M. Navickienė Karpačze, Lenkijoje, tris dienas dalyvaus 32-ajame Ekonomikos forume „Naujos senojo žemyno vertybės – Europa ant pokyčių slenksčio“.

Ministrė dalyvaus diskusijoje „Gyvenimo lygio gerinimas krizės metu. Socialinės politikos iššūkiai 2023 metais“. Diskusija susijusi su Rusijos ataka prieš Ukrainą, koronaviruso pandemija ir ekonominėmis to pasekmėmis daugeliui šalių.

Kaip skelbiama, ministrė pristatys Lietuvos patirtį ir akcentuos tai, jog krizės metu turėtų būti vykdoma atsakinga ir taikli socialinė politika, o Ukrainos pergalė turi išlikti vieninteliu svarbiausiu visos Europos siekiu tam, kad nebūtų prarasta viso demokratinio pasaulio laisvė.

„Susitikime su Lenkijos kolega Lietuvos diplomatijos vadovas aptars pasirengimą NATO viršūnių susitikimui bei regiono saugumo aktualijas“, – pranešė ministerijos  Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Šis vizitas – retas V. Zelenskio išvykimas iš Ukrainos nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Nors jis vyksta po vizitų Jungtinėse Valstijose, Britanijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, iš kitų išsiskiria tuo, kad apie jį buvo paskelbta iš anksto, nesilaikant ankstesniems vizitams būdingo slaptumo.

Taip pat neįprasta, kad prie prezidento prisijungė pirmoji ponia Olena Zelenska. Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) užsienio politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) sakė, kad tai pirmas toks V. Zelenskio vizitas nuo karo pradžios.

A. Duda apdovanojo V. Zelenskį seniausiu ir garbingiausiu Lenkijos civiliniu apdovanojimu – Baltojo erelio ordinu, sakydamas, kad jis skiriamas iškiliems žmonėms Lenkijoje ir Lenkijos tarptautiniuose santykiuose.

„Neabejojame, kad jūsų požiūris ir tautos drąsa išgelbėjo Ukrainą“, – sakė jis V. Zelenskiui.

Prezidentūros rūmų kieme vykusioje sutikimo ceremonijoje lenkų lyderis ir abiejų šalių pirmosios ponios vilkėjo oficialius drabužius, o V. Zelenskis vilkėjo savo firminį tamsų džemperį ir chaki spalvos kelnes, taip išreikšdamas paramą Ukrainos kovai.

Šis vizitas atskleidžia didėjantį Lenkijos tarptautinį vaidmenį naujoje saugumo tvarkoje, kuri atsiranda po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos narė, modernizuoja savo kariuomenę, užsakydama tankus ir kitą įrangą iš JAV ir Pietų Korėjos gamintojų, o Jungtinės Valstijos taip pat sustiprino savo karinį buvimą Lenkijoje.

Varšuva yra svarbi Ukrainos sąjungininkė nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, taip pat tapo humanitarinės pagalbos ir ginklų tranzito į Ukrainą centru.

Lenkija taip pat nori nepraleisti būsimų sutarčių dėl pokarinio Ukrainos atstatymo, kuris, Pasaulio banko skaičiavimais, gali kainuoti 411 mlrd. dolerių (apie 377 mlrd. eurų).

Grūdų klausimas

V. Zelenskis yra keliavęs per Lenkiją ir kitų savo vizitų metu, tačiau iki šiol Lenkija nebuvo pagrindinis jo vizito tikslas.

V. Zelenskis taip pat turi susitikti su ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu), dalyvaus ekonomikos forume, skirtame Ukrainos atstatymui, ir susitiks su kai kuriais Lenkijoje prieglobstį radusiais ukrainiečiais. Prasidėjus invazijai, į Lenkiją ėmė plūsti ukrainiečiai, ypač tie, kurie nori likti arti gimtinės, nes planuoja grįžti arba nori lankyti artimuosius.

Nuo karo pradžios Lenkijoje užsiregistravo daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių, kurie prisijungė prie daugybės ukrainiečių, pastaraisiais metais jau atvykusių dirbti. Tikslaus bet kuriuo metu šalyje esančių ukrainiečių skaičiaus neįmanoma apskaičiuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad daug jų keliauja pirmyn ir atgal.

Tačiau V. Zelenskio vizitas taip pat vyksta sudėtingu metu, nes lenkų ūkininkai vis labiau pyksta dėl į Lenkiją įvežamų ukrainietiškų grūdų pertekliaus, dėl kurio krito kainos.

Grūdai skirti tik sandėliuoti ir vežti tranzitu per Lenkiją į tarptautines rinkas Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Lenkijos ūkininkai teigia, kad grūdai lieka Lenkijoje, užima vietą saugyklose ir patenka į vietos rinkas, todėl ūkininkai susiduria su krentančiomis vietos kainomis. Rumunijos ir Bulgarijos ūkininkai sako susiduriantys su ta pačia problema.

Komentaruose žurnalistams M. Przydaczas pripažino, kad šis klausimas sukėlė įtampą, ir sakė, kad tai bus viena trečiadienį vyksiančių derybų temų.

Ūkininkų pyktis tampa galvos skausmu M. Morawieckio vyriausybei prieš rudenį vyksiančius visuotinius rinkimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) daug paramos gauna kaimo vietovėse.

Likus valandai iki A. Dudos susitikimo su V. Zelenskiu, iš pareigų atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas (Henrikas Kovalčikas).

Ukrainos valdžia trečiadienį pranešė, kad per praėjusią parą Rusijos pajėgos surengė dešimtis smūgių.

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad per tą laikotarpį žuvo mažiausiai keturi civiliai gyventojai ir dar 16 buvo sužeista.

Iš pradžių ji pagerbs Lietuvos savanorių kapus Berznykuose, vėliau vyks į Lietuvos konsulatą Seinuose, lankysis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, kur susitiks su mokyklos kolektyvu, kitų lietuviškų mokyklų vadovais.

Suvalkuose J. Šiugždinienė apžiūrės vaikų darželio pastatą, kur rudenį turėtų pradėti veikti lietuviška mokykla, pranešė ministerija.

Ministrė taip pat susitiks su Suvalkų miesto vadovu Czeslawu Renkiewicziumi (Česlavu Renkevičiumi).

Lietuviškos mokyklos Suvalkuose steigėjas – Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“. Mokyklos steigimą finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Planuojama, kad mokykla galėtų pradėti veikti šiais metais. Tikimasi, kad pirmuosius mokslo metus nuo rugsėjo pradėtų pirmokai, o ateityje mokykla nuosekliai augtų.

Šiuo metu Suvalkuose gyvena apie 1 tūkst. lietuvių, tarp jų – nemažai jaunų šeimų.

„Ketinu vykti į Lenkiją. Tačiau nežinau, kada“, – sakė jis žurnalistams, paklaustas apie vizitą.

Lenkijos radijas pranešė, kad jo korespondentas Vašingtone uždavė atitinkamą klausimą.

Praėjusią savaitę žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad J. Bidenas vasario mėnesį, minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines, gali nuvykti į Europą ir apsilankyti Lenkijoje.

JAV transliuotojas CNN pranešė, kad Baltųjų rūmų pareigūnai aptarinėja tokios kelionės galimybę ir kad detalės dar nesuderintos.

Lenkijoje yra dislokuota tūkstančiai JAV karių, šalis yra svarbi Vakarų ginklų persiuntimo Ukrainai stotelė, be to, amerikiečiai Lenkijoje apmoko ukrainiečių karius, sakė CNN cituotas JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.

Pasak pareigūnų, dėl saugumo sumetimų mažai tikėtina, kad J. Bidenas savo kelionės metu apsilankytų Ukrainoje.

„Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję. Štai kodėl aš manau, kad šis mūsų susitikimas yra tęstinis ir jis toliau įgyvendins mūsų karinę kooperaciją Suvalkų koridoriaus prasme“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Pasak Lietuvos vadovo, pasienyje su Kaliningradu „gali kilti visokio pobūdžio grėsmių“, tačiau jis pabrėžė, kad „hibridinės grėsmės iš Rusijos pusės buvo visą laiką“.

Rusijai atvėrus Kaliningrade esantį oro uostą lėktuvams iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad čia gali būti mėginama sukelti neteisėtos migracijos bangą, kaip tai padaryta pernai prie sienos su Baltarusija.

„Rizika yra, bet nėra taip, kad tai būtų labai didelė rizika“, – savo ruožtu sakė Lenkijos vadovas.

G. Nausėda ir A. Duda Varšuvoje vadovavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybai. Jos metu daugiausiai dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.

Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime Lietuvos vadovas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą regione.

Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė tolesnę paramą karo draskomai Ukrainai.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą pagalbą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau. Pasak jo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje.

„Mūsų pareiga ne tik padėti ukrainiečiams, bet mobilizuoti ne tik save, bet ir sąjungininkus“, – antrino A. Duda.

Jo teigimu, karas Ukrainoje – atgimusio Rusijos imperializmo padarinys.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai ragino toliau teikti paramą Ukrainai, taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyks į Lenkija, kur susitiks su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarti paramą Ukrainai.

Prezidentas su šalių lyderiais antradienį aptars priemones Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą, pranešė Prezidentūra.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. 

LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas praėjusią savaitę lankėsi Lenkijos Tautos atminties institute.

Kaip pranešė centras, jie lankėsi Lenkijos tautos atminties instituto Paieškų ir identifikacijos biure, kurio darbuotojai perdavė surinktą informaciją apie lietuvius, įvairiomis aplinkybėmis žuvusius Lenkijoje.

„Parsivežėme ne tik informaciją, bet ir gerosios praktikos pavyzdį“, – LGGRTC pranešime spaudai cituojamas jo vadovas A. Bubnys.

Pasak jo, Lenkijos tautos atminties institute veikia atskiras padalinys, turintis keliasdešimt darbuotojų, įskaitant ir savus archeologus. Jie ieško partizanų palaikų ne tik Lenkijos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Lietuvoje jie yra radę nemažai buvusių Armijos Krajovos kareivių.

„Mūsų tikslas – susitarti dėl bendradarbiavimo ieškant lietuvių partizanų Suvalkų krašte“, – sakė A. Bubnys.

LGGRTC atstovai taip pat aptarė dokumentų rinkinio tomo, skirto sovietų okupuotos Lietuvos Valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyvinei grupei Lenkijoje, leidybos darbus.

Ši grupė veikė Lenkijos teritorijoje, siekdama nustatyti lietuvių rezistencijos kelius į Vakarus ir ryšių kanalus šioje šalyje, įskaitant ir partizano Juozo Lukšos Daumanto keliones.

Anot LGGRTC, rengiamo tomo medžiaga atskleidžia plačią įvykių panoramą, parodo MGB pastangas ir metodus siekiant uždaryti bet kokį lietuvių rezistencijos kontaktą su laisvuoju pasauliu.

Leidinys rengiamas lietuvių ir lenkų kalbomis. Planuojama, kad knygynus jis pasieks 2022-aisiais.

Tai būtų antras serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, kurią rengia bendra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lenkijos tautos atminties instituto darbo grupė, tomas.

Pirmasis „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945 m.“ išleistas 2016 metais.

Vygriuose S. Kairys susitiks su Lenkijos Respublikos pirmuoju vicepremjeru, Lenkijos kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministru prof. Piotru Glinskiu. Susitikime ketinama aptarti aktualius kultūrinio bendradarbiavimo projektus, abiem valstybėms reikšmingo kultūros paveldo, atminties aktualizavimo klausimus.

Seinuose S. Kairys lankysis Menų, kultūrų, tautų centre „Paribiai“, Baltojoje sinagogoje, „Paribių“ namuose, ješivoje. Kultūros ministras taip pat apžiūrės Seinų baziliką, Dominikonų vienuolyną.

Birželio 30 d., minint Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines, Menų, kultūrų, tautų centro „Paribiai“ 30-ąsias ir Tarptautinio dialogo centro dešimtąsias metines, kultūros ministras dalyvaus Krasnagrūdoje vyksiančioje diskusijoje „Kultūra kaip jungiamasis Europos audinys. Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo vaidmuo“. Diskusijoje taip pat pasisakys prof. P. Glinskis, „Paribių“ prezidentas Krzysztofas Czyzewskis.

Anot L. Linkevičiaus, susitikime antradienį kalbėta ir apie kitus planuojamus vizitus.

„Reikia numatyti programą, kokie bus susitikimai, yra detalūs protokoliniai dalykai, nes vizitas pirmas. Yra kas veikti. Temos – tradicinės, mus sieja ir gynyba, ir saugumas, ir transportas, energetika, elektros jungtys, sinchronizacija, dujų jungtys, mūsų aktyvios bendruomenės turi klausimų“, – žurnalistams antradienį sakė L. Linkevičius.

G. Nausėda pirmojo vizito į Lenkiją vyks liepos 16 dieną, praėjus kelioms dienoms po inauguracijos.

Anot L. Linkevičiaus, be Lenkijos, prioritetinės išrinktojo šalies vadovo vizitų kryptys bus Baltijos šalys, Europos Sąjungos, NATO valstybės.

Užsienio reikalų ministras sako netikintis, kad atėjus naujajam prezidentui „bus kažkokių strateginių pokyčių“ Lietuvos užsienio politikoje, bet gali būti tam tikrų „taktinių pastebėjimų“.

„Yra minčių naujų, bet jis pats pasakys, kai norės (...). Kažkokių ypatingai naujų krypčių – kur čia bus. Bet metodų kažkokių gali būti bendravimo kitokių“, – tvirtino L. Linkevičius.

Vertindamas antradienį viešai paskelbtą G. Nausėdai adresuotą Baltarusijos opozicionierių laišką,  L. Linkevičius sako, kad santykiuose su Baltarusija Lietuva „neturi kažkokių iliuzijų“.

„Niekam ne paslaptis: mes ir padedame opozicijai, viskas vyksta. Bet mes turime santykius su valstybe, kuri yra mūsų kaimynė, kur yra viena ilgiausių sienų, išorinė Europos Sąjungos siena, kur vyksta prekyba, jų prekių eksportas per mūsų uostą. Tad reikia matyti ne tik elektrinę, reikia matyti visumą“, – sakė jis.

Užsienio politikos vadovas taip pat tvirtino išgirdęs iš G. Nausėdos komandos norą dėl reguliarių kontaktų konsultuojantis užsienio politikos klausimais, tad artimiausiu metu gali būti ir daugiau jo susitikimų su išrinktuoju valstybės vadovu.