-
Teismas: VSD pažyma apie E. Bėrontą buvo nepagrįsta 5
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pažyma dėl E. Bėronto nepatikimumo buvo surašyta „remiantis prielaidomis bei įslaptinta informacija, kuri (...) nelaikoma įrodymu, kadangi nebuvo išslaptinta ir pareiškėjas neturėjo galimybių dėl jos pasisakyti“.
Anot teismo, tokia aplinkybė pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
Pripažinęs žvalgybos pažymą nepagrįsta, teismas panaikino pernai balandį pasirašytą žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo E. Bėrontui neišduotas leidimas dirbti su slapta informacija.
Praėjus kelioms dienoms po šio įsakymo pasirašymo tuometinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atleido E. Bėrontą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pareigų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
„Nurodytame klausimyne nėra suformuotas klausimas, kuriame pareiškėjas privalėtų deklaruoti atitinkamus ryšius, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas tokius ryšius nuslėpė“, – teigiama pirmadienį paskelbtame sprendime.
„Tuo labiau nustatyta, kad pareikalavus pareiškėją duoti papildomus paaiškinimus, jis nurodė, kokie ryšiai jį siejo su Raimondu Kurlianskiu. Kaip matyti, kad tie ryšiai buvo susiję su NMA projektų viešinimu“, – rašoma jame.
Teismas taip pat konstatavo, kad VSD patikrinimo išvada dėl E. Bėronto pajamų bei turto kilmės yra grindžiama tik prielaidomis, nebuvo atlikta išsami jo bei sutuoktinės pajamų bei turto analizė, selektyviai vertintos buvusio NMA vadovo gautos pajamos ir iškeltos įrodymais nepagrįstos abejonės, jog E. Bėrontas būdamas jauno amžiaus negalėjo sutaupyti nurodomos pinigų sumos.
Sprendime rašoma, kad VSD negalėjo poligrafu tikrinti E. Bėronto pajamų teisėtumo. Be to, žvalgybos pareigūnai padarė procedūrinį pažeidimą, kai nesupažindino E. Bėtonto su patikrinimo išvadomis.
NMA direktorius pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija.
Ankstesnis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas 2018 metais jau buvo atleidęs E. Bėrontą, remdamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, tačiau teismas užpernai rugsėjį buvo jį grąžinęs į pareigas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tikisi, kad palankus teismo sprendimas paskatins vadovus keisti požiūrį
E. Bėrontas tikisi, kad jam palankus teismo sprendimas paskatins institucijų vadovus keisti darbuotojų atleidimo praktiką.
„Šiuo metu tęsiu karjerą privačiame sektoriuje ir man šis teismo sprendimas yra svarbus ne dėl asmeninės ambicijos ar naudos, bet dėl bendro požiūrio, kuriuo turėtų vadovautis „skubotus“ sprendimus priimantys vadovai“, – BNS antradienį sakė E. Bėrontas.
E. Bėrontas teigė, kad įsakymą dėl atleidimo taip pat yra apskundęs teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. Bėrontas per VSD patikrinimą nuslėpė ryšius su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
Žemės ūkio ministerija ir VSD svarsto, ar skųsti šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Ar tai bus padaryta bus apsispręsta vėliau, kai detaliau susipažinsim ir įvertinsim teismo pateiktą medžiagą“, – BNS sakė žemės ūkio ministro atstovas Rosvaldas Gorbačiovas.
„Valstybės saugumo departamentas, objektyviai įvertinęs argumentus, svarstys skųsti teismo sprendimą aukštesniajai instancijai“, – rašoma VSD Strateginės komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme.
-
NSGK vadovas: I. Rozovos situacija siejasi su M. Basčio istorija 1
Pasak NSGK vadovo, kelią leidimui dirbti su slapta informacija I. Rozovai užkirtusį raštą trečiadienį svarstys komitetas, o jam pati situacija „siejasi su M. Basčio istorija“.
„Ta informacija, mano nuomone, labai rimta, ir rytoj komitetas turės priimti sprendimą. Man tai siejasi su M. Basčio istorija, labai daug panašumų yra ir labai daug klausimų, kuriuos rytoj turėsime komitete svarstyti“, – BNS antradienį sakė D. Gaižauskas.
Klausiamas, ar VSD pateiktoje medžiagoje užfiksuoti I. Rozovos kontaktai su asmenimis, siejamais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, D. Gaižauskas teigė, kad komitetui reikės nuspręsti, kiek pateiktos medžiagos galima viešinti, nors raštas ir nėra slaptas.
„Tas raštas nėra slaptas, bet ten tikrai yra informacijos, kuri ne vieša, konfidenciali, mes turėsime komitete apsitarti, kuria apimtimi galėsime viešinti. Rytoj tikrai pakomentuosiu visą situaciją“, – teigė D. Gaižauskas.
Man tai siejasi su M. Basčio istorija, labai daug panašumų yra ir labai daug klausimų.
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas piktinasi, kad pats negali susipažinti su raštu, nors šis nėra įslaptintas. Pasak L. Kasčiūno, komitete jis buvo informuotas, kad VSD raštas NSGK nariams bus pristatytas per uždarą posėdį trečiadienį.
„Daugėja ženklų, kad ši informacija bus slepiama nuo visuomenės, kyla įvairių minčių, ar tik nebus dangstomas atvejis, kuris iš pirmų ženklų labai panašus į pono Basčio“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Raštas jau komitete, bet komiteto nariai negali susipažinti, kažkodėl bus supažindinti tik uždarame posėdyje trečiadienį, nors pats raštas yra neįslaptintas, noriu tai pabrėžti. Mūsų požiūriu, visi Seimo nariai ir visuomenė turi teisę su juo susipažinti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį NSGK vadovui perdavė VSD informaciją apie Seimo narę I. Rozovą, dėl kurios ji negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
Taip parlamento vadovas reagavo į opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno, Gabrieliaus Landsbergio ir Arvydo Anušausko prašymą paviešinti žvalgybos informaciją.
„Kaip paaiškėjo, dar praėjusių metų sausio 18 dieną Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo neįslaptintą raštą su informacija iš VSD, kodėl I. Rozovai nesuteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau skirtingai negu M. Basčio atveju, V. Pranckiečiui šįsyk, panašu, kad pritrūko drąsos ir principingumo veikti analogiškai“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.
2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.
Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.
Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.
Seimo NSGK praėjusią savaitę svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje birželį. Šiame ortodoksų forume Gruzijoje pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.
VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika po posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.
Pasak L. Kasčiūno, po šio NSGK posėdžio atsirado dar daugiau abejonių, kad I. Rozovos veikla iš esmės yra analogiška Seimo nario priesaiką ir Konstituciją sulaužiusio M. Basčio veiklai, kuri kėlė grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Parlamentarė I. Rozova BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija.
„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – sakė I. Rozova. Ji teigė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas, taip pat tvirtino VSD nebuvusi perspėta, kad nedalyvautų ortodoksų forumo sesijoje.