Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas, „valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą.

Pagal projektą sausio 8–15 dienomis į Taivaną turėtų vykti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentarai Edita Rudelienė, Eugenijus Sabutis ir Dovilė Šakalienė.

Jie turėtų dalyvauti susitikimuose su Taivano valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Per valdybos posėdį paaiškėjo, kad į šią salą Rytų Azijoje planuoja skristi ir Audronius Ažubalis, tik dar nespėjo pateikti dokumentų.

Dėl to Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė atidėti sprendimą dėl šios Seimo narių kelionės, kol paaiškės galutinė delegacijos sudėtis.

„Valstietis“ Jonas Jarutis dėl šio vizito įžvelgė galimą Lietuvos parlamentarų papirkimą.

„(...) kelionė yra apmokama kviečiančiosios pusės, ir tai ne pirmą kartą. Man kyla klausimų dėl tam tikro papirkinėjimo dėl tų sprendimų, kurie priimti dėl Taivano Lietuvoje, dėl atstovybės įkūrimo. Nepritarsiu (komandiruotei – BNS) bet kokia apimtimi“, – sakė jis.

Man kyla klausimų dėl tam tikro papirkinėjimo dėl tų sprendimų, kurie priimti dėl Taivano Lietuvoje, dėl atstovybės įkūrimo. Nepritarsiu.

Panašių abejonių kėlė ir Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

„Ar niekam nekyla abejonių, čia ne pirma tokia kelionė, kai apmoka kita pusė, tuo metu mes čia sprendimus priimame nuolat susijusius su užsienio politika, Kinijos, Taivano klausimais. Jeigu yra didelis noras vykti, gal reikėtų bent apsimokėti patiems, kad būtų išvengta toliau interesų konflikto?“ – klausė jis.

„Taivano pusė ne pirmą ir ne antrą kartą tokią poziciją paėmusi, kad apmokame, verslo klase skriskite, važiuokite, viskas tvarkoje, o paskui čia sprendimai priimami. Nežinau, ar čia nėra prekybos poveikiu požymių“, – tvirtino A. Mazuronis.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, ar delegacijos nariams reikia mokėti dienpinigius, jei visas jų išlaidas ketina padengti Taivanas.

„Tai yra tokia kelionė, kur priimančioji šalis viskuo aprūpina iš esmės: ir maitinimas, ir transportas, ir apgyvendinimas. Ar būtina tokiais atvejais skirti dienpinigius vykstantiesiems? Paskui metų gale pritrūkstame pinigų, gal iš karto reikia pradėti naudoti taupiau“, – sakė jis.

J. Razmai taip pat klausimų sukėlė delegacijos sudėtis, kodėl joje įrašyti du konservatoriai ir du socialdemokratai, kai kitų frakcijų, išskyrus Liberalų sąjūdžio, atstovų išvis nėra.

„Gal galima pasikalbėti su delegacijos vadovu, kad kiek įmanoma plačiau visas frakcijas apimtų, „valstiečiai“, suprantu, vyks tik į Kiniją, jiems tai netinka, bet visos kitos gal norėtų vykti“, – teigė J. Razma.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivaniečių pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Kinijos valdžios nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.

Nepaisant tvyrančios įtampos, šešių Lietuvos Seimo narių delegacija Taivane lankėsi pernai lapkritį, jie su kitų Baltijos šalių parlamentarais dalyvavo Atviro parlamento forume.

Šių metų liepą Vilniuje viešėjo Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas (Ju Sikunas) su delegacija.

Pekinas taip pat piktai reagavo į Vakarų delegacijų vizitus į Taivaną ir surengė didžiules karines pratybas, protestuodamas prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymą Taibėjuje.

Anksčiau planuota, jog atstovybė savo veiklą pradės šį pirmadienį.

„Paskirtasis atstovas (Paulius Lukauskas – BNS) atvyko praėjusią savaitę, tik prieš kelias dienas išėjo iš karantino, todėl dabar ruošiasi atstovybės atidarymui (...) Kai tik būsime tam pasiruošę, tada ir atidarysime“, – BNS teigė K. Žemaitis.

Viceministras teigė negalintis pasakyti, ar atstovybę pavyks atidaryti jo vizito, kuris tęsis iki penktadienio, metu.

„Nežinau, kol kas sunku pasakyti, kaip mums seksis ruoštis – svarbiausias akcentas, kad atstovas fiziškai čia jau yra ir dirba (...) Jeigu paraleliai pavyks pasiruošti (atstovybės atidarymui – BNS), ar spėsim šito vizito metu, ar ne, tai mes į tai nesifokusuojame“, – sakė  K. Žemaitis.

„Pagrindinis tikslas yra padėti mūsų verslo delegacijai, aišku, atidarymas svarbus simbolinis žingsnis, bet mums ne mažiau svarbu, kad šis verslo vizitas pavyktų“, – pridūrė jis.

Viceministras su 17 įmonių Lietuvos verslo delegacija Taivane lankosi nuo pirmadienio.

Lietuvos atstovybė turėtų būti atidaryta rugsėjį. Ji vadinsis Lietuvos atstovybe Taipėjuje, o ne Taivane. Tokia praktika tarptautinėje bendruomenėje nusistovėjo siekiant vengti užuominų apie palaikomus tarpvalstybinius santykius su sala, kurią Kinija laiko savo dalimi ir žada ilgainiui atsiimti.

Lietuvos pareigūnai taip pat pabrėžia, jog atidaroma atstovybė bus prekybinė, o ne diplomatinė.

Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

Viceministrė A. Vaiciukevičiūtė penkių dienų vizitą Taipėjuje pradėjo rugpjūčio 7 d., Lietuvai siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su Taivanu.

Penktadienį Pekinas pareiškė, kad viceministrė pažeidė Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Nors Taivanas turi nepriklausomą valdžią nuo 1949 m., tačiau Kinija reiškia pretenzijas ir demokratinę salą laiko savo teritorijos dalimi.

Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Kinija nesilaiko taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, o Pekino pareiškimais siekiama įbauginti kitus. Ministerija taip pat pabrėžė, kad Kinijos vyriausybės veiksmai kerštaujant dėl Lietuvos viceministrės vizito į Taivaną yra nepagrįsti, o Pekinas nepaiso įprastų santykių normų tarp suverenių valstybių.

Lietuvos susisiekimo ministerija išreiškė apgailestavimą dėl to, kad „Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje“.

Vizitui einant į pabaigą A. Vaiciukevičiūtė sakė, kad verslo delegacija susitiko su Taivano transporto agentūrų atstovais ir pirmaujančiais elektra varomų autobusų gamintojais, nes Lietuva siekia bendradarbiauti su Taivanu gaminant elektra varomus autobusus ir vystant ekologiškas transporto technologijas.

Per spaudos konferenciją Taipėjuje ji teigė, kad Lietuva renkasi bendradarbiauti su tomis šalimis, kurios nori bendradarbiauti su Lietuva, o vizitas buvo ilgai planuotas.

Klausiama apie Kinijos karinį ir ekonominį spaudimą Taivanui po to, kai ten rugpjūčio 3 d. lankėsi JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, Vaiciukevičiūtė parėžė, kad Lietuva pritaria Didžiojo septyneto valstybių pareiškimui, kuris buvo išplatintas praeitą savaitę.

Didžiojo septyneto valstybės paragino Kiniją vienašališkai nekeisti status quo regione ir patvirtino savo įsipareigojimą palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia artimiausių susitikimų su Europos Sąjungos (ES) lyderiais metu ketinanti kalbėtis apie bendrą vizitą į Taivaną. Lietuvos aukšto rango pareigūnų vizituose į Taivaną prasmę mato ir Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. Politikė akcentuoja, kad Lietuvai svarbus yra ne tik ekonominių, prekybinių ryšių vystymas, tačiau ir bendradarbiavimas politikų lygmenyje. Todėl, URK komiteto pirmininkės žiniomis, rudenį planuojamame Lietuvos atstovybės Taipėjuje atidaryme ketina dalyvauti ir vienas iš Vyriausybės narių.

Seimo pirmininkė: ketinu su ES valstybių parlamentų lyderiais tartis dėl bendro vizito į Taivaną

Parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen sveikina JAV Atstovų Rūmų pirmininkės N. Pelosi vizitą į Taivaną.

„JAV Atstovų rūmų spykerės Nancy Pelosi vizitas Taivane – neabejotinai svarbus signalas demokratiniam pasauliui. Šis vizitas prisidės prie valstybių tolesnių ryšių su Taivano žmonėmis plėtros“, – Eltai atsiųstame komentare teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė tikina artimiausiu metu ketinanti su ES valstybių parlamentų vadovais tartis dėl bendro vizito į Taivaną.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Νiekas negali bauginti ar drausti demokratinėms visuomenėms bendrauti. Apie tai man teko asmeniškai kalbėti su neseniai Lietuvoje viešėjusiu Taivano parlamento vadovu You Si-Kunu, kuris, be kita ko, įteikė man kvietimą apsilankyti Taivane. Ketinu artimiausių susitikimų metu su ES valstybių parlamentų vadovais kalbėti apie bendrą vizitą į Taivaną. Manau, tai būtų reikšmingas žingsnis“, – informavo ji.

A. Andrikienė: aukšto rango pareigūnų vizitų į Taivaną turėtų daugėti

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. L. Andrikienė mano, kad Lietuva su Taivanu turėtų vystyti ne tik ekonominius ryšius, tačiau ir megzti kontaktus politikų lygmeniu.

„Lietuva su Taivanu plėtoja ekonominius, prekybinius ryšius, mes siekiame ir norime gerokai didesnių prekybos apimčių su Taivanu, mes norime Taivano investicijų, mes turime labai konkrečius norus žinodami Taivano lyderystę pasaulyje kai kuriose srityse“, – Eltai sakė L. L. Andrikienė.

Ketinu artimiausių susitikimų metu su ES valstybių parlamentų vadovais kalbėti apie bendrą vizitą į Taivaną. Manau, tai būtų reikšmingas žingsnis.

„Tačiau mes norime ir kontaktų politikų ir ekspertų sferoje. Taigi, politikų vizitai buvo ir bus. Neseniai, kaip žinome, Lietuvoje lankėsi Taivano parlamento pirmininkas, mūsų Seimo pirmininkė taip pat yra pakviesta vykti į Taivaną“, – akcentavo politikė.

URK pirmininkė teigia turinti žinių, kad rugsėjį Lietuvos atstovybės Taipėjuje metu į Taivaną ketina keliauti ir aukštesnio politinio lygmens Lietuvos atstovas, pasak jos, tai galėtų būti vienas iš ministrų.

„Žinodama, kad rugsėjį Lietuva jau turėtų atidaryti savo prekybos atstovybę Taivane, aš manau, kad turėtų ta proga į Taivaną vykti iš tikrųjų aukšto rango pareigūnas iš Lietuvos. Kas tai bus, nežinau, kol kas aš sprendimo negirdėjau, nors kai kuriuos dalykus žinau, bet manau, kad taip, tai galėtų būti vienas iš Vyriausybės narių. Ir, aš manau, kad plėtojant santykius su Taivanu tame lygyje, apie kurį kalbėjau, vizitų turėtų daugėti“, – pabrėžė ji.

L. L. Andrikienė akcentuoja ypač matanti prasmę deleguoti tų sričių ministrus, kuriose megzti santykius su Taivanu Lietuvai labiausiai aktualu.

„Ministrų lygiu, tai neabejotinai matyčiau prasmę. Ir tų kontaktų vis daugėja. Aš manau, kad jų bus dar daugiau, ypatingai tose srityse, kurios mums aktualios. Tai galėtų būti žemės ūkis, tai galėtų būti Ekonomikos (ir inovacijų – ELTA) ministerija ir kai kurios kitos“, – teigė parlamentarė.

Politikė sveikina ir JAV Atstovų Rūmų pirmininkės N. Pelosi sprendimą vykti į Taivaną. Pasak jos, labai svarbu paramą demokratijoms išreikšti realiais veiksmais.

„Todėl, manau, nereikėtų stebėtis ir dėl Lietuvos užsienio reikalų ministro išreikšto pritarimo tviteryje, kad jis sveikina šį vizitą. Aš nesu ministrė, aš tik Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė, bet savo feisbuko paskyroje aš irgi pasidžiaugiau patyrusios politikės Nancy Pelosi vizitu. Tokiu būdu, ne rezoliucijomis, ne pareiškimais, bet realiu veiksmu jos išreikštą paramą demokratijai. Man atrodo, kad tai yra svarbu“, – pabrėžė ji.

Mes gyvename demokratijoje. Ir mes jokios kitos tvarkos nenorime savo šalyje ir neleisime, kad ji būtų. Ir niekas negali nurodyti tautos išrinktam atstovui, man net sunku įsivaizduoti XXI a., kad jūs nevykite ten ar ten.

L. L. Andrikienė akcentuoja, kad demokratinių valstybių lyderiai patys sprendžia, kur planuotis vizitus. Todėl, pasak URK pirmininkės, Kinijos reakcija ir grasinimai dėl N. Pelosi vizito į Taivaną yra „visiškai neadekvati“.

„Mes gyvename demokratijoje. Ir mes jokios kitos tvarkos nenorime savo šalyje ir neleisime, kad ji būtų. Ir niekas negali nurodyti tautos išrinktam atstovui, man net sunku įsivaizduoti XXI a., kad jūs nevykite ten ar ten. Aš sakyčiau, kad Kinijos Liaudies Respublikos reakcija yra visiškai neadekvati ir daugiau demonstruojanti Kinijos silpnumą, o ne stiprybę“, – sakė L. L. Andikienė.

„Ir tos kelios dienos šaudymų ir raketų leidimų aplink Taivaną, Taivano blokavimas keliant grėsme ir civiliniams skrydžiams ir visa kita, tai Kinija atrodo prastai šiuo atveju“, – pridūrė ji.

URK pirmininkė atkreipia dėmesį, kad deleguoti politikai į Taivaną važiuoja su ekonominiais, finansiniais, prekybiniais, investiciniais tikslais, kurie Kinijai nusprendus Lietuvai pritaikyti sankcijas, yra ypač svarbūs.

„Labai aiškūs tikslai, tai yra ir ekonomika, finansai, prekyba, investicijos. Tai kodėl turėtume nevažiuoti. Ar mums to nereikia? Mums reikia. Kaip anksčiau reikėjo, taip ir dabar reikia. Ir dabartinėje situacijoje, kai ekonominė situacija pasaulyje darosi vis sudėtingesnė, mums kaip tik tai reikia daryti dėl to, kad žinome, kaip Kinija elgiasi su mumis ir mums nelieka jokio kito būdo kaip tik ieškoti alternatyvių rinkų, alternatyvių partnerių“, – pabrėžė L. L. Andrikienė.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi antradienį vakare nusileido Taivane, nepaisydama kelias dienas skambėjusių vis griežtesnių Kinijos perspėjimų, dėl kurių įtampa tarp dviejų pasaulio supervalstybių smarkiai išaugo.

Reaguodamas į N. Pelosi vizitą Taivane, Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išreiškė optimistinę viltį, kad jos pavyzdžiu netrukus paseks kiti laisvės ir demokratijos gynėjai.

„Dabar spikerė N. Pelosi gerokai plačiau pravėrė duris į Taivaną. Esu tikras, kad netrukus pro jas įžengs ir kiti laisvės ir demokratijos gynėjai“, – savo tviterio paskyroje parašė jis.

Šie manevrai rengiami JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito autonominėje demokratinėje saloje, išprovokavusio Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, įniršį.

Pnom Penyje susitikę 10 narių turinčios Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ministrai savo bendrame pareiškime perspėjo susilaikyti nuo „provokuojamų veiksmų“. Anot jų, susiklosčiusi padėtis „gali destabilizuoti regioną ir galiausiai vesti prie apsiskaičiavimo, rimtos konfrontacijos, atvirų konfliktų ir nenuspėjamų padarinių tarp didžiųjų galybių“.

Pekinas sako, kad kada nors susigrąžins Taivaną, prireikus – jėga.

N. Pelosi tapus aukščiausio rango renkama JAV pareigūne, aplankiusia salą per pastaruosius 25 metus, Kinija pažadėjo už tai „nubausti“ ir paskelbė surengsianti pratybas, ketvirtadienį vidurdienį (7 val. Lietuvos laiku) prasidėjusias keliose zonose aplink Taivaną.

Į Pnom Penį derybų su ASEAN atvykęs Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pasmerkė Kinijos atsaką.

„Nėra jokio pateisinimo naudoti vizitą kaip pretekstą agresyviai karinei veiklai Taivano sąsiauryje. Kitų šalių įstatymų leidėjams normalu ir įprasta keliauti į užsienį“, – per „Twitter“ parašė jis.

Kambodžos užsienio reikalų viceministras Kung Phoakas, ASEAN atstovas, ragino abi puses stabilizuoti padėtį.

„Tikimės, kad įvyks deeskalavimas... ir į Taivano sąsiaurį grįš normali padėtis“, – jis sakė žurnalistams.

Dalis ASEAN narių, pavyzdžiui, Mianmaras, Kambodža ir Laosas, palaiko glaudžius santykius su Kinija, bet kitos baiminasi vis labiau kategoriškų Pekino veiksmų tarptautinėje arenoje.

Kita vertus, nė viena šio bloko šalis oficialiai nepripažįsta Taivano ir nėra nusiteikusi paremti Taibėjaus, tęsiantis jo priešpriešai su žemynine Kinija.

Nacionalinės gynybos ministerija pabrėžia, kad laikysis principo ruoštis karui, bet jo nesiekti.

Kinija pradėjo dideles karines pratybas vandenyse prie Taivano

Kinijos kariuomenė ketvirtadienio vidurdienį vietos (7 val. Lietuvos) laiku pradėjo didelio masto kovinio šaudymo pratybas vandenyse netoli Taivano, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Šie manevrai rengiami po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito autonominėje demokratinėje saloje, išprovokavusio Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, įniršį.

„Nuo šiandienos 12 val. iki [rugpjūčio] 7 dienos 12 val. vyksta Liaudies išvadavimo armijos svarbios karinės pratybos“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbto CCTV žinutėje, prie kurios buvo pridėtas Taivano žemėlapis.

Kinija laiko Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Manevrai apima „kovinį šaudymą“, nurodė valstybinė žiniasklaida.

Pekino valstybinis nacionalistinės pakraipos dienraštis „Global Times“ citavo karybos analitikus, sakiusius, kad šios Kinijos pratybos yra „beprecedenčio“ masto ir kad per jas bus pirmąkart paleista raketų, praskriesiančių virš Taivano.

„Tai pirmasis kartas, kai PLA (Kinijos kariuomenė) surengs toliašaudės artilerijos šaudymą“ Taivano sąsiauryje, pažymėjo laikraštis.

Naujienų agentūros AFP reporteriai matė iš šalimais esančių karinių objektų išlekiančius sviedinius, baltų dūmų pliūpsnius ir garsius trenksmus.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys pratybas pasmerkė ir pabrėžė, kad „nėra jokio pateisinimo naudotis vizitu kaip dingstimi agresyviai karinei veiklai Taivano sąsiauryje“.

Taivano jūrų ir uostų biuras trečiadienį perspėjo laivus aplenkti akvatorijas, kuriose vyks Kinijos pratybos.

Taibėjaus vyriausybė pažymėjo, kad manevrai sutrikdys skrydžius 18-a tarptautinių maršrutų, kertančių Taivano prižiūrimą skrydžių informacijos regioną (FIR).

Honkongo oro bendrovė „Cathay Pacific“ pranešė nurodžiusi savo lėktuvams „vengti skristi per nustatytas oro erdvės zonas aplink Taivano regioną“.

Šie manevrai vyksta vandenyse, kuriuos kerta vieni judriausių laivybos maršrutų. Be kita ko, šiais keliais gabenami pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbūs puslaidininkiai ir elektroninė įranga, gaminama Rytų Azijos pramonės centruose.

Nori pademonstruoti savo stiprybę

Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekino režimo žvanginimas ginklais suintensyvėjo valdant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

Analitikų teigimu, Kinijos vadovybė nori pademonstruoti savo stiprybę prieš rudenį vyksiantį svarbų valdančiosios partijos susitikimą, kuriame, kaip tikimasi, Xi Jinpingas bus išrinktas beprecedentei trečiajai kadencijai.

Karinės pratybos yra akivaizdus Kinijos karinės veiklos aplink Taivaną ir vėliausios Taivano sąsiaurio krizės 1995–1996 metais eskalavimas“, – sakė Tarptautinės krizių grupės vyresnioji analitikė Kinijos klausimais Amanda Hsiao (Amanda Siao).

„Pekinas signalizuoja, kad nepripažįsta Taivano suvereniteto“, – pridūrė ji.

Nepaisant to, analitikai AFP sakė, kad Kinija bent jau kol kas nesiekia eskaluoti situacijos iki tokio lygio, kad ji taptų nekontroliuojama.

Taivano nacionalinio Sun Yat-seno (Sun Jatseno) universiteto politikos mokslų docentas Titusas Chenas (Taitusas Čenas) sakė: „Paskutinis dalykas, kurio Xi Jinpingas nori, yra atsitiktinis karas.“

Taivano kariškiai: sala ruošiasi karui, jo nesiekdama

Taivano kariškiai ketvirtadienį sakė, kad salos pajėgos įdėmiai stebi beprecedentes Kinijos karines pratybas aplinkiniuose vandenyse ir yra pasiruošusios potencialiam konfliktui, bet pačios jo nesiekia.

„Nacionalinės gynybos ministerija pabrėžia, kad laikysis principo ruoštis karui, bet jo nesiekti – ir nuostatos neeskaluoti konflikto bei nekelti ginčų“, – sakoma Taibėjaus gynybos ministerijos pranešime.

Kazachstanas išdėstė savo oficialią poziciją dėl Taivano

Kazachstanas laiko Taivaną neatskiriama Kinijos teritorijos dalimi. Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas, praneša „Tengrinews.kz“.

„Kazachstano Respublika remia „vienos Kinijos“ principą ir laiko Taivaną neatskiriama KLR teritorijos dalimi“, – pabrėžė jis.

Pasak A. Smadijarovo, Kazachstanas ragina laikytis galiojančių tarptautinės teisės normų ir JT įstatų, remia 1971 metų JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją šiuo klausimu.

„Manau, kad užsienio šalių oficialių delegacijų vizitai į Taivaną turi būti derinami su KLR vyriausybe“, - pridūrė Kazachstano URM atstovas.

Kinijos karo žaidimai kelia pavojų dar labiau sutrikdyti pasaulinę tiekimų grandinę

Kinijos karinės pratybos netoli Taivano sutrikdys vieną judriausių pasaulyje laivybos zonų, naujienų agentūrai AFP sakė analitikai, pabrėždami salos svarbą jau ir taip prailgėjusioms pasaulinio tiekimo grandinėms.

Kazachstano Respublika remia „vienos Kinijos“ principą ir laiko Taivaną neatskiriama KLR teritorijos dalimi.

Manevrai vyksta viename judriausių planetos laivybos maršrutų, naudojamų tiekti gyvybiškai svarbius puslaidininkius ir elektroninę įrangą, gaminamą pasaulio rinkoms Rytų Azijos gamyklų centruose. Ši trasa taip pat yra pagrindinė gamtinių dujų arterija.

„Bloomberg“ duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius beveik pusė pasaulio krovininių laivų praplaukė siauru Taivano sąsiauriu, skiriančiu salą nuo Kinijos žemyninės dalies. „Atsižvelgiant į tai, kad didžioji pasaulio krovininio laivyno dalis plaukia šiuo vandens keliu, jiems pakeitus maršrutą pasaulinės tiekimo grandinės neišvengiamai bus sutrikdytos“, – sakė Singapūro S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos asocijuotas mokslinis bendradarbis Jamesas Charas.

Net ir nedidelis pasaulinių tiekimo grandinių, jau paveiktų COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą, sutrikdymas gali brangiai kainuoti. „Kinijos planuojamos kovinio šaudymo pratybos vyksta nepaprastai judriame vandens kelyje, – rašo „Economist Intelligence Unit“ vyriausiasis pasaulinės prekybos analitikas Nickas Marro. – Dėl šių transporto maršrutų uždarymo, net ir laikinai, padarinius patirs ne tik Taivanas, bet ir su Japonija bei Pietų Korėja susiję prekybos srautai“.

Taivano jūrų ir uostų biuras perspėjo laivus šiauriniuose, rytiniuose ir pietiniuose rajonuose vengti pratyboms naudojamų teritorijų. Tačiau kelios laivybos bendrovės, su kuriomis susisiekė AFP, teigė, kad jos neskuba keisti maršruto ir laukia, kokie bus pratybų padariniai. Be to, dar nesibaigė taifūnų sezonas, todėl rizikinga nukreipti laivus aplink rytinę Taivano pakrantę per Filipinų jūrą. Kitos sakė, kad laikysis numatytų tvarkaraščių.

Pratybos paveikė ir oro maršrutus. Per pastarąsias dvi dienas pagrindiniuose Fudziano, arčiausiai Taivano esančios Kinijos provincijos, oro uostuose atšaukta daugiau nei 400 skrydžių, o tai rodo, kad kariuomenė gali naudoti ir oro erdvę. Taivano ministrų kabinetas pareiškė, kad pratybos sutrikdys 18 tarptautinių maršrutų, einančių per salos skrydžių informacijos regioną (FIR).

Per ankstesnę Taivano sąsiaurio krizę praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Kinija kelis mėnesius vykdė karines pratybas, leido raketas į vandenis prie Taivano ir repetavo salos puolimą iš jūros.

„Kinai neabejotinai nori parodyti dar didesnį ryžtą nei 1996 m.“, – sakė Bonnie Glaser, JAV įsikūrusios Vokietijos Marshallo fondo ekspertų grupės Azijos programos direktorė.

Kinija per karines pratybas paleido virtinę balistinių raketų – Taibėjus

Kinija paleido keletą balistinių raketų į vandenis aplink Taivaną per ketvirtadienį vykstančias karines pratybas, pranešė Gynybos ministerija Taibėjuje ir pasmerkė Pekino „neprotingus veiksmus, keliančius pavojų taikai regione“.

„Nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad Kinijos komunistų partija apytikriai nuo 13 val. 56 min. paleido keletą „Dongfeng“ tipo balistinių raketų į  vandenis prie Taivano šiaurės rytų ir pietvakarių“, – sakoma trumpame ministerijos pranešime.

Atakuotos Taivano vyriausybės svetainės

Per JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą pagrindinės Taivano vyriausybės svetainės laikinai neveikė dėl kibernetinių atakų, manoma, susijusių su Kinija ir Rusija, ketvirtadienį pranešė Taipėjus.

Prezidento kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos ir pagrindinio vyriausybės portalo anglų kalba tinklalapiai atakuoti antradienio vakarą, kai N. Pelosi atvyko į salą su svarbiu vizitu, supykdžiusiu Pekiną. Kinija, laikanti savarankiškai valdomą demokratinį Taivaną savo teritorijos dalimi ir ketinanti atsiimti salą, ketvirtadienį pradėjo didžiausias kada nors netoli Taivano surengtas karines pratybas.

Taivano gynybos ministerija taip pat pranešė, kad trečiadienį apie vidurnaktį jos svetainė maždaug valandą buvo neprieinama dėl DDoS atakos. Tai tokio pobūdžio trikdymo ataka, kai svetainę užplūsta informacijos užklausos, bet į ją nėra įsilaužiama.

Taivano užsienio reikalų ministerijos teigimu, atakos prieš jos svetainę ir vyriausybės anglišką portalą buvo susietos su Kinijos ir Rusijos IP adresais, iš kurių mėginta patekti į svetaines iki 8,5 mln. kartų per minutę. „Kadangi bet kuriuo metu gali įvykti priešiškų užsienio jėgų kibernetinės atakos, Užsienio reikalų ministerija ir toliau išliks budri“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė atstovė Joanne Ou. Prezidento kanceliarija pareiškė sustiprinsianti stebėjimą „išorinių jėgų hibridinio informacinio karo“ akivaizdoje.

Taipėjus kaltina Pekiną vykdant kibernetines atakas nuo 2016 m., kai buvo išrinkta prezidentė Tsai Ing-wen, laikanti salą suverenia valstybe, o ne Kinijos dalimi. Pareigūnų teigimu, Taivano vyriausybinės agentūros kasdien susiduria su maždaug penkiais milijonais kibernetinių atakų ir bandymų jas įvykdyti. 2020 m. Taivano valdžios institucijos pranešė, kad Kinijos įsilaužėliai įsiskverbė į mažiausiai 10 Taivano vyriausybinių agentūrų ir gavo prieigą prie maždaug 6 tūkst. elektroninio pašto paskyrų, mėgindami pavogti duomenis.

Ministras: Kinijos raketų tikriausiai nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje

Kinijos balistinės raketos pirmą kartą nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, ketvirtadienį sakė japonų gynybos ministras Nobuo Kishi (Nobuo Kišis).

„Penkios iš devynių Kinijos paleistų balistinių raketų, kaip manoma, nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – reporteriams sakė N. Kishi.

Pranešimas pasirodė Kinijai surengus didžiules karines pratybas vandenyse aplink Taivaną.

Japonija „diplomatiniais kanalais pareiškė protestą Kinijai“, sakė N. Kishi ir pavadino šį klausimą „rimta problema, kuri turi įtakos mūsų nacionaliniam saugumui ir mūsų piliečių saugumui“.

Dalis piečiausios Japonijos Okinavos salos regiono yra netoli Taivano. N. Kishi sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Kinijos balistinės raketos nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Ši zona tęsiasi 200 jūrmylių (apie 370 km) nuo Japonijos pakrantės linijos, už jos teritorinių vandenų ribų.

Paskelbtas paleistų raketų skaičius yra paremtas Japonijos vertinimu, sakė gynybos ministras.

Pasak jo, penkios raketos, panašu, nukrito į pietvakarius nuo Haterumos salos.

Kinija surengė kol kas didžiausias karines pratybas aplink Taivaną, kurį ji laiko neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Šie manevrai rengiami po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito autonominėje demokratinėje saloje, išprovokavusio Pekino įniršį.

N. Pelosi trečiadienį išvyko iš Taivano po viešnagės, kuri buvo surengta nepaisant griežtų Pekino perspėjimų to nedaryti.

Ketvirtadienio vidurdienį vietos (7 val. Lietuvos) laiku prasidėjo „puolimo naudojant įprastų raketų ugnies galią“ mokymai vandenyse aplink Taivaną, pranešė kinų kariuomenė.

Japonija dar trečiadienį išreiškė susirūpinimą Kinijai dėl pratybų, sakydama, kad jos planuojamos vandenyse, kurie persidengia su jos išskirtine ekonomine zona.

Manoma, kad visos devynios raketos nukrito Kinijos numatytoje karinių pratybų teritorijoje, sakė N. Kishi.

Ministras atsisakė komentuoti Kinijos ketinimus dėl pratybų, tačiau pavadino jas „labai grėsmingomis“.

Japonija: keturios kinų raketos praskriejo virš Taivano pagrindinės salos

Keturios iš penkių Kinijos balistinių raketų, tikriausiai nukritusių Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, „kaip manoma, praskriejo virš Taivano pagrindinės salos“, ketvirtadienį paskelbė japonų Gynybos ministerija.

Japonija ragina Kiniją nedelsiant sustabdyti pratybas prie Taivano

Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimaša Hajašis) ketvirtadienį paragino Kiniją „nedelsiant nutraukti“ karines pratybas aplink Taivaną.

„Šį kartą Kinijos veiksmai turi rimtą poveikį regiono ir tarptautinės bendruomenės taikai bei stabilumui. Dar kartą reikalauju nedelsiant nutraukti šias karines pratybas“, – Y. Hayashi sakė žurnalistams Pnom Penyje, kur jis dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikime.

„Artimiausiuose Seimo pirmininkės planuose vizito į Taivaną nėra“, – Eltai teigė parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Liepą Lietuvoje su delegacija apsilankė Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas. Vizito metu jis susitiko su Seimo vadove V. Čmilyte-Nielsen. Reaguodamas į Lietuvos sprendimą priimti Taivano delegaciją, Pekinas pareiškė „griežtą protestą“ Lietuvai.

Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi – net žada vieną dieną prireikus užgrobti jį jėga – ir nuolat priešinasi bet kokiems salos tarptautinio pripažinimo požymiams. Pastaruoju metu šiame kontekste kaista JAV ir Kinijos santykiai. Kinija perspėjo Jungtines Valstijas, kad susiklostys „labai rimta padėtis ir padariniai“, jei JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi atvyks iš anksto nepranešto vizito į Taivaną.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas pirmadienį Pekine spaudos atstovams sakė, kad toks vizitas būtų „akivaizdus kišimasis į Kinijos vidaus reikalus“.

Pirmoji N. Pelosi kelionės į Aziją stotelė – Singapūras. Ten pirmadienį vyks jos derybos su vyriausybe ir priėmimas, kurį rengia JAV prekybos rūmai. N. Pelosi taip pat planuoja vykti į Malaiziją, Japoniją ir Pietų Korėją. Taivanas nėra įtrauktas į oficialų jos maršrutą, tačiau Kinijos valstybinė žiniasklaida reiškė nuogąstavimus, kad ji gali nepaisyti Pekino įspėjimų ir vis dėlto ten keliauti. 82 metų N. Pelosi vizitas būtų aukščiausio rango JAV pareigūnės apsilankymas Taipėjuje per pastaruosius dešimtmečius. N. Pelosi yra aukščiausia JAV pareigūnė po prezidento ir jo pavaduotojo.

Kinijos vadovybė Taivaną laiko Liaudies Respublikos dalimi ir prieštarauja oficialiems jos diplomatinių partnerių ir Taipėjaus vyriausybės kontaktams. 23 mln. gyventojų turintis Taivanas jau seniai laiko save nepriklausomu. Rusijos invazija į Ukrainą padidino baimę, kad Kinija gali jėga aneksuoti demokratinę salą. Įtampa dėl Taivano nebuvo tokia didelė nuo 1990 metų.