„Prancūzija yra labai solidari su Lietuva šiame rytiniame flange, ir aš norėčiau dar kartą patvirtinti, kad Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione“, – Eliziejaus rūmuose sutikęs Lietuvos prezidentą sakė Prancūzijos vadovas.

Jis pabrėžė, jog susitikimas su G. Nausėda vyksta ruošiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kurio reikšmė yra dar didesnė tęsiantis karui Ukrainoje.

E. Macronas taip pat pabrėžė, kad jo šalis „labai prisideda prie NATO rytinio flango stiprinimo“, paminėdamas neseniai pasibaigusią šalies oro policijos misiją Baltijos šalyse, kuri vėl bus vykdoma gruodį.

Prancūzija yra tvirtai įsipareigojusi saugumui ir stabilumui Lietuvoje ir visame Baltijos regione.

Prancūzijos prezidentas taip pat teigė, jog su G. Nausėda aptars oro gynybą, taip pat – pagalbą Ukrainai.

E. Macronas kalbėjo, jog Prancūzija ėmėsi naujų pagalbos iniciatyvų, susijusių su Ukrainos aprūpinimu amunicija ir finansavimu.

„Bet to nepakanka, turime veikti dar stipriau, dar geriau, kad mūsų parama Ukrainai būtų dar tvirtesnė“, – kalbėjo Prancūzijos lyderis.

Pasak E. Macrono, svarbu pasiekti, kad Europos šalių atsakas būtų bendras, o pozicija – vieninga.

Su G. Nausėda jis taip pat žadėjo kalbėtis „apie stipresnę Europą, nepriklausomą energetiškai“, migracijos iššūkius, energetiką.

Vienas pagrindinių G. Nausėdos vizito tikslų – aptarti liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.

Anksčiau G. Nausėda lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, su šių valstybių vadovais aptarė Ukrainos, NATO rytų sparno saugumo klausimus.

„Išgyvename tokius laikus, kuomet labai svarbu stovėti teisingoje istorijos pusėje, – trečiadienį žurnalistams Prancūzijos sostinėje kalbėjo Lietuvos vadovas. – Kompromisams, pilkosioms zonoms vietos nėra. Turime pasakyti, kad balta yra balta, juoda yra juoda.“

Bendruose pasisakymuose su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) jis taip pat ragino „ryžtingai kovoti su tuo, kas yra juoda“.

„Karas vyksta Ukrainoje, tačiau kova vyksta gerokai platesniame formate ir ta kova apima labai daug valstybių – didžiąją pasaulio dalį, nes tai yra kova tarp totalitarizmo ir demokratijos“, – sakė G. Nausėda.

Kompromisams, pilkosioms zonoms vietos nėra. Turime pasakyti, kad balta yra balta, juoda yra juoda.

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė liepą Vilniuje vysiančio NATO viršūnių susitikimo svarbą.

„Mes puoselėjame labai dideles ambicijas ir planus“, – sakė prezidentas.

Jis vylėsi, kad susitikimo metu bus sutarta dėl naujo įsipareigojimo didinant išlaidas gynybai, didesnės paramos Ukrainai, rytinio Aljanso sparno stiprinimo.

„Karas Ukrainoje pademonstravo, kad oro gynybos sistema yra nepaprastai svarbi siekiant kontroliuoti oro erdvę ir apsaugoti civilius gyventojus nuo beprasmių žūčių, o infrastruktūrą – nuo sugriovimo“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuva siekia, kad Vilniuje Aljanso narės įsipareigotų dėl Baltijos šalių oro policijos misijos pakeitimo į gynybos misiją. Vilniuje taip pat norima susitarti dėl išlaidų gynybai didinimo, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai būtų mažiausias valstybių įsipareigojimas.

Kalbėdamas apie būsimą Europos politinės bendrijos susitikimą Moldovoje, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad šis formatas nėra pakaitalas Europos Sąjungos plėtrai.

Jis taip pat vylėsi, kad Ukraina ir Moldova greitu metu pradės derybas dėl narystės bloke.

Prieš Vilniaus viršūnių susitikimą Lietuvos prezidentas su darbo vizitais taip pat lankėsi Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Nyderlandų, Turkijos sostinėse.

Planuojama aptarti pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, saugumo situaciją regione ir NATO rytinio flango stiprinimą, Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Ukrainai klausimus, antradienį pranešė Prezidentūra.

Anksčiau G. Nausėda lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

„Tai, kad karalius Charlesas pasirinko Vokietiją ir Prancūziją kaip pirmuosius savo kelionės tikslus prieš karūnavimą, taip pat yra svarbus europietiškas gestas“, – sakoma Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) kanceliarijos pareiškime, kuriame pranešama, kad britų karalius Vokietijoje lankysis kovo 29–31 dienomis.

„Prancūzija – viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, prioritetinė mūsų šalies eksporto rinka. Paryžiuje vyksiantis Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas atvers dar daugiau galimybių mūsų šalies verslui užmegzti naudingų ryšių ir pritraukti daugiau investicijų“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Prancūzijos verslo atstovams ministrė planuoja pristatyti šalies investicinę ir mokestinę aplinką, Lietuvoje stiprius verslo sektorius, kurie domina užsienio investuotojus. Ministrė taip pat pristatys Žaliojo koridoriaus iniciatyvą, įsikūrimo laisvosiose ekonominėse zonose ir pramonės parkuose naudą.

Paryžiuje vyksiantis Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas atvers dar daugiau galimybių mūsų šalies verslui užmegzti naudingų ryšių ir pritraukti daugiau investicijų.

Vizito metu I. Šimonytė Prancūzijoje susitiks su šalies ministre pirmininke Elisabeth Borne (Elizabet Born), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matjasu Kormanu).

Vizito metu premjerė taip pat pasisakys EBPO taryboje, atidarys Lietuvos-Prancūzijos verslo forumą, susitiks su Prancūzijos lietuvių bendruomene. Taip pat numatytas ministrės pirmininkės apsilankymas Paryžiaus Politikos mokslų mokykloje ir vieša diskusija su šios mokyklos akademine bendruomene, neformalūs pietūs su Prancūzijos politologais, žurnalistais bei intelektualais.

Vizito metu daugiausia dėmesio numatoma skirti Lietuvos ir Prancūzijos dvišalio bendradarbiavimo stiprinimui, Rusijos karui prieš Ukrainą, Europos energetiniam saugumui, paramai Ukrainai, ES sankcijoms Rusijai ir karinę agresiją remiančiai Baltarusijai.

Prancūzijos investicijos Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 711 mln. eurų. Pagal investicijų dydį Lietuvoje Prancūzija praėjusiais metais užėmė 11-ąją vietą. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 Prancūzijos bendrovių.

Daugiausia Prancūzijos bendrovės Lietuvoje investuoja į didmeninę ir mažmeninę prekybą, apdirbamąją gamybą, finansinę ir draudimo veiklą, profesinę, mokslinę, techninę veiklą, nekilnojamojo turto operacijas.

A. Armonaitė Paryžiuje taip pat dalyvaus neformalioje diskusijoje su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ambasadoriais, pristatys Lietuvos pagalbos priemones Ukrainai. Diskusijoje bus aptariama, kaip EBPO galėtų padėti Ukrainai pritraukti investicijų tvariam šios šalies ekonomikos atsigavimui.

Paryžiuje G. Nausėda lankysis pirmadienį ir antradienį.

„Susitikime daugiausia dėmesio planuojama skirti krizei pasienyje su Baltarusija, nelegalios migracijos, saugumo ir gynybos klausimams aptarti“, – nurodo Prezidentūra.

Prezidentai taip pat aptars aktualius dvišalio ekonominio bendradarbiavimo ir ES klausimus, transatlantinį bendradarbiavimą, Rytų partnerystės politiką, kovą su klimato kaita.

Į Lietuvą neteisėtai pavyko patekti beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų sieną kirto iki rugpjūčio.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Vizito metu Lietuvos vadovas lankysis UNESCO būstinėje Paryžiuje, kur susitiks su šios organizacijos generaline direktore Audrey Azoulay (Odri Azulė).

Šiais metais Lietuva išrinkta UNESCO Vykdomosios tarybos nare 2021–2025 metų laikotarpiui.

Prezidentas taip pat susitiks su Prancūzijos verslo atstovais ir lietuvių bendruomene.

Per susitikimą bus aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir planuojamas Lietuvos dalyvavimas Prancūzijos vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Takuba Task Force“ Malyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Paryžiuje A. Anušauskas taip pat susitiks su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėja strateginiais klausimais Alice Rufo (Elis Rufo), Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komiteto pirmininku Jean-Louis Bourlanges (Žanu Luji Burlanžu) bei Senato Užsienio reikalų ir gynybos komiteto vadovu Christianu Cambonu (Kristijanu Kambonu).

Prancūzija yra svarbi Lietuvos sąjungininkė gynybos ir saugumo srityje.

Prancūzijos karinės oro pajėgos jau aštuonis kartus vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, Prancūzijos kariai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupėse bei karinėse pratybose Lietuvoje ir Estijoje.

Burgundijos regiono Bono mieste A. Merkel pasitiko ne tik E. Macronas, o ir džiūgaujančių žmonių minia. Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai kartu su savo sutuoktiniais iš pradžių vaikščiojo miesto centru, o vėliau, be kita ko, turėjo dalyvauti vakarienėje.

Anot pranešimų, lyderiai susitikimo metu ketina pasidalinti savo nuomonėmis apie tarptautinius klausimus. E. Macronas taip pat turėtų pagerbti A. Merkel aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu.

Vizitas žymi produktyvių abiejų šalių lyderių santykių ne tik Prancūzijos-Vokietijos, o ir platesnės Europos lygmeniu, pabaigą, teigiama Eliziejaus rūmų išplatintame pranešime.

„Mes apie tai pranešime laiku“, – agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nuo komentarų atsiribodamas.

Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais Maskvoje ir Paryžiuje, sekmadienį paskelbė, jog V.Putinas gegužės 29 dieną neplanuotai lankysis Prancūzijoje, kad galėtų asmeniškai susipažinti su naujuoju Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).

Anot leidinio, oficiali prielaida šiam vizitui – atidarymas parodos Versalyje Rusijos caro Petro I apsilankymo Prancūzijoje 300 metų sukakčiai paminėti. Tačiau, kaip tvirtina tokios informacijos šaltiniai, tuo V.Putino neplanuotas apsilankymas Prancūzijoje nesibaigs, o vizito darbotvarkė bus „gana įtempta“.