Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.

V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų.

Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.

Apie tai jis kalbėjo vaizdo įraše, pasidalytame feisbuke. Čia V. Zelenskis užsiminė apie pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuriame – šnekos apie šeštąjį ES rengiamą sankcijų paketą, derybų su Rusija procesą ir Ukrainos didvyrių evakuaciją iš „Azovostal“.

„Evakuacijos misija tęsiasi. Jai vadovauja mūsų kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai. Dalyvavo įtakingiausi tarptautiniai tarpininkai“, – vardijo Ukrainos prezidentas.

Jis teigė, kad E. Macronas kalbėjosi ir apie Ukrainos integracijos žingsnius į Europą bei prašymo dėl kandidatės į ES statusą svarstymą. V. Zelenskis pažymėjo, kad tą pačią dieną vykusiame pokalbyje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu jis aptarė gynybos paramą Ukrainai bei bendradarbiavimą ES lygmeniu.

„Aš ir toliau renku Ukrainai kuo didesnę tarptautinę auditoriją, kad mūsų valstybė būtų palaikoma visais lygmenimis ir kad Rusijai būtų daromas spaudimas visais lygmenimis – informacinis, diplomatinis, taip pat kultūrinis. To mums reikia, nes laisvė, visų pirma, gali pasikliauti meno galia“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad per Kanų kino festivalio atidarymo ceremoniją jis priminė, jog būtina atvirai ginti laisvę ir kovoti su diktatūra.

L. Kravčukas mirė gegužės 10-ąją eidamas 89-us metus, po ilgai trukusios ligos.

Dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis padėjo vainiką iš baltų, šviesiai rausvų ir violetinių gėlių prie L. Kravčuko karsto, kuris buvo uždengtas mėlyna ir geltona valstybine vėliava.

V. Zelenskį lydėjo jo žmona. Abu jie buvo apsirengę juodais drabužiais ir tyliai atidavė paskutinę pagarbą prie karsto, kurį saugojo kariai su šautuvais prie šonų.

Už jų buvo kabojo milžiniška žilaplaukio L. Kravčuko nuotrauka su šypsena veide.

Visuomenei atvira atsisveikinimo ceremonija buvo surengta Ukrainiečių namuose – Kyjivo centre esančiame aukštame betoniniame pastate vitražiniais langais.

„Jis stovėjo už Ukrainos valstybės kūrimo“, – pareiškė Leonidas Kučma, atidavęs paskutinę pagarbą žmogui, kurį jis pakeitė prezidento poste.

„Su juo dirbome ne vienerius metus. Puikiai sutarėme. Nebuvome artimi bičiuliai, bet kai tik galėdavome, padėdavome vienas kitam“, – prisiminė L. Kučma, kuris 1992–1993 metais buvo pirmasis L. Kravčuko premjeras, bet 1994-aisiais nugalėjo jį prezidento rinkimuose.

„Tai epochos pabaiga“, – sakė kitas buvęs prezidentas Petro Porošenka, kol kiti buvę ir esami aukšto rango pareigūnai pagerbė žmogų, kuris vadovavo Ukrainai pirmaisiais jos valstybingumo metais po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Jis buvo žmogus, kuris sukūrė mūsų nepriklausomybę, mūsų kariuomenę, mūsų institucijas“, – žurnalistams sakė 2014–2019 metais prezidentavęs P. Porošenka.

L. Kravčukui pernai birželį buvo atlikta širdies operacija. Vėliau buvo pranešta, kad jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

L. Kravčuko vadovaujama Ukrainos Aukščiausioji Taryba 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, po Maskvoje įvykusio nesėkmingo karinio pučo, paskelbė šalies nepriklausomybę, o tų metų gruodį jis buvo išrinktas pirmuoju Ukrainos prezidentu.

1991 metų gruodžio 8-ąją L. Kravčukas su tuomečiu Rusijos lyderiu Borisu Jelcinu ir Baltarusijai vadovavusiu Stanislavu Šuškevičiumi pasirašė vadinamąjį Belovežo susitarimą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) įkūrimo.

87 metų S. Šuškevičius mirė dėl koronavirusinės infekcijos komplikacijų anksčiau šį mėnesį.

Apie šią jo kalbą iš anksto neskelbta.

„Galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs“, – sakė jis susirinkusiems žmonėms, kurie jam plojo atsistoję.

Jis užsiminė apie kino galią Antrojo pasaulinio karo metais, įskaitant Charlie Chaplino (Čarlio Čaplino) filmą „Didysis diktatorius“ (The Great Dictator), kuriame pašiepiamas nacių lyderis Adolfas Hitleris.

„Mums reikia naujo Chaplino, kad šiandien įrodytume, jog kinas nėra nebylus“, – sakė V. Zelenskis.

Galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs.

„Ar kinas tylės, ar kalbės garsiai? Ar kinas gali likti nuošalyje?“ – klausė jis.

Kanuose antradienį prasidėjo 75-asis didžiausias pasaulyje kino festivalį, sugrįžtantis su trenksmu ir spindesiu.

Gegužės 17–28 dienomis vyksiančiame festivalyje turi apsilankyti maždaug 35 tūkst. kino profesionalų. Tikimasi, kad po dvejų pandemijos temdytų metų šiemet renginys susigrąžins savo įprastą formą.

Dėl pandemijos 2020-aisiais Kanų kino festivalis buvo visiškai atšauktas, o 2021-aisiais vyko laikantis griežtų taisyklių, bet šiemet jame tikimasi atstovavimo beveik visam pasauliui. Viena didelė išimtis yra rusai – jei nedalyvaus dėl sankcijų, paskelbtų Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir organizatorių sprendimo, kad su valstybe susiję delegatai nėra laukiami.

Kinijos dalyvavimas taip pat turėtų būti ribotas dėl šioje šalyje tebegaliojančių griežtų kovos su COVID-19 taisyklių.

Tačiau visais kitais atžvilgiais festivalis, apimantis ir didelę kino industrijos mugę, labai trokšta nusikratyti pandemijos šešėlio. Šiemet jame nebus privalomos nei kaukės, nei „sveikatos pasai“, taip pat nebus jokių suvaržymų šventėms ir vakarėliams.

Neišvengiamai bus kalbama apie karą Ukrainoje.

Speciali peržiūra rengiama paskutiniam Mariupolyje nužudyto lietuvių kino kūrėjo, kultūros antropologo Manto Kvedaravičiaus filmui.

M. Kvedaravičius buvo nužudytas Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant apsuptyje. 45 metų režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“.

Apie jo mirtį pranešta balandžio pradžioje. Režisierius tuomet fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.

Ukrainos kino kūrėjai gaus specialią dieną kino mugėje, o vienas perspektyviausių ukrainiečių režisierių Serhijus Loznycia parodys filmą „The Natural History of Destruction“ apie sąjungininkų pajėgų vykdytą Vokietijos miestų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais.

„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime.

Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo  kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.

Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.

Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.

Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.

„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.

V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.

Einant padėti gėlių prie Leonido Kravčiuko, mirusio savaitgalį po ilgos ligos, karsto, pora atrodė ramiai. Tačiau nuovargio veiduose paslėpti nepavyko. 

V. Zelenskis su žmona buvo apsirengę visiškai juodai, nors pastaruoju metu Ukrainos prezidentas ir pasirodydavo vilkintis chaki spalvos rūbais. Jiedu laikėsi kelių centimetrų atstumu vienas nuo kito.

Vaizdu iš laidotuvių ceremonijos V. Zelenskis pasidalijo savo feisbuke. Čia jis rašė: „Leonidas buvo tas žmogus, į kurį galėjau kreiptis išmintingo patarimo. Amžinai prisiminsiu“.

Pasak Vokietijos transliuotojo DW, jis pabrėžė, kad jo vyriausybė daro viską, kad išlaikytų pasaulio dėmesį šiam karui.

„Informacija apie mūsų poreikius turi būti visų mums svarbių šalių naujienose nuolat ir kiekvieną dieną“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi sekmadienį.

Nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje V. Zelenskis kreipiasi į  pasaulio valstybių parlamentus siekdamas ginti Ukrainos žmonių interesus.

„Aš tikrai ir toliau kreipsiuosi į Ukrainos partnerių Europoje parlamentus“, – sakė jis, pridurdamas: „Beje, taip pat siekiame išplėsti tokių specialių kalbų geografiją ir kreiptis į Afrikos ir Azijos šalių parlamentus“.

Po to, kai vasario pabaigoje per kelias invazijos dienas nepavyko užimti sostinės, Donbaso kontrolė tapo vienu pagrindinių Maskvos tikslų, tačiau Vakarų žvalgyba prognozuoja, kad jos kampanija įstrigs, patyrusi didelių nuostolių ir įnirtingą pasipriešinimą.

„Mes ruošiamės naujiems Rusijos bandymams pulti Donbasą, kaip nors sustiprinti savo judėjimą Ukrainos pietuose“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

„Okupantai vis dar nenori pripažinti, kad atsidūrė aklavietėje, o jų vadinamoji „specialioji operacija“ jau žlugo“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vietos televizijai sakė, kad po Ukrainos kontrpuolimo iš Charkivo pasitraukusios Rusijos pajėgos perkeliamos Donbaso kryptimi.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos patarėjo Vadimo Denisenkos, Kyjivo kariai padarė tokią didelę pažangą šiauriniame regione, kad beveik pasiekė sieną su Rusija, nors Charkivo mieste pirmadienio rytą vis dar gaudė oro pavojaus sirenos.

O. Arestovyčius sakė, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos siunčiamos link Lugansko. „Jų užduotis – užimti Severodonecką, – sakė jis. – Na, jiems kažkaip nesiseka“.

Severodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs miestas, vis dar kontroliuojamas Ukrainos, ir jo kritimas suteiktų Kremliui faktinę Luhansko, vieno iš dviejų Donbaso regionų (kartu su Donecku), kontrolę.

Tačiau, pasak Luhansko gubernatoriaus Sergijaus Gaidajaus, Rusijos bandymas kirsti upę ir apsupti šį miestą buvo atremtas padarant didelių technikos nuostolių.

Siekiant toliau stabdyti puolimą, buvo susprogdinti Rusijos okupuoti geležinkelio tiltai, vedantys į Severodonecką, sekmadienį vakare savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi didžiulio sprogimo vaizdo įrašą, padarytą iš viršaus.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad smogė keturiems artilerijos šaudmenų sandėliams kaimyniniame Donecke. Be to, pasak jos, per oro smūgius buvo sunaikintos dvi raketų paleidimo sistemos ir radaras, o Donecko ir Luhansko apylinkėse buvo numušta 15 ukrainiečių bepiločių orlaivių.

Įstatymas įsigalioja praėjus dienai po oficialaus jo paskelbimo. Draudimas, pavyzdžiui, palies partijas, kurios pateisina ar neigia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Jau kovą Ukrainos institucijos sustabdė keliolikos ryšių su Rusija turinčių partijų veiklą.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.

„Mūsų drąsa daro įspūdį pasauliui, mūsų muzika užkariauja Europą! Kitais metais „Euroviziją“ surengs Ukraina! Trečią kartą istorijoje.

Ir tikiu – ne paskutinį kartą. Padarysime viską, kas įmanoma, kad vieną dieną „Eurovizijos“ dalyvius ir svečius priimtume Ukrainos mieste Mariupolyje. Laisvą, ramų, atkurtą!

Dėkojame už pergalę „Kalush Orchestra“ ir visiems, kurie balsavo už mus!

O, mūsų pergalė mūšyje su priešu jau nebetoli toli. Šlovė Ukrainai!“ – feisbuke  rašė V. Zelenskis.

Primename, kad šeštadienį Italijoje, Turine, vykusį tarptautinį „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo Ukrainos atstovų grupės „Kalush Orchestra“ daina „Stefania“.

Įvairių šalių komisijos ir televizijos žiūrovai iš viso jai skyrė 631 balą.

Dainą hiphopo grupės lyderis parašė savo motinai, tačiau vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai kūrinys tapo himnu karo draskomai valstybei.

Finale dainavusi Lietuvos atstovė Monika Liu su daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą.

Scanpix nuotr.

Ji iš viso surinko 128 balus. Vertinimo komisijos Lietuvos dainininkei skyrė 35 balus, daugiausia – dešimt – jų atkeliavo iš Slovėnijos. Žiūrovai Monikai Liu atidavė 93 balus.

Monika Liu šeštadienį varžėsi su atlikėjais iš 24 Europos šalių. Dainą „Sentimentai“ ji atliko lietuviškai.

Pernai Nyderlandų mieste Roterdame surengtame konkurse Lietuvos atstovė grupė „The Roop“ su daina „Discoteque“ užėmė aštuntą vietą.

Dėl karo Ukrainoje Europos transliuotojų sąjungą (EBU) iš konkurso šiemet pašalino Rusiją.

Nepaisant to, kad konkurso dalyviams ant scenos drausta kalbėti politinėmis temomis, Ukrainos vardas ir ten vykstantis karas buvo paminėti.

Ukrainos atstovavusios grupės „Kalush Orchestra“ solistas baigęs dainuoti, angliškai kreipėsi į tarptautinę auditoriją: „Padėkite Mariupoliui, padėkite „Azovstal“ gynėjams dabar“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio Mariupolio gynybai vadovaujantis Ukrainos pulkas „Azov“ iš slėptuvių gamykloje „Azovstal“ pastarosiomis dienomis skelbia desperatiškus vaizdo įrašus su pagalbos prašymais.

Islandijai atstovavusi grupė „Seserys“ savo pasirodymą baigė žodžiais „Taiką Ukrainai. Ukraina, mes tave mylime“.

Eurovizijos dainų konkursas rengiamas kasmet nuo 1956 metų. Lietuva šiame konkurse debiutavo 1994 metais.