinio biudžeto. Tačiau, anot A. Bartkaus, neplanuoti pinigai biudžete tik skamba džiugiai – žmonės dėl infliacijos moka daugiau mokesčių, bet nusipirkti už algą gali vis mažiau.

„Jeigu dabar paieškoti Finansų ministerijos tinklalapyje apie tai, kaip yra vykdomas biudžetas ir kur nukreipiamos pajamos, tai aiškios informacijos lietuviškai nėra“, – dėstė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, viršplaninės pajamos leidžia lengviau finansuoti esminius valstybės poreikius, pvz. gynybą. „300 mln. eurų jau išleisti patvirtinus Krašto apsaugai, todėl viršplanines pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – teigė ji.

Pagal Konstituciją, Vyriausybė negali viršplaninių pajamų naudoti savo nuožiūra. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, jeigu Vyriausybė planuoja savo nuožiūra išleisti daugiau papildomų pinigų, ji turi sugrįžti į Seimą ir pasitvirtinti naują biudžetą. „Taip dabartiniu metu ir atsitiko – vyriausybė nusprendė, kad yra papildomas išlaidų poreikis,  todėl ji grįžo į Seimą jų pasitikslinti“, – aiškino M. Majauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“

Tačiau iškyla klausimas – ar visada tikrai laikomasi šio principo? Kovą netgi daliai valdančiųjų kilo klausimas, kodėl Seimas panaikino PVM lengvatą šildymui. Tada kalbėta, kad biudžeto praradimai bus kompensuoti viršplaninėmis pajamomis, nors biudžetas keičiamas nebuvo.

„Iš tiesų, jei nesi patyręs finansų specialistas, šiuos dalykus suprasti sunku, tačiau aš matau, kad dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“, – teigė R. Budbergytė.

Tačiau valdantieji ir šiemet planuoja beveik mlrd. (800 mln. eurų) viršplaninių pajamų. Vyriausybė jau numatė, kad jas naudos infliacijos padariniams švelninti: pensijų didinimui, neapmokestinamų pajamų dydžio bei socialinių išmokų didinimui, socialinėms išmokoms ukrainiečiams.

Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė.

Pasirodo, šios pajamos leidžia Lietuvai mažiau skolintis. Pasak finansų ministrės, apskritai mūsų šalies skola, žvelgiant į bendrą Europos Sąjungos kontekstą, nėra per didelė.

Verslas klausia, ar tikrai geriausia viršplaninėmis pajamomis mažinti valstybės skolą, kai pati Vyriausybė nelaiko jos didele problema. Kaip LNK tvirtino Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, šiai dienai iš mūsų ekonominio gyvenimo iškrenta keturios valstybės – tai Rusija, Baltarusija, Kinija ir iš dalies – Ukraina. Mūsų valstybės ekonominį pagrindą sudaro eksportas, todėl reikia ieškoti naujų jo rinkų.

Verslas siūlo atsisakyti mokesčių nuo pelno, kurį įmonės investuotų į plėtrą Lietuvoje. Iš pradžių biudžetas gal ir prarastų mokesčių iš verslo, bet tam ir siūloma panaudoti viršplanines pajamas. „Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė. Tačiau jeigu yra biudžeto perviršis, galima tą skylę užlopyti ir suteikti galimybę verslininkams reinvestuoti“, – sakė D. Arlauskas.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per aštuonis šių metų mėnesius gavo 2 proc. (90,5 mln. eurų) daugiau pajamų nei planuota - iš viso 4,675 mlrd. eurų. Prognozuotos jų pajamos buvo 4,584 mlrd. eurų.

Palyginti su 2014-ųjų sausiu-rugpjūčiu, šiemet gauta 8,2 proc. (356 mln. eurų) daugiau pajamų, pranešė Finansų ministerija.

Valstybės biudžeto pajamų planas per aštuonis šių metų mėnesius įvykdytas 100,8 procento. Planuota, kad bus gauta 3,779 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 3,81 mlrd. eurų - 31,2 mln. eurų (0,8 proc.) daugiau nei planuota ir 249,8 mln. eurų (7 proc.) daugiau nei per aštuonis 2014-ųjų mėnesius.

"Jei dabartinę mokesčių bazę lygintume su ta, kurią turėjome, prognozuodami 2015 metų pajamas - matyti nedidelis jos pablogėjimas. Bet mokesčių surinkimas akivaizdžiai pagerėjo, vadinasi, veikia ir administracinės priemonės, kurias priėmėme", - pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot jo, nepaisant šiemet lėtesnio nei prognozuota ekonomikos augimo, pagrindinių mokesčių surinkimo planai yra vykdomi.

Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės ir savivaldybių biudžetus planas įvykdytas 101,6 proc., gauta 4,309 mlrd. eurų - 67 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei prognozuota ir 313,6 mln. eurų (7,8 proc.) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas įvykdytas 100,8 proc., gauta 3,521 mlrd. eurų - beveik 28,5 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 215,1 mln. eurų (6,5 proc.) daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.

Išankstiniais duomenimis, iš planuotųjų sausį-rugpjūtį surinkti 2,056 mlrd. eurų PVM įplaukų, gauta 2,001 mlrd. eurų - tai yra 84 mln. eurų (4,4 proc.) daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau 55 mln. eurų (2,7 proc.) mažiau nei prognozuota šiemet.

"Mažiname PVM atsilikimą, nors likviduoti jį iki metų pabaigos gali ir nepavykti. Tačiau PVM trūkumą "uždengiame" kitais mokesčiais, todėl bendras biudžeto rezultatas yra teigiamas", - tvirtino R.Šadžius.

Už visas akcizines prekes per aštuonis mėnesius gauta 750,8 mln. eurų - 29,3 mln. eurų (4,1 proc.) daugiau nei prognozuota ir 97,3 mln. eurų (14,9 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.

Pelno mokesčio gauta 364 mln. eurų - 32 mln. eurų (9,6 proc.) daugiau nei prognozuota ir 45 mln. eurų (14,1 proc.) daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-rugpjūtį buvo 912 mln. eurų - 26,8 mln. eurų (3 proc.) daugiau nei prognozuota. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 71 mln. eurų (8,4 proc.) daugiau.

Patvirtintos 2015 metų valstybės biudžeto mokesčių pajamos (be ES lėšų) sudaro 5,666 mlrd. eurų, su ES lėšomis - 7,989 mlrd. eurų.