„Esame dėkingi Vokietijai už viso NATO aljanso saugumą sustiprinantį sprendimą dislokuoti Lietuvoje brigadą, daugiametį indėlį į Lietuvos ir mūsų regiono saugumą. Tai – labai svarbi lyderystė esamų geopolitinių iššūkių fone“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

„Sprendimas dėl brigados kelia mūsų bendradarbiavimą saugumo srityje į kokybiškai naują lygį ir viliuosi, kad greitai galėsime kalbėti ir apie naujus proveržius kitose sferose. Nes neabejoju, kad daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje prisidėtų prie abiejų šalių klestėjimo“, – teigia ji.

I. Šimonytė pridūrė, jog Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje turi didelį visuomenės palaikymą, ir Lietuva kaip priimančioji šalis užtikrins visas reikiamas sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

Berlynas ir Vilnius yra sutaręs dėl nuolatinio vokiečių karių brigados dislokavimo šalyje. Tą padaryti planuojama iki 2027-ųjų. Iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių ir civilių.

Ruošiantis priimti brigadą, šiuo metu tūkstančiams vokiečių karių ir jų šeimų rengiama infrastruktūra.

Aptariant saugumo padėtį Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, premjerė pabrėžė, kad Rusijos bauginimai neturėtų nuginkluoti bei stabdyti ryžto remti Ukrainą.

Vokietijos kanclerio ir Lietuvos premjerės susitikime taip pat aptarta būtinybė stiprinti gynybos pramonę Europos Sąjungos šalyse.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.

„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.

Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Vėliau B. Pistorius susitiko ir su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Pastarasis susitikime pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis, todėl bus siekiama sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra strateginis NATO atgrasymo užkertant puolimo galimybę elementas. Ir tai vienintelis atgrasymas, kokį supranta Rusijos režimas“, – sakė G. Landsbergis.

„Lietuva ir Vokietija dabar daug panašiau vertina grėsmę“, – pridūrė jis.

Ministras vylėsi, kad brigados atsiradimas „taps katalizatoriumi“, kuris suartins visuomenes, daugiau vokiečių atras Lietuvą, gilės šalių bendradarbiavimas.

G. Landsbergis ir B. Pistorius taip pat aptarė paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

„Vokietijos sprendimas nuolat dislokuoti Lietuvoje sunkiąją brigadą yra tikras Zeitenwende simbolis, vertas pagarbos ir padėkos“, – teigė jis antradienį atidarydamas Berlyno užsienio politikos forumą.

Savo kalboje ministras taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pergalė prieš Rusijos režimą yra būtina siekiant užtikrinti visos Europos saugumą.

Karo nuovargis yra taikiai gyvenančių visuomenių reiškinys.

„Karo nuovargis yra taikiai gyvenančių visuomenių reiškinys. Jei Ukraina pasiduotų nuovargiui, tai reikštų jos egzistavimo pabaigą. Mes, turėdami visus resursus, viską, ko reikia Ukrainos pergalei, pasiduoti nuovargiui neturime teisės“, – Berlyne sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie saugumo regione užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.

Vokietija taip pat įsipareigojo šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Du Vokietijos koviniai batalionai, šiuo metu esantys Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, bus dislokuoti šalyje kaip naujos Vokietijos karinės brigados branduolys, pranešė Gynybos ministerija.

Į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje, pranešė ministerija.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.

„Tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, – interviu „Delfi“ trečiadienį pareiškė prezidentas. – Manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme.“

Pasak jo, šiuo metu nėra galimybių priimti vokiečių karių, tačiau šalies ilgalaikis tikslas, kad brigada būtų „čia, Lietuvoje“.

Prezidentas pabrėžė, kad kalbos apie nuveiktus darbus padarytų Vokietijai „kur kas didesnį įspūdį“ nei diskusijos apie Berlyno pasiryžimą atsiųsti karių.

Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje iki brigados lygio.

„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume tiek, kiek šnekame, manau, kad turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – sakė G. Nausėda.

„Mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje iki brigados lygio“, – pridūrė jis.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matijas Zonas) šią savaitę pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą. 

Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.