Lietuvos bendradarbiavimą su Taivanu gilina šeši Seimo nariai. Ne vienas iš jų Taivane – pirmą kartą. Kai kurie iš jų pirmą kartą keliauja ir verslo klase, taivaniečiai Seimo nariams juos nupirko.

„Pasiūlė kita klase, skrendam kita klase. Turbūt pirmą ir paskutinį kartą gyvenime skrendu šita klase“, – pasakojo Taivane viešintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė Taivane – jau ne pirmą kartą. Vienam žmogui bilietas šia verslo klase kainuoja 2–3 tūkst. eurų. Ir tik į vieną pusę. Taigi, net skrydis kainuoja daugiau, nei Seimo nariai uždirba per mėnesį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ne, aš tikrai nejaučiu papirkta“, – atkirto sakė D. Šakalienė.

Taivaniečiai taip pat apmoka viešbutį, tikėtina, kad taip pat restoranus ir transportą. Nes Seimas skyrė lėšų tik draudimui ir davė dienpinigių.

„Nesijaučiu nei kiek. Nes šis mūsų vizitas nesusijęs su kažkokiais mūsų sprendimais, kurie gali esmingai keisti kokius nors kontraktus“, – jai antrino ir L. Kasčiūnas.

Taivanui politinis dėmesys – labai svarbus. O Kinija jį įdėmiai seka. Dalis opozicijos sako, kad Seimo nariams tokios kelionės nedera.

„Verslo klase skrenda ir grįžta su įvairiausiomis dovanomis“, – mano Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis. Anot jo, iš kelionės grįžę parlamentarai nuo su Taivanu susijusių klausimų turėtų nusišalinti.

„Bet toks valstybinis aktyvus lobizmas iš tiesų yra. Ir man atrodo, kad tie parlamentarai tada turi deklaruoti, kad jie turi kažkokį interesų konfliktą“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Komunistinės Kinijos patarnautojai vėl ėmė kartoti tas pačias dainas.

Seimo narių delegacijoje Taivane iš Seimo opozicijos – tik D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime šiai kelionei irgi nepritaria.

„Galėčiau vertinti tai kaip prekybą poveikiu, kaip čia pavadinti“, – įvertino LVŽS atstovas Jonas Jarutis.

Prieš metus taivaniečiai irgi apmokėjo šešių parlamentarų kelionę.

„Tai, kad dalį lėšų apmoka kviečiančioji pusė, tikrai nėra minusas priimant sprendimą“, – akcentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Kita delegacija iš Lietuvos gali būti aukščiausio lygio. Apie kelionę svarsto ir V. Čmilytė–Nielsen. Dar prieš pusmetį jį sakė, kad bandys šiai kelionei suburti platesnį Europos Sąjungos (ES) parlamento pirmininkų ratą.

„Didelio skaičiaus norinčių važiuoti artimiausiu laiku nėra. Bet, mano žiniomis, gali būti, kad Čekijos parlamento pirmininkė taip pat vyks į Taivaną“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Ar irgi važiuos taivaniečių sąskaita, atsakyti dar anksti.

„O opozicija oponuoja, pirmiausia, dėl simpatijų komunistinei Kinijai“, – mano L. Kasčiūnas.

„Kai kurie kolegos yra tie, kurių niekada niekas nekviečia, kurie neturi ekspertinių kompetencijų, jokių žinių. Tai tenka, matyt, tyliai paverkti ir retkarčiais nuskristi kažkur diplomatinei diplomatijai skirtomis lėšomis“, – įvertino D. Šakalienė.

Ji daugiau savo įžvalgų išdėstė socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje.

Anot D. Šakalienės, „komunistinės Kinijos patarnautojai vėl ėmė kartoti tas pačias dainas“. Seimo narė juos pasiuntė rusiško laivo kryptimi.

Darbo partijos lyderis A. Mazuronis teigė, jog jį šiek tik vimdo „absoliučios tiesos monopolis“.

Seimo narių delegacija Taivane viešės savaitę.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.

„Reaguodama į netinkamą ir provokuojantį viceministrės Vaiciukevičiūtės elgesį, Kinija nusprendė: įvesti sankcijas Vaiciukevičiūtei, sustabdyti bet kokius ryšius su Susisiekimo ministerija, sustabdyti mainus ir bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje“, – rašoma pranešime.

Susisiekimo ministerija BNS nurodė apie tai kol kas negavusi oficialios informacijos iš Pekino.

Viceministrė A. Vaiciukevičiūtė su Lietuvos verslo delegacija šią savaitę lankėsi Taivane, kur aptarė bendradarbiavimą susisiekimo srityje.

Delegacija, kurioje buvo Klaipėdos jūrų uosto, elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“, „Altas Auto“ ir „Elinta Robotics“ atstovai, vizitą baigė penktadienį. Ministerijos teigimu, per penkias dienas įvyko 14 susitikimų, tarp kurių – su keturių ministerijų, dviejų tarptautinių jūrų uostų, kelių pasaulyje garsių privačių ir valstybės valdomų kompanijų atstovais.

Vizito metu pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“ ir didžiausio Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintojo TAV, pagal kurį ketinama kurti bendrą elektrinių transporto priemonių gamybos įmonę Lietuvoje, aptarta tiesioginių oro kelių atvėrimo galimybė tarp abiejų šalių.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sakė, kad po vizito tikimasi susigrąžinti per trejus pastaruosius metus sumažėjusius krovinių srautus iš Taivano į Klaipėdą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę sakė, kad yra gavusi šios šalies parlamento kvietimą apsilankyti Taivane ir bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos parlamentų vadovų delegaciją.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua (Čiu Baihua) interviu BNS šią savaitę teigė, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“.

Per šiuos metus Taivane iš viso lankėsi trys viceministrai iš Lietuvos: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis bei A. Vaiciukevičiūtė. Qu Baihua teigimu, Pekinas tai laiko politiniais vykdomosios valdžios atstovų vizitais.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą. Dėl to Europos Sąjunga šių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

Rugsėjį Lietuva planuoja Taipėjuje atidaryti prekybos biurą. Tikimasi, kad tai paskatins šalių bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir transporto srityse.

Ministerija pareiškė, kad N. Pelosi savo vizitu „šiurkščiai įsikišo į Kinijos vidaus reikalus ir smarkiai pakenkė Kinijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui“, todėl Pekinas „įves sankcijas Pelosi ir jos artimiausiems šeimos nariams“. Daugiau detalių apie šias priemones nebuvo pateikta.

Pastaraisiais metais Kinija yra paskelbusi sankcijų virtinei JAV pareigūnų už veiksmų, kuriuos Pekinas laiko nukreiptais prieš jo svarbius interesus, taip pat už pasisakymus apie žmogaus teisių padėtį Honkonge ir šiaurės vakariniame Sindziango regione. Tokiais atvejais Pekinas dažnai nenurodydavo, kokios konkrečios priemonės bus taikomos.

Šių metų kovą Pekinas nurodė taisysiantis suvaržymus išduodant vizas pasirinktiems Jungtinių Valstijų pareigūnams, esą „kurpusiems melą apie žmogaus teisių problemas, susijusias su Kinija“.

Tarp pareigūnų, kuriems anksčiau buvo uždrausta atvykti į Kiniją ir palaikyti santykius su Kinijos subjektais, buvo minėtas buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), taip pat buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro (Piteris Navaras).

Pekino valdančioji Komunistų partija autonominį demokratinį Taivaną laiko Kinijos teritorijos dalimi ir žada kada nors šią salą susigrąžinti, prireikus – jėga.

Kinijos vyriausybė paskelbė grasinimų ir pradėjo dideles karines pratybas netoli Taivano po N. Pelosi vizito, kurį Pekinas laiko ryšių tarp Vašingtono ir dabartinių už salos nepriklausomybę pasisakančių Taibėjaus lyderių nepriimtinu stiprinimu.