Surinko šimtus parašų

Apie 400 parašų surinko Vitės kvartalo gyventojai, prašydami panaikinti šiame miesto rajone mokestį už automobilių stovėjimą.

Šioje zonoje už dviejų valandų automobilio stovėjimą skaičiuojamas 30 centų mokestis, gyventojams leidimas metams kainuoja 10 eurų. Už antrą automobilį mokestis siekia 80 eurų.

Vitėje apmokestinta tik dalis kvartalo iki Malūnininkų gatvės.

Dalis tų, kam tenka mokėti, patenkinti, kad jų kiemuose nebėra iš atokiau atvažiuojančių ir čia kiemus užkemšančių automobilių.

Kita dalis pyksta, kad įsigiję metinį leidimą statyti mašiną prie savo namų, lankydami vos už kelių šimtų metrų gyvenančius savo tėvus yra priversti mokėti stovos mokestį.

Dar labiau nepatenkinti šiuo mokesčiu tie, kurie gyvena už Malūnininkų gatvės, arčiau stadiono. Jie – laisvi nuo mokesčio, bet negali privažiuoti prie savo namų per tokio mokesčio vengiančiuosius.

„Visa gatvė net dienos viduryje užstatyta automobiliais, įvažiuoti į nuosavo namo kiemą neįmanoma. Tie, kas vengia net tokio menko mokesčio, diskriminuoja čia gyvenančius žmones“, – piktinosi Viršutinės gatvės gyventoja.

Siūlo daugybę variantų

Ginčydamiesi šio mokesčio šalininkai ir priešininkai gali savo tiesas aiškinti iki užkimimo. Vieni įsitikinę, kad būtų prasminga apmokestinti visą kvartalą iki pat stadiono su sąlyga, kad metinis mokestis antrajam automobiliui būtų ne 80, o 20 eurų.

Kiti mano, kad problemą pavyktų išspręsti apmokestinamos zonos ribą perkėlus iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės.

Aptarinėdami šią problemą bendruomenės susirinkime kai kurie siūlė šiame kvartale gyvenantiems žmonėms įvesti viso labo vieno cento mokestį, o atvykėlių automobilius apmokestinti kur kas brangiau.

Susirinkimo metu gyventojai buvo raginami balsuoti, nors tie balsai neturėjo jokios galios.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemeras liepė paskaičiuoti

Vakar viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis patikino, kad savaitgalį vykusio Vitės bendruomenės susirinkimo atgarsiai jį jau pasiekė.

Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas pavedė įstaigos darbuotojams suskaičiuoti, kiek būtų surinkta pinigų, apmokestinus automobilių stovėjimą iki pat stadiono, ir kiek būtų išleista šio mokesčio administravimui.

Dar praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja galimo mokesčių pakeitimo pagrįstumą.

Skaičiuojama, kiek miestui kainuotų, jei rinkliavos šioje vietoje būtų visiškai atsisakyta, ar jei būtų keičiama antrojo automobilio leidimų kaina.

„Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos, kuri apsispręs, ką daryti. Vitės kvartalo situacija – labai prieštaringa. Tai gyventojai prašo įvesti rinkliavą, tai jau ją atšaukti. Tokiuose kvartaluose rinkliavos dažniausiai ir įvedamos bendruomenių prašymu. Ten verda karštos diskusijos. Parkavimo vietų trūksta, vieni siūlo palikti du medžius, kiti – toje pačioje vietoje padaryti vietas keturiems automobiliams. Kompromisą bendruomenėje rasti nėra paprasta, juo labiau kad lyderiai šiuo klausimu laikosi skirtingų nuomonių“, – kalbėjo G. Neniškis.

Atrodo, kad šiemet miesto taryboje ketinama spręsti šį ir kitus panašius klausimus.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas tikino, kad stovos mokestis aktualus ne tik Vitės kvartalui. Ir kitų uostamiesčio rajonų gyventojai kreipiasi dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo. To prašo net Statybininkų prospekto bei Bandužių gatvės bendruomenės. Ypač aršios diskusijos vyksta Melnragėje.

Dabartinio mero Arvydo Vaitkaus pozicija šiuo klausimu yra aktyvi, jis nusiteikęs spręsti klaipėdiečiams itin skausmingą problemą.

Senųjų planų nebeplėtos

Retas klaipėdietis žino, kur yra tokia lauko keliuką primenanti gatvė. Vitės kvartalo gyventojams ji seniai yra tapusi vieta vedžioti šunis.

Kartais ja vairuotojai bando trumpinti kelią iš šiaurinės kvartalo pusės, bet pastaruoju metu tai jau neįmanoma, joje riogso betono konstrukcijų nuolaužos ir kitokie griozdai, likę po lietaus nuotekų kolektorių įrengimo darbų šioje vietoje.

Vasarą ši gatvelė labai dulka, kitais metų laikais dėl duobių tampa neįveikiama automobiliams.

Prieš kelerius metus iš miesto valdžios rūmų sklido žinia, kad šiuo patvoriu bus tiesiama keturių eismo juostų gatvė, kuris susisieks su P. Lideikio gatve.

Tada visiškai rimtai buvo teigiama, kad to reikalauja uosto įmonės. Švyturio gatvės gyventojai buvo pasirengę drastiškiems protesto veiksmams, kad po jų langais nevažinėtų vilkikai.

Tada dar tik pretendavęs į Klaipėdos mero postą Arvydas Vaitkus tikino, kad uostui tokia gatvė nereikalinga ir tokio projekto vystymas būtų neteisingas.

Apie tęsinį iki P. Lideikio gatvės negali būti nė kalbos.

Suteiktų saugumo

Kalbėdamas su Vitės kvartalo gyventojais mero pavaduotojas Algirdas Kamarauskas atskleidė planus minimoje vietoje palei uosto tvorą tiesti kvartalinę gatvę. Tai būtų dviejų eismo juostų gatvė ir baigtųsi ties stadionu.

„Apie tęsinį iki P. Lideikio gatvės negali būti nė kalbos. Tokia yra kategoriška mero nuostata. Logiška ir būtina čia įrengti kvartalinę, tai yra paprastą gatvę su šaligatviais, dviračių taku bei vietomis automobiliams statyti“, – paaiškino vicemeras.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Koreguos detalųjį planą

Numatoma, kad naujuoju Švyturio gatvės tęsiniu vilkikams važiuoti ir juos čia statyti nebus leidžiama. Į šią gatvę galėtų įvažiuoti tik kvartale esančias įmones aptarnaujantis sunkusis transportas.

Tikėtina, kad gatvės atnaujinimas išspręstų problemą dėl vilkikų, dažnai stoviniuojančių automobilių aikštelėje ir už jos ribų netoli bendrovės KLASCO.

Ties trumpute Gulbių gatve privačiame sklype savininkas planuoja įrengti automobilių plovyklą. Ar ji trukdytų Švyturio gatvės tęsiniui, dar neaišku.

A. Kamarauskas piktinosi, jog buvo laikas, kai kelis senus garažus įsigijusiems asmenims buvo lengva ranka dalijami leidimai įrengti mašinų plovyklas. Šie keli aspektai vers miesto valdžią koreguoti miesto detalųjį planą.

Žada ieškoti kompromisų

Ties Švyturio gatvės 10-uoju namu jau suformuota poilsio erdvė, pasodinti medžiai ir krūmai.

Šioje vietoje ketinama įrengti treniruoklius bei vaikų žaidimų įrenginius. Taip norima iš dalies kompensuoti kvartalo gyventojams prarastą galimybę mankštintis atnaujintame Vitės progimnazijos stadione.

Nuo būsimos gatvės šią poilsio zoną atskirs jau pasodinti želdynai.

Dauguma į bendruomenės susirinkimą atėjusių žmonių pritarė tokiam ketinimui. Keli balsavę prieš jį dėstė, kad gyvenamieji namai yra pernelyg arti gatvės ir žmonėms nebus užtikrinta oro švara.

Vitės bendruomenei buvo pristatyta tik idėja, bet ne atnaujinti žadamos gatvės projektas, kurio dar reikės gerokai palaukti. Planai bus viešinami ir aptariami su visuomene. Vicemeras tikino, kad bus ieškoma kompromiso.

Tikisi dėmesio

Šios asociacijos vadovas Tomas Meškinis tikino, kad sprendimui apmokestinti gyventojus, turinčius automobilius, priešintasi ir tada, kai mokestis buvo įvestas.

Tada pavyko pasiekti, kad šis sovietmečiu daugiabučiais namais apstatytas rajonas su itin ankštais kiemais būtų priskirtas ne geltonajai, o mėlynajai zonai.

„Kai tik buvo nuspręsta apmokestinti šį miesto kvartalą, pavyko pasiekti tik tiek, bet gyventojų pasipiktinimas buvo jaučiamas visą laiką. Iki praėjusių metų miesto valdžios rinkimų neturėjome vilčių, kad kas pasikeis. Kai miestui ėmė vadovauti naujasis meras Arvydas Vaitkus, nusprendėme kreiptis į jį“, – pasakojo T. Meškinis.

Tomas Meškinis. Vytauto Petriko nuotr.

Reikia skaičiais pagrįsti, ar yra prasmė imti pinigus už automobilių stovėjimą šioje miesto vietoje. Juk kainuoja viskas, ne tik kontrolierių darbo vietų sukūrimas.

Pasirašė šimtai žmonių

Jis pasakojo, kad raštą pasirašė apie 400 kvartalo gyventojų, parašų rinkimas užtruko, todėl jį pavyko įteikti tik prasidėjus metams, kai daugelis gyventojų jau sumokėjo metinį stovos mokestį.

Metinė rinkliava vieną automobilį turinčiam asmeniui kainuoja 10 eurų, už antrą automobilį jau reikia mokėti beveik 80 eurų.

Šiame miesto rajone gyvena daug pagyvenusių žmonių, o juos lankantys vaikai kaskart priversti mokėti mokestį.

Nors jis nėra didelis, bet žmonės jaučia diskomfortą ir nepatogumus.

Pažadėjo pateikti skaičius

Trečiadienį asociacijos „Vitės bendruomenė“ pirmininkas bendravo su miesto meru, savivaldybės administracijos vadovu Andriumi Žuku, vicemerais Algirdu Kamarausku ir Lina Šukyte-Korsake.

Išsakęs prašymo esmę, T. Meškinis išreiškė abejones, ar šios teritorijos stovos mokesčio administravimas nekainuoja daugiau nei surenkama pinigų.

Asociacijos pirmininkas pasakojo, kad meras patikino prašysiantis įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ paskaičiuoti, kiek surenkama eurų, ar ši suma padengia mokesčio administravimo išlaidas, ar miestas iš šios rinkliavos Vitės kvartale bent kiek uždirba.

„Reikia skaičiais pagrįsti, ar yra prasmė imti pinigus už automobilių stovėjimą šioje miesto vietoje. Juk kainuoja viskas, ne tik kontrolierių darbo vietų sukūrimas, bet ir jiems skiriamos susisiekimo priemonės, stovos skaitikliai, jų priežiūra“, – svarstė T. Meškinis.

Jis įsitikinęs, kad skiriamos baudos neturėtų būti įskaičiuojamos.

Būtų logiška reikalauti mokesčio, jei kvartale būtų įrengtos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, o tik paskui prašoma mokesčio už naudojimąsi jomis.

Iškasė ir paliko

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė apie J. Janonio gatvės 26 ir 28 namų gyventojų bėdas, prasidėjusias šį rudenį, kai pagal sutartį su Klaipėdos savivaldybe kiemus tvarkyti pradėjusi bendrovė „Kavesta“ nutraukė darbus.

Gatvelė, kuria klaipėdiečiai privažiuoja prie minėtų ir kelių toliau esančių namų, buvo iškasta. Pagal planą šioje vietoje turėjo būti įrengiama nauja gatvės danga ir automobilių stovėjimo vietos.

Tačiau „Kavesta“ paskelbta restruktūrizuojama įmone, jos banko sąskaitos įšaldytos, todėl palikę nebaigtus darbus bendrovės darbininkai dingo.

Klaipėdoje yra kelios vietos, kur gyvena itin aktyvūs pažeidimų fiksuotojai, jie fotografuoja taisykles pažeidusius kaimynų automobilius ir kasdien atsiunčia pluoštą skundų.

Kartu dingo ir viltis, kad vėlų rudenį žmonės galės įvažiuoti į savo kiemą ir čia statyti automobilius. Vietoje gatvelės dabar yra griovys su jame styrančiais kanalizacijos šuliniais.

Nebaigta įrengti aikštelė prie gretimo Smilties Pylimo gatvės 3-iojo namo būtų artimiausia vieta mašinoms, bet ji sausakimšai prigrūsta devynaukščio namo gyventojų automobilių.

Gavo žodinį leidimą

Dar vasarą Vitės progimnazijos direktorė Renata Venckienė žodžiu leido artimiausių daugiabučių gyventojams automobilius statyti mokyklos aikštelėje, tada nepatogumų turėjo renovuojamo J. Janonio gatvės 28 namo gyventojai.

Kai „Kavesta“ išrausė gatvelę prie 26 ir 28 namų, mokyklos aikštelėje savo mašinas ėmė statyti jau dviejų namų žmonės.

Kaskart sukdami į šį kiemą vairuotojai mato draudžiamąjį kelio ženklą, kuris neleidžia važiuoti motorinėms transporto priemonėms, išskyrus aptarnaujantį transportą.

Pokyčiai: draudžiantis įvažiuoti į mokyklos kiemą kelio ženklas jau vakar papildytas informacine lentele. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tikėtasi, kad netekę savo kiemo žmonės nebus laikomi pažeidėjais. Juo labiau, kad sumokėtas metinis parkavimo mokestis jiems leidžia statyti automobilius 200 metrų atstumu nuo namo, kuriame yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Tikėtasi, kad valdžios institucijos žino ne tik apie bendrovės „Kavesta“ nebaigtus darbus, bet ir nepatogumus, kuriuos tai sukėlė gyventojams.

Arba sumokėti, arba į teismą

Ne savo valia priversti pažeisti taisykles gyventojai jau lapkritį patyrė dar vieną smūgį – kai kurie jų gavo baudą už tai, kad, įvažiuodami į mokyklos kiemą, pažeidė draudžiamojo ženklo reikalavimus.

„Ir kaip žmogus turi jaustis, kai sumoki mokestį ir negauni galimybės naudotis jo suteikiama teise? Juk užsakydami kiemo tvarkybos darbus valdininkai, kaip ir namą administruojanti įmonė žinojo, jog kurį laiką kiemas bus suardytas, mašinų nebus kur statyti. Ar mes kalti, kad kažkas nepasirūpino gyventojų patogumu? Rinkliavą rinkti ir kontroliuoti, kaip reikalavimo mokėti laikomasi, labai greiti. Pikta, nors plyšk pusiau. Juk ir sumokėjus baudą padėtis nepasikeis, jau kitą dieną tokią pat, o gal ir didesnę gali skirti vėl“, – piktinosi nubausta moteris.

Iki gruodžio 6 d. jai buvo nurodyta sumokėti baudą, priešingu atveju gruodžio 22 d. nuobaudos skyrimo klausimas bus sprendžiamas teisme.

Miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Virbauskas paaiškino, kad vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, o tai reiškia, kad ženklo reikalavimo pažeisti nevalia, o žodinis susitarimas su mokyklos vadovais prieš taisykles – niekinis.

Pareigūnas pripažino, kad šioje vietoje gyventojai pateko į užburtą ratą.

Kažkas parašė skundą

Atrodo, kad baudą gyventoja gavo ne todėl, kad policininkai šioje vietoje vykdė patikrą, veikiau bauda išrašyta po kažkieno skundo.

„Savivaldybė yra kelių šeimininkė, jos darbuotojai turėtų spręsti šią problemą“, – paaiškino K. Virbauskas.

Klaipėdoje yra kelios vietos, kur gyvena itin aktyvūs pažeidimų fiksuotojai, jie fotografuoja taisykles pažeidusius kaimynų automobilius ir kasdien atsiunčia pluoštą skundų, į kuriuos pareigūnai neturi teisės nereaguoti.

K. Virbauskas tikino, kad dėl ženklo reikalavimus pažeidusių prie Vitės progimnazijos ir į mokyklos kiemą įvažiavusių vairuotojų skundų negaunama daug, tai veikiau buvo pavieniai atvejai.

Jau gavę baudas žmonės gali bandyti įrodinėti savo tiesą teisme. Bet čia viskas priklausys nuo nuobaudos paskyrimo pagrįstumą svarstysiančių teisėjų. Nes nei policija, bei savivaldybė negali panaikinti jau paskirtos baudos.

Nusprendė papildyti ženklą

Dienraščio „Klaipėda“ korespondentams pateikus užklausą miesto savivaldybės valdininkams, į situaciją įsigilinta atidžiau.

Sužinojęs apie neįprastą dviejų daugiabučių namų gyventojų padėtį vicemeras Algirdas Kamarauskas antradienį surengė parengiamąjį Saugaus eismo komisijos posėdį ir aptarė su specialistais, kokios priemonės padėtų spręsti problemą.

„Informuojame, kad gruodžio 7 d. (ketvirtadienį) klausimą dėl susiklosčiusios situacijos numatoma aptarti Eismo saugumo komisijoje. Bus sprendžiamas klausimas dėl kelio ženklo panaikinimo: kad iki to laiko, kol kiemai bus sutvarkyti, gyventojams būtų sudaryta galimybė statyti automobilius ugdymo įstaigos teritorijoje“, – antradienį pranešė Klaipėdos savivaldybės atstovė spaudai Gintarė Butkienė.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Kitą dieną nuspręsta pasielgti kitaip.

Trečiadienį ji patikslino, kad Saugaus eismo komisijoje šis klausimas nebus svarstomas, o parengiamajame posėdyje nuspręsta skubos tvarka pačiu artimiausiu metu draudžiamąjį kelio ženklą papildyti informaciniu ženklu, kuriame bus nurodyta, kad nuo 17 iki 7 val. į Vitės progimnazijos kiemą gyventojai galės įvažiuoti be apribojimų.

Tai reiškia, kad dieną, nuo 7 iki 17 valandos draudžiamojo kelio ženklo reikalavimų bus privaloma laikytis, o gyventojų automobiliai turės iš šios teritorijos išvažiuoti ankstyvą rytą.

Savaitgaliais gyventojai taip pat galės statyti savo mašinas mokyklos kieme.

Ar šioje vietoje atsiras aktyvus policijos talkininkas, kasdien nuo ankstyvo ryto fotografuojantis kaimyninių namų gyventojų automobilius, parodys ateitis.

Tikra tiesa, kad tokie pranešimai neleis išsisukti nuo baudų, o baimindamiesi jų žmonės turės į darbą išvažiuoti anksčiau nei jiems reikėtų.

Pažadėjo didesnį atstumą

Kol minėti kiemai nesutvarkyti, J. Janonio gatvės 26 ir 28-ojo namų gyventojų, įsigijusių metinį leidimą laikyti automobilį, sąlygos gali būti pakoreguotos. Atstumas nuo nekilnojamojo turto objekto gali būti padidintas nuo 200 iki 500 metrų.

Savivaldybės atstovė paaiškino, kad šis palengvinimas negalios automatiškai, gyventojai turėtų kreiptis į seniūnaitį, o šis – į įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ administraciją, prašydami praplėsti parkavimo zonos spindulį.

Tačiau Vitės kvartalo seniūnaitės Rasos Kasparavičiūtės viešai skelbiamas telefono numeris išjungtas.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis nuramino, kad kontrolieriai yra informuoti, kurių namų gyventojai patiria problemų dėl kiemų tvarkybos darbų. Todėl atskiru prašymu metinį parkavimo mokestį sumokėjusiems gyventojams rūpintis nereikia.

Parkavimo vietos praplėtimas turėtų palengvinti gyventojams kasdienybę, tačiau naudotis mokama automobilių aikštele prie artimiausios parduotuvės „Iki“ ir kita greta esančia aikštele prie uosto direkcijos pastato jie negalės.

Savivaldybės atstovė pranešė, kad 2024 m. bus pradėtas Sportininkų g. šaligatvių kapitalinis remontas, jo metu papildomai bus įrengta automobilių stovėjimo vietų. Bet iki to laiko nutekės dar daug vandens.

Susitiko prie namo

„Blogai su „Kavesta“, – trumpai padėtį apibūdino Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Šios bendrovės žmonės pastaruoju metu uostamiestyje dirbo Vitės kvartale.

Atnaujinimo projektas apėmė J. Janonio g. 26, 28, Malūnininkų g. 2, Švyturio g. 8, 10, Smilties Pylimo g. 3, Sportininkų g. 5, 9 namų kiemus.

Pagal Klaipėdos savivaldybės planą, šių prieš šešis dešimtmečius pastatytų namų kiemuose įmonės darbininkai turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti pačius kiemus.

Visą vasarą aktyviai dirbę kituose kiemuose „Kavestos“ darbininkai rudeniop persikėlė prie J. Janonio g. 26 ir 28 namų, tęsė darbus jų kiemuose įrenginėdami automobilių stovėjimo aikštelę prie Smilties Pylimo g. 3 namo.

Lyg tyčia šiuo metu dar ir renovuojamo J. Janonio 28-ojo namo fasadinė pusė apgaubta pastolių. Daugiabučio renovaciją vykdantys darbininkai šiltina namo fasadą, keičia laiptinių langus ir gyventojų balkonus.

Namo atnaujinimo darbus atliekantiems vyrams labai reikia privažiuoti prie pat laiptinių.

Nors abiejų rangovų darbai dokumentuose buvo suderinti, realiame gyvenime namo renovuotojai ir kiemų atnaujintojai susitiko prie to paties daugiabučio.

Tuo metu, kai vieni darbininkai rankomis turėjo nešti sunkius langų paketus bei šiltinimo medžiagų pakuotes rankomis, „Kavestos“ ekskavatorius ardė gatvelę prie pat namo.

Darbininkai piktai šnairavo vieni į kitus, dūsavo, bet dirbo – vieni šiltino namą, kiti kasė prie jo griovį.

Algirdas Kamarauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kieme – griovys

Gyventojai negalėjo atsistebėti tokiu darbų nesuderinimu ir laukė, kas bus toliau.

„Kavestos“ logotipais pažymėtais darbiniais rūbais vilkintys darbininkai iškasė gilų griovį, jame stūksojo kanalizacijos šuliniai.

Greitai griovį jie pradėjo pildyti smėliu.

Atrodė, kad vyrai pasistengs ir iki šalčių padarys darbą – jei dar ir nepaklos kiemo danga, tai nors pasistengs, kad šia vieta gyventojai galėtų pasiekti savo namus.

Tačiau vieną spalio pabaigos dieną „Kavestos“ darbininkai nebepasirodė, buldozeris ir sunkvežimis liko stovėti viduryje kiemo, lyg juos valdyti mokantys darbininkai būtų tik trumpam pasitraukę.

Pirmoji lapkričio savaitė buvo neįprasta – dvi išeiginės suardė įprastą darbų ritmą, todėl akylai įvykius stebintys gyventojai nejautė nerimo, pagalvojo, kad šilutiškiai, kiemą tvarkančios įmonės darbuotojai, gavo trumpų atostogų.

Tačiau darbininkai čia nepasirodė ir po savaitės.

Darbininkų nerado

Praėjusį penktadienį savomis akimis įsitikinti, kad „Kavesta“ nedirba, nusprendė ir Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Ji pamatė tai, apie ką jau buvo girdėjusi – rangovai dingo, darbai nebaigti, gyventojai nepatenkinti.

Abejonės, kurių turėta šios bendrovės atžvilgiu, pasitvirtino, nors įmonės vadovas nuolat tikino, kad viskas bus padaryta laiku.

Metų pradžioje įmonės atstovai tikino, kad pinigų šiam projektui skirta, todėl neabejota – darbai vyks sklandžiai.

„Griovys – vietoje kiemo! Vėlų lietingą vakarą įkristi galima. Nenormalu. Šalčiai artėja. Kur darbininkai? Savo techniką paliko ir išskubėjo į kitus objektus? Negi mes dabar visą žiemą taip gyvensime?“ – susitikę kalbėjosi J. Janonio g. 26 ir 28 namų gyventojai.

Vienu metu namo renovaciją ir kiemo tvarkybą tikėjęsi šiemet išgyventi klaipėdiečiai jaučiasi pakliuvę į spąstus.

Akivaizdu, kad tiek namo, tiek kiemo atnaujinimas persikels į kitus metus, o kiek šie darbai dar užtruks, niekas dabar jau negali pasakyti.

Savo automobiliais gyventojai jau seniai okupavo Vitės progimnazijos kiemą ir džiaugiasi, kad bent čia gali prisiglausti.

Paliko: „Kavestos“ darbininkai nesirodo, o įmonės technika palikta, lyg būtų sustabdyta viduryje darbo dienos. / D. Janauskaitės nuotr.

Telefonais neatsiliepia

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai bandė prisiskambinti įmonės „Kavesta“ telefonais.

Oficialiai skelbiami bendrasis, įmonės generalinio direktoriaus Dionizo Liatuko ir technikos vadovo Kęstučio Špelverio telefonai.

Nuo praėjusios savaitės nė vienu jų prisiskambinti neįmanoma, niekas nekelia ragelio.

Praėjusią savaitę uostamiesčio savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė Butkienė atsiuntė oficialų komentarą dėl šios situacijos.

„Informuojame, kad darbai laikinai sustoję dėl rangovų kaltės. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė sprendžia iškilusius klausimus, tikimasi artimiausiu metu darbus atnaujinti“, – lakoniškai pakomentuota į dienraščio „Klaipėda“ užklausą.

Antradienį savivaldybės atstovas vicemeras A. Kamarauskas buvo atviresnis.

„Įkalino“ prie plento

Pasirodo, kad kiemų tvarkymo projektas – ne vienintelis, kurį „Kavesta“ sustabdė Klaipėdoje.

Liepojos plente ši įmonė turėjo įrengti paralelinę gatvę.

Gatvelė jau parengta, nors dar ir neišgrįsta, ja būtų galima naudotis, bet ruošiant pėsčiųjų ir dviračių taką padaryta sankasa, per kurią gyventojai negali įvažiuoti į gatvelę, todėl yra priversti sukti lauko keliuku.

Palijus jis tapo nepraeinamas ir sunkiai išvažiuojamas.

Darbai sustojo, gyventojai jaučia nemenkus nepatogumus, todėl savivaldybės atstovai ketina susitikti su šioje vietoje gyvenančiais klaipėdiečiais ir suteikti jiems informacijos apie tolimesnę darbų eigą bei kokią pagalbą ketinama jiems suteikti, kol darbai čia nebaigti.

Atrodo, kad įmonė prašoma padaryti įvažas į kiemus, kad klaipėdiečiai neliktų visai žiemai atkirsti nuo galimybės išvažiuoti.

Jie tikrai nėra numirę, bet problemų turi, ir mes apie jas labai gerai žinome.

„Įmonė padavė pareiškimą restruktūrizacijai, pinigai jiems sustabdyti, todėl dabar bendrovė susidūrė su problema nupirkti trinkeles. Jie turėjo tam tikrų projektų, kuriuos vykdydami laukė pinigų gavimo, kad galėtų nusipirkti medžiagas. Kai tik įmonei prasideda problemos, medžiagų tiekėjai iškart pradeda kitaip žiūrėti, griežtėja sąlygos. Jie tikrai nėra numirę, bet problemų turi, ir mes apie jas labai gerai žinome. Bandysime ieškoti būdų iš tos situacijos išeiti. Praėjusią savaitę buvome susitikę su vadovu, kalbėjome apie tai ir galvojome, kaip išspręsti reikalus“, – patikino vicemeras A. Kamarauskas.

Vis dar įtariamieji byloje

Šilutiškių bendrovės „Kavesta“ pavadinimas ir jos vadovo D. Liatuko pavardė viešai nuskambėjo šių metų pradžioje, kai buvo pranešta apie įtarto kyšininkavimo skandalą.

Oficialiai paskelbta apie tai, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis ir du įmonių vadovai sulaikyti. Verslininkai įtarti davę kyšius politikui.

Pasak tyrimą kuruojančio ir koordinuojančio Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Vitalijaus Gulenkovo, tyrimo veiksmai tebevyksta ir jie negalėjo turėti įtakos darbų sustabdymui Vitės kvartale.

Šių metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija nutraukė sutartį su „Kavesta“, kuri buvo laimėjusi konkursą rekonstruoti vieną pagrindinių įvažų į Gargždus.

Tada sutartis nutraukta, nes ši bendrovė penkis mėnesius vėlavo užbaigti projektą.

Būta baimės ir dėl kitų šios įmonės darbų Klaipėdoje. Gatvių tvarkymas senamiestyje kėlė rūpesčių, bet galiausiai buvo baigtas.

Gatvė – po langais?

Palei įmonės tvorą dar neseniai sukinėjosi sunkioji technika, buvo kasami grioviai, atrodė, kad šioje vietoje ruošiamasi tiesti gatvę.

Žmonės sunerimo ir prisiminė nesenus planus jiems po langais tiesti gatvę, kuria turėtų važiuoti vilkikai.

Kvartalo gyventojai, akylai stebintys veiksmą ties naujuoju Vitės progimnazijos stadionu, nustebo, kai vieną dieną darbai sustojo.

Iš žemės liko kyšoti spalvoti vamzdžiai, ekskavatoriai sustingo pastatę kaušus ant žemės. Taip nuo pavasario viskas šioje vietoje sustingo.

Smalsuoliai vis dar suka galvas ir nesupranta tokių įvykių esmės.

Kai bene prieš penkerius metus buvo viešai paskelbta, kad miestui, o ypač uostui reikia gatvės, sujungsiančios Naująją Uosto gatvę, gyventojai pašiurpo ir labai tikėjosi, kad griežtai prieš šį planą pasisakęs Arvydas Vaitkus taps miesto meru ir neleis tokios neteisybės.

Nepagrįstos baimės ir abejonių nebūtų kilę, jeigu prie aptvertos aikštelės būtų įrengtas informacinis stendas, o jame skelbiama, kas ir kokius darbus šioje vietoje atlieka.

Dabar esu įsitikinęs, kad rengiant kitą miesto bendrąjį planą tokių galimybių tiesti magistralinę gatvę žmonėms po langais nebus numatyta.

Tikina, kad pažadą vykdys

Šiemet meru išrinktas A. Vaitkus patvirtino, kad darbai palei uosto tvorą nesietini su ankstesniais miesto valdžios ketinimais Švyturio gatvę paversti magistraline su estakada, nusidriekiančia į P. Lideikio gatvę.

Šioje vietoje ketinama tiesti ruožą nuo Naujosios Uosto iki Švyturio gatvės.

„Projektas – absurdiškas, visiškai nesistengiant suprasti, kad žmonės gyvena prie pat gatvės. Šalia gatvės yra visa eilė penkiaaukščių namų. Daug kartų kartojau, kad iš miesto administracijos pusės buvo sakoma netiesa, aiškinant, kad šios gatvės reikia uostui. Kai 2013 m. pradėjau vadovauti uostui, aš pasitelkiau teisininkus ir drauge padarėme teisinį sutarties tarp miesto savivaldybės administracijos, uosto direkcijos ir kompanijos KLASCO vertinimą. Jau tada sakiau, kad ši sutartis vien uosto direkcijos atžvilgiu – nesąžininga. Prieš porą metų tvirtinant miesto bendrąjį planą prašiau šios gatvės nelaikyti magistraline, bet į tai nebuvo reaguojama. Dabar esu įsitikinęs, kad rengiant kitą miesto bendrąjį planą tokių galimybių tiesti magistralinę gatvę žmonėms po langais nebus numatyta. Pats prieš rinkėjus įsipareigojau, kad man valdant miestą tokia gatvė ten nebus įrengiama, nors ji ir yra numatyta bendrajame plane“, – nuostatos neslėpė A. Vaitkus.

Radiniai neatitiko brėžinių

Pasirodo, šiemet minimoje vietoje suplanuota atnaujinti lietaus nuotekų kolektorių.

Palei uosto tvorą rengiamas kolektorius turės surinkti lietaus vandenis iš viso Sportininkų gatvės rajono ir nukreipti į marias. Senasis lietaus nuotekų tinklas buvo avarinės būklės ir labai senas.

„Darbai įpusėjo, bet, kaip neretai būna, tai, ką darbininkai rado po žeme, skiriasi nuo projekto. Tenka keisti projekto sprendinius, derinti papildomą sąmatą. Tikimės, kad darbai greitai bus atnaujinti. Kolektorius turėtų būti įrengtas per šiuos metus, darbų vertė – iki 700 tūkst. eurų“, – paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Tvarko ir namą, ir kiemą

Vitės progimnazija turi ne tik naują modernų stadioną, bet ir didelį kiemą, į kurį kas rytą suka daugybė mašinų, vežančių mokinukus į pamokas.

Dalis automobilių čia lieka visai dienai. Tik vakarais aikštelė ištuštėja, todėl greta gyvenantys žmonės, neradę savo kieme vietos, palieka savo automobilius progimnazijos kieme.

Balandžio viduryje viename arti mokyklos esančiame name – J. Janonio gatvės 28 – prasidėjo renovacijos darbai. Taip sutapo, kad tuo pat metu tvarkomas ir kiemas. Kalbant tiksliau, kiemas išraustas, bet darbininkai kol kas darbuojasi prie kito namo.

Taigi gyventojai, iš darbo grįžę namo, dažną vakarą neranda vietos savo mašinoms.

Šioje miesto teritorijoje jau reikia mokėti už automobilių stovėjimą.

Puikiai suprantame, kad gyventojai šiuo metu patiria nepatogumų, todėl neketiname imtis drastiškų priemonių. Iki šiol nekvietėme policijos ir nė vienos mašinos iš čia neišgabenome.

Rado raštelį

Anksčiau mokyklos ir kaimynų bendravimas buvo paprastas ir geranoriškas. Būta baimės, ar mokykla įsileis gyventojų automobilius, kai jie dėl dviejų remontų neteks vietos kiemuose.

Vieną praėjusios savaitės dieną ši baimė įgavo realų pagrindą – už vieno automobilio valytuvų savininkas rado raštelį.

Tai buvo įspėjimas apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

„Automobilis yra nufotografuotas, – parašyta mokyklos administracijos pasirašytame raštelyje. – Pasikartojus pažeidimui, fotonuotraukos bus perduotos autotransporto policijai.“

Tokio padalinio kaip transporto policija nėra, todėl raštelio tekstas truputį primena gudravimą.

Vitės progimnazijos vadovė Renata Venckienė patikino, kad tokio raštelio jos pavaldiniai nerašė.

Dar pernai administracija buvo sukūrusi raštišką įspėjimą, kuriuo kaimynams primindavo, kad mokyklos teritorijoje automobilius gali statyti tik jos darbuotojai. Jeigu įspėjimo nepaisantis žmogus ir toliau pažeidinės taisykles, mašina gali būti nutempta.

Tokių priemonių teko griebtis, kai pernai šiame kvartale buvo apmokestintas automobilių stovėjimas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad mokyklos kiemą turi prižiūrėti pati administracija, pareigūnai bausti čia mašinas statančius kitus vairuotojus neįgaliota.

Fiksuoja numerius

„Puikiai suprantame, kad gyventojai šiuo metu patiria nepatogumų, todėl neketiname imtis drastiškų priemonių. Iki šiol nekvietėme policijos ir nė vienos mašinos iš čia neišgabenome. Bendruomenės susirinkime aptarėme nepatogumus gyventojams. Neįsivaizduoju, kas galėjo užkišti tokį lapelį“, – stebėjosi mokyklos direktorė.

Problemų dėl automobilių statymo turi ne tik J. Janonio gatvės 26 ir 28 namų gyventojai.

Pasirodo, mokyklos kieme glaudžiasi ir artimiausios uosto įmonės darbuotojai. Todėl išvaža iš mokyklos teritorijos būna apstatyta taip tankiai, kad išvažiuoti iš kiemo nenubraižius kitų automobilių dažną dieną yra sudėtinga.

Be to, savo mašinas čia stato ir prie mokyklos esančio studentų bendrabučio gyventojai.

Mokyklos budėtoja yra užfiksavusi kelių uostininkų paliekamų mašinų valstybinius numerius.

„Bus pristatyta geriausia, ką gali parengti studijų pabaigoje jauni žmonės, su analizėmis, pavyzdžiais, siūlymais“, – sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) pirmininkas, architektas Mantas Daukšys.

Anot architektų sąjungos, Vitės, buvusio Klaipėdos priemiesčio, kvartalai mena ilgą istoriją. Nuo XIX amžiaus vidurio čia statytas bei plėstas Žiemos uostas tebėra svarbus miestui ir kaip buvusios istorijos liudytojas, ir kaip uždaro uosto verslo bei taršos objektas, ir kaip ateities plėtros įvairių galimybių teritorija.

Vizijos, vargai, sunkumai, o vėliau – juostų karpymas ir šampanas.

Forumo tikslas, architekto teigimu – parodyti užgimusias vizijas, taip pat pristatyti uostamiestyje įgyvendinamo „Memelio miesto“ projekto kontūrus ir panagrinėti jau tampantį realybe panašų objektą Estijoje.

„Trys žingsniai, kad pamatytume, patikėtume, kad tie dalykai padaromi. Vizijos, vargai, sunkumai, o vėliau – juostų karpymas ir šampanas“, – teigė architektas.

Šiuolaikišką uosto veiklos modelį forume pristatys projekto vystytoja iš Estijos, vadovaujanti „Port Noblessner“ plėtros projektams, kuriais sprendžiami panašūs buvusių uždarų uosto teritorijų virsmo klausimai.

Greta Kuršių marių planuojamo „Memelio miesto“ vystytojai papasakos apie šio projekto eigą.

„Mėmelio miestas – tai toks pasididžiavimo objektas, kad mes Klaipėdoje turime ne tik pigiausios kainos namelius daugiabučius, o turime kvartalą, kuriam analogas galėtų būti Paupio kvartalas Vilniuje“, – sakė M. Daukšys.

Kol diskutuojama dėl šios teritorijos ateities, architektai modeliuoja įvairius scenarijus ir siekia galimas alternatyvas pristatyti į forumą pakviestiems sprendimų priėmėjams, teritorijoje veikiantiems savininkams ir kitiems, kuriems rūpi būsimi projektai.

Forumas vyks Klaipėdos miesto savivaldybėje. 

Panašius darbus netoliese gyvenantys klaipėdiečiai jau matė, kai buvo tvarkomas plotas Vitės progimnazijos stadionui atnaujinti. Ir tada didžiulės mašinos kasė ir sijojo žemę. Taip į atskiras krūvas buvo rūšiuojama tai, kas iškasta, ir vežama atskirai utilizuoti.

Ne vieną kartą atliktų tyrimų duomenimis, sunkiaisiais metalais užterštas buvo ne tik mokyklos stadiono plotas, kur kelerius metus buvo laikomi metalo ritiniai. Tyrimai parodė, kad smarkiai užteršta ir toliau nuo mokyklos esanti teritorija.

Ilgą laiką netvarkyta, apžėlusi krūmais teritorija tarp Švyturio gatvės 10 namo ir uosto tvoros, pasirodo, taip pat užteršta.

Rudenį krūmai buvo iškirsti, liko tik didžiausi medžiai.

2022-ųjų pabaigoje šiame plote nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro dirbo ekskavatoriai ir kitos mašinos. Arčiau uosto tvoros išaugo kalnai žemių.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pasakojo, kad šioje vietoje darbuojasi rangovai – bendrovė "Vilniaus BDT" iš sostinės.

Panašūs darbai šiemet bus atliekami ir vaikų darželio "Traukinukas" teritorijoje.

Pagal sutartį, priklausomai nuo išgabento grunto kiekio, už darbus Švyturio gatvėje savivaldybei teks sumokėti nuo 50 iki 250 tūkst. eurų.

Rangovai pranešė, kad iki Naujųjų metų atliko darbų už 80 tūkst. eurų.

Vėliau nukastas plotas bus užpiltas švariu gruntu, viršutinis 5 cm sluoksnis bus juodžemis.

Kol kas šioje vietoje neplanuojama nieko kita, tik sodinti veją.

Ankstesnės kalbos apie Gulbių gatvės asfaltavimą ir jos sujungimą su Malūnininkų gatve kol kas lieka kalbomis.

Vaizdas prie Švyturio gatvės 10 namo šiemet turėtų pasikeisti ne tik todėl, kad uosto pusėje sužaliuos žalia veja.

Vasarį į šio ir kelių gretimų namų kiemus žada grįžti šilutiškių bendrovės "Kavesta" technika.

Pagal Klaipėdos savivaldybės planą, šių prieš šešis dešimtmečius pastatytų namų kiemuose įmonės darbininkai imsis įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, tvarkys pačius kiemus.

Šie darbai gali sutapti su kai kurių namų renovacija. Todėl metai namų gyventojams bus kupini nepatogumų, bet kartu ir vilties, kad vienu metu susitvarkę ir namus, ir kiemus pagaliau jie gyvens ne sovietmečio sąlygomis, o kaip ir dera XXI a.

I. Kubilienė patikino, kad Vitės kvartalo dar po metų laukia ir daugiau permainų. Sportininkų gatvės gale bus klojami nauji šaligatviai, tiesiami dviračių takai, prie gatvės atsiras vietos gyventojų automobiliams.

Įvertino trūkumus

Šios savaitės pradžioje Vitės progimnazijos bendruomenė buvo pakilios nuotaikos – pagaliau statybininkai oficialiai perdavė naująjį aikštyną, kur vaikai sportuos per kūno kultūros pamokas ir galės rengti įvairių sporto šakų varžybas.

Savivaldybės bei mokyklos vadovai vaikštinėjo po stadioną, ieškojo darbininkų klaidų, bet buvo priversti pripažinti, kad atlikti darbai džiugina, pastabos buvo nereikšmingos.

Ne ką mažiau priekabiai šį objektą vakarais apžiūrinėja gretimuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai. Žvalgydamiesi į tvora aptvertą ir todėl jiems neprieinamą stadioną daugelis apsuka nemažą ratą.

Buvo girtuoklių priebėga

Tolimiausiame kampe, arčiausiai uosto įmonės tvoros, jau daug metų stovi metalinis garažas. Vitės kvartalo gyventojai kartais matydavo, kaip pagyvenęs vyras atidarydavo šio garažo vartus ir išvairuodavo iš jo senutę mašiną.

Pastaruoju metu tokio vaizdo stebėti neteko, vaikai aprašinėjo žaliai nudažytą garažą visokiomis keverzonėmis.

Dar prieš metus prie jo nuolat rinkdavosi vietos girtuokliai, tai buvo pamėgta jų vieta. Tam tikrą valandą be išankstinio susitarimo vyrai nutūpdavo prie garažo kampo, kur buvo įsirengę vietą sėdėjimui.

Garažas užėmė stadionui skirtos teritorijos kampą. Projektą kuruojantiems savivaldybės darbuotojams būtų tekę priversti savininką pašalinti savavališkai pastatytą griozdą.

Pėdsakas: ten, kur ilgus metus nelegaliai stovėjo metalinis garažas, liko tik plastikiniais buteliais nusėtas plotas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įvažiuoti nebegali

Toks procesas būtų atėmęs nemažai laiko, darbai nelaukė, todėl šiomis dienomis žmonės stebi tiesiog komišką situaciją – garažo vartai tik praverti, pro juos vaikštinėja vyras ir tempia iš vidaus visokius daiktus.

Atidaryti šių vartų iki galo ir juo labiau įvažiuoti mašina neįmanoma. Stadiono tvora įrengta vos per porą metrų.

Turėjome daugiau problemų nei garažas.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė pasakojo, kad projekto dėl garažo koreguoti neteko.

Korekcijos atliktos tik toje aikštyno pusėje, kuri yra arčiausiai uosto tvoros. Kadangi toje vietoje ketinama tiesti plačią gatvę, mokyklos stadione teko atsisakyti vieno bėgimo tako.

"Turėjome daugiau problemų nei garažas. Teko tiesiog atsižvelgti, kad tas garažas ten yra. Su savininku bandėme susitarti. Bet garažas ten stovi nelegaliai. Nenorėjome dėl to ilgiau kankinti vaikučių ir stabdyti projekto. Šiame objekte buvo rimtesnių problemų, svarbiausia buvo padaryti darbą laiku", – pasakojo D.Gerasimovienė.

Jos žiniomis, savininkas nebesinaudojo šiuo garažu, abejota, ar jis apskritai dar yra gyvas.

Nepakluso reikalavimui

Miesto viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Marius Poimanskis teigė, kad garažas stovi mokyklos sklype, tad ji ir turėjo spręsti šį reikalą.

Galima tik spėti, kodėl taip neatsitiko.

Iki 2017 m. Vitės kvartalo seniūnaičio pareigas ėjęs Ruslanas Schneiderat prisiminė, jog prieš gerą dešimtį metų jis kovojo, kad kvartale neliktų savavališkai pastatytų metalinių garažų.

Daugelis savininkų pakluso reikalavimui juos nukelti, todėl šios vietos atrodo tvarkingos.

Tačiau minimo garažo savininkas, anksčiau laikęs jį arčiau Švyturio gatvės 10-ojo namo, po tokių raginimų jį paprasčiausiai nugabeno atokiau, į mokyklos stadiono pakraštį.

Ketvirtadienį ryte metalinio garažo, dėl kurio statybininkams teko "nukirsti" sporto aikštyno tvoros kampą, jau nebebuvo.

Tai, kad jo čia būta, dabar primena tik plastikiniais buteliais nusėtas plotas. Jis liudija apie tai, kodėl teko keisti tvoros trajektoriją ir kažkieno nesusikalbėjimą, o gal užsispyrimą.