Būdai užpildyti vakuumą

Suaktyvėjęs vaikų bendravimas su nepažįstamais virtualiaisiais draugais ir prarandamas poreikis gyvai bendrauti su bendraamžiais – viena iš karantino metu išryškėjusių grėsmių.

Dažniausiai vaikai nė nežino, kas iš tikrųjų slepiasi po virtualiųjų draugų siunčiamomis nuotraukomis, naiviai jais tiki, atvirauja, neišlaikydami būtinų ribų dalijasi slapčiausiais savo išgyvenimais. Kodėl atsiranda tokie virtualieji draugai ir kuo tai gali grėsti, pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos psichologė Romalda Stasionienė.

Pasak psichologės, karantinas pakeitė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių bendravimo įpročius. Apribojus fizinį bendravimą su bičiuliais, vaikai pradėjo ieškoti būdų, kaip užpildyti bendravimo vakuumą. Virtualusis bendravimas, ypač susirašinėjimas, tampa labai patrauklus todėl, kad rašant lengviau dalytis savo išgyvenimais. Bendravimas tampa mažiau paviršutiniškas, neapsiriboja trumpomis frazėmis "kaip tu?" ir pan. Taip sukuriamas artumas arba artumo iliuzija.

Jeigu paaugliui artimiausiu žmogumi tampa virtualusis draugas, verta susimąstyti, kodėl realiame gyvenime jis nepatiria artumo, neturi kam išsipasakoti.

Specialistė pabrėžia, kad daug lengviau idealizuoti pašnekovą bendraujant per atstumą, nei susitinkant su juo realiame gyvenime. Nematant virtualiojo draugo, labai lengva patikėti tuo, kas rašoma, nors visa tai gali būti netiesa, – juk susirašinėdami mes nematome žmogaus spontaniškų reakcijų, kurias pastebėtume susitikę ar bent jau per vaizdo pokalbį.

Gali tapti aukomis

"Jeigu paaugliui artimiausiu žmogumi tampa virtualusis draugas, verta susimąstyti, kodėl realiame gyvenime jis nepatiria artumo, neturi kam išsipasakoti. Paaugliui svarbu sukurti santykius su abiejų lyčių draugais, galbūt šioje srityje vaikinui kyla sunkumų. Tuomet atsiranda pavojus ilgam užstrigti virtualiosiose draugystėse ir vis labiau tolti nuo realių santykių kūrimo", – teigia R.Stasionienė.

Specialistai, susiduriantys su neigiamais virtualiojo bendravimo padariniais, perspėja, kad neretai tokios draugystės nejučia gali įtraukti į nusikalstamas veikas, kurių aukomis tampa patiklūs vaikai. Po malonių interneto draugų skraiste neretai slepiasi vaikų pornografijos mėgėjai, prekiautojai žmonėmis, vagys ir kiti nusikalsti linkę asmenys.

2020 m. kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalgoje teigiama, kad Lietuvoje nukentėti nuo prekybos žmonėmis galėjo vienuolika asmenų, šeši iš jų – vaikai.

Vaiko teisių gynėjams net ir vienas nukentėjęs vaikas yra daug. Nerimo kelia tai, kad daugiau nei pusė visų tapusių prekiautojų žmonėmis taikiniais yra vaikai.

Kaip reikėtų reaguoti?

"Jeigu tėvai žino apie tokią draugystę, tai jau gerai, vadinasi, jie nepraradę ryšio su savo vaiku. Jei tėvai bandys atkalbinėti, pasakoti apie grėsmes, drausti šį bendravimą, vaikas bet kokia kaina ims ginti tai, kas jam brangu ir užsisklęs, o tėvai praras ryšį su juo", – perspėja psichologė.

R.Stasionienė pataria tėvams pasidomėti, kuo jų vaiką patraukė ši draugystė, koks tas virtualusis draugas, kuo jis ypatingas, kodėl jie vengia bendrauti vaizdo skambučiais.

Psichologė pabrėžia, kad po atviro pokalbio su vaiku apie interneto draugą tėvai turėtų vengti bet kokio vertinimo. "Leiskite vaikui pačiam apmąstyti pokalbio su jumis turinį. Pasidomėkite, kokių sunkumų kyla jūsų sūnui arba dukrai gyvai bendraujant su bendraamžiais. Tik kartu sprendžiant šiuos sunkumus ir įtikinant vaiką užmegzti realius santykius galima padėti jam neužstrigti virtualiųjų santykių pasaulyje", – tėvams pataria R.Stasionienė.