– Sakykite, kodėl reikia peržiūrėti tvarką, kurios privalo laikytis statybininkai?

– Kaip teigia projektų autoriai, gavome daug skundų iš gyventojų dėl to, kad dažnai po darbų pabaigos keliai arba teritorija lieka nesutvarkyti. Gali atsitikti nelaimių, purvas gali išsinešioti, įvykti eismo įvykis. Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus. Tai buvo tokių pasiūlymų ir tas projektas pateiktas būtent tam, kad patikslinti tą punktą, kuris sako, kad pasibaigus darbams, bet neapibrėžia, kada pasibaigia – ar po kelių mėnesių, ar į dienos pabaigą. Projekto autoriai siūlo tai patikslinti.

– Bet ar tvarkoje numatyta, kaip bus tikrinama, ar tik atsižvelgiama į skundus?

– Tai iš tikrųjų mes turim nuolat kelius prižiūrinčius asmenis. Tarkim, Seniūnijos seniūnai atsakingi už viešos infrastruktūros priežiūrą, jie yra šeimininkai tos teritorijos, turėtų reaguoti iškart pastebėjus tokius nusižengimus.

– Bet ne tik apie kelius eina kalba? Šaligatviai, tvoros, nežinau, šiukšlės, kas daugiau?

– Apie viską ten kalbam. Iš tikrųjų švaros taisyklės apima ne tik būtent kelių sutvarkymą, bet ir tylos laikymąsi. Tai ten jau įsijungia ir viešoji tvarka. Dėl žolės pjovimo, labai daug ko, kas yra šitos taisyklėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprantu, didelių diskusijų dėl juos nėra, taryba vieninga?

– Taip, patikimo stadijoje, ką teko girdėti, iš esmės pritarta. Buvo galbūt tokių klausimų, ar tai nesustatys statybos, ar tai bus patogu statytojams ar kitiems asmenims, kurie negali šiuo metu sutvarkyti kelio. Tai rengiant tą tvarką, berašant išvadą mes pažiūrėsime, užklausime partnerių ir greičiausiai gausim pritarimą.

Apie tai, ką apie Vilniaus rajono savivaldybės ruošiamą tvarką mano statybininkai LNK žurnalistė klausė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo.

–  Ar labai sudėtinga ne pabaigus projektą susitvarkyti aplinką ir statybų vietą, o kasdien?

– Iš tikrųjų, darbo kultūros turime mokytis dar daug, kadangi mūsų kaimynai, Skandinavijos valstybių statybininkai, iš tikrųjų demonstruoja daug aukštesnį darbų kultūros lygį. Ir manau, kad tie rangovai, kurie yra padirbėję tose valstybėse, grįžę į Lietuvą demonstruoja visai kitą darbų organizavimo tvarką, darbų kultūrą. Ir aš manau, kad mokytis turime ir čia dar daug kur galime tobulėti.

– O kaip nors tokia tvarka, reikalavimas, prievolė susitvarkyti kasdieną pabrangintų patį projektą?

– Reikia pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Teisės aktuose statybos įstatymas reglamentuoja, kad prieš pradedant statybos darbus turėtų būti paruošiamas technologijos projektas. Technologijos projektas anksčiau vadinosi darbų organizavimo projektu ir būtent tame projekte reikia numatyti ne tiktai, kaip įgyvendinsi statybos pačius procesus, bet tuo pačiu, kaip savo teritoriją tvarkysi, kaip apsaugosi gretimybes nuo dulkių, nuo triukšmo, nuo kito kažkokio pažeidimo. Ir manau, kad jeigu technologijos projektas yra padarytas atsakingai, apgalvotai, tai neturėtų kilti problemų, kad pasibaigus darbo dienai kažkas lieka nesutvarkyta arba į miesto gatves išvažiuoja purvini sunkvežimiai. Paprastai daugybė priemonių numatoma technologijos projekte.

Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus.

– Jei kalbėtume apie individualius statytojus, apie individualių namų, rajonų plėtotojus, tai ten vis tiek gal daugiau tvarkos?

– Jeigu stato visą mikrorajoną kažkoks nekilnojimo turto vystytojas, tai pirma klaida, kurią mes pastebime – statybos leidimo, išdavimo dokumentacijoj nematome generalinio rangovo. Atsidarę infostatybos dokumentų visą paketą, mes nerandame, kad būtų įrašyta, kad generalinis rangovas yra kokia bendrovė X. Paprasčiausiai nurodyta, kad toks plėtotojas ir rangovas. Rangovai keičiasi ir kada nenurodomas generalinis rangovas, paprastai nėra atsakomybės nei už aplinką, nei už darbų organizavimą, darbų saugą, teritorijos aptvėrimą. Ir daugybę kitokių dalykų lieka už paraštės. Aš manau, kad pirmiausia turėtų atsirasti reikalavimas, kad kiekvienoj statybvietėj būtų nurodytas generalinis rangovas.

– Jeigu namą stato Antanas Antanaitis...

– Tai mes, statybininkų asociacija, ir sakome, kad jeigu nėra generalinio rangovo, tai būtent tas fizinis asmuo, kuris nepasamdė generalinio rangovo, tampa ne tik užsakovu statytojui, bet tuo pačiu generalinio rangovo funkcijos ir atsakomybės jam yra deleguojamos.

„Šiandien pasirašiau potvarkį, bus Vladislav Kondratovič“, – BNS antradienį sakė rajono meras.

V. Kondratovičius du kartus – 2013–2014 metais ir 2019–2020 metais – ėjo susisiekimo viceministro pareigas, taip pat Susisiekimo ministerijoje vadovavo Plėtros ir tarptautinių ryšių bei Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentams.

Nuo 2007 iki 2013 metų jis buvo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

V. Kondratovičius šiuo metu nepriklauso jokiai politinei jėgai, tačiau iki praėjusių metų pabaigos buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys.

Būtent su šia partija R. Duchnevičius bei socialdemokratai derasi dėl bendro darbo Vilniaus rajono savivaldybės taryboje.

Sprendimo tikisi per mėnesį

Pasak Vilniaus rajono mero, su LLRA-KŠS buvo „daug neformalių susitikimų“, tačiau šiuo metu laukiama jų partijos skyriaus sprendimo.

„Pateikiau pasiūlymą dėl programinių nuostatų – palyginimą, kas pas mus sutampa, nesutampa. Taip toliau ir judam, – sakė R. Duchnevičius. – Jei mes matome, kad galime dėl programinių nuostatų susitarti, tai kalbėkime apie vykdomąją valdžią.“

Kiek aš prisimenu iš tų diskusijų prieš rinkimus, tikrai yra dalykų, kur požiūris sutampa, bet yra dalykų, kur nesutampa.

Jis teigė, jog darbai esamos situacijos nestoja, tarybos posėdžiai vyks įprastai.

„Svarbiausius dalykus, kurie reikalingi pagal terminus, darom, šią tarybą penktadienį irgi pagal darbotvarkę dirbsim. Lyg viskas klostosi gerai“, – kalbėjo Vilniaus rajono meras.

„Aš tikiuosi, kad iki šio mėnesio pabaigos išsispręs visi tie klausimai. Vienu ar kitu būdu. Bet kokiu atveju, per dar kitą tarybos posėdį aš savo kandidatūras (į vicemerus – BNS) teiksiu“, – pridūrė jis.

Spręs dėl galimybių derėtis

Savo ruožtu buvęs LLRA-KŠS kandidatas į merus Waldemaras Urbanas BNS teigė, kad „signalai bendradarbiavimui yra“.

„Jie perduoti mūsų partijos skyriaus prezidiumui. Jei bus sprendimas eiti į derybas dėl bendro darbo, bus sudaryta tam tikra grupė, kuri tuo užsiims“, – sakė partijos atstovas.

„Kiek aš prisimenu iš tų diskusijų prieš rinkimus, tikrai yra dalykų, kur požiūris sutampa, bet yra dalykų, kur nesutampa“, – pridūrė jis.

Pasak W. Urbano, partijos skyriaus prezidiumas šį klausimą turėtų aptarti arba šią, arba kitą savaitę.

„Jeigu yra noras iš visų pusių, tai galimybės susitarti yra“, – kalbėjo politikas.

Nuo 1995-ųjų Vilniaus rajonui vadovavusi LLRA-KŠS naujojoje taryboje turi daugumą – 18 vietų iš 31, socialdemokratai – septynias, o centro dešinės koalicija – šešias vietas.

Pirmą kartą šiai savivaldybei vadovauja ne LLRA-KŠS atstovas.

Avialinijos numatytos ateities ekonomikos DNR plane, jos būtų steigiamos už skolintus pinigus – numatyta, kad tam reikėtų 36 mln. eurų.

„Čia nėra vežėjas, čia bus skrydžių organizavimo kompanija, kuri užtikrintų pagrindinį tikslą – ne turėti lėktuvus, bet turėti tinkamus sujungimus, tinkamus reisus, kryptis“, –  televizijai teigė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Vienas iš galimų variantų, anot jo, būtų jungtinė veikla su atsirinktu partneriu, jis turėtų lėktuvus, personalą ir bilietų platinimo sistemą. Galutinai idėjai dar turėtų pritarti Vyriausybė.

„Natūralu, kad kai keičiasi įmonė, viena uždaroma arba likviduojama, visi darbuotojai, įskaitant ir  direktorių, jų darbo santykiai nutrūksta. jie gaus atleidimo lapelius. Bus direktoriaus konkursas, kaip numato įstatymas“, – penktadienį Seimo Ekonomikos komitete, svarsčiusiame Kelių direkcijos pertvarką, teigė Vladislavas Kondratovičius.

Konservatorius Jurgis Razma domėjosi, ar pertvarkant direkciją, dabartinis direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas bus automatiškai perkeltas į naujas pareigas, ar bus skelbiamas vadovo konkursas.

„Nes buvo pasvarstymų, kad (tokia pertvarka – BNS) norima atsikratyti dabartinio direktoriaus“, – teigė J.Razma.  

Anksčiau Seime V. Kondratovičius teigė, kad Kelių įstatymo pataisa dėl direkcijos statuso keitimo yra tik „tarpinis etapas“ prieš jos pertvarką į akcinę bendrovę ateityje.

Pasak viceministro, dėl būsimos valstybės įmonės valdybos formavimo principų apsispręs Seimas. V. Kondratovičiaus teigimu, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad jos daugumą sudarytų valstybės atstovai.

„Tai greičiausiai toks siūlymas atsiras ir Seimas spręs“, – teigė ji. 

Kelių įstatymo pataisas dėl direkcijos pertvarkos Seimas svarstys birželio viduryje. 

Tuo metu susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad to padaryti neleidžia galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai.

„Mes nagrinėjame situaciją, ar būtų saugu ir pagerintų eismo sąlygas iš viso leidimas prie raudonos degančios šviesos leisti atlikti posūkį į dešinę. Tai gana sudėtingas vertinimas, ekspertai turi įvairių nuomonių, bet mes ties tuo dirbame“, – LRT radijui antradienį sakė J. Narkevičius.

Susisiekimo viceministras V. Kondratovičius BNS atsiųstame komentare teigia, kad tokia galimybė negalima dėl galiojančių tarptautinių įsipareigojimų.

„Posūkis į dešinę degant raudonam šviesoforui neatitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijos nuostatų, keltų grėsmę eismo saugai ir dėl to nėra priimtinas eismo saugos požiūriu“, – teigė V. Kondratovičius.

„1991 metų lapkričio 20-ąją Lietuva prisijungė prie Kelių eismo konvencijos ir prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos bei įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinių teisės aktų nuostatos privalo atitikti abiejų konvencijų nuostatas“, – pridūrė jis.

Anot Susisiekimo ministerijos, Kelio ženklų ir signalų konvencijoje įtvirtinta, jog raudonas signalas reiškia, kad eismas yra draudžiamas, transporto priemonės negali pervažiuoti sustojimo linijos, o jei sustojimo linijos nėra, važiuoti už signalo linijos. Taip pat, kai šviesoforas pastatytas viduryje sankryžos ar kitoje jos pusėje, transporto priemonės negali įvažiuoti į sankryžą ar užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos ties sankryža.

Tai gal iš viso tada nereikia šviesoforo? Arba įteisinkim, kad galima važiuoti per raudoną šviesą, tai bus pats geriausias sprendimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas galimybę leisti sukti į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, vadina „nesąmone“.

„Visad reikia žiūrėti geruosius pavyzdžius. Man tai yra Skandinavijos šalys. Tai pasižiūrėkim į ten, ar ten yra tokių nesąmonių. Jei ne, tai nereikėtų ir mums“, – BNS sakė S. Pukalskas.

„Tai gal iš viso tada nereikia šviesoforo? Arba įteisinkim, kad galima važiuoti per raudoną šviesą, tai bus pats geriausias sprendimas. Man labai įdomu, kaip jis (ministras - BNS) tą sugalvojo: ar yra specialistų parengtas sprendimas, ar šovė į galvą mintis ir pareiškė“, – pridūrė jis.

Pasak VGTU docento, Lietuvoje eismo saugumas nėra „labai pažengęs“, todėl toks siūlymas gali tik pabloginti situaciją.

„Jei mes pradėsim kažką patys išradinėti, nieko labai per daug neanalizuodami, tai galim prisisvaigti labai blogų dalykų“, – kalbėjo S. Pukalskas.

Pastaruoju metu Susisiekimo ministerija ir didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, savivaldybės nesutaria dėl žaliųjų rodyklių grąžinimo.

Ministerija tvirtina, kad, laukiant galutinio Transporto kompetencijų agentūros sprendimo, jas savivaldybės atgal pakabinti jau gali. Tačiau patys miestai tą daryti delsia, nes gali kilti teisinių problemų, įvykus eismo įvykiams.

Rodyklės panaikintos nuo sausio, tačiau savivaldybėms pasipiktinus dėl išaugusių transporto spūsčių, Vyriausybė sprendimą atšaukė.

Žaliosios rodyklės leidžia automobiliams sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai sustojus prie sankryžos ir įsitikinus, kad tai netrukdo pėsčiųjų, kitų transporto priemonių eismui ir saugumui.

„Iš eismo pusės saugos, manau, tai neturi įtakos, tai klausimas, kam reikalingas tas ženklas – kad šioje vietoje pristabdyti, o toliau važiuoti su didesniu greičiu? Tai, manau, netinka tada“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ar mes palaikom? Manau, kad ne. Dėl to, kad tas žinojimas, kad mieste stebima ir yra kontroliuojama, tai sudrausmina vairuotojus šitame etape“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministras neatmeta galimybės, jog įspėjamieji ženklai prieš tokius greičio matuoklius galėtų būti įrengiami ateityje, tačiau tikina, kad apie pokyčius dar reikia diskutuoti.

„Praktika šalyse yra skirtinga – yra šalys, kur visur stato, yra šalys, kur nestato (...) Galim panagrinėti“, – teigė V. Kondratovičius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Juo siekiama, kad policija, užfiksavusi greičio viršijimą arba kitokį pažeidimą vadinamuoju trikoju, galėtų bausti tik tokiu atveju, jeigu matuoklis būtų pažymėtas Kelių eismo taisyklėse numatytu informaciniu ženklu „Automatinė eismo kontrolė“.

„Šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių“, – aiškinamajame rašte dėsto D. Gaižauskas.

Nepritaria ir policija

Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad tokie siūlymai „kelia abejonių“.

„Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, visuose Lietuvos keliuose, nepriklausomai, ar stovi greičio matuoklis, ar nestovi. Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė pareigūnas.

Lazerinių mobiliųjų matuoklių buvimo vietos šiuo metu nėra nepažymėtos, taip pat šie vadinamieji trikojai gali būti kilnojami vis į kitą vietą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat sukritikavo D. Gaižausko siūlymus.

„Aš tai siūlyčiau priimti, kad reikėtų sudėti ženklus, kad reikia greičio laikytis, taip pat nežymėtus policijos automobilius pažymėti, visiems vagims nusiųsti elektroninius laiškus, kad mes juos stebime. Nes kitaip jie sau pavojų sukels.

Suprantu, rinkimai artėja, dar matyt ne tokių pasiūlymų bus. Siūlau, kurie priiminės sprendimus, pažiūrėti į akis artimųjų, tų 50 žūstančių per metus dėl per didelio greičio ir gal populizmas praeis.

Tiesiog reikia vairuoti saugiai“, – rašė E. Šileris.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis anksčiau BNS teigė, kad informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Vien Vilniuje lazerinis mobilusis greičio matuoklis lazerinis maždaug per savaitę užfiksavo apie 700 atvejų, kai viršytas leistinas greitis.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

„Iš tikrųjų, kad masiškai gal nėra (kad vežėjai traukiasi į Lenkiją. – ELTA). (...) Verslas turi laisvę judėti visoje ES, tai mes šitą situaciją stebime. Kol kas skaičiai, kurie rodo įmonių didėjimą ir deficitinį vairuotojų poreikį Lietuvoje, mes matome, kad verslo sąlygos yra panašios“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė viceministras.

Pasak jo, natūralu, kad verslas bando diversifikuotis ir ieškoti galimybių.

„Suprantama, kitur laukiama Mobilumo paketo rezultatų, kaip galutinai susidėlios visa situacija. Tai natūralu, kad verslas bando diversifikuotis ir ieškoti kitų galimybių: arba atsidaryti savo filialus, ar kurti atskirus juridinius vienetus. (...) Tas procesas stebimas visose šalyse, kur perėjo per šitą transporto paslaugų evoliuciją“, – tęsė jis.

Kaip ELTA jau rašė, gruodžio 20 dieną Briuselyje buvo pasiektas susitarimas dėl Mobilumo paketo, tačiau Europos Komisija įsipareigojo iki direktyvų įsigaliojimo pradžios įvertinti, ar reguliarus vilkiko grąžinimas leis valstybėms narėms pasiekti ambicingus naujus ES klimato kaitos stabdymo tikslus. Prieš Mobilumo paketą balsavo Lietuva, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Rumunija, Malta, Kipras ir Estija. Dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų susilaikė Belgija ir Jungtinė Karalystė.

Susitarimui dėl ES mobilumo paketo pritarus Taryboje, Europos Parlamentas turės dar kartą balsuoti plenarinėje sesijoje ir priimti trišalėse derybose sutartas nuostatas.

„Visų pirma, nutarimas (nuimti rodykles) yra 2014-ųjų metų ir mes šiandien turime dar nepasiruošusias savivaldybes. Tai yra viena problema. Antra, savivaldybėms reikia galvoti, kaip jie gali spręsti problemas. Greičiausiai tose sankryžose ne visur yra pritaikytos naujos reguliavime numatytos priemonės, papildomos šviesoforų sekcijos. Gal iki tam tikrų vietų jų rankos dar nepriėjo“, – BNS penktadienį sakė viceministras.

Nuo sausio panaikinus vadinamąsias žaliąsias dešiniojo posūkio rodykles prie šviesoforų, šalies didžiųjų miestų savivaldybės jau pastebi eismo problemų ir prognozuoja dar išaugsiant spūstis, tačiau tikisi ir didesnio saugumo pėstiesiems.

V. Kondratovičius pabrėžia, kad net ir pastebėjus padidėjusias spūstis, ministerija greičiausiai nesvarstys galimybių grąžinti lentelių, tačiau atidžiai stebės, kaip savivaldybės sprendžia problemas.

Iniciatyvos iš mūsų pusės keisti tvarką nėra, bet situaciją tikrai stebime, žiūrime, kaip viskas klostosi.

„Politikai gali visko bandyti. Bet suprantama, kad eismo organizavimo pakeitimai reikalauja kažkokio adaptacijos laikotarpio. Matome ir naujas sankryžas, kurios statytos pagal naujas taisykles, buvo reguliavimas keičiamas. Tikrai, manau, kad savivaldybės turėtų pažiūrėti. Iniciatyvos iš mūsų pusės keisti tvarką nėra, bet situaciją tikrai stebime, žiūrime, kaip viskas klostosi“, – tvirtino jis.

Susisiekimo ministerija teigia, kad pakeitimai atsirado po 2014-aisiais Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikto tyrimo, parodžiusio, jog sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, kuriose žūva ar sužalojami žmonės.

Ministerija taip pat teigia, kad rytinėje Vokietijos dalyje atsiradusios žaliosios rodyklės čia palaipsniui išnyko, tokio reguliavimo daugiau neturi nė viena Europos valstybė.

Kelių policija akcentuoja, kad naujosios priemonės užtikrins didesnį pėsčiųjų saugumą, o vairuotojų patiriami laikini nepatogumai, tikimasi, išsispręs savivaldybėms pritaikius sankryžose modernias eismo reguliavimo sistemas, papildomas šviesoforų sekcijas.

Pasak S. Malinausko, susisiekimo ministru siūlomas Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų – Jaroslavas Narkevičius, o žemės ūkio ministro postui siūloma Andriaus Palionio kandidatūra.

Vis dėlto S. Malinauskas portalui delfi.lt pažymėjo, kad šie kandidatai gali keistis.

Seimui antradienį balsavimo metu pareiškus palaikymą premjerui Sauliui Skverneliui, šis taip pat sakė, kad Vyriausybėje keisis mažiausiai trys ministrai. Pasak jo, tokiu atveju Seimui nereikės iš naujo balsuoti dėl Vyriausybės programos.

„Niekur nėra numatyta, kad turėtų būti balsuojama dėl Vyriausybės programos, net ir keičiantis daugiau nei pusei Ministrų (kabineto. – ELTA), tiesiog yra procedūros, numatytos Seimo statute, kas turi būti padaryta, tai, jeigu bus pasirinktas toks kelias, tai bus pristatyti nauji ministrai, pusės valandos diskusija ir įgaliojimų grąžinimas, Seimas balsuos“, – ministrų skyrimo procedūras Seime aiškino ministras pirmininkas, pridūręs, jog kandidatus prezidento Gitano Nausėdos pritarimui pateiks artimiausiu metu.

Šiuo metu V. Kondratovičius eina Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovo pareigas Susisiekimo ministerijoje, J. Narkevičius yra Lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos narys, o A. Palionis yra Seimo socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas.